Civilinė byla Nr. e2A-703-945/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07730-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.3.5.5; 1.3.5.10; 1.3.7.2.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Edvardo Palioko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio, netesybų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui D. Z. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. Z. (toliau – ieškovas, darbuotojas) prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė, darbdavys) 3 200,02 Eur darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką, 1 500 Eur neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2020 m. (duomenys neskelbtini) per tarpininkę gavęs statybos darbuotojų ieškančio atsakovės vadovo T. V. kontaktus, kuris pasiūlė elektriko darbą už 5–8 Eur (atskaičius mokesčius) valandinį atlygį. Ieškovui atvykus 2020 m. sausio 28 d., iš jo buvo paimtos dokumentų kopijos ir pasakyta, kad darbo sutartis bus sudaryta jį išbandžius kaip darbuotoją. 2020 m. sausio 31 d. ieškovas pradėjo dirbti atsakovės objekte – (duomenys neskelbtini), atliko grindų, sienų ardymo darbus, klijavo plyteles. Nuo 2020 m. vasario 6 d. atsakovės vadovo prašymu ieškovas likdavo nakvoti minėtame objekte ir jį saugojo už pažadėtą 15 Eur už vieną saugojimo naktį užmokestį. Ieškovui nebuvo mokamas atlyginimas už darbą, su juo atsiskaitydavo tik už patalpų saugojimą. Ieškovui išreiškus nepasitenkinimą dėl atlyginimo nemokėjimo ir neįdarbinimo, jis buvo įdarbintas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. pagal 2020 m. balandžio 10 d. darbo sutartį už 650 Eur darbo užmokestį. Sutarčiai pasibaigus, šalių sutarimu ieškovas tęsė darbą iki 2020 m. birželio 8 d. Ieškovas iš atsakovės vadovo per visą darbo laikotarpį yra gavęs 2 080 Eur grynaisiais pinigais. Dar 794,48 Eur iš atsakovės gavo 2020 m. birželio 10 d. bankiniu pavedimu. Darbo santykiai nutrūko dėl darbo užmokesčio nemokėjimo. Ieškovas 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2368-540/2020 nustatyta, kad ieškovas nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. atsakovės vadovo T. V. pavedimu statybvietėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo elektros montavimo, griovimo, dažymo darbus, o nuo 2020 m. vasario 6 d. kartu atliko minėtos statybvietės saugojimą nakties metu. Ieškovas dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), kuri 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 1 472,83 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 13 d., 108,98 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1 000 Eur netesybas. Ieškovo nuomone, DGK netinkamai išsprendė jo ir atsakovės darbo ginčą. Iš atsakovės darbų vadovo S. A. rankraščio matyti, kad iki 2020 m. gegužės 28 d. ieškovas išdirbo 840,5 darbo valandų, taip pat saugojo objektą nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. birželio 8 d., iš viso 123 naktis, todėl jam atsakovė turėjo išmokėti ne mažiau kaip 4 202,50 Eur darbo užmokesčio už valandiniu įkainiu skaičiuojamą darbą ir ne mažiau kaip 1 845 Eur už objekto saugojimą naktį. Ieškovas dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes buvo verčiamas dirbti nelegaliai, be socialinių garantijų, jam nebuvo tinkamai mokamas atlyginimas, nesilaikoma darbo ir poilsio režimo, nevykdoma darbo laiko apskaita, jis nebuvo įstatymų nustatyta tvarka atleistas iš darbo. Atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti iki darbo santykių pabaigos, todėl ieškovui iš atsakovės turi būti priteisiamos ir įstatyminės netesybos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalis).

3.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo pripažinti, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, darbuotojas pradėjo dirbti 2020 m. balandžio 14 d. Darbo santykiai su ieškovu pasibaigė 2020 m. birželio 3 d. Darbo sutartis nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (darbuotojui neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties). Už darbą pagal darbo sutartį ieškovui išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis – 1 292,49 Eur (pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2020/11 išmokėta 472,71 Eur, 2020 m. birželio 8 d. mokėjimo pavedimu pervesta 819,78 Eur). Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-2368-540/2020 buvo nustatyta, kad ieškovas nelegaliai dirbo nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. Ieškovui už šį laikotarpį turėjo būti išmokėta minimalioji mėnesinė alga, sudaranti iš viso 1 472,83 Eur. Už visą išdirbtą laiką ieškovui turėjo būti išmokėta 2 765,32 Eur (1 472,83 Eur už nelegalų darbą ir 1 292,49 Eur pagal darbo sutartį), todėl, ieškovui patvirtinus, kad jis yra gavęs 2 874,48 Eur sumą, konstatuotinas atsiskaitymo faktas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 179,10 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 074,60 Eur netesybas, 5,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė atsakovei iš ieškovo 756,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.

6.       Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 10 d. darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovui 4,06 Eur valandinį darbo užmokestį. Vadovaujantis atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiu Nr. 2020/11, už 2020 m. balandžio mėn. darbuotojui buvo apskaičiuotas 271,52 Eur tarifinis darbo užmokestis ir 201,19 Eur dienpinigiai, iš viso – 472,71 Eur. Iš 2020 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, kad fiksuotas darbuotojo darbo laikas yra 112 valandų. Teismo vertinimu, už šį laikotarpį pagal darbo sutartį darbdavys privalėjo apskaičiuoti 455 Eur tarifinį darbo užmokestį ir išmokėti 355,27 Eur. Taigi darbdavys neišmokėjo darbuotojui 83,75 Eur darbo užmokesčio. Vadovaujantis 2020 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, darbuotojas dirbo 168 valandas. Darbdavys privalėjo apskaičiuoti 682,08 Eur tarifinį darbo užmokestį ir išmokėti 504,61 Eur. 2020 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad darbuotojui buvo pervesta 819,78 Eur (438,62 Eur darbo užmokestis už gegužės mėn., 56,16 Eur už nepanaudotas kasmetines atostogas, priedas už darbą lauko sąlygomis (teismo skaičiavimu 325 Eur)). Neišmokėtą darbo užmokesčio dalį sudaro 65,99 Eur.

7.       Teismas nesutiko su darbdavio aiškinimu, kad darbuotojui buvo išmokėta 1 292,49 Eur darbo užmokesčio, kadangi iš šios sumos 201,19 Eur yra dienpinigiai, 56,16 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl darbuotojui išmokėtą darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą sudaro iš viso 1 035,14 Eur, iš kurių tik 959,61 Eur yra išmokėtas tarifinis darbo užmokestis. 

8.       Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. darbuotojas turėjo sukaupęs 2,5 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Apskaičiuodamas ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį teismas nesivadovavo darbdavio pateikta 2021 m. rugpjūčio 24 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kadangi darbdavys netinkamai skaičiavo darbo užmokesčio dydį. Atsižvelgęs į faktiškai darbuotojo fiksuotą dirbtą laiką, darbuotojui apskaičiuotiną tarifinio darbo užmokesčio dalį už 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. (1 137,08 Eur), išmokėtą priedą už darbą lauko sąlygomis (350 Eur), teismas konstatavo, kad darbuotojo vidutinį dienos darbo užmokestį sudaro 42,49 Eur (1 487,07 Eur / 35 darbo dienų), todėl už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuotą dirbtą laiką darbuotojui turėjo būti apskaičiuota 106,23 Eur ir išmokėta 85,52 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Neišmokėtą sumą sudaro 29,36 Eur. Iš viso už dirbtą laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. birželio 3 d. darbdavys neišmokėjo darbuotojui 179,10 Eur.

9.       Vadovaudamasis Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A5.-2368-540/2020, teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad ieškovas nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. vykdė ne tik suvirintojo, tačiau ir elektros montavimo, griovimo, dažymo, objekto apsaugos darbus. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo nelegaliai, turėtų būti skaičiuojamas tik minimalus darbo užmokestis, taip pat į sumą, kurią darbuotojas pripažįsta gavęs, turėtų būti įskaičiuojamas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 14 d. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad su darbdaviu buvo sutarta dėl 15 Eur priedo už sargo darbo funkciją (saugojimą), pažymėdamas, jog darbo sutartyje joks priedas už sargo darbą nenumatytas. Teismas kaip neįrodytus atmetė darbuotojo teiginius, kad gyvendamas objekte jis vykdė atlygintines sargo darbo funkcijas. Iš darbuotojo paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad šalys tiesiog sutarė, jog darbuotojas darbe nakvos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis turėjo kitą gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad, net ir pripažinus, jog darbuotojui nakvojant objekte papildomai buvo vykdoma objekto apsauga, šios darbo funkcijos atlikimo atžvilgiu nenustatytas būtinasis darbo teisinių santykių požymis – pavaldumas (DK 32 straipsnio 2 dalis).

10.       Teismo vertinimu, bent dalis darbų (elektros montavimas, dažymas, virinimas) negali būti pripažįstami nekvalifikuotu darbu, kadangi jiems atlikti reikalingi specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Atsižvelgiant į tai, darbuotojui buvo privaloma mokėti didesnę nei minimalią algą. Teismo vertinimu, su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje nurodytas tarifinis darbo užmokestis atitinka tikrąją šalių valią dėl darbo užmokesčio dydžio už visą laikotarpį ir darbuotojui mokėtiną darbo užmokesčio dydį. Aplinkybė, kad su darbuotoju nebuvo sudarytas susitarimas, nereiškia, jog faktinis darbo turinys, tarp šalių egzistavę faktiniai santykiai iš esmės pasikeitė pasirašius darbo sutartį. Teismo skaičiavimu, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. darbdavys privalėjo apskaičiuoti 2 209,84 Eur ((650 Eur × 3 mėn.) + (32,48 Eur (tarifinis dienos darbo užmokestis) × 8 darbo dienos) darbo užmokestį ir išmokėti 1 356,04 Eur. Už šį laikotarpį darbuotojas buvo sukaupęs 5,6 darbo dienas kasmetinių atostogų, kas sudaro 181,89 Eur (išmokėtina suma – 146,42 Eur) kompensacijos dydį. Bendra išmokėtina suma – 1 502,46 Eur. Teismas nustatė, kad darbdavys darbuotojui už iki 2020 m. balandžio 13 d. dirbtą laiką yra sumokėjęs 1 581,99 Eur. Atsižvelgęs į darbo sutarties 2 punktą, nustatantį, kad darbuotojui mokama ir iki 50 proc. kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą ir darbą lauko sąlygomis nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą darbo laiką, į tai, jog šis darbo užmokestis buvo išmokėtas už laikotarpį iki darbo sutarties sudarymo, teismas pripažino, kad už šį laikotarpį darbdavys su darbuotoju visiškai atsiskaitė.

11.       Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. A1-767, kuriuo patvirtintas 2020 m. vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei – 21,1 darbo dienos, taip pat į darbuotojo vidutinį dienos darbo užmokestį (42,49 Eur), teismas nustatė, kad vidutinį mėnesio darbo užmokestį sudaro 896,54 Eur, todėl taikytinos sankcijos dydis – 179,10 Eur už mėnesį, tačiau ne daugiau kaip šešis mėnesius, iš viso 1 074,60 Eur.

12.       Teismas vertindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo konstatavo, kad dalis ieškovo nurodomų faktų nėra nustatyti šioje byloje ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – neteisėtas atleidimas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas. Šie reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėjant ginčą DGK, todėl šių aplinkybių tikrinimas išeitų už nagrinėjamos bylos ribų. Kitos nurodomos darbdavio veikos iš esmės reiškia, kad reikalaujama atlyginti neturtinė žala atlieka ne kompensacijos, o nubaudimo (sankcijos) funkciją. Teismo vertinimu, ieškovas neabejotinai patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, darbdavys neužtikrino visų jo teisių, kurį laiką nesudarė darbo sutarties, nevykdė darbo laiko apskaitos, tačiau liko neįrodytas toks kilusių neigiamų pasekmių laipsnis, kuris sukeltų darbdavio pareigą atlyginti žalą. Nėra pateikti jokie įrodymai, kad išgyvenimai buvo tokie stiprūs, jog būtų kilusios skaudžios ar ilgalaikės pasekmės. Nėra įrodyti ir darbdavio atstovo konkretūs veiksmai, kurie būtų sudarę sąlygas darbuotojui jaustis pažemintu, beteisiu ar pan. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija už ieškovo teisių pažeidimą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai apsaugos darbų vykdymą pripažino neatlygintine veikla ir vadovavosi dėl nelegalaus ieškovo darbo nubausto atsakovės atstovo T. V. paaiškinimais, kurie negali būti objektyvūs. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-383/2021 konstatuota, kad ieškovo nurodytas aplinkybes, tarp jų dėl budėjimo ir jo atlygintinumo, patvirtina byloje liudijusių Z. J., B. L., S. S., D. G. parodymai, atsakovės darbų vadovo S. A. rašteliais fiksuota ieškovo darbo laiko apskaita, kurioje įvardijamas ir „Budėjimas“ (vasaris – 24 d., kovas – 30 d., iš viso 54 d.). Budėjimo (saugojimo) atlygintinumo aplinkybė jau buvo nustatyta, atitinka nuoseklius ieškovo paaiškinimus, todėl galėjo būti vertinamas tik užmokesčio klausimas. Ieškovo teiginio, kad už budėjimą iš atsakovės vadovo jis yra gavęs 2 080 Eur grynaisiais pinigais, atsakovė iš esmės neginčijo.

1.2.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad darbo sutartyje nurodytas tarifinis darbo užmokestis (650 Eur/mėn.) atitinka tikrąją šalių valią dėl darbo užmokesčio dydžio už visą laikotarpį bei darbuotojui mokėtiną darbo užmokesčio dydį. Teismas nemotyvavo tokio savo vertinimo, nepasisakė, kodėl nevertina ieškovo nurodyto su atsakove sutarto ne mažesnio kaip 5 Eur valandinio atlyginimo. Aplinkybę, kad atsakovė žadėjo mokėti 5 Eur už valandą, patvirtino administracinio nusižengimo byloje paaiškinimus teikęs S. B. Darbo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis), todėl susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio turėjo būti nustatomas remiantis ieškovo paaiškinimais.

1.3.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė neturtinę žalą darbo santykiuose reglamentuojančias teisės normas. Teismas vertino tik dalį aplinkybių, kurių nebuvo tarp ieškinio reikalavimų, pavyzdžiui, darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą. Teismas darbo ginčuose privalo būti aktyvus, jis nagrinėja darbo ginčą iš esmės, nesaistomas pareikštų reikalavimų. Ieškovas atvyko užsidirbti, jam teko prašyti, žemintis, jausti nesaugumo jausmą, kol jį pagaliau teisėtai įdarbino. Tikėtina ieškovo paaiškinimais, kad darbdavys naudojosi juo, jo teisiniu statusu, kalbos nemokėjimu, teisių nežinojimu, vengė atsiskaityti. Ieškovas buvo priverstas bylinėtis, patirti išgyvenimus. Jo pozicija yra nuosekli, atsakovė jos neginčija. Šalių santykiai, teismų procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje rodo, kad darbdavys siekė pasinaudoti ieškovu, tinkamai neatsiskaitydamas už darbą ir sudarydamas kliūtis išsireikalauti atlyginimą. Dėl to teismas turėjo priteisti ieškovui jo nurodomą patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

14.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Su ieškovu nebuvo aptarti jokie sargo darbai.

2.2.                      Vertinant tarp šalių susidariusią situaciją teisiniu požiūriu, ieškovui už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. turėjo būti išmokėtas minimalus atlyginimas. 

2.3.                      Ieškovas savo reikalavimus grindžia darbų vadovo S. A. rankraščiu, kuris negali būti pripažįstamas įrodymu šioje byloje. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Kauno apylinkės teisme buvo apklaustas darbų vadovas S. A., kuris patvirtino, kad raštelis, kuriame užrašytas vardas D., buvo skirtas ne D. Z., o kitam darbuotojui D. B. Byloje apklaustas liudytojas S. A. negalėjo paaiškinti, kodėl raštelyje nurodyta „budėjimas“, kadangi tokie darbai objekte nebuvo dirbami.

2.4.                      Neteisėtas atleidimas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas negali būti pagrindu ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi šie reikalavimai nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą DGK.

2.5.                      Atsakovė teismo sprendimu yra nubausta, nes iš jos ieškovui priteistos 1 074,60 Eur netesybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

16.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovą su atsakove siejo darbo santykiai, ieškovas darbo funkcijas vykdė nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2368-540/2020 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-383/2021 (procesinių dokumentų kopijos į bylą pateiktos su ieškiniu) laikotarpiu iki 2020 m. balandžio 13 d. konstatuotas nelegalus darbas, nuo 2020 m. balandžio 14 d. ieškovas dirbo 2020 m. balandžio 10 d. darbo sutarties (kopija pateikta su ieškiniu) pagrindu ir 2020 m. birželio 3 d. buvo atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už nuo 2020 m. birželio 1 d. fiksuotas pravaikštas (įsakymo kopija pateikta su priešieškiniu). Ginčas byloje kilo dėl ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio, dėl to, ar ieškovas dirbo papildomą darbą bei viršvalandžius. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimus priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką bei neturtinės žalos atlyginimą.

17.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apeliaciniu skundu nurodė reikalaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo ieškinį tenkinti visa apimtimi, tačiau skunde nepateikė jokių argumentų, susijusių su sprendimo dalimi, kuria spręsdamas klausimą dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog jis dirbo viršvalandžius, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir nustatytas terminas ieškovui apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Vykdydamas teismo įpareigojimą ieškovas 2022 m. birželio 6 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame iš esmės atkartojo pradiniame skunde pateiktus argumentus, papildomai akcentuodamas, kad palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją, jog darbo užmokestis jam turi būti skaičiuojamas ne pagal oficialią darbdavio vykdytą darbo laiko apskaitą, bet pagal darbų vadovo fiksuotus duomenis, kurie atskleidžia viršvalandžių faktą. Atsiliepimo į patikslintą skundą atsakovė nepateikė.

18.       Kartu Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovei buvo išaiškinta, kad ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už nelegalaus darbo laikotarpį dydžio nustatymo bus vertinamas visa apimtimi, vadovaujantis darbo sutarties sąlygomis apie darbo užmokestį ir papildomas priemokas, bei sudaryta galimybė per nustatytą terminą apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti su darbo užmokesčio už nelegalaus darbo laikotarpį dydžio nustatymu susijusius argumentus. Pasinaudodama šia galimybe atsakovė papildė savo poziciją 2022 m. birželio 7 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodė, kad ieškovo pozicija dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo bei argumentai dėl ieškovo darbo laiko apskaičiavimo vadovaujantis darbų vadovo rankraščiuose užfiksuotais duomenimis yra nepagrįsti, atsakovė su ieškovu yra tinkamai atsiskaičiusi.

Dėl ieškovui mokėtino darbo užmokesčio

19.       Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas tvirtina egzistavus jo susitarimui su darbdaviu dėl ne mažesnio nei 5 Eur (atskaičius mokesčius) valandinio darbo užmokesčio už įvairius statybos darbus (nors 2020 m. balandžio 10 d. darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas įdarbinamas elektriku, tarp šalių nekilo ginčo, jog faktiškai jis vykdė tokius darbus kaip grindų, sienų ardymas, plytelių klijavimas ir pan.). Vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Kadangi darbdavys yra atsakingas už darbo santykių įforminimą ir buhalterinę apskaitą, jam yra lengviau pateikti duomenis apie darbuotojui mokėtinas sumas, todėl kilus ginčui būtent atsakovė privalėjo įrodyti ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydį.

20.       Šią pareigą atsakovė iš dalies (už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 14 d.) įvykdė pateikdama susitarimą su ieškovu (2020 m. balandžio 10 d. darbo sutartį) dėl jam mokėtinų sumų – 650 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir 50 proc. darbo užmokesčio dydžio priedo už kilnojamojo pobūdžio darbą ir darbą lauko sąlygomis. Atsakovei pateikus šiuos duomenis (įvykdžius įrodinėjimo pareigą), o ieškovui tvirtinant, kad egzistavo kitokio turinio žodinis susitarimas, būtent ieškovui teko pareiga įrodyti tiek žodinio susitarimo faktą, tiek ir jo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019).

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių savo nurodomą aplinkybę apie mokėtino darbo užmokesčio dydį patvirtinančių įrodymų. Sutikdama su tokia išvada teisėjų kolegija pažymi, kad vien paties ieškovo paaiškinimų ar kito kartu su ieškovu dirbusio darbuotojo parodymų apie tai, už kokią sumą kiekvienas iš jų nurodė vykdę darbo funkcijas, nepakanka darbo sutarties neatitinkančio žodinio susitarimo faktui konstatuoti. Kartu pabrėžtina, kad, kaip nurodė pats ieškovas, darbo sutartį jis pasirašė po to, kai, kilus konfliktui su darbdaviu dėl jo neįdarbinimo ir neatsiskaitymo už darbą, ieškovas pagrasino išeisiantis dirbti kitur. Kodėl susiklosčius tokiai situacijai ieškovas sutiko pasirašyti jo nurodomo žodinio susitarimo neatitinkančią darbo sutartį, iš ieškovo pozicijos nėra aišku. Net jeigu dėl kokių nors subjektyvių aplinkybių ieškovas sutiko pasirašyti darbo sutartį faktinio susitarimo neatitinkančiomis sąlygomis, tokiu elgesiu jis prisiėmė riziką, kad kilus ginčui būtent jam teks pareiga įrodyti susitarimo faktą ir turinį, o tai padaryti gali būti sudėtinga dėl įrodymų stokos.

22.       Ginčas tarp šalių kilo ir dėl to, kokį atlygį atsakovė ieškovui privalo mokėti už nelegalaus darbo laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. Kaip teisingai nurodė atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 9 dalimi, konstatavus nelegalaus darbo faktą darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga už ne ilgesnį nei 3 mėn. laikotarpį (nagrinėjamu atveju laikotarpis – 2,5 mėn.). Kita vertus, minėtoje normoje nurodoma, kad ši nuostata netaikoma, jeigu darbuotojas įrodo, kad jam mokėtas didesnis darbo užmokestis. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, darbuotojas neįrodė žodinio susitarimo dėl 5 Eur (atskaičius mokesčius) valandinio darbo užmokesčio, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovas dirbo kvalifikuotą darbą, paneigia darbdavio teisę mokėti jam minimalų darbo užmokestį (DK 141 straipsnio 2 dalis), kartu su vėliau sudarytoje darbo sutartyje nurodytu atlyginimo dydžiu, nesant jokių duomenų, jog iki darbo sutarties sudarymo skyrėsi ieškovo darbo pobūdis ar apimtis, kad buvo tariamasi dėl apmokėjimo už darbą pokyčių, vertintini kaip pakankami didesnį nei minimali mėnesinė alga ieškovo atlyginimą nelegalaus darbo laikotarpiu patvirtinantys įrodymai.

23.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2020 m. balandžio 10 d. darbo sutarties 1.3 punktu, konstatavo, kad už visą ieškovo darbo laikotarpį jam turėjo būti mokamas 650 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. Šiuo aspektu reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės. Pirma, darbo sutartyje nustatydamos ieškovo darbo užmokestį šalys aiškiai nurodė, kad ieškovui bus mokamas ne tik minėto dydžio darbo užmokestis, bet ir 50 proc. darbo užmokesčio dydžio priedas už kilnojamojo pobūdžio darbą ir darbą lauko sąlygomis. Antra, kaip matyti iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikto darbo užmokesčio žiniaraščio, į apskaitą įtrauktu laikotarpiu ieškovui ir buvo apskaičiuotas būtent 50 proc. darbo užmokesčio dydžio priedas (2020 m. balandžio mėn.: 402,38 Eur × 50 proc. = 201,19 Eur; 2020 m. gegužės mėn.: 650 Eur × 50 proc. = 325 Eur). Trečia, su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateiktame 2020 m. balandžio mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje taip pat nurodyta, kad ne mažesnį kaip 50 proc. darbo užmokesčio dydžio priedą atsakovė mokėjo be išimties visiems darbuotojams. Ketvirta, kaip minėta nutarties 22 punkte, nei ieškovas, nei atsakovė neįrodinėjo, kad po 2020 m. balandžio 14 d., kai įsigaliojo 2020 m. balandžio 10 d. darbo sutartis, būtų kaip nors pasikeitęs ieškovo darbo pobūdis. Penkta, tikslesnių duomenų už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 13 d. nebuvimas yra nulemtas neteisėtų darbdavio veiksmų neįforminant darbo santykių ir jų neapskaitant. Šias aplinkybes įvertinus atsakovės siekio nemokėti mokesčių už ieškovą jo kurį laiką neįdarbinant kontekste akivaizdu, kad atsakovė pasirinko tokią veiklos organizavimo formą, kad bent dalis išmokų darbuotojams būtų mokama kaip mokesčiais neapmokestinamas priedas (už kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą lauko sąlygomis). Akcentuotina ir tai, kad darbo sutartyje nurodyto dydžio priedą už 2020 m. gegužės mėn. darbdavys nurodė apskaičiavęs ir išmokėjęs ieškovui nepaisant to, kad 2020 m. birželio 3 d. įsakyme (kopija pateikta su priešieškiniu) buvo nurodymas buhalterei šios išmokos nemokėti. Kitaip tariant, darbdavys ją suvokė kaip privalomą atlygio už darbo funkcijų vykdymą dalį, kurios mokėjimas nepriklauso nuo jo valios. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą spręsti, kad 325 Eur per mėnesį priedas ieškovui turėjo būti mokamas ir už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 13 d.

Dėl viršvalandžių

24.       Reikšdamas ieškinį ieškovas taip pat nurodė faktiškai dirbęs ilgiau nei 40 val. per savaitę. Tokią poziciją ieškovas grindė prie ieškinio pridėtais kito atsakovės darbuotojo S. A., kuris buvo atsakingas už darbo organizavimą, pasirašytais rašteliais (rašteliai į bylą pateikti su ieškiniu), kurių viename užfiksuotos 447,5 darbo valandos sausio – kovo mėn. ((9 val. – sausį, 227,5 val. – vasarį, 231 val. – kovą) (20 val. neatitikimas, gaunamas sudėjus minėtas darbo laiko trukmes (9 val. + 227,5 val. + 231 val. = 467,5 val., o ne 447,5 val.), tikėtina, yra nulemtas įrašo už kovo mėnesį ištaisymo (pradinis įrašas „211 val.“ pakeistas į „231 val.“)), o kitame – 216 val. balandžio mėn. ir 177 val. gegužės mėn. (iki gegužės 28 d.). Detaliai dėl šio ieškovo argumento nepasisakydamas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pats darbdavys su priešieškiniu pateiktuose 2020 m. balandžio – gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksavo ilgesnę ieškovo darbo laiko trukmę, nei tuo laikotarpiu buvęs darbo dienų skaičius, ir už šį darbo laiką su darbuotoju neatsiskaitė. 2020 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad darbuotojas dirbo 14 darbo dienų (112 val.), nors laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo tik 13 darbo dienų (kas akcentuojama ir darbdavio su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje darbo užmokesčio pažymoje, ieškovui mokėtiną sumą skaičiuojant už 13 darbo dienų 2020 m. balandžio mėn.). 2020 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad darbuotojas dirbo 21 darbo dieną (168 val.), nors nurodytą mėn. buvo 20 darbo dienų (kaip dirbta diena užfiksuota ir šventinė gegužės 1 d.) (būtent už 20 darbo dienų darbo užmokestis apskaičiuotas darbo užmokesčio pažymoje).

25.       Kita vertus, kaip minėta nutarties 19–20 punktuose, darbdaviui apskaitos dokumentais įrodinėjant tam tikrą darbo santykių aspektą (šiuo atveju – faktinę darbo laiko trukmę), darbuotojas turi teisę ginčyti tokiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų atitikimą tikrovei. Įvertinusi aptariamą darbuotojo reikalavimą į bylą surinktų įrodymų kontekste teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Kaip minėta nutarties 24 punkte, jau pačiuose darbdavio parengtuose apskaitos dokumentuose gausu tarpusavio prieštaravimų, kai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovo faktiškai dirbtų dienų skaičius nesutampa su atsakovei teikiant teismui duomenis apie darbuotojui priskaitytas ir išmokėtas sumas nurodytu dirbtų dienų skaičiumi. Be to, vertinant šalių argumentus apie darbų vadovo S. A. raštelius bei jų turinį akcentuotina, kad, kaip užfiksuota Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-383/2021 (nutarties kopija į bylą pateikta su ieškiniu) 18 punkte, apklausiamas liudytoju nurodytoje byloje S. A. ne tik patvirtino rengęs minėtus raštelius, bet ir neginčijo fakto, jog antrajame raštelyje (kuriame atlikti įrašai už 2020 m. balandžio – gegužės mėn.) užfiksuoti būtent su ieškovo darbo laiku susiję duomenys. Kartu teismas minėtoje byloje nustatė faktinę aplinkybę, kad 2020 m. sausio – kovo mėn., su kuriais susiję duomenys fiksuoti pirmajame raštelyje, atsakovės ir S. A. nurodytas asmuo D. B., kurio darbo laikas neva fiksuotas minėtame raštelyje, bendrovėje oficialiai nedirbo. Pabrėžtina ir tai, kad minėtame raštelyje fiksuotas 9 val. darbas 2020 m. sausio mėn. visiškai atitinka ieškovo darbo pradžią (2020 m. sausio 31 d.).

26.       Nutarties 25 punkte aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apskaitos dokumentai buvo tvarkomi netinkamai, dalies laikotarpių oficialiai neapskaitant, o į apskaitą įtrauktais laikotarpiais nurodant formalius duomenis, pagal kuriuos faktiškai dirbtas laikas prilyginamas laikui, kurį darbuotojas teoriškai turėjo dirbti pagal darbo sutartį, neatsižvelgiant į realią situaciją, kurią papildomai (neoficialiai) fiksavo darbų vadovas. Kitaip tariant, ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą nuginčyti atsakovės pateiktuose darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose užfiksuotų duomenų teisingumą, o kartu ir pačių dokumentų įrodomąją galią. Ieškovui įvykdžius šią pareigą, konstatuotina, kad atsakovė neįvykdė savosios pareigos objektyviais įrodymais pagrįsti faktinę ieškovo darbo laiko trukmę (DK 214 straipsnio 3 dalis) bei turi prisiimti su netinkama darbo laiko apskaita susijusias pasekmes.

27.       Nesant kitų objektyvių duomenų apie ieškovo vykdant pagrindinę darbo funkciją faktiškai dirbto laiko trukmę, sutiktina su ieškovo pozicija, kad turi būti vadovaujamasi darbų vadovo S. A. fiksuotais duomenimis. Nesant ginčo, kad ieškovui turėjo būti taikoma 5 darbo dienų savaitė su 8 val. pamainomis, pradėjęs dirbti 2020 m. sausio 31 d. šį mėnesį ieškovas turėjo dirbti 1 darbo dieną arba 8 darbo valandas (1 d. × 8 val.), tačiau faktiškai dirbo 9 val. arba 1 val. (9 val. – 8 val.) per daug. 2020 m. vasario mėn. buvo 20 darbo dienų, todėl ieškovas turėjo dirbti 160 val. (20 d. × 8 val.), tačiau faktiškai dirbo 227,5 val. arba 67,5 val. (227,5 val. – 160 val.) per daug. 2020 m. kovo mėn. buvo 21 darbo diena, todėl ieškovas turėjo dirbti 167 val. (21 d. × 8 val. – 1 val. prieššventinę kovo 10 d. (DK 112 straipsnio 5 dalis)), tačiau faktiškai dirbo 227 val. (kaip minėta nutarties 24 punkte, S. A. pildytame raštelyje užfiksuotas 211 val. dirbtų valandų kiekis yra ištaisytas į 231 val., tačiau, viena vertus, taisymo autentiškumo nėra galimybės patikrinti, antra vertus, būtent prieš taisymą buvusi 211 val. darbo laiko trukmė atitinka bendrą dirbto laiko sumą; kartu pažymėtina, kad minėtame raštelyje užfiksuotas dirbtas laikas iki 2020 m. kovo 29 d., dar dvi darbo dienos (2020 m. kovo 30–31 d.) liko neužfiksuotos, tačiau darbdavys aiškiai akcentavo, kad šias dienas darbuotojas dirbo, todėl, nesant kitokių duomenų, spręstina, jog 2020 m. kovo 30–31 d. ieškovas dirbo po 8 val.; bendra suma apskaičiuojama taip: 211 val. + 8 val. + 8 val. = 227 val.) arba 60 val. (227 val. – 167 val.) per daug. 2020 m. balandžio mėn. buvo 21 darbo diena, todėl ieškovas turėjo dirbti 167 val. (21 d. × 8 val. – 1 val. prieššventinę balandžio 30 d.), tačiau faktiškai dirbo 216 val. arba 49 val. (216 val. – 167 val.) per daug. 2020 m. gegužės mėn. buvo 20 darbo dienų, todėl ieškovas turėjo dirbti 160 val. (20 d. × 8 val.), tačiau faktiškai dirbo 185 val. (kaip matyti iš S. A. fiksuotų duomenų, iki 2020 m. gegužės 28 d. ieškovas dirbo 177 val.; dar viena darbo diena (2020 m. gegužės 29 d.) liko neužfiksuota, tačiau darbdavys aiškiai akcentavo, kad šią dieną darbuotojas dirbo, pravaikštos jam pradėtos fiksuoti nuo 2020 m. birželio 1 d., todėl, nesant kitokių duomenų, spręstina, jog 2020 m. gegužės 29 d. ieškovas dirbo 8 val.) arba 25 val. (185 val. – 160 val.) per daug. Bendra darbo laiko normą viršijanti ieškovo darbo laiko trukmė sudaro 202,5 val. (1 val. + 67,5 val. + 60 val. + 49 val. + 25 val.).

Dėl papildomo darbo

28.       Ieškovas taip pat nurodė atlikęs papildomą sargo  funkciją ir 123 naktis laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. birželio 8 d. saugojęs objektą, kuriame dirbo. Vadovaujantis DK 35 straipsnio 1 dalimi, darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tokio susitarimo faktą, vien aplinkybė, jog, ieškovui neturint kitos gyvenamosios vietos, jam buvo leidžiama nakvoti objekte, kuriame dirbo, nereiškia, kad jis vykdė kokius nors darbdavio pavedimus, buvo jam pavaldus. Nors nesutikdamas su tokia išvada apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja susitaręs dėl 15 Eur atlygio už patalpų apsaugą kiekvieną naktį, vien jo paties paaiškinimai ar kitų asmenų, kurie nurodė žinantys, kad ieškovas likdavo patalpose per naktį, parodymai nėra pakankamas susitarimo dėl papildomo darbo įrodymas.

29.       Abejones dėl ieškovo argumentų pagrįstumo kelia ir aplinkybė, kad ieškovas sargo funkciją nurodo vykdęs nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. birželio 8 d., t. y. ne tik nelegalaus darbo laikotarpiu, bet ir po to, kai 2020 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta darbo sutartis, ir net po to, kai 2020 m. birželio 3 d. darbo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovui fiksuotų pravaikštų. Kaip minėta nutarties 21 punkte pasisakant dėl ieškovo teiginių apie egzistavusių žodinį susitarimą dėl darbo užmokesčio už pagrindinės funkcijos vykdymą dydžio, darbo sutartį 2020 m. balandžio 10 d. ieškovas pasirašė po to, kai, kilus konfliktui su darbdaviu dėl jo neįdarbinimo ir neatsiskaitymo už darbą, ieškovas pagrasino išeisiantis dirbti kitur. Kodėl susiklosčius tokiai situacijai ieškovas sutiko pasirašyti darbo sutartį be jo nurodomo žodinio susitarimo dėl papildomo darbo, taip prisiimdamas visą iš susitarimo neįforminimo kylančią riziką, iš ieškovo pozicijos nėra aišku. Nors ieškovas susitarimo dėl sargo funkcijų vykdymo faktą įrodinėja vertinant jo argumentus dėl viršvalandinio darbo jau aptartais darbų vadovo S. A. įrašais, pabrėžtina, kad raštelyje, kuriame fiksuoti 2020 m. balandžio – gegužės mėn., t. y. tiek laikotarpiu, kai ieškovas buvo oficialiai įdarbintas, tiek ir dalį laikotarpio, kai jis dirbo nelegaliai, duomenys, apie jokių papildomų funkcijų vykdymą nėra užsimenama.

30.       Nors S. A. pildytame raštelyje, kuriame fiksuoti 2020 m. sausio – kovo mėn. duomenys, yra įrašas apie budėjimą vasario – kovo mėn. (24 d. ir 30 d.), toks įrašas pats savaime negali būti vertinamas kaip patvirtinantis susitarimo dėl papildomo darbo faktą dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip minėta, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų egzistavus susitarimą su darbdaviu dėl papildomo darbo ir tokio susitarimo sąlygas. Antra, ieškovas net neįrodinėjo savo pareigų apimčių ir vykdymo tvarkos (kada prasidėdavo ir baigdavosi jo pamaina, kokias konkrečiai funkcijas jis turėjo vykdyti, kas jam duodavo nurodymus ir pan.). Trečia, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie kitą savo turimą gyvenamąją vietą, t. y. susitarimas dėl to, kad jis nakvos objekte, kuriame dirbo, galėjo būti inicijuotas ir paties ieškovo bei susijęs su jo asmeninių poreikių tenkinimu. Ketvirta, neatmestina ir civilinio sandorio (panaudos sutarties) tarp šalių egzistavimo galimybė, pagal kurią ieškovui buvo leista gyventi objekte, gaunant su tuo susijusią naudą, o kartu ir netiesiogiai, savo buvimu, prisidedant prie patalpų apsaugos. Penkta, įrašas aptariamame S. A. raštelyje apie įsiskolinimą (tikėtina, ieškovo) darbų vadovui papildomai sustiprina prielaidą dėl neįvardintų sutartinių santykių, kurie ieškovą galėjo sieti ne tik su atsakove, bet ir su S. A., kaip fiziniu asmeniu. Net jeigu tokius susitarimus ieškovas suprato kaip sukuriančius darbo santykius su ieškove, kurie vertintini kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms (t. y., reikalavimams dėl minimalių darbo laiko ir maksimalių poilsio laiko normų (DK 35 straipsnio 3 dalis), kadangi ieškovas įrodinėja kelis mėnesius dirbęs be poilsio dienų, tiek ir dėl darbo užmokesčio, ieškovui įrodinėjant, kad už budėjimą visą naktį jam turėjo būti mokamas 15 Eur užmokestis), sutikdamas dirbti esant nepasirašytam darbo funkcijų vykdymą numatančiam susitarimui, neturint jokių įrodymų apie numatytas vykdyti darbo funkcijas bei realų jų vykdymą, užduočių gavimą bei jų apimtį, ieškovas prisiėmė riziką, jog jo suvokiamą teisę nebus jokios galimybės įgyvendinti priverstiniu būdu.

31.       Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą pagrindą skundo reikalavimui dėl papildomo darbo pripažinimo ir su tuo susijusių išmokų priteisimo atmesti.

Dėl įsiskolinimo dydžio

32.       Nutarties 23 punkte konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. ieškovui per mėnesį turėjo būti mokamas 650 Eur darbo užmokestis ir 325 Eur priedas už kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą lauko sąlygomis. Už 1 darbo dieną 2020 m. sausio mėn. jam priklauso 29,55 Eur (650 Eur ÷ 22 darbo dienų × 1 dirbtos dienos) darbo užmokesčio ir 14,77 Eur priedo (325 Eur ÷ 22 darbo dienų × 1 dirbtos dienos). Kadangi, kaip konstatuota nutarties 27 punkte, ieškovas 2020 m. sausio mėn. dirbo 1 val. viršvalandžių, vadovaujantis DK 144 straipsnio 4 dalimi, už šią valandą jam papildomai turėjo būti sumokėta 5,54 Eur (29,55 Eur ÷ 8 darbo valandų × 1 viršvalandžių valandos × 1,5). Bendra už 2020 m. sausio mėn. mokėtina suma – 35,09 Eur (29,55 Eur + 5,54 Eur) darbo užmokesčio ir 14,77 Eur priedo. Už 2020 m. vasario – gegužės mėn. ieškovui turėjo būti priskaityta po 650 Eur darbo užmokesčio ir po 325 Eur priedo. Už viršvalandinį darbą ieškovui priklauso: už 2020 m. vasario mėn. – 411,33 Eur (650 Eur ÷ 160 darbo valandų × 67,5 viršvalandžių valandos × 1,5) (bendra už 2020 m. vasario mėn. mokėtina suma – 1 061,33 Eur (650 Eur + 411,33 Eur) darbo užmokesčio ir 325 Eur priedo); už 2020 m. kovo mėn. – 350,30 Eur (650 Eur ÷ 167 darbo valandų × 60 viršvalandžių valandų × 1,5) (bendra už 2020 m. kovo mėn. mokėtina suma – 1 000,30 Eur (650 Eur + 350,30 Eur) darbo užmokesčio ir 325 Eur priedo); už 2020 m. balandžio mėn. – 286,08 Eur (650 Eur ÷ 167 darbo valandų × 49 viršvalandžių valandų × 1,5) (bendra už 2020 m. balandžio mėn. mokėtina suma – 936,08 Eur (650 Eur + 286,08 Eur) darbo užmokesčio ir 325 Eur priedo); už 2020 m. gegužės mėn. – 152,34 Eur (650 Eur ÷ 160 darbo valandų × 25 viršvalandžių valandų × 1,5) (bendra už 2020 m. gegužės mėn. mokėtina suma – 802,34 Eur (650 Eur + 152,34 Eur) darbo užmokesčio ir 325 Eur priedo). Iš viso ieškovui turėjo būti priskaityta 3 835,14 Eur (35,09 Eur + 1 061,33 Eur + 1 000,30 Eur + 936,08 Eur + 802,34 Eur) darbo užmokesčio ir 1 314,77 Eur (14,77 Eur + (325 Eur × 4)) priedo.

33.       Kaip matyti iš darbdavio su atsiliepimu į ieškinį teikto darbo užmokesčio už 2020 m. balandžio – gegužės mėn. skaičiavimo, kur užfiksuotas laikotarpis, kai ieškovas dirbo pagal 2020 m. balandžio 10 d. sudarytą darbo sutartį, atsakovė priskaitė 1 052,38 Eur darbo užmokesčio ir 526,19 Eur priedo bei, išskaičiusi už darbo užmokestį mokėtinų 342,24 Eur (130,86 Eur už balandžio mėn. + 211,38 Eur už gegužės mėn.) mokesčių sumą, nustatė bendrą 1 236,33 Eur (472,71 Eur už balandžio mėn. + 763,62 Eur už gegužės mėn.) ieškovui išmokėtiną sumą. Papildomai atsakovė priskaičiavo 83,23 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas nutraukiant darbo sutartį sumą, kuri, atskaičius mokesčius, darbdavio skaičiavimu, sudaro 56,16 Eur (83,23 Eur – 27,07 Eur mokesčių). Su priešieškiniu atsakovė pateikė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio ir mokėjimo nurodymo kopijas, kuriais įrodinėja visos priskaitytos sumos – 1 292,49 Eur (1 236,33 Eur + 56,16 Eur) išmokėjimą: 472,71 Eur grynaisiais ir 819,78 Eur pavedimu. Be to, ieškovas ieškinyje pripažino iš atsakovės grynaisiais gavęs 2 080 Eur, t. y. 1 607,29 Eur (2 080 Eur – 472,71 Eur) didesnę sumą, nei užfiksuota atsakovės apskaitoje. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas iš viso yra gavęs 2 901,78 Eur (2 080 Eur + 819,78 Eur). Į šią sumą įskaičius visą nutarties 32 punkte nurodytą mokesčiais neapmokestinto 1 314,77 Eur priedo sumą, gaunamas 1 587,01 Eur (2 901,78 Eur – 1 314,77 Eur) likutis vertintinas kaip darbdavio darbuotojui išmokėta pagrindinio darbo užmokesčio dalis. Tačiau, kaip minėta, darbdavys sumokėjo tik 369,31 Eur (342,24 Eur + 27,07 Eur) mokesčių už 1 135,61 Eur (1 052,38 Eur + 83,23 Eur) sumą, o išmokėta darbo užmokesčio dalis, už kurią jau sumokėti mokesčiai, sudaro 766,30 Eur (1 135,61 Eur – 369,31 Eur), kita dalis (1 587,01 Eur – 766,30 Eur = 820,71 Eur) vertintina kaip išmokėta, tačiau į apskaitą neįtraukta suma, už kurią nesumokėti mokesčiai. Nutarties 32 punkte konstatuota, kad ieškovui turėjo būti išmokėta 3 835,14 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio suma. Iš šios sumos atėmus į apskaitą įtrauktus 1 135,61 Eur mokėjimus, gaunamas 2 699,53 Eur (3 835,14 Eur – 1 135,61 Eur) įsiskolinimas (neatskaičius mokesčių), kurio dalis (820,71 Eur) yra apmokėta į apskaitą neįtrauktomis lėšomis. Kaip matyti iš darbdavio pateiktų mokesčių skaičiavimų, iš mokėtinų sumų darbdavys išskaitė 20 proc. (227,13 Eur ÷ (1 052,38 Eur + 83,23 Eur) × 100 proc.) gyventojų pajamų mokesčio ir 12,52 proc. (142,18 Eur ÷ (1 052,38 Eur + 83,23 Eur) × 100 proc.) valstybinio socialinio draudimo mokesčio, iš viso 32,52 proc. (20 proc. + 12,52 proc.). Taikant šį dydį 2 699,53 Eur sumai, gaunama 1 821,64 Eur (2 699,53 Eur × (100 proc. – 32,52 proc.)) mokėtina suma. Iš šios sumos atėmus 820,71 Eur sumą, kurią atsakovė jau yra sumokėjusi, gaunamas 1 000,93 Eur (1 821,64 Eur – 820,71 Eur) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio įsiskolinimas, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovės.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

34.       Ieškovui taip pat priteistina kompensacija už nepanaudotas atostogas. Kadangi darbo santykiai, atėmus pravaikštų dienas (DK 127 straipsnio 4 dalis), tęsėsi 122 dienas (nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.), ieškovui priklauso 6,67 darbo dienos (122 dienos ÷ 366 dienų × 20 darbo dienų) kasmetinių atostogų (DK 126 straipsnio 2 dalis).

35.       Kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuotina taikant vidutinį darbo užmokestį (DK 130 straipsnio 1 dalis, 127  straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3, 5.1 punktais, vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti reikšmingas darbuotojo gautas darbo užmokestis per trijų mėnesių laikotarpį, ėjusį prieš jo atleidimo iš darbo mėnesį. Ieškovas iš darbo atleistas 2020 m. birželio 3 d., todėl vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikytinas 2020 m. kovo – gegužės mėn. laikotarpis. Vadovaujantis Aprašo 5.4 punktu, vidutinis dienos darbo užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš nutarties 27, 32 punktuose pateiktų duomenų, ieškovui priskaitytinas 2 738,72 Eur darbo užmokestis (1 000,30 Eur + 936,08 Eur + 802,34 Eur) už 62 darbo dienas (21 d. d. + 21 d. d. + 20 d. d.) arba vidutiniškai po 44,17 Eur už kiekvieną darbo dieną (2 738,72 Eur ÷ 62 darbo dienų). Kadangi visos atsakovės iki šiol sumokėtos sumos buvo įskaitytos į mokėtiną darbo užmokestį su priedais, ieškovui iš atsakovės priteisiama visa jam priklausanti kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma – 294,61 Eur (44,17 Eur × 6,67 darbo dienos) (neatskaičius mokesčių).

Dėl išmokos už vėlavimo atsiskaityti laiką

36.       Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ 1.1.1 punktu, esant 5 dienų darbo savaitei vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2020 m. sudarė 21,1 darbo dienos, vidutinis ieškovo vieno mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 931,99 Eur (44,17 Eur × 21,1 darbo dienos).

37.       Ieškovui priteistinos kompensacijos dydį (1 074,60 Eur) pirmosios instancijos teismas apskaičiavo taikydamas ne vidutinį darbo užmokestį, bet išnagrinėjus bylą nustatytą už jį mažesnę 179,10 Eur įsiskolinimo sumą (179,10 Eur × 6 mėn. = 1 074,60 Eur). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta įsiskolinimo suma viršija vidutinio darbo užmokesčio dydį, todėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką suma apskaičiuojama taip: 931,99 Eur × 6 mėn. =5 591,94 Eur. Nors byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti dėl ieškovo kaltės, teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinus šalių darbo santykių trukmę, aplinkybę, kad kompensacijos suma viršytų bendrą už visą laikotarpį ieškovui priskaičiuotino darbo užmokesčio su priedais bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą (3 835,14 Eur + 1 314,77 Eur + 294,61 Eur = 5 444,52 Eur), egzistuoja pagrindas kompensacijos sumažinti per pusę iki 2 795,97 Eur (5 591,94 Eur ÷ 2). Tokia kompensacijos suma vertintina kaip užtikrinanti šalių interesų balansą, neleidžianti ieškovui nepagrįstai praturtėti, netampanti atsakovei nepakeliama našta, bet kartu ir neleidžianti išvengti neteisėto elgesio pasekmių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo (ne)priteisimo

38.       Ieškovas taip pat reikalauja priteisti jam 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. DK 151 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą, jeigu nustatomos šios iš darbo santykių kylančios turtinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė, šalis siejantys darbo santykiai ir neteisėtų veiksmų ryšys su vykdomomis iš darbo santykių kylančiomis pareigomis.

39.       Nors šia nutartimi buvo konstatuotas netinkamo atsiskaitymo su ieškovu faktas, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ne bet koks darbuotojo teisių pažeidimas sukuria sąlygas priteisti darbuotojui iš darbdavio neturtinės žalos atlyginimą. Kai padaryta neturtinė žala nedidelė, pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovo teisių pažeidimas, susijęs su atsiskaitymo tinkamumu, yra pašalintas priteisiant jam su darbo santykiais susijusias sumas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurios nekompensuoja jo byloje pareikštų turtinių reikalavimų patenkinimas. Nurodytų aplinkybių visuma sąlygoja skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas aptariamas ieškovo reikalavimas, pagrįstumą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40.       Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priešieškinis atmetamas, ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 000,93 Eur (suma nurodyta atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio įsiskolinimas, 294,61 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 2 795,97 Eur kompensacija už vėlavimo atsiskaityti laiką.

41.       Sprendimą pakeitus, iš naujo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovui iš viso priteista 4 091,51 Eur (1 000,93 Eur + 294,61 Eur + 2 795,97 Eur) suma, už kurią, kaip turtinį reikalavimą, pareikštą elektroninėje byloje, mokėtinas 92 Eur (4 091,51 Eur × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovas nuo šio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jo paduodamas ieškinį nesumokėjo, nurodyta suma iš atsakovės priteistina valstybei.

42.       Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės priešieškinis buvo atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neturi teisės į su priešieškinio parengimu susijusių 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (duomenys apie išlaidas pateikti su priešieškiniu). Kadangi ieškinio reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo buvo patenkintas iš dalies, reikalavimas taikyti netesybas patenkintas, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos šalių išlaidos turi būti tarp jų paskirstytos lygiomis dalimis. Ieškovas turi teisę į pusės vertimo išlaidų, kurias patvirtinantys duomenys pateikti su 2021 m. spalio 6 d. prašymu, atlyginimą: 33,88 Eur ÷ 2 = 16,94 Eur. Atsakovė turi teisę į pusės atstovavimo išlaidų, kurias patvirtinantys duomenys pateikti su atsiliepimu į ieškinį, 2021 m. liepos 24 d., 2021 m. spalio 24 d. ir 2022 m. sausio 11 d. prašymais, atlyginimą: (400 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur) ÷ 2 = 500 Eur. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 483,06 Eur (500 Eur – 16,94 Eur) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

43.       Kadangi skundžiamu sprendimu ieškovui buvo priteista 1 253,70 Eur suma (179,10 Eur + 1 074,60 Eur), kuri bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka padidinta iki 4 091,51 Eur, darytina išvada, kad buvo patenkintas ieškovo apeliaciniu skundu pareikštas 2 837,81 Eur (4 091,51 Eur – 1 253,70 Eur) turtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas 64 Eur (2 837,81 Eur × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jo pateikdamas skundą nesumokėjo, todėl nurodyta suma iš atsakovės priteistina valstybei. Duomenų apie kitokias bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese į bylą nepateikta.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovės valstybei taip pat priteisiamas pusės teismo išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlyginimas – 5,21 Eur (10,43 Eur ÷ 2). Atsakovas nuo jam tenkančios šių išlaidų dalies atlyginimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000,93 Eur (tūkstantį eurų 93 ct) (suma nurodyta atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, 294,61 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 61 ct) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2 795,97 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 97 ct) kompensaciją už vėlavimo atsiskaityti laiką.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 483,06 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 6 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 92 Eur (devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).“

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) ir 5,21 Eur (penkis eurus 21 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Diana Labokaitė

                Edvardas Paliokas