Civilinė byla Nr. e2-238-180/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01660-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties sustabdymo klausimu civilinėje byloje Nr. e2-5668-603/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Orlen Lietuva“ dėl 2009 m. sausio 19 d. sudarytos Geležinkelių transporto paslaugų sutarties Nr. SP-13 pagrindu teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarkos nustatymo ir 49 028,79 Eur skolos priteisimo.

Atsakovė AB „Orlen Lietuva“ pateikė prašymą sustabdyti bylą iki Vilniaus komerciniame arbitražo teisme bus išnagrinėta arbitražo byla Nr. 319, pradėta pagal jos pranešimą dėl arbitražo. Atsakovė teigė, kad pagal sutarties 11.2 punkto nuostatas šalims nepavykus tarpusavio ginčo, kylančio iš sutarties, ar su ja susijusio, išspręsti tarpusavio derybomis, jis iki 50 000 000 Lt pirmąja instancija nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o ginčai virš 50 000 000 Lt – Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Atsakovė nurodė, kad ginčas dėl kainos dydžio bus išnagrinėtas arbitražo teisme, o reikalavimas dėl skolos priteisimo galės būti išspręstas tik išsprendus ginčą dėl kainos apskaičiavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus komercinio arbitražo teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas sprendė, kad arbitražo teisme yra nagrinėjamas iš esmės analogiškas ginčas dėl ieškovės teikiamų paslaugos kainodaros, o ginčas dėl mokėtinų sumų kyla būtent dėl šalių nesutarimo, kaip turėtų būti skaičiuojama paslaugų kaina. Taigi visų pirma turi būti išspręstas ginčas dėl teikiamų paslaugų kainodaros. Atsižvelgdamas į tai, kad arbitražo procesas pradėtas dar 2014 m. gruodžio 31 d., vadovaudamasis Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, kad bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išspręsta arbitražo byla, todėl byla stabdytina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti.

Skundo esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ši byla ir Vilniaus komercinio arbitražo byloje Nr. 319 nagrinėjami reikalavimai yra tapatūs bei tarpusavyje susiję tokiu būdu, kad nagrinėjamos bylos nėra įmanoma tinkamai išnagrinėti prieš tai neišnagrinėjus arbitražo bylos Nr. 319. Nei vienu iš arbitražo byloje Nr. 319 pateiktų reikalavimų nėra prašoma nustatyti infrastruktūros mokesčio dedamąsias, atsakovė tik pateikia abstrakčius reikalavimus dėl pripažinimo, kad jos ieškovei 2014 m. sumokėta kaina turėtų būti mažesnė nei ieškovė nurodo atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.
2. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti, pavyzdžiui, dėl to, kad juos nustatyti nepriklauso bendrosios kompetencijos teismams, byloje nėra pareikštas atitinkamas reikalavimas, kad tokiems faktams nustatyti numatyta kitokia teismo proceso tvarka ar neteisminė procedūra. Sustabdyti bylą galima tik kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Teismas turi kompetenciją pats spręsti dėl visų nagrinėjamoje byloje nurodytų reikalavimų ir nėra saistomas aplinkybių, ar atitinkami klausimai nagrinėjami arbitražo teisme.
3. Ieškinys arbitražo byloje Nr. 319 dar nėra pateiktas, vadinasi, dar nėra aiškūs atsakovės reikalavimai arbitražo byloje ir jų pagrindas, o arbitražo teismas dar nėra pasisakęs dėl savo kompetencijos nagrinėti arbitražo bylą.
4. Tarp šalių sudaryta arbitražinė išlyga neapima neturtinių reikalavimų dėl infrastruktūros mokesčio dedamųjų nustatymo, todėl arbitražo byla Nr. 319 savaime negali būti tapati nagrinėjamai bylai dėl šioje byloje keliamų reikalavimų nepatekimo į arbitražinės išlygos apimtį. Ginčo suma šioje byloje yra mažesnė nei 50 000 000 Lt, ieškovė reiškia neturinį reikalavimą, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
5. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos šiuo klausimu. Arbitražų teismai savo sprendimais negali paneigti nacionalinių teismų kompetencijos bei sukurti prejudicijos teismams, todėl bylos sustabdymas nurodytu pagrindu neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1398-157/2015, 2015 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1419-464/2015).
6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi, lygiateisiškumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

Atsakovė AB „Orlen Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Esminiai atsiliepimo argumentai:

1. Tarp arbitražo bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys. Iš pranešimo apie arbitražą matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl sutarties kainos nustatymo už 2014 metus yra perduotas spręsti arbitražui, remiantis arbitražine išlyga, nes kilusio ginčo suma siekia jau daugiau nei 73 mln. Lt. Teismas neturi teisės spręsti ginčo dėl sutartinių nuostatų aiškinimo, nes ginčo vertė yra didesnė nei 50 mln. Lt. Arbitražo byloje priėmus atsakovui palankų sprendimą, šioje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas būtų atmestas, ir atvirkščiai – ginčą dėl sutarties nuostatų aiškinimo išsprendus ieškovo naudai, šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl nepriemokos turėtų būti patenkintas. 
2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad arbitražo teismo sprendimas neturi prejudicinės galios bendrosios kompetencijos teismams. Tiek arbitražo teismo, tiek bendrosios kompetencijos teismo sprendimas šalims sukuria tokias pačias prejudicijos pasekmes – ginčas yra laikomas išnagrinėtas iš esmės ir dėl jo nagrinėjimo pakartotinai kreiptis į teismą negalima (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 182 str. 2 p., 293 str. 6 p.).
3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jo reikalavimai dėl tariamos nepriemokos priteisimo už atskirus 2014 ir 20115 metų laikotarpius gali būti nagrinėjami atskirose bylose, nelaukiant, kol arbitražo byloje bus priimtas galutinis sprendimas dėl sutarties nuostatų aiškinimo. Tokia ieškovo pozicija reiškia, kad jis tariamai turi teisę ignoruoti arbitražinę išlygą ir vietoje vienos bylos inicijuoti atskiras, kuriose dirbtinai sumažinama ieškinio suma.

Po atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos pateikimo, taip pat po to, kai šalims per suteiktą laiką nepavyko ginčo išspręsti taikiu susitarimu, šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Ginčo esmė – teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą iki galutinio arbitražo teismo sprendimo priėmimo teisėtumas ir pagrįstumas.

CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal KAĮ 11 straipsnio 3 dalį, teismas privalo sustabdyti bylą, jeigu tos bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta arbitražo byla. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

Nagrinėjamoje byloje tarp nekyla šalių ginčo, kad siekiant teisingai išnagrinėti ieškininius reikalavimus atsakovei, būtina nustatyti ieškovės paslaugų įkainių dydį už 2014 ir 2015 metais suteiktas paslaugas, dėl kurio šalys ir nesutaria. Šalys 2009 m. sausio 19 d. Geležinkelių transporto paslaugų sutartyje Nr. SP-13, dėl kurios iš esmės kilo ginčas, buvo susitarusios, kad ginčai virš 50 mln. Lt nagrinėtini Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. birželio 13 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriame pripažino, kad arbitražo teismas turi kompetenciją spręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl sutarties kainos, taikytinos nuo 2014 m. sausio 1 d. pagal ieškovės (arbitražo byloje AB „Orlen Lietuva“) atsakovei (arbitražo byloje AB „Lietuvos geležinkeliai“) pareikštus reikalavimus, kurie yra susiję su krovinių pervežimo tarifų skaičiavimu.

Akivaizdu, kad tarp nagrinėjamos bylos ir paminėtos arbitražo bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys – tik arbitražo teismui išsprendus ginčą dėl paslaugų kainos apskaičiavimo tvarkos ir dydžio, kurį arbitražo teismas kompetentingas nagrinėti, bus išspręstas ginčas dėl šioje byloje pareikšto reikalavimo priteisti 49 028,79 Eur skolą, kuri nesiekia šalių arbitražinio susitarimo ribos.

Atmetami kaip nepagrįsi apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Apeliantė be pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje pateiktas išaiškinimais. Visų pirma, įvertinus apeliantės nurodomos nutarties turinį, matyti, kad faktinės bylos aplinkybės skiriasi – nagrinėjamu atveju arbitražo teismas jau yra pasisakęs dėl savo kompetencijos; antra, sprendžiant dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo, klausimas vertinamas kiekvienos konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (CPK 4 str.). Atsakovė savo papildomuose paaiškinimuose taip pat be pagrindo vadovaujasi ir plečiamai aiškina Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-186/2016 pateiktas išvadas. Paminėtoje byloje buvos sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kai jo suma yra 17 221 258,70 Eur, t. y. patenkanti į arbitražinio susitarimo išlygą, tačiaau, kaip nurodė pats Lietuvos apeliacinis teismas, tai nereiškia, kad negalimi atskiri ieškiniai Vilniaus apygardos teisme.

Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.

Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

Atsakovė, remdamasi CPK 10 straipsnio 2 dalimi, prašo bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo, faktinės aplinkybės, susijusios su šalių tarpusavio komerciniais santykiais, netiriamos tiek ir taip išsamiai, kad galėtų būti atskleista komercinė paslaptis ar pažeistos sutarties konfidencialumo sąlygos. Atsakovei neužkirstas kelias teikti prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Artūras Driukas

                                                                      Nijolė Piškinaitė

                                                                      Antanas Rudzinskas