Teismingumo byla Nr. T-57/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00563-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.

 (S)

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Donato Šerno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodalys“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: M. F. P., A. A. P. ir Kauno miesto savivaldybės administracija) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Autodalys“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 8SK-750-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ (toliau – Sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo); 2) panaikinti Tarnybos 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 8S-476-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P.“ (toliau – ir Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo); 3) pripažinti 2020 m. lapkričio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-7454 (toliau – Paveldėjimo teisės liudijimas), kuriuo M. F. P. ir A. A. P. paveldėjo V. P. nuosavybės teise registruotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), į kurį patekti buvo galima tik suformuotu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), esančiu tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad gavęs Tarnybos sutikimą pradėjo įvažos į Žemės sklypą Nr. 2 įrengimo darbus, pagal su Kauno miesto savivaldybe 2018 m. gruodžio 6 d. sudarytą Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį Nr. SR-0958. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Bendrovė Kauno miesto savivaldybei perdavė statybos darbus – kelio pagrindus be asfaltavimo darbų, kuriuos Bendrovė įsipareigojo atlikti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skunde nurodoma, kad 2020 m. gruodžio mėnesį Bendrovei tapo žinoma, kad žemės sklype, kuriame yra įrengta įvaža į Žemės sklypą Nr. 2 yra suformuotas naujas žemės sklypas – Žemės sklypas Nr. 1, į kurį atkūrus nuosavybės teises, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės. Bendrovė pažymėjo, kad Žemės sklype Nr. 1 Sprendimu dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo buvo nustatytas servitutas, tačiau kitoje nei Bendrovės jau įrengta įvaža vietoje. Pareiškėjas akcentavo, kad Žemės sklypo Nr. 1 savininkai reikalauja, kad Bendrovė naudotųsi ne įrengta įvaža, o ta Žemės sklypo Nr. 1 dalimi, kurioje Sprendimu dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo yra nustatytas servitutas. Skunde pareiškėjas tvirtina, kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą Nr. 1 negalėjo būti atkurtos, nes žemė, kuri užimta savivaldybės keliais, yra valstybės išperkama. Taip pat skunde akcentuojama, kad Sprendimu dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo nepagrįstai nustatyta kita, nei Bendrovės įrengta įvaža, servituto vieta, nors šio sprendimo priėmimo metu buvo žinoma apie įrengtą įvažą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu – tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, šioje byloje jis iš esmės siekia paneigti trečiųjų suinteresuotų asmenų įgytas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, kuris iki nuosavybės teisių atkūrimo nuosavybės teise priklausė valstybei. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo keliamo ginčo išsprendimas yra susijęs su daiktinių teisių apimties pasikeitimu, t. y. nuosavybės teisių panaikinimu bei privačios nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimo apribojimu (servituto nustatymu).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, kuriuo į Žemės sklypą Nr. 1, kuriame Bendrovė yra pradėjusi įvažos į jai priklausantį Žemės sklypą Nr. 2 įrengimo darbus, buvo atkurtos nuosavybės teisės V. P. (teisių perėmėjai – tretieji suinteresuoti asmenys byloje) bei su Tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimu, kuriuo Žemės sklype Nr. 1 buvo nustatytas kelio servitutas kitoje nei Bendrovė įrengė įvažą vietoje. 

Kaip nustatyta, vienu iš skundo reikalavimu, pareiškėjas prašo patikrinti Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-12/2020, 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-99/2018, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2015 ir šiose nutartyse nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika).

Pareiškėja teismo taip pat prašo panaikinti Sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, kuriuo be kita ko buvo nustatytas kelio servitutas Žemės sklype Nr. 1. Specialioji teisėjų kolegija laikosi nuoseklios praktikos, kad bylos dėl servituto nustatymo teismingumą apsprendžia servituto nustatymo pagrindas: ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu. Ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Todėl, jei byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-24/2019, 2016 m. birželio 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-62/2016, 2015 m. liepos 27 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-85/2015, 2013 m. spalio 28 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-120-2013). Šioje byloje ginčijamas servitutas yra nustatytas administraciniu aktu, t. y. Sprendimu dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, ir pareiškėjas siekia šio administracinio akto panaikinimo, todėl tokio reikalavimo nagrinėjimas yra teismingas administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi skundu reiškiamų reikalavimų administracinį pobūdį, vadovaudamasi nuoseklia savo praktika, sprendžia, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Pažymėtina, jog reikalavimas dėl Paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis iš skundo reikalavimo dėl Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, todėl tai nekeičia ginčo priskirtinumo. Atsižvelgus į padarytas išvadas, byla, kaip priskirtina administracinių teismų kompetencijai, grąžinama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodalys“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: M. F. P., A. A. P. ir Kauno miesto savivaldybės administracija) grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.