Baudžiamoji byla Nr. 1-315-1207/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48933-2023-7

     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

 (S)

     1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8;

     2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Lietuvos Respublikos vardu

2024 m. kovo 28 d.

Panevėžys

Panevėžio

sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Raskazovui,

kaltinamajam D. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       D. A. 2023 m. gruodžio 23 d. apie 17.40 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (17.43 val. jam buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, o 18.00 val. – 1,86 promilių neblaivumas).

2.       Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1.       Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Visą gyvenimą neigiamai vertino girtus vairuotojus ir piktinosi jų elgesiu. 2023 m. gruodžio mėnesį, dieną prieš Kūčias, remontavo sodo namelį. Buvo nusipirkęs mažą buteliuką „Malūnininkų“ trauktinės. Dirbdamas išgėrė. Turėjo 200 gramų trauktinės, bet ji stipri – apie 50 laipsnių. Alkoholį išgėrė apie 17 val. ir planavo likti nakvoti sode. Tada pagalvojo, kad reikėtų nusipirkti dar alkoholio. Parduotuvė – visiškai netoli, todėl pagalvojo, kad nieko neatsitiks. Sėdo už vairo po 17 val., automobiliu „Toyota Corolla“ vienas išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Atstumas iki parduotuvės – apie 4 km. Jautėsi blaivus, vos apsvaigęs. Motyvo, kodėl nusprendė išgėręs sėsti už vairo, paaiškinti negali. Važiuojant alkoholio daugiau nevartojo. Visada galima rasti kažkokių priemonių nuvažiuoti, bet tada pasirodė, kad gali ir pats. Nuvykęs į parduotuvę, nusipirko dar 200 gramų trauktinės. Jau grįžtant iš parduotuvės link sodo pamatė už savęs policijos švyturėlius, sustojo užsukęs į sodo keliuką. Buvo patikrintas neblaivumas, su alkotesterio parodymais sutiko. Transporto priemonė, kuria vyko, priklauso sugyventinei K. N.. Automobilis pirktas paėmus paskolą, maždaug prieš 5 metus, paskola dar nebaigta mokėti. Įmokas mokėjo K. N., ji daugiausia ir naudojosi automobiliu. Įvykio dieną vyko šiuo automobiliu, nes kitas jų automobilis buvo sugedęs. K. žinojo, kad išvažiavo jos mašina, bet tikrai nežinojo, kad vairuos išgėręs. Žino, kad tokio pobūdžio bylose sprendžiamas klausimas dėl automobilio arba jo vertės konfiskavimo. Mano, kad geriau būtų konfiskuoti pinigų sumą, nes automobilis reikalingas šeimos reikmėms. Teisę vairuoti turi 33 metus, nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Mano, kad yra geras vairuotojas, per šiuos metus turėjo dvi avarijas, bet abu kartus buvo nukentėjęs asmuo. Dėl savo elgesio gėda, negali savęs pateisinti. Niekam net nesakė, kad prarado teises. Alkoholį vartoja retai – kartą ar du per mėnesį. Šiuo metu prižiūri vaiką, pajamų negauna. Palaiko teismui pateiktą prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Toks įvykis – vienkartinis. Su K. yra labai artimi, daugiau artimųjų neturi, veda bendrą namų ūkį. Dėl visko tariasi, paiso jos nuomonės.

2.2.       Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis D. A. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b. l. 134). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). 

2.3.       Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1.                      liudytojos K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad D. A. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 15 metų, veda bendrą šeimos ūkį, turi mažametę dukrelę. Jos vardu yra registruotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis priklauso jai, juo dažniausiai naudojasi ji, nes savo vardu ėmė paskolą ir pirko šį automobilį. Taip pat turi dar vieną automobilį. Ji sutinka duoti parodymus apie savo sugyventinį D. A.. Apie įvykį nori papasakoti, kad jie turi sodą, kuris yra Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Šiuo metu D. pats vienas remontuoja sodo namelį, todėl tą dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 23 d. apie 12–13 valandą, jis su jai priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į jų sodą, ten darbavosi, jis buvo vienas. Ji su D. kalbėjosi telefonu, jis sakė, kad bedirbdamas išgėrė alkoholio, todėl jie abu sutarė, kad jis pasiliks nakvoti sode. Atsimena, kad po kažkiek laiko, apie 19–20 val., ji D. vėl skambino du kartus, tačiau jis jai neatsiliepė. Tai ją suglumino. Po to pats D. jai perskambino ir pasakė, jis nusprendė važiuoti į parduotuvę nusipirkti alkoholio ir jį sustabdė policijos pareigūnai, todėl šiuo metu jis yra policijos komisariate. D. iškart su pažeidimu sutiko, dėl savo tokio elgesio jis gailėjosi. D. niekada anksčiau nevairuodavo neblaivus, todėl ją labai nustebino jo toks poelgis, jai buvo šokas. Kadangi automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, norėtų ji atsiimti, nes jis reikalingas jai vykti į darbą (b. l. 42–45);

2.3.2.                      liudytojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistu. Pamena, kad 2023 m. gruodžio 23 d. jis dirbo ekipaže 1816 kartu su specialistu D. D., kai apie 17.30 val. jiems patruliuojant Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pastebėjo, kad į šalia esančią maisto prekių parduotuvę atvažiavo automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo apie 5 minutes, vairuotojas nebuvo išlipęs. Po to, automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio vairuotojo vietos, jis nuėjo į parduotuvę, grįžęs atgal įsėdo į savo vairuojamą automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kadangi jiems kilo įtarimas, nusprendė šį automobilį sustabdyti patikrinimui, todėl (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos bei garsinį signalus stabdė minėtą automobilį, kuris pakluso ir sustojo šalikelėje. Prie automobilio vairuotojo pusės priėjo jo kolega D, jam bendraujant su automobilio „Toyota“ vairuotoju, pajuto jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, todėl jis jį informavo, kad jis paimtų alkotesterį, nes reikalinga vairuotojui patikrinti neblaivumą. Jis priėjo prie minėto automobilio vairuotojo pusės, matė, kad už vairo sėdi vyriškis, jis pateikė D. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Vyriškis sakė, kad važiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, o po to važiavo atgal į savo sodą. Vairuotojas sutiko pasitikrinti neblaivumą, sakė, kad maždaug prieš valandą laiko vartojo alkoholį, todėl alkotesteriu jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymai sutiko. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Automobilis išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 52–55);

2.3.3.                      įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., 100 m. nuo kelio Nr. 122 (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliai, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–17);

2.3.4.                      L. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 17.40 val., dirbant ekipaže P1816, kartu su specialistu D. D. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdytas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A.. Iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, paaiškino, kad prieš valandą vartojo alkoholio. 17.43 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas, 18.00 val. – 1,86 promilių girtumas (b. l. 18);

2.3.5.                      iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., atliktas tikinimas, kurio metu 17.43 val. buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, o 18.00 val. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 19);

2.3.6.                      kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad peržiūrėti ir aprašyti pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai stabdo automobilį, vairuotojo vietoje sėdi vyriškis (nustatoma asmenybė – D. A.), nustatinėjamos aplinkybės apie alkoholio vartojimą, tikrinamas neblaivumas alkotesteriu, nurodoma eiti tiesia linija – D. A. mėto į šonus, nesiseka atlikti, prašoma pataikyti pirštu į savo nosį – kartoja šį veiksmą kelis kartus, atliekama įvykio vietos apžiūra, informuojama dėl automobilio išvežimo į saugojimo aikštelę (b. l. 32–34);

2.3.7.                      informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas K. N. (b. l. 36);

2.3.8.                      pažyma apie vidutines transporto priemonės kainas Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Toyota Corolla Verso“ su analogiškais techniniais duomenimis kaina su PVM 3840,00 eurų (b. l. 37).

2.4.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 

2.5.       Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis 2023 m. gruodžio 23 d. apie 17.40 val. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

2.6.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamajam D. A. nustatytas girtumas (2,07 prom. ir 1,86 prom.) nepalieka abejonių, kad asmuo suprato esantis neblaivus bei negalintis vairuoti transporto priemonės. Taigi D. A. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui.

3.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1.       2024 m. kovo 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu gautas kaltinamojo sugyventinės K. N. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos atsakomybei.

3.2.       BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3.       Teisiamojo posėdžio metu K. N. nurodė, kad po įvykio kaltinamasis paskambino jai ir pasakė, kas atsitiko. Labai gailėjosi. Tą dieną su D. A. kelis kartus bendravo telefonu, nežinojo, kad jis vartojo alkoholį. Vėliau patikslino, kad kaltinamasis minėjo, jog išgėrė alkoholio ir liks sode nakvoti. Skambino jam apie 17 val., bet jis neatsiliepė ir neperskambino, todėl buvo šiek tiek keista. Kai pasakė, kad vairavo išgėręs, jai buvo šokas. Tiesiog negalėjo patikėti tuo ir D. negalėjo paaiškinti, kodėl taip padarė. Jo poelgį vertina neigiamai. Per mėnesį gauna apie 1500-1600 Eur pajamų, tačiau turi būsto ir automobilių paskolas, išlaidos joms per mėnesį sudaro apie 450 Eur. Paskolas moka iš savo lėšų. Abu automobiliai registruoti jos vardu. Tą kartą D. važiavo tuo automobiliu, kuriuo paprastai važinėja ji, nes kitas automobilis buvo sugedęs. Automobilis „Toyota Corolla“, kurį vairavo kaltinamasis, įgytas jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą namų ūkį. Palaiko prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad šis įvykis – vienkartinis atvejis, ateityje nepasikartos. Turi šeimą, dukrą, vyras ją prižiūri, rūpinasi. Kaltinamasis klauso jos, paiso jos nuomonės, jie tariasi įvairiais klausimais. Pati teisę vairuoti turi apie 18 metų, mano, kad vairuoja atsakingai. Yra bausta už greičio viršijimą ir pasibaigusią technikinę apžiūrą, tačiau šis pažeidimas padarytas tiesiog dėl neapsižiūrėjimo.

3.4.       Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad K. N. neteista, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta tris kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: du kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, vieną kartą už greičio viršijimą 14 km/val. magistraliniame rajono kelyje. K. N. dirba AB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, darbdavio charakterizuojama kaip kruopšti, atsakinga, komunikabili. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis ir K. N. turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Apie padarytą nusikalstamą veiką D. A. pirmiausia pranešė būtent sugyventinei, tai rodo artimą jų ryšį, pasitikėjimą.

3.5.       Išklausius K. N. paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismo neturi pagrindo abejoti, kad K. N. gali būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam D. A..

3.6.       Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis D. A. neteistas (praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas vieną kartą už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant, bauda sumokėta (b. l. 64–70). Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje galima kaltinamąjį D. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos K. N. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į K. N. ir kaltinamojo D. A. finansinę padėtį – augina mažametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų – užstatą skirti netikslinga.

3.7.       BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams.

4.       Draudimas vairuoti transporto priemones

4.1.       BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2.       Kaltinamasis D. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo padarytas pažeidimas laikytinas pavojingu ir šiurkščiu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Taigi teismas mano, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant trumpesnį nei vidurkis, t. y. 2 metams.

4.3.       2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu kaltinamajam buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 113–116), todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 27 d.

5.       Turto konfiskavimas

5.1.       Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.2.       Nagrinėjamu atveju automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo D. A., pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nurodė, kad automobilis reikalingas šeimos reikmėms. K. N. nurodė, kad abu šeimos automobiliai registruoti jos vardu, įmokas už automobilius moka ji. Teismo vertinimu, šie paaiškinimai nekeičia situacijos teisinio vertinimo, nes tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja nurodė, kad veda bendrą namų ūkį ilgą laiką, gyveno kartu ir automobilio įsigijimo metu. Transporto priemonė buvo naudojama abiejų šeimoje gyvenančių asmenų – tiek D. A., tiek K. N..

5.3.       Pažymėtina, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi būti įvertinta, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas). Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Taip pat pažymėtina, kad turtu, bylos duomenimis, sugyventiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Nekonfiskavus transporto priemonės, kuri teismo pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone, kaltinamasis gyvendamas šeimoje su K. N., turėtų galimybę naudotis automobiliu. Būtų pažeista asmeninių kaltinamojo ir jo sugyventinės interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Nors kaltinamasis nurodė, kad automobilis reikalingas šeimoms reikmėms, žinodamas šį faktą padarė nusikalstamą veiką, vairuodamas transporto priemonę. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis ir galima laiduotoja nurodė, kad šeimoje turi dar vieną transporto priemonę, taigi konfiskuojant automobilį, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, teismo vertinimu, kaltinamojo šeimos interesai nebus pažeisti.

5.4.       Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą pagrindą ir galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis D. A. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.1.       Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam D. A. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113–126). Paskirtos kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduotinas konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui), kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodamas draudimą vairuoti kelių transporto priemones vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“

D. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. N. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

D. A. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus:

-       automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelius ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui);

-       D. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti draudimą vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.

Išaiškinti D. A., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. N., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė