Civilinė byla Nr. e2A-475-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01174-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.21
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,KAROLINOS TURAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „New Zeland advance European trading group“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „KAROLINOS TURAS“, uždarajai akcinei bendrovei „BAUER INT“, uždarajai akcinei bendrovei „Bauer Tour“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Techninio serviso projektai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „New Zeland advance European trading group“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „KAROLINOS TURAS“ (toliau – ir atsakovė) ir UAB „Bauer Tour“ 2018 m. lapkričio 8 d. sudarytą komercinių patalpų daugiabučiame gyvenamajame name, adresu Vilnius, Sausio 13-osios g. 2, 1 aukštas, kurių numeris 116, bendras plotas 200,66 kv. m., unikalus Nr. 4400-3933-3474:3013 (toliau – ir komercinės patalpos) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MK-11087; pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Bauer Tour“ ir UAB „BAUER INT“ 2019 m. vasario 27 d. komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MK-2061; taikyti restituciją – grąžinti atsakovės nuosavybėn 2018 m. lapkričio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. MK-11087 ir 2019 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. MK-2061 perleistą turtą – komercines patalpas; įpareigoti atsakovę vykdyti 2014 m. lapkričio 11 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014-11-11/K01 (toliau – ir Preliminarioji sutartis) natūra – t. y. įpareigoti atsakovę pateikti visus privalomus dokumentus pagal Preliminariąją sutartį (statinio pripažinimo tinkamai naudoti aktą, statybos darbų užbaigimo aktą, sudaryti turto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą) ir sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove dėl turto – komercinių patalpų – pirkimo – pardavimo už 61 152,32 Eur; jei teismas nuspręstų, kad Preliminariosios sutarties vykdymas natūra yra neįmanomas, teismo prašė: įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei sumokėtą avansą – 76 868 Eur; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei sumokėtą turto kainos dalį – 96 082 Eur; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai pagal Preliminariąją sutartį priklausančias netesybas – 76 868 Eur; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai pagal Preliminariąją sutartį priklausančius delspinigius – 2 649,84 Eur, iš viso 252 467,84 Eur; priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė Preliminariąją sutartį dėl statomų komercinių patalpų pirkimo – pardavimo. Šalys sutarė, kad atsakovė pastatys ir parduos, o ieškovė nusipirks komercines patalpas, kurių kaina yra 236 868 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei 76 868 Eur avansą, atliko ir daugiau mokėjimų, kurie buvo įskaityti į bendrą komercinių patalpų kainos dalį. Bendra atliktų mokėjimų už turtą suma sudaro 172 950 Eur. Tačiau Preliminarioje sutartyje numatytu terminu (iki 2015 m. gruodžio 15 d.) namas nebuvo priduotas. 2019 m. kovo 26 d. ieškovė iš atsakovės gavo elektroninį laišką, kuriame užfiksuota kita galutinė įsigyjamo turto kaina bei plotas. Atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo buvo reikalaujama 2019 m. balandžio 18 d. atvykti į notarų biurą pasirašyti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, nors komercinių patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktas tarp šalių sudarytas nebuvo ir nėra sudarytas iki šiol. Nuvykusi pas notarą, ieškovė pastebėjo, kad pagrindinė komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pateikiama pasirašyti ne su atsakove, su kuria yra sudaryta Preliminarioji sutartis, o su atsakove UAB „BAUER INT“, su kuria ieškovė neturi jokių teisinių santykių. Patikrinus viešojo nekilnojamojo turto registro duomenų bazę paaiškėjo, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. komercines patalpas pardavė atsakovei UAB „Bauer Tour“, o 2019 m. kovo 4 d. turtas buvo parduotas atsakovei UAB „BAUER INT“. Taip pat paaiškėjo, kad yra parduodamos prekybos patalpos – komercinės patalpos, kurių baigtumas yra 88 proc., ir kurių kaina jau yra ne 236 868 Eur, o 267 200 Eur, nors turto plotas nepakito. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė, atsakovės UAB „Bauer Tour“ ir UAB „BAUER INT“ yra susijusios įmonės, jų vadovas tas pats asmuo – V. M., atsakovės yra registruotos tuo pačiu adresu – Vilnius, Sausio 13-osios g. 2. 2019 m. balandžio 19 d. ieškovė gavo dar vieną atsakovės pranešimą apie reikalavimą 2019 m. balandžio 30 d. 10 val. atvykti į notarų biurą pasirašyti pagrindinę komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė nurodytą dieną atvyko į notarų biurą siekiant išsiaiškinti ir taikiai išspręsti tarp šalių kilusius nesusipratimus bei susitarti dėl sąžiningo Preliminariosios sutarties įvykdymo, tačiau atsakovė atsisakė pateikti ieškovės prašomus dokumentus. Po susitikimo notarų biure, komunikacija tarp šalių nutrūko. Ieškovė ginčija 2018 m. lapkričio 12 d. bei 2019 m. kovo 4 d. komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sandorius actio Pauliana (Pauliana ieškinys) pagrindu pažymėjusi, kad yra visos šio instituto taikymo sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 76 868 Eur avansą, 96 082 Eur sumokėtą turto kainą, 76 868 Eur baudą, iš viso 249 818 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (249 818 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinį atsakovėms UAB „BAUER INT“, UAB „Bauer Tour“ atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Preliminariosios sutarties vykdymo. Ieškovė actio Pauliana pagrindu ginčijo komercinių patalpų perleidimo atsakovėms UAB „BAUER INT“, UAB „Bauer Tour“ sandorius, prašė sutartį vykdyti natūra. Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra atsakinga atsakovė, dėl jos kaltės turtas perleistas kitam asmeniui, nepateikti sutarties sudarymui reikalingi duomenys. Atsakovės teigimu, dėl pagrindinių sutarčių nesudarymo atsakinga ieškovė, nes ji nutraukė Preliminariąją sutartį, taip pat nesumokėjo likusios turto kainos dalies ir nurodytu laiku nepasirašė pagrindinės sutarties.
5. Ištyręs bylos įrodymų visumą, teismas pripažino esant nustatytu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, jog atsakovė būtų įvykdžiusi Preliminariosios sutarties 1.3, 3.9 punktą (pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma per 30 dienų po to, kai nurodytas turtas registruojamas viešame turto registre; pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 2015 m. III ketvirtį teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti parduodamą turtą atskiru turiniu vienetu); taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, baigusi ginčo turto statybos darbus, būtų siuntusi ieškovei kvietimus pasirašyti ginčo turto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktus (Preliminariosios sutarties 5.4, 5.5 punktai).
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė atsisakė pasirašyti komercinių patalpų pirkimo – pardavimo pagrindinę sutartį, nes jai nebuvo pateikti pagal sutartį reikalauti įrodymai, taip pat nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių pagrindinė sutartis sudaroma ne su atsakove, o su atsakove UAB „BAUER INT“. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad įvykdytos Preliminariosios sutarties sąlygos, nustatančios pagrindinės sutarties pasirašymo eigą ir etapus iš atsakovės pusės buvo įvykdytos, teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovės kaltės. Dėl to nebuvo pagrindo ieškovei vykdyti įsipareigojimą – mokėti likusią turto kainą. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagrindinę sutartį ieškovei buvo pasiūlyta pasirašyti su kita pardavėja – UAB „BAUER INT“, sutartyje taip pat nurodyta kita, nei sutarta, objekto kaina.
7. Teismas nevertino 2016 m. liepos 1 d. ieškovės prašymo nutraukti komercinių patalpų Preliminariąją sutartį, pažymėjęs, kad nesutampa sutarčių numeriai, byloje taip pat nėra duomenų, jog atliktas Preliminariosios sutarties nutraukimas.
8. Apskųstame sprendime konstatuota, kad faktinių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą laikyti nustatytu, jog prievolės sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusios, nes pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo atlikti visi atsakovės sutartyje numatyti veiksmai iki sutartyje apibrėžtų terminų pabaigos, be to, ginčo turtas atsakovės perleistas kitai atsakovei UAB „Bauer Tour“.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsakovės, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės pagal Preliminariąją sutartį sumokėtą avansą ir kitus mokėjimus, iš viso 172 950 Eur, taip pat reikalavimą priteisti 76 768 Eur dydžio baudą.
10. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 649,84 Eur baudą pagal Preliminariosios sutarties 7.6 punktą už uždelsimą pateikti turtą Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2019 m. birželio 20 d., teismas nurodė nesant teisinio pagrindo priteisti šią sumą, konstatavus, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė.
11. Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl prievolės įvykdymo natūra, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų pripažinti negaliojančiomis atsakovės ir atsakovės UAB „Bauer Tour“ 2018 m. lapkričio 8 d., atsakovių UAB „Bauer Tour“ ir UAB „BAUER INT“ 2019 m. vasario 27 d. sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis.
12. Vertindamas atsakovės argumento, kad ieškovės administracijos vadovas yra UAB „Techninio serviso projektai“ vadovas, direktorius, ir ši bendrovė pareiškė analogišką ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, reikalaudama vykdyti preliminarias sutartis dėl tų pačių komercinių patalpų, todėl ieškovės reikalavimas šioje byloje negali būti patenkintas, pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Techninio serviso projektai“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014-11-11/K01 dėl statomų komercinių patalpų, esančių Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, pirmame aukšte, kurių projektiniai numeriai 01, 02, 03, 17, 18, 24, 25 ir tarp jų esančios suprojektuoto koridoriaus dalies, kurių bendras preliminarus plotas 250 kv. m.; turto kaina – 334 149,10 Eur. 2014 m. lapkričio 18 d. tų pačių subjektų buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014-11-18/K02 dėl statomų komercinių patalpų, esančių Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, pirmame aukšte, kurių projektiniai numeriai 12, 13, 22, 23, 36, 37, ir tarp jų esančios suprojektuoto koridoriaus dalies, kurių bendras preliminarus plotas 169,69 kv. m.; turto kaina 334 149,10 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Techninio serviso projektai“ ieškinį atsakovėms UAB „KAROLINOS TURAS“, UAB „Bauer Tour“ dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo ir avanso grąžinimo (civilinė byla Nr. e2-1241-1097/2020). Taigi, ginčai Vilniaus miesto apylinkės teisme ir nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo manymu, vyksta dėl skirtingų preliminariųjų sutarčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 50 000 Eur bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (50 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas proporcingai priteistai 50 000 Eur sumai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Iš komercinių patalpų nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šių patalpų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir pats daiktas su unikaliu numeriu buvo įregistruoti 2015 m. rugpjūčio 5 d. Šie duomenys patvirtina faktą, kad ieškinio faktinis pagrindas – Preliminarioji sutartis, kurioje nurodytas patalpų unikalus numeris, 2014 m. lapkričio 11 d. nebuvo sudaryta, nes daiktas – patalpos, su minėtu unikaliu numeriu nebuvo suformuotas.
13.2. Ieškovė pretenzijų dėl negalėjimo naudoti patalpomis pagal tiesioginę paskirtį nereiškė, kas tik patvirtina, kad tikroji pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo priežastis priklausė nuo pačios ieškovės.
13.3. Pagal Preliminariąją sutartį ieškovė nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 50 000 Eur; avanso iki 2014 m. gruodžio 15 d. nesumokėjo, tuo pažeidė Preliminariąją sutartį.
13.4. Ieškovės ir atsakovės bankų sąskaitų išrašai tvirtina, kad atsakovei 60 000 Eur nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pervesta pagal 2014 m. lapkričio 18 d. preliminarią sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu UAB „Techninio serviso projektai“, ir 47 950 Eur – pagal 2014 m. lapkričio 11 d. sutartį, sudaryta taip pat su trečiuoju asmeniu UAB „Techninio serviso projektai“. Byloje esančių minėtų sutarčių objektai yra kiti, nei sutartyje su ieškove. Pagal visas tris skirtingas sutartis (šioje byloje nagrinėjamas ginčas tik dėl vienos iš jų) atsakovei sumokėta 157 950 Eur, o ne 172 950 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 15 000 Eur buvo sumokėta atsakovei grynaisiais pinigais, todėl teismo sprendimas dėl 15 000 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas.
13.5. Vadovaujantis Preliminariosios sutarties 1.3. punktu, pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per 30 dienų nuo turto įregistravimo viešajame registre, t. y. iki 2015 m. lapkričio 29 d. Jeigu būtų laikoma, kad Preliminarioje sutartyje nėra nurodytas konkretus terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, laikytina, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaroma per metus nuo Preliminarios sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2015 m. lapkričio 11 d., kas vėlgi nebuvo padaryta, todėl teismo turėjo būti laikoma, kad ginčo sutartis pasibaigė dar 2015 m. pabaigoje ir tai įvyko dėl ieškovės kaltės. Nustojus galioti Preliminariajai sutarčiai, ieškovė neteko teisės reikalauti iš atsakovės vykdyti įsipareigojimus, numatytus sutartyje.
13.6. Ieškovė per sutartyje numatytą terminą avanso nesumokėjo, tuo pažeidė savo įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės 76 868 Eur baudą (netesybas), kuri atitinka ieškovės nesumokėto avanso sumą.
13.7. Teismas be pagrindo atsisakė vertinti ieškovės vadovo 2016 m. liepos 1 d. prašymą nutraukti komercinių patalpų, esančių Vilniuje, Sausio 13 - osios g. 2-116, preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2014-11-18/K02. Ieškovės vadovas aiškiai išreiškė savo valią nutraukti sutartį dėl komercinių patalpų Nr.116, kurios buvo Preliminariosios sutarties pirkimo – pardavimo objektas. Be to, iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė po mėnesio, turėdama tokį ieškovės prašymą, jam pritarė ir minėtas patalpas pardavė AB „Šiaulių bankas“. Būtent šis konkliudentinis veiksmas reiškė, kad atsakovė pritarė Preliminariosios sutarties nutraukimui pagal ieškovės pageidavimą.
13.8. Ieškovė ieškinį dėl netesybų priteisimo pareiškė 2019 m. rugpjūčio 12 d. žymiai praleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir jo atnaujinti neprašė.
13.9. Teismas pripažino, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi, nes pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo atlikti visi atsakovės sutartyje numatyti veiksmai iki sutartyje apibrėžtų terminų pabaigos. Tačiau nutraukti galima tik galiojančią sutartį, o teismas nenustatė fakto, kad Preliminariosios sutarties galiojimo metu atsakovė sutartį nutraukė 10.2.4. punkto pagrindu. Šie argumentai patvirtina, kad teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti sutartines netesybas ir priteisti baudą.
14. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad:
14.1. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme – argumentai dėl neaiškios Preliminariosios sutarties sudarymo datos, dėl nesumokėto avanso, dėl grynųjų pinigų sumokėjimo įrodymo nebuvimo.
14.2. Pagal Preliminariąją sutartį komercinės patalpos turėjo būti ne tik įregistruotos viešame turto registre, bet ir pateiktos pridavimui Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai. Atsakovė turėjo pateikti visus su turto specifikacijomis ir atliktais darbais susijusius dokumentus, informuoti ieškovę apie statybos darbų pabaigą ir pranešti apie numatomą statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo datą. Po visų veiksmų atsakovė turėjo inicijuoti pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą pas notarą. Atsakovė suprato savo pareigą inicijuoti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą pas notarą, ką ji ir padarė, nors apeliaciniame skunde nurodo, kad tokią pareigą turėjo ieškovė.
14.3. Atsakovės pozicija, išdėstyta apeliaciniame skunde, kad pati ieškovė vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį yra deklaratyvi, niekuo nepagrįsta ir paneigiama atsakovės veiksmais.
14.4. Iš banko išrašo matyti, kad ieškovė atliko mokėjimus atsakovei pagal Preliminariąją sutartį. Kadangi ieškovė su atsakove yra sudariusios tik vieną sutartį, neturi reikšmės, koks numeris yra nurodytas mokėjimo paskirtyje ir akivaizdu, kad mokėjimai atlikti būtent pagal vienintelę šalių sudarytą sutartį.
14.5. Nėra pagrindo teigti, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaroma per vienerių metų laikotarpį nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo. Preliminariosios sutarties galiojimą patvirtina ir tai, kad atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. teikė ieškovei pranešimus, kvietė ieškovę sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį.
14.6. Atsakovė ieškovei po tariamo Preliminariosios sutarties nutraukimo 2016 m. liepos 1 d. toliau siuntė PVM sąskaitas – faktūras pagal sutartį, ieškovė šias sąskaitas apmokėdavo, kas įrodo, jog sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo nutrūkę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
16. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo priimti naujus įrodymus – atsakovės ieškovei išrašytas 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2017 m. birželio 30 d., 2018 m. gegužės 31 d., 2019 m. kovo 31 d. suteiktų paslaugų sąskaitas faktūras. Atsakovės manymu, šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė 2017 – 2019 m. naudojosi komercinėmis patalpomis, gavo iš to turtinės naudos, ir tikroji pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo priežastis yra ne tariamai netinkamos komercinės patalpos, o ieškovės turtinė padėtis, neleidžianti jai įsigyti šį nekilnojamąjį turtą.
17. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės paduotą apeliacinį skundą, pateikė teismui ieškovės 2020 m. lapkričio 12 d. ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-38314-534/2020 kopiją, atsakovės ieškovei pateiktą 2018 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties kopiją. Ieškovės vertinimu, minėta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad net ir po 2016 m. liepos 1 d. prašymo, kurį atsakovė traktuoja kaip prašymą nutraukti Preliminariąją sutartį, santykiai tarp šalių nebuvo pasibaigę. Šiaulių apygardos teismo nutartyje aptariamos aplinkybės yra glaudžiai susijusios su nagrinėjamais faktais, todėl tikslinga jį pridėti prie bylos. Atsakovės ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-38314-534/2020 dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo pateiktame ieškinyje atsakovė reikalavimą kildina iš Preliminariosios sutarties, taip pripažindama jos sudarymą.
18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
19. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su teismų priimtais procesiniais sprendimais jis gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o šalių kitose bylose suformuluoti procesiniai dokumentai nėra pripažintini įrodymais, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, atsakovės ieškovei pareikšto ieškinio kopijų pridėjimo prie bylos klausimas nespręstinas.
21. Dėl kitų teismui pateiktų dokumentų pasisakytina, kad nors jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu, atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, aktualūs sprendžiant iškilusį ginčą, jų teikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir ieškovė turėjo galimybę pareikšti nuomonę atsiliepime į apeliacinį skundą bei jos pačios teikiamas dokumentas savo turiniu analogiškas atsakovės teikiamam dokumentui (PVM sąskaitos faktūros, išrašytos atsakovės ieškovei), naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė Preliminariąją sutartį Nr. 2014-11-11/K01 dėl statomų komercinių patalpų daugiabučiame gyvenamajame name, adresu Vilnius, Sausio 13-osios g. 2, 1 aukštas, numeris 116, bendras plotas 200,66 kv. m., unikalus Nr. 4400-3933-3474:3013, pirkimo – pardavimo. Preliminariosios sutarties 5.1. punkte numatyta, kad komercinių patalpų statybos darbų pabaiga 2015 metų IV ketvirtis. Pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo komercinių patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos, kuriuo statybos darbai yra priimami be pretenzijų (Preliminariosios sutarties 6.1. punktas).
23. Ieškovė 2016 m. liepos 1 d. prašymu kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad bendrovei negavus finansavimo, ji pageidauja nutraukti komercinių patalpų adresu Sausio 13-osios g. 2 – 116, Preliminariąją sutartį Nr. 2014-11-18/K02 bei grąžinti sumokėtą avansą. 2019 m. balandžio 4 d. pranešimu atsakovė pasiūlė ieškovei bei trečiajam asmeniui UAB „Techninio serviso projektai“ 2019 m. balandžio 18 d. atvykti pas notarą pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymui. Ieškovė 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. balandžio 29 d. pranešimais atsakovei prašė pateikti papildomus duomenis, reikšmingus sutarties sudarymui, taip pat prašė paaiškinti, dėl kokios priežasties ketinama pasirašyti sutartį su UAB „BAUER INT“; nurodė, kad tik įvykdžius įsipareigojimus, bus sprendžiamas klausimas dėl notarinės pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovei neįvykdžius ieškovės prašymų, šalių bendradarbiavimas nutrūko ir ieškovė inicijavo ginčą teisme dėl Preliminariosios sutarties pagrindu atliktų mokėjimų priteisimo ar šio susitarimo vykdymo natūra. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė ieškovei iš atsakovės 76 868 Eur avansą, 96 082 Eur sumokėtą turto kainą, 76 868 Eur baudą, viso 249 818 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (249 818 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 199 818 Eur pagal Preliminariąją sutartį, procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 249 818 Eur sumos, priteisimo.
25. Tačiau prieš dėstydama argumentus dėl pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistų sumų pagal Preliminariąją sutartį, atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Preliminariosios sutarties sudarymo. Anot jos, komercinių patalpų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir suformuotas daiktas su unikaliu numeriu buvo įregistruoti 2015 m. rugpjūčio 5 d., todėl nesant tokių duomenų, šalys negalėjo jų žinoti ir sudaryti ginčo susitarimą.
26. Nurodytina, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neapeliavo į Preliminariosios sutarties sudarymo galimybes 2014 m. lapkričio 11 d., todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nenagrinėja ieškovės nurodytų argumentų šiuo aspektu.
28. Analogiškai pasisakytina ir dėl atsakovės apeliacinio skundo motyvų, kuriais ji įrodinėja Preliminariosios sutarties 2.6. punkto pažeidimą. Atsakovės teigimu, byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad pagal Preliminariąją sutartį ieškovė nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. pervedė atsakovei 50 000 Eur, tačiau įsipareigojimo iki 2014 m. gruodžio 15 d. sumokėti 76 866 Eur avansą, kaip numato Preliminariosios sutarties 2.6. punktas, ieškovė neįvykdė, todėl būtent ji pažeidė susitarimo nuostatas ir yra kalta dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė savo poziciją grindė tuo, kad ieškovė iki 2015 m. lapkričio 29 d. turėjo pareigą sumokėti visą likusią pagal Preliminariąją sutartį sumą, o to nepadarius, atsakovei, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 7.1. punktu, lieka ieškovės sumokėtas avansas. Tačiau atsakovė nesirėmė avanso nesumokėjimo laiku faktu, o priešingai, pripažino gavusi jo dalį. Dar daugiau, atsakovė nuo ieškinio reikalavimų gynėsi argumentu, kad pagrindinė komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės finansinės padėties, t. y. lėšų patalpų pirkimui neturėjimo, bet ne dėl pilnos avanso sumos atsakovei nesumokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais ji įrodinėja Preliminariosios sutarties 2.6. punkto pažeidimo reikšmę šios sutarties nutraukimui.
29. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant atsakovės kaltei dėl pagrindinės komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi pagal Preliminariosios sutarties 1.3. punktą pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 30 dienų nuo turto įregistravimo viešajame registre (iki 2015 m. lapkričio 29 d.), kas nebuvo padaryta, todėl turėjo būti laikoma pasibaigusia dar 2015 m. pabaigoje.
30. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vadovavosi skirtingomis Preliminariosios sutarties nuostatomis, apibrėžiančiomis pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminą. Ieškovė rėmėsi cituotu Preliminariosios sutarties 1.3. punktu, atsakovė – Preliminariosios sutarties 6.1., 6.2. punktais, kuriuose nustatyta, kad pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo turto statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto, kuriuo statybos darbai yra priimami be pretenzijų, pasirašymo dienos. <...> Pirkėjo neatvykimas priimti turto statybos darbų laikomas turto statybos darbų patvirtinimu be pretenzijų, nuo kurio pradedamas skaičiuoti 30 kalendorinių dienų terminas; pardavėjas įsipareigoja raštu arba elektroniniu paštu informuoti pirkėją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų pas kurį notarą, kuriuo adresu bei laiku pirkėjas turi atvykti pasirašyti notaro tvirtinamą Pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Jeigu pirkėjas neatvyksta nurodytu laiku, pardavėjas pakartotinai raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos informuoja pirkėją apie planuojamos sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vietą, laiką bei konkretų notarų biurą. Pirkėjui pakartotinai neatvykus pasirašyti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, laikoma, kad šalių sutartiniai santykiai pasibaigė dėl pirkėjo kaltės, kuris įsipareigoja pardavėjui atlyginti nuostolius, numatytus šioje sutartyje. Taigi, šalių pasirašyta Preliminarioji sutartis numato dvi skirtingas komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sudarymo sąlygas: turto įregistravimas viešajame registre ir turto statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymas. Nustačiusi tokius Preliminariosios sutarties prieštaravimus, teisėjų kolegija mano esant tikslinga, sprendžiant dėl pagrindinės komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, atsižvelgti į šalių elgesį pasirašius Preliminariąją sutartį bei jų ketinimus vykdyti šį susitarimą.
31. Kaip matyti iš dėstytų Preliminariosios sutarties punktų turinio, pagrindinė komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iniciatyva priklausė pardavėjai (atsakovei). Būtent jai nustatyta pareiga informuoti pirkėją (ieškovę), kada ir pas kokį notarą privalu atvykti sandorio sudarymui. Todėl pripažįstama, kad atsakovė, kuri vadovaujasi Preliminariosios sutarties 1.3. punktu, turėjo po turto įregistravimo viešajame turto registre kreiptis į ieškovę dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Atsakovė duomenų, patvirtinančių šio įsipareigojimo įvykdymą, teismui nepateikė. Atsakovės ketinimą tęsti sutartinius santykius su ieškove po 2015 m. lapkričio mėn. patvirtina ir jos 2019 m. balandžio 4 d. ieškovei siųstas pranešimas su pasiūlymu atvykti į notarų biurą pasirašyti komercinių patalpų pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl išdėstyto nėra prielaidų sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu turėjo pripažinti Preliminariosios sutarties pabaigą dar 2015 m. lapkričio mėn.
32. Apskųstame sprendime atsakovės kaltė dėl pagrindinės komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo buvo konstatuota vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, įrodančiomis, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi Preliminariosios sutarties 3.1., 3.9. punktų, taip pat byloje nenustatyta duomenų apie tai, kad atsakovė, baigusi ginčo turto statybos darbus, būtų siuntusi ieškovei Preliminariosios sutarties 5.4. ir 5.5. punktuose įtvirtintus kvietimus pasirašyti ginčo turto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde atsakovė šių teismo motyvų ir išvadų neginčija, dėl jų nepasisako. Grįsdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovė akcentuoja avanso pagal Preliminariąją sutartį nesumokėjimą laiku, lemiantį Preliminariosios sutarties galiojimo pabaigą. Apeliacinės instancijos teismui šį atsakovės motyvą pripažinus nauju, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė juo nesivadovavo ir jis nebuvo analizuojamas, bei atsakovei apeliacinės instancijos teismui teikiamame procesiniame dokumente nekritikuojant apskųsto sprendimo išvadų dėl Preliminariosios sutarties 3.1., 3.9., 5.4. ir 5.5. punktų nesilaikymo, spręstina, kad atsakovės kaltė dėl preliminaraus susitarimo neįvykdymo ir pagrindinės komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo nėra paneigta.
33. Šios išvados nekeičia atsakovės reikalavimas atsižvelgti į tai, kad ieškovė 2016 m. liepos 1 d. pateikė atsakovei prašymą nutraukti komercinių patalpų, esančių Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2-116, preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014-11-18/K02. Nepaisant prašyme nurodyto neteisingo Preliminariosios sutarties numerio – vietoje numerio 2014-11-11/K01 nurodytas 2014-11-18/K02 – byloje nėra duomenų, kad preliminarus šalių susitarimas buvo nutrauktas. Jei atsakovė remiasi šiuo faktu kaip patvirtinančiu Preliminariosios sutarties galiojimo pabaigą, byloje nepaaiškinta, kokiu tikslu buvo tęsiamas šalių susirašinėjimas dėl komercinių patalpų įsigijimo, kodėl 2019 m. balandžio 4 d. pranešimu atsakovė ragino ieškovę atvykti į notarų biurą pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Taigi, bylos duomenys patvirtina net ir po 2016 m. liepos 1 d. prašymo ginčo šalių ketinimą tęsti derybas dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir įsipareigojimą vykdyti Preliminariosios sutarties nuostatas.
34. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį, preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu sudaryti pagrindinę sutartį atsisakyta nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.
36. Ginčydama iš jos priteistų nuostolių dydį, atsakovė teigia, kad ieškovė pagal Preliminariąją sutartį atsakovei yra sumokėjusi tik 50 000 Eur, ką patvirtina byloje esantis ieškovės banko sąskaitos išrašas, todėl sprendimas priteisti 199 818 Eur (sumokėta turto kaina, bauda) yra nepagrįstas.
37. Nagrinėdama šį klausimą teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2016 m. kovo 8 d. atsakovės naudai pervedė 157 950 Eur, iš jų – 50 000 Eur pagal Preliminariąją sutartį, 60 000 Eur pagal sutartį Nr. 2014-11-18/K02, 47 950 Eur – pagal sutartį Nr. 2014-11-11/K02. Šalys nesutaria, kad visi mokėjimai yra atlikti pagal Preliminariąją sutartį. Ieškovės teigimu, mokėjimų pavedimuose nurodant sutarčių numerius buvo padaryta klaida, ir visos sumos yra pervestos už komercines patalpas, atsakovės nuomone – ieškovė mokėjo už trečiąjį asmenį UAB „Techninio serviso projektai“ pagal šio asmens ir atsakovės sudarytas 2014 m. lapkričio 11 d. Nr. 2014-11-11/K01 ir 2018 m. lapkričio 18 d. Nr. 2014-11-18/K02 preliminariąsias sutartis, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti visų pervestų atsakovei sumų.
38. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. lapkričio 11 d. preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2014-11-11/K01 atsakovė (pardavėja) įsipareigojo pastatyti ir atskiros notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti UAB ,,Techninio serviso projektai“ (pirkėja), o pastaroji įsipareigojo pirkti statomame daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame Vilniuje, Sausio 13 – osios g. 2, statomas komercines patalpas 1 aukšte, kurių projektiniai numeriai 01, 02, 03, 17, 18, 24, 25, ir tarp jų esančią koridoriaus dalį (bendras preliminarus plotas 250 kv. m). 2014 m. lapkričio 18 d. atsakovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Techninio serviso projektai“ sudarė preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014-11-18/K02, pagal kurią atsakovė (pardavėja) turėjo pastatyti ir atskiros notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti trečiajam asmeniui UAB ,,Techninio serviso projektai“ (pirkėjas), o pastarasis įsipareigojo pirkti statomame daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, statomas komercines patalpas 1 aukšte, kurių projektiniai numeriai 12, 13, 22, 23, 36, 37, ir tarp jų esančią koridoriaus dalį (bendras preliminarus plotas 169,69 kv. m). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Techninio serviso projektai“ yra susijusios bendrovės – joms vadovauja tas pats asmuo M. R., pasirašęs ieškovės, trečiojo asmens UAB „Techninio serviso projektai“ su atsakove sudarytas preliminariąsias sutartis.
39. Trečiasis asmuo UAB „Techninio serviso projektai“ Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą atsakovei, UAB ,,Bauer Tour“, kurioje be kitų reikalavimų prašė nutraukti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014-11-18/K02 ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB „KAROLINOS TURAS“ ieškovės (trečiojo asmens UAB „Techninio serviso projektai“) sumokėtą 4 344,30 Eur avansą; nutraukti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014-11-11/K01 ir priteisti iš atsakovės UAB „KAROLINOS TURAS“ ieškovės (trečiojo asmens UAB „Techninio serviso projektai“) sumokėtą 4 344,30 Eur avansą ir 7 109,98 Eur nuostolių atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB ,,Techninio serviso projektai“ iš atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ 8 688,60 Eur sumokėto avanso ir 4 344,30 Eur baudą pagal sutartį, t. y. iš viso 13 032,90 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 032,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priimtuose procesiniuose sprendimuose teismai pripažino patalpų, dėl kurių buvo susitarta Preliminariąja sutartimi ir 2014 m. lapkričio 18 d. atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „Techninio serviso projektai“ preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 2014-11-18/K02, tapatumą.
40. Nagrinėjamos bylos šalys skirtingai interpretavo šį teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytą faktą. Anot ieškovės, atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „Techninio serviso projektai“ preliminarioji sutartis Nr. 2014-11-18/K02 buvo modifikuota į Preliminariąją sutartį, atsakovė teigė visiškai priešingai, tuo įrodinėdama iš jos ieškovei priteistų sumų, vadovaujantis ieškovės sąskaitos išrašu, nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo manymu aplinkybė, kad ieškovė, trečiasis asmuo UAB „Techninio serviso projektai“ ir atsakovė sudarė preliminarius susitarimus dėl tų pačių komercinių patalpų, neturi įtakos konstatavimui, kad ieškovės pateiktame sąskaitos išraše atsakovės naudai įvykdyti piniginių lėšų pervedimai pagal sutartį Nr. 2014-11-18/K02 atlikti pagal Preliminariąją sutartį. Tokią išvadą sąlygojo tai, kad atsakovė nėra paaiškinusi teismui, kokių kitų susitarimų pagrindu ji iš ieškovės priimdavo pervedamus pinigus. Be to, atsakovė nepaneigė ir trečiojo asmens UAB „Techninio serviso projektai“ paaiškinimo, kad ieškovė už jį jokių mokėjimų nebuvo vykdžiusi.
41. Anksčiau išdėstyti motyvai taikytini kalbant ir apie sąskaitos išraše nurodytus pavedimus pagal „Sutartis Nr. 2014-11-11/K02“. Atsakovė nenurodė turinti kitų, išskyrus Preliminariosios sutarties pagrindu susiformavusių, abipusių įsipareigojimų su ieškove. Nėra aišku, kodėl atsakovė akceptuodavo ir negrąžindavo, jos manymu, nepagrįstai gautas lėšas, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdama nustatyti piniginių lėšų mokėjimo pagrindą.
42. Pritartina ieškovei, kad atsakovė, apeliaciniame skunde ginčydama 15 000 Eur grynaisiais pinigais jai sumokėjimą, pirmosios instancijos teisme argumentų šiuo aspektu nenurodė. Ji neįrodinėjo ieškovės į bylą pateiktų dokumentų, užfiksavusių įrašus dėl 15 000 Eur ieškovės avanso atsakovei suteikimo ir atsakovės direktoriaus parašą, trūkumų, neapeliavo į šių dokumentų sąsajumą su nagrinėjamu ginču, nekvestionavo jų įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente atsakovė tik lakoniškai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovei 15 000 Eur buvo sumokėta grynaisiais pinigais, tačiau anksčiau aptartų dokumentų vertinimo pateikta nebuvo. Dar daugiau, kaip matyti iš ieškovės atsakovei adresuoto 2019 m. kovo 29 d. elektroninio laiško, ieškovė jame buvo nurodžiusi 15 000 Eur grynaisiais pinigais sumokėjimo faktą. Tęsdama susirašinėjimą, atsakovė neprieštaravo tokiam ieškovės skaičiavimui, kas patvirtina atsakovės sutikimą su grynųjų pinigų gavimu.
43. Reziumuojant išdėstytą spręstina byloje esant įrodytą aplinkybę, kad ieškovė pagal Preliminariąją sutartį atsakovei buvo sumokėjusi 172 950 Eur.
44. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nesant duomenų apie avanso iki 2014 m. gruodžio 15 d. sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės sumokėtą sumą traktavo kaip pervestą Preliminariosios sutarties 2.6. punkto (avansas) pagrindu ir ją priteisė iš atsakovės ieškovei. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji iki 2014 m. gruodžio 15 d. būtų pervedusi atsakovei 76 868 Eur. Iš ieškovės pateiktų mokėjimų matyti, kad jie buvo atlikti po 2015 m. birželio 8 d. Tačiau atsakovei nereiškiant dėl pavėluoto mokėjimo pretenzijų, nenutraukus teisinių santykių su ieškove ir tęsiant bendradarbiavimą dėl pagrindinės komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, spręstina, kad ieškovė, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdė Preliminariosios sutarties 2.6. punkto sąlygą ir sumokėjo atsakovei sulygtą avansą, o atsakovė priėmė lėšas ir sutiko su tokiu susitarimo vykdymu.
Dėl ieškinio senaties baudos priteisimui taikymo
45. Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
46. Viena iš netesybų rūšių yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Esminiai baudos skirtumai nuo kitos netesybų rūšies – delspinigių – yra tai, kad ji gali būti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir už kitaip išreikštą sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, yra vienkartinė (neturi tęstinio pobūdžio), nėra skaičiuojama už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną, savaitę ir pan.).
47. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
48. Byloje konstatavęs, kad pagrindinė komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 76 768 Eur dydžio baudą. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti. Jos teigimu, apie Preliminariosios sutarties nuostatų pažeidimus ieškovė sužinojo 2016 m., tačiau ir toliau naudojosi komercinėmis patalpomis, o ieškinį pareiškė tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., t. y. ženkliai praleidusi nurodytą terminą. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovės argumento nepasisakė, tačiau atsakovei ieškinio senaties praleidimo klausimą keliant apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina aptarti atsakovės teiginio pagrįstumą.
49. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
50. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
52. Preliminariosios sutarties 10.3. punkte šalys numatė, kad pardavėjai (atsakovei) nutraukus sutartį 10.2.4. punkte nustatytu pagrindu (t. y. pardavėjos iniciatyva nesant pirkėjos kaltės), pardavėja įsipareigoja grąžinti visas šios sutarties pagrindu pirkėjos pardavėjai sumokėtas įmokas ir sumokėti pirkėjai sutarties 2.6. punkte nurodyto avanso dydžio baudą, t. y. 76 868 Eur.
53. Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. gegužės 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, šalių atstovai buvo atvykę į notarų biurą pagrindinės komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Tačiau atsakovei nepateikus ieškovės prašomos informacijos, nepašalinus esamų neaiškumų dėl komercinių patalpų naujosios savininkės UAB „BAUER INT“, pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. 2019 m. gegužės 29 d. ieškovė atsakovei siuntė pranešimą dėl notarinės sutarties (ne)sudarymo, prašydama pranešti, kada bus įvykdyti visi įsipareigojimai, numatyti Preliminariojoje sutartyje. Atsakovei ignoravus šį pranešimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė suprato ir įsitikino, kad pagrindinė komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove nebus sudaryta. Nuo to momento, ieškovės supratimu, ji įgijo teisę taikyti Preliminariosios sutarties 10.3. punkte numatytą sankciją už susitarimo nevykdymą. Byloje nustatyta, kad ieškinys teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 12 d., t. y. nepraleidus sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti baudą.
54. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad ieškovė žinojo apie Preliminariosios sutarties nuostatų, apibrėžiančių komercinių patalpų pridavimo komisijai, pranešimo ieškovei apie statybų pabaigą, nekilnojamojo turto įregistravimo terminų pažeidimą jau nuo 2016 m., todėl tikslinga senaties terminą skaičiuoti nuo 2016 m. Šalims tęsiant bendradarbiavimą (susirašinėjimas, kvietimas į notarų biurą), ieškovė pagrįstai tikėjosi sudaryti pagrindinę komercinių patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pagrindo reikalauti baudos sumokėjimo jau nuo 2016 m., kaip nurodo atsakovė, nebuvo.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
56. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
57. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti jai 3 088 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2021 m. rugsėjo 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Serija RJ 112, 2021 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymą. Prašyme ieškovė nurodo būtinybę atlyginti visus patirtus nuostolius, prie kurių priskirtinos teisinei pagalbai skirtos lėšos.
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7. punktas).
59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama ne tik į tokių išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą.
60. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumos pagrįstumą, nenustatė pagrindo pilna apimtimi tenkinti ieškovės prašymo. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių uždarbio dydžių ir priteisti ieškovės naudai teisinės pagalbos išlaidas, viršijančias rekomenduojamus dydžius. Nagrinėjama byla nėra didelės apimties, joje nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, bylai nėra būdingas vadinamasis tarptautinis elementas.
61. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.11 punktais, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus užmokesčio dydis gali sudaryti 1 972,62 Eur (2021 m. I ketvirčio VDU 1 517,4 Eur x 1,3). Minėta, kad teisinių prielaidų viršyti šią sumą apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 – 333 straipsniais,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“ (juridinio asmens kodas 120337848) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „New Zeland advance European trading group“ (juridinio asmens kodas 301127886) 1 972,62 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė