Byla Nr. 1S-81-898/2018

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00408-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.13.; 2.5.18.; 2.14.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                        N U T A R T I S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 15 d.

                                                                         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria D. B. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo atmestas,

n u s t a t ė :

1. Priimtų sprendimų esmė

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 8 d. nutartimi, kuria nuosprendžio aprašomoji dalis patikslinta) D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį 50 MGL dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda, bausmės subendrintos, D. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi teismų sprendimų dalys dėl D. B. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikintos, ši bylos dalis nutraukta, taip pat panaikintas bausmių bendrinimas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistojo D. B. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo atmestas. Teismo vertinimu nuteistasis D. B. nepateikė jokių konkrečių, objektyvių, neabejotinų argumentų bei įrodymų, jog teistumas jam kelia neproporcingai (ypatingai) skaudžius ir tokius rimtus padarinius, kurie leistų spręsti, kad yra pagrindas panaikinti jam teistumą. Nutartyje išsamiai aptarti D. B. nurodyti argumentai dėl galimybių susirasti darbą turinčiam teistumą asmeniui. Teismas taip pat pažymėjo, jog nuteistojo paaiškinimai apie veiką, kaip apie „nesusipratimą“ ar „dviprasmišką situaciją“, teiginiai, kad jo nusikaltimas niekam nesukėlė jokių padarinių, rodo, jog nuteistasis iki šiol yra linkęs minimizuoti savo veiksmus, sąmoningai sumenkinti savo veiksmų nusikalstamą ir pavojingą pobūdį.

2. Skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir panaikinti jam teistumą, netenkinus šio prašymo prašoma perduoti prašymą dėl teistumo panaikinimo nagrinėti iš naujo.

4.1. Skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog teistumo laikotarpiu D. B. nepadarė jokių teisės pažeidimų, dėl teistumo jis negali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse pagal savo specialybę (teisininko). Pažymi, jog neigiamos pasekmės yra juntamos ne nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2015 m. rugpjūčio 13 d.), bet nuo 2014 m. kovo 14 d., kuomet D. B. buvo nušalintas nuo pareigų. Visos neigiamos pasekmės yra juntamos jau keturis metus, taigi D. B. stebina teismo sprendimas, jog jis nėra vertas dirbti darbo pagal įgytą išsilavinimą, kad turi dirbti kitą darbą (nekvalifikuotą, kadangi jokios kitos kvalifikacijos neturi). Šiuo metu darbo nepavyksta rasti, todėl reikėjo kreiptis į socialinės paramos skyrių, Vilniaus socialinės paramos skyriuje konsultacija paskirta 2018 m. vasario 23 d. D. B. darbo biržoje registruotas nuo 2016 m., aktyviai ieško darbo, teikiami darbo ieškančio asmens aprašymai darbdaviams, vyksta pokalbiai, tačiau jie nutrūksta informavus apie turimą teistumą.

4.2. Dėl reikalavimo posėdžio metu konkrečiai nurodyti tikslų skaičių ir konkrečius asmenis, kurie nepriėmė į darbą dėl teistumo, skunde pažymima, jog D. B. 2018 m. vasario 14 d. kreipėsi į advokatų kontorą bei į kitą įmonę paaiškini, dėl ko nebuvo priimtas į darbą, tačiau darbdaviai priežasčių nenurodė. D. B. nesupranta, kokiu būdu jis galėtų pateikti teismui dokumentą, kuris įrodytų, jog būtent teistumas yra pagrindinė priežastis, trukdanti susirasti darbą. Pateikiami kito teisėjo žodžiai (publikacija www.15min.lt), kurie atspindi visuomenėje susiformavusią diskriminaciją. Nurodydamas savo finansines, sveikatos problemas ir gydymui išleidžiamas pinigų sumas D. B. siekė teismui parodyti situacijos sudėtingumą, kad galėjimas dirbti yra vienintelis būdas išspręsti bent dalį problemų.

4.3. Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T-289-870/2014). Apeliantas nurodo, jog pateikė kartu su prašymu ir medicininius dokumentus, pažymas, pranešimus apie didėjančias skolas, informavo apie sveikatos būklę, vartojamus vaistus, pažymi, jog buvo ne viename ir ne dviejuose darbo pokalbiuose, jų per visą darbo paieškų laikotarpį buvo daugiau nei dešimt.

4.4. D. B. pažymi, kad visas nusikalstamas veikas vertina neigiamai, skatina žmones laikytis įstatymų visose situacijose. Jis padarė reikšmingas išvadas dėl nagrinėtos baudžiamosios bylos, ateityje jokių situacijų ar veiksmų, kurie galėtų duoti pagrindą kilti ar sukelti teisės pažeidimą, tikrai nebus. Aplinkybė, jog nusikalstama veika, už kurią D. B. nuteistas, nereikalauja padarinių, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, taip pat yra reikšminga. Teismas turėjo vertinti aplinkybių visumą. Sprendžiant teistumo panaikinimo klausimą turi būti vertinamas elgesys po teismo sprendimo priėmimo, svarbu atsižvelgti į tai, kad D. B. nepadarė jokio teisės pažeidimo, yra pavyzdingas visuomenės narys, dalyvauja savanorių programose, yra padorus žmogus ir tai įrodo, kad jis savikritiškas, padarė reikšmingas išvadas, ateityje savo elgesiu jokių abejonių nesukels.

4.5. Skunde taip pat nurodomi argumentai, kodėl posėdžio metu prokuroro išsakyti teiginiai yra nepagrįsti. Prokurorė anot D. B. negalėjo nurodyti jokių duomenų, neigiamai apibūdinančių jį ar jo elgesį. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju D. B. buvo nuteistas už apysunkės nusikalstamos veikos padarymą taip pat negali būti priežastimi netenkinti prašymo panaikinti teistumą. Teistumas panaikinamas ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T-7-818/2017).

3. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Skundas netenkinamas.

5. Skundžiama nutartimi teismas netenkino nuteistojo D. B. prašymo panaikinti teistumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis yra išsamiai argumentuota, teismas įvertino ne tik pagrindinį D. B. prašyme pateiktą argumentą (negalėjimą turinčiam teistumą asmeniui susirasti darbą pagal turimą kvalifikaciją), bet ir kitas klausimo sprendimui svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, skundą nagrinėjantis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos žmogaus teisių teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus. Atsižvelgiant į D. B. skundo turinį, pateikiamus analogiškus argumentus dėl negalėjimo susirasti darbą pagal turimą kvalifikaciją, aukštesnės instancijos teismas atsako tik į tuos argumentus, į kuriuos nebuvo motyvuotai atsakyta skundžiamoje teismo nutartyje.
6. Nei BK 97 straipsnis, numatantis galimybę sutrumpinti teistumo laiką ar panaikinti teistumą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnis, įtvirtinantis šio klausimo nagrinėjimo tvarką, nepateikia baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos sprendžiant teistumo panaikinimo ar teistumo laiko sutrumpinimo klausimą. Vadovaujantis BPK 363 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl teistumo laiko panaikinimo nagrinėjamas be kita ko išreikalavus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą ir elgesį.
7. Kartu su prašymu panaikinti teistumą D. B. teismui pateikė pažymėjimą dėl tapimo neatlygintinu kraujo donoru (5 b. l.), tačiau šis pažymėjimas yra pakankamai senas, nurodyta data – 2010 m. rugpjūčio 23 d., t.y. kraujo donoru D. B. buvo ne tik prieš priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, bet ir prieš nusikalstamos veikos padarymą. Teismui taip pat buvo pateikta magistro diplomo kopija, patvirtinanti, jog D. B. turi teisės magistro kvalifikacinį laipsnį (6 b. l.). Jokie kiti duomenys, teigiamai apibūdinantys D. B., teismui pateikti nebuvo. Teismas pagal D. B. gyvenamąją vietą kreipėsi atitinkamai į Vilniaus miesto savivaldybę (66 b. l.) bei į Panevėžio miesto savivaldybę (68 b. l.) dėl charakteristikos apie D. B. pateikimo, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė jokios informacijos apie D. B. neturėjo (78 b. l.). Nors atsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės gautas nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad Vilniuje D. B. apsigyveno visai neseniai (kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, šiuo metu gyvena pas draugą Vilniuje, važinėti į Vilnių pradėjo 2017 m. rudenį), ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant teistumo panaikinimo klausimą. Kaip matyti, D. B. teismui nepateikė pakankamai duomenų, išskirtinai teigiamai apibūdinančių jo asmenį jau po bausmės atlikimo, tokių duomenų nepavyko surinkti ir pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodoma aplinkybė, jog D. B. teistumo laikotarpiu nepadarė jokių teisės pažeidimų, teismo vertinimu nėra pakankama ir besąlygiškai nereiškia, jog teistumas jam turėtų būti panaikintas.
8. Įsidarbinimo galimybės turinčiam teistumą asmeniui buvo išsamiai aptartos skundžiamoje nutartyje. Su skundu apygardos teismui pateikti du darbo pasiūlymų aprašymai, kuriuose kaip privalomas reikalavimas nurodoma nepriekaištinga reputacija ar reikalavimas būti neteistam (117-119 b. l.) nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, jog teisininko kvalifikaciją įgijęs asmuo turi galimybę dirbti ir kitos kvalifikacijos darbą, kuriame nekeliami reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos. Tuo labiau, kai darbo pasiūlymų yra ir tokių, kuomet iš teisininko nėra reikalaujama nepriekaištinga reputacija (https://www.cvbankas.lt/jaunesnysis-teisininkas-e-personalo-departamente-vilniuje/1-4707403; https:www.cvbankas.lt/teisininkas-e-vilniuje/1-5278107). Kaip nurodo skunde, D. B. neigiamas pasekmes jaučia nuo 2014 m. kovo 14 d., kuomet buvo nušalintas nuo pareigų, t.y. sprendžiant teistumo panaikinimo klausimą apylinkės teisme darbo jis neturėjo jau beveik ketverius metus. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. buvo nagrinėjami trys nuteistųjų prašymai dėl teistumo panaikinimo (vienas kurių buvo D. B.), du prašymai buvo patenkinti ir teistumas asmenims panaikintas, abiem atvejais teistumas panaikintas dirbantiems asmenims (teikimai Nr. T-168-276/2018, T-63-1033/2018), tokia pati tendencija matoma ir 2017 m. (teikimai Nr. T-937-827/2017, T-885-369/2017, T-3-1039/2017, T-71-957/2017, T-7-818/2017). Nurodyti praktikos pavyzdžiai visų pirma patvirtina, kad susirasti darbą įmanoma ir turinčiam teistumą asmeniui, antra, darbinė veikla teistumo laikotarpiu yra vienas iš kriterijų, kurį teismas vertina spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą.
9. Tiek skunde, tiek Vilniaus apygardos teisme 2018 m. kovo 14 d. gautame prašyme prijungti prie bylos dokumentų kopijas D. B. pabrėžia savo sunkią finansinę padėtį. Aukštesnysis teismas pažymi, jog sunki finansinė D. B. padėtis yra sąlygota darbo neturėjimo. Kaip jau minėta aukščiau, teistumas vis dėlto nėra vienintelė priežastis, trukdanti D. B. susirasti darbą, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį D. B. visų pirma turėtų susirasti oficialių pragyvenimo šaltinį.
10. BK 97 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai. Kaip jau minėta, teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino nuteistojo D. B. požiūrį į padarytą nusikaltimą (skundžiamos nutarties ketvirto puslapio ketvirta pastraipa). Skunde apygardos teismui D. B. gailesčio dėl padaryto nusikaltimo taip pat neišreiškė – bendrais teiginiais pažymėjo visas nusikalstamas veikas vertinantis neigiamai, skatinantis žmones laikytis įstatymų visose situacijose. Aplinkybė, jog D. B., būdamas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teigdamas prašymą dėl teistumo panaikinimo vis dar faktiškai nepripažįsta kaltės dėl padaryto nusikaltimo, teismo vertinimu yra itin svarbi sprendžiant teistumo panaikinimo klausimą ir tik patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, jog nesant aiškiai išreikšto nuteistojo kritinio požiūrio į jo padarytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo panaikinti nuteistajam teistumą.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti D. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                          Jurgita Kolyčienė