Civilinė byla Nr. e2-8175-641/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01823-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.2.1.; 2.6.8.7.; 2.6.8.8.; 2.6.8.10.; 2.6.18.1.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,
sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Ramplastas“ atstovui advokato padėjėjui L. I.,
atsakovės UAB „Maudis“ atstovui advokatui G. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ramplastas“ ieškinį atsakovei UAB Maudis“ dėl netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovės reikalavimų esmė
1. Ieškovė UAB „Ramplastas“ ieškiniu, pareikštu priėmus UAB Maudis“ prieštaravimus dėl 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Maudis“ 48 282,00 Eur netesybas, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rašytinę rangos sutartį Nr. RAM2020-09-07, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus užsakymus gaminti šalių suderintų charakteristikų gaminius – stiklo plastikinius įdėklus maudymosi kubilams, kurių kaina yra 260 Eur + PVM, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už pagamintus gaminius ieškovui sutartą kainą nustatytais terminais ir tvarka. Sutarties 1.5. punktu šalys susitarė, jog sutarties galiojimo metu ieškovė privalo atsakovei pagaminti, o atsakovė privalo iš ieškovės nupirkti ne mažiau kaip 520 vnt. gaminių per metus ir ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių per savaitę, o atsakovei pažeidus šiame punkte aptartą įsipareigojimą nupirkti minimalų gaminių kiekį (nupirkus mažiau gaminių) privalo sumokėti ieškovui baudą lygią 30 proc. nepaimtų gaminių kainos. Sutarties 4.1. ir 4.2. punktuose šalys aiškiai aprašė gaminio užsakymo tvarką: darbai atliekami pagal atsakovo elektroniniu paštu arba Viber programėlės žinute pateiktus užsakymus, kuriuose nurodoma: gaminio pavadinimas, spalva, užsakomas kiekis, pageidaujamas pagaminimo terminas bei kita svarbi informacija; ieškovė, gavusi užsakymą gamybai, per 1 darbo dieną atsakovei el. paštu arba Viber programėlės žinute siunčia užsakymo patvirtinimą, kuriame patvirtinama, kokia apimtimi bus įvykdytas užsakymas bei jo įvykdymo terminas. Ieškovė teigė, jog vadovaujantis Sutarties 6.1. punktu, atsakovė iš ieškovės sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigojo užsakyti iš viso 680 vnt. gaminių (160 vnt. – 2020 m. ir 520 vnt. – 2021 m.), tačiau per sutarties galiojimo laikotarpį užsakė tik 61 vnt. Atsakovė po paskutinio užsakymo 2020 m. lapkričio mėn., be jokių pateisinamų priežasčių nustojo iš ieškovės užsakinėti gaminius. Taigi, atsakovė Sutarties 6.1. punktą įvykdė tik iš dalies ir iš ieškovės nenupirko minimalaus gaminių kiekio, todėl ieškovė įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti atlyginti baudines netesybas iš atsakovės. Atsakovė pasibaigus sutarčiai, 2022 m. pradžioje, ieškovei žadėjo, jog baudines netesybas ar jų dalį vienaip ar kitaip atlygins. Po kurio laiko atsakovė ieškovei žodžiu pažadėjo vietoje baudinių netesybų dovanoti pirtį. Teigė, jog prie ieškinio pridėtas susirašinėjimas įrodo, jog atsakovė ieškovei buvo pažadėjusi už „pridirbtas zbitkes” dovanoti pirtį, šalys jau net buvo susitarusios dėl konkrečios dienos pirties paėmimui (2022 m. liepos 10 d.), ieškovė pasamdė traktorių, kad paimti pirtį iš atsakovės, tačiau atsakovė paskutiniu momentu persigalvojo ir nurodė, jog traktoriaus nebereikės, nes pirties ji ieškovei neatiduos, kadangi sutartis ir baudinės netesybos negalioja, motyvuodama melagingais teiginiais dėl tariamo pačios ieškovės sutarties netinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams nuo sutarties pasibaigimo atsakovė ieškovei net iš dalies neatlygino sutartimi nustatytų baudinių netesybų, ieškovė kreipėsi į advokatą ir inicijavo baudos išieškojimo procedūras. 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl baudinių netesybų atlyginimo, į kurią atsakovė niekaip neatsakė. Ieškovės atstovui susisiekus telefonu su atsakovės vadovu, buvo gautas atsakymas, jog pasitarus su teisininkais ieškovei bus atsakyta dėl baudinių netesybų reikalavimo, tačiau atsakovė ieškovei savo pozicijos raštu taip ir nepateikė, todėl ieškovė 2022 m. gruodžio 22 d. teismui pateikė prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo. Manė, jog atsakovei nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais, todėl atsakovei iš ieškovės nupirkus 619 vnt. mažiau gaminių, nei sutartas minimalus gaminių kiekis (680 vnt. - 61 vnt. = 619 vnt.), ieškovė turi teisę iš atsakovės reikalauti 48 282,00 Eur dydžio baudinių netesybų (260 Eur x 30% x 619 vnt.).
3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo sutartis galioja šiuo metu, todėl nesutinka su atsakovės teiginiais, jog ji buvo nutraukta šalių bendru sutarimu 2021 m. pabaigoje bei, jog šiuo atveju nėra suėjęs 6 mėnesių senaties terminas ieškiniui dėl netesybų pareikšti, kadangi senaties terminas yra skaičiuojamas ne nuo sutarties pažeidimo momento, o nuo tada, kada ieškovė suvokė, kad ginčo sutartis nebus įvykdyta. T. y. senaties termino pradžios momentu turi būti laikomas momentas, kada ieškovė sužinojo, jog bauda pagal ginčo sutartį nebus sumokėta – nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. pretenzijos ir atsakovės atsakymo į ją negavimo. Taip pat paaiškino, jog ieškinio senaties termino pradžios momentu negali būti laikoma 2021 m. gruodžio 31 d., kadangi nuo 2022 m. pradžios iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pretenzijos atsakovei pareiškimo tarp šalių vadovų vyko intensyvios derybos dėl ginčo sutarties ir joje numatytų netesybų atlyginimo ieškovei, todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog netesybų klausimas bus išspręstas bendru ginčo sutarties šalių sutarimu ir jai nereikės imtis brangiai kainuojančių teisinių veiksmų netesyboms prisiteisti teismine tvarka. Tvirtino, jog būtent todėl, jog šalių vadovai tarėsi dėl ginčo dalyko ir ieškovė pagrįstai tikėjosi išspręsti ginčo situaciją taikiai, atsakovei ieškovės nebuvo reiškiamos rašytinės pretenzijos anksčiau, nei 2022 m. rugsėjo 30 d. pretenzija, nebuvo išrašyta sąskaita dėl netesybų bei atsakovei pateiktame 2021 m. gruodžio 31 d. dienai Skolų suderinimo akte nebuvo įtraukta ginčo netesybų suma (kaip atsakovės turimas įsiskolinimas ieškovei). Ginčo netesybų suma nebuvo įtraukta į ieškovės apskaitos dokumentus, nes dėl netesybų priteisimo jau buvo pasikreipta į teismą. Atsakydamas į atsakovės atstovo paklausimą, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paneigė atsakovės atstovo teiginį, jog 2021 m. vasario mėn. atsakovė buvo viber programėlės žinute atlikusi ginčo gaminių užsakymą bei nurodė, jog ieškovė 2021 m. vasario mėn. sąskaitos nėra išrašiusi. Taip pat paaiškino, jog netesybos – 30 proc. atsakovės neužsakytų gaminių kainos – ginčo sutartyje buvo numatytos kaip kompensacija nuostoliams dėl negauto pelno įsivertinti bei gamybos technologijų ir procesų pritaikymui atsakovei reikalingų gaminių gamybai pagal ginčo sutartį. Gamybos ir technologijų pritaikymas reiškė, kad ieškovės turima gamybos linija visada buvo paruošta atsakovės užsakymams vykdyti, suteikiant atsakovės užsakymams pirmenybę ir nepriimant kitų užsakovų užsakymų. Teigė, jog 2021 metais ieškovė nepriėmė kitų užsakovų užsakymų, nebent pavienius. Pagal atsakovės užsakymus visada gaminius pagamindavo laiku. Ieškovės gamybos linija visada buvo paruošta atsakovei reikalingiems gaminiams pagaminti per ginčo sutartyje nustatytus terminus nuo atsakovės užsakymo pateikimo. Ieškovė niekada neatsisakė vykdyti atsakovės užsakymų. Nurodė, jog ginčo sutarties 1.5. punkte atsakovei numatyta netesybų sutartinė sąlyga buvo susieta su atsakovės neužsakytų ginčo gaminių kiekiu, o ne su nepaimtų ginčo gaminių kiekiu, kadangi ginčo sutartis buvo specifinė rangos sutartis, kuria tarpinius pirkimus privalėjo inicijuoti atsakovė, t. y. ginčo gaminiai galėjo būti gaminami tik etapais – pagal atskirus atsakovės inicijuojamus užsakymus, juose nurodant gamintinų gaminių specifines savybes (gaminio pobūdį, spalvą, kiekį ir pan.). Todėl ginčo sutarties ieškovė negalėjo vykdyti, kol atsakovė nepateikdavo individualaus užsakymo. Nurodė, jog ginčo sutartyje nurodyto viso 520 vnt. ginčo gaminių kiekio tikrai nebuvo ieškovės pagaminta ir negalėjo būti pagaminta, tiek dėl anksčiau nurodytos ginčo sutarties specifikos, atsakovės užsakomų ginčo gaminių individualumo, tiek ir dėl nebuvimo galimybės susandėliuoti tokį didelį gaminių kiekį. Teigė, jog ieškinio reikalavimas dėl netesybų yra reiškiamas ne vien už 2021 metus, tačiau už visą laikotarpį, t. y. iki pat šiol, tiesiog ieškovė pasirinko reikalauti iš atsakovės būtent tokios – ginčo sutartyje aptarto dydžio – netesybų sumos, kadangi mano, jog ji yra pakankamai didelė netesybų suma. Patvirtino atsakovės atstovo teiginius, jog ginčo šalis verslo santykiai dėl analogiškų ginčo gaminių siejo eilę metų iki ginčo sutarties sudarymo ir būdavo atsiskaitoma pagal išrašytas sąskaitas faktūras, o vėluojant užsakymus apmokėti – šalys suderindavo delspinigių dydį ir tuomet ieškovė atsakovei išrašydavo sąskaitą faktūrą dėl jų apmokėjimo. Analogiško praktikos nebuvo laikomasi dėl netesybų pagal ginčo sutartį ir sąskaita faktūra netesybų sumai atsakovei nebuvo išrašyta, kadangi šalys tarėsi dėl jų padengimo ir nebuvo aišku, koks netesybų dydis bus ir ar iš viso netesybos bus.
Atsakovės atsikirtimų esmė
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys nepagristas ir atmestinas, kadangi: 1) ginčo šalys 2020 metų pabaigoje - 2021 metų pradžioje žodiniu ir apibusiu susitarimu ginčo sutartį nutraukė, susitarė jos nebevykdyti ir nei viena, nei kita iš priešingos šalies nereikalauti netesybų; 2) ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų, kurios suteiktų jai teisę pagal ginčo sutarties 1.5 p. reikalauti netesybų; 3) ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Dėl ginčo sutarties pasibaigimo momento ir su jos vykdymu bei netesybų reikalavimu susijusių aplinkybių – atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2020 m. rugsėjo mėnesį ir ją buvo planuota vykdyti bent iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau dėl pasaulinės COVID pandemijos tiek šalių, tiek ir kitų panašių bendrovių veikla buvo sutrikdyta, kadangi buvo nesklandumų gaunant veiklos vykdymui reikalingas medžiagas, tarp kurių plastikas ir pan. Dėl tiekimo grandinės sutrikimų ieškovės veikloje naudojamos medžiagos labai pabrango, todėl vykdyti ginčo sutartį (Ginčo sutarties 2.1 p. numatyta kaina 260 Eur plius PVM) ieškovei nebuvo naudinga, visi ieškovės gaminami gaminiai buvo nuperkami kitų užsakovų ir būtent dėl šių aplinkybių ieškovė 2020 m. pabaigoje - 2021 m. pradžioje nebegalėjo vykdyti ir nebevykdė ginčo sutarties, t. y. ieškovė nebeturėjo nei reikalingų kiekių, nei noro tiekti gaminius atsakovei už ginčo sutartyje nurodytą kainą. Tuo metu buvo pasiektas šalių žodinis susitarimas ginčo sutarties nebevykdyti, tačiau to neįvirtino raštu, kadangi tarp ginčo šalių bendradarbiavimo santykiai buvo ilgamečiai, grindžiami pasitikėjimu ir žodinių susitarimų pagrindu. Teigė, jog šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad po paskutinio atsakovės oficialaus užsakymo (2020 m. lapkričio mėn.) ieškovei iš atsakovės ginčo sutarties pagrindu nebegaunant jokių užsakymų, ieškovė atsakovei nereiškė visiškai jokių pretenzijų ir pirmą pretenzija pareiškė tik 2022 m. rugsėjo 30 d. Nurodė, jog, nutraukus ginčo sutartį, atsakovei, veiklos tęstinumui užtikrinti, teko ieškoti kitų tiekėjų ir buvo pasirinktas UAB „Poliplastas“, kuris dirbo su stiklo plastiku, bet neturėjo konkrečių atsakovei reikalingų gaminių. Visgi sutarus bendradarbiauti, UAB „Poliplastas“ sukūrė reikalingų gaminių modelius ir nuo 2021 m. sausio mėn. atsakovė pradėjo pirkti gaminius iš UAB „Poliplastas“, nors gaminių kaina buvo didesnė, nei ginčo sutartyje (ginčo sutartimi sulygta kaina - 260 Eur, UAB „Poliplastas“ mokama kaina - 310 Eur). Teigė, jog toks variantas buvo pasirinktas, nes UAB „Poliplastas“ tiekimas buvo stabilus ir prognozuojamas, o kokybė ženkliai geresnė, nei ieškovės gaminių. Teigė, jog 2021 m. antroje pusėje pasaulinės COVID pandemijos sukeltoms tiekimo problemoms dalinai išsisprendus, kiti stiklo plastiko gamintojai padidino gamybos pajėgumus ir ieškovė prarado daugybę klientų dėl prastos kokybės ir nepatikimo tiekimo ir būtent dėl šios priežasties ieškovė prisiminė ginčo sutartį ir norėjo grįžti prie jos vykdymo, nors sutartis jau buvo nutraukta. Paaiškino, jog šalių vadovus, kurie buvo pažįstami ir gerai sutarė, siejo ilgamečiai verslo santykiai nuo 2017 metų, t. y. nuo pat UAB „Maudis“ įkūrimo, atsakovė nuolat iš ieškovės pirkdavo stiklo plastiko gaminius, atsakovė nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieškove, nuolat būdavo jai skolinga. Prieš keletą metų net buvo sudaryta sutartis su grafiku skolai išmokėti bei mokamos palūkanos. Vienu metu UAB „Maudis“ buvo kone nemoki, todėl buvo reali galimybė neatgauti ieškovei iš atsakovės skolos, tačiau atsakovės vadovas visada bendradarbiaudavo su ieškovės vadovu, jautėsi skolingas ir moraliai, kadangi ieškovė nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai atsakovė kiek pavėluodavo sumokėti pagal grafiką. Tuo metu atsakovės vadovas pažadėjo tuometiniam ieškovės vadovui kaip nors atsilyginti, kai UAB „Maudis“ situacija bus geresnė ir kai bus galimybių tai padaryti. Šalys skolas sudengė ir jų neliko. 2019 metais atsakovė pradėjo pirčių gamybą, tuomet per kelis pokalbius tai virto į pažadą už atsakovės sukeltą stresą tuometiniam ieškovės vadovui padovanoti savo rankų darbo gaminį – pirtį. Teigė, jog tai buvo idėja ir noras padaryti asmeninę, privačią dovaną kaip kompensaciją ieškovės vadovo patirtą stresą, nes šalių vadovai visuomet turėjo gerus ir draugiškus santykius, paremtus pasitikėjimu – net kai atsakovė būdavo skolinga ieškovei, ieškovė vis tiek tiekdavo prekes atsakovei. Teigė, jog problemos tarp šalių prasidėjo tuomet, kai atsakovės vadovas norėjo realizuoti pažadą dovanoti pirtį. Apžiūrėti ir pasitarti dėl pirties įsigijimo ieškovės vadovas atvyko su draugais ir atsakovės vadovas suprato, kad atvykę ieškovės vadovo draugai yra tikrieji pirties gavėjai. Atsakovės vadovas pasakė, kad jeigu ieškovės vadovas pirties nori ne sau, o ketina parduoti ar dovanoti, tai atsakovės vadovas su tuo nesutinka, nes visa pirties dovanojimo idėja yra labai asmeniška, ir kad pirtis nebus dovanojama tik tam, kad būtų parduota. Ieškovės vadovui paneigus prities pardavimo kitiems faktą, pagaminus pirtį, buvo suderinta jos pristatymo data. Pristatymui užsakinėjant transportą ieškovės vadovas nurodė ne savo adresą ir taip paaiškėjo, jog ieškovės vadovas pirtį nori gauti ne sau, o draugams, atsakovės vadovas pirties dovanojimą atšaukė. Ieškovės vadovas dėl to labai įsižeidė ir, šalių vadovams dėl to susipykus, pradėjo visaip spausti ir derėtis, kad atsakovės vadovas atvežtų pirtį į jo namus, o ne į nurodytą draugų adresą ir kad sumokės pusę kainos. Po kelių dienų kaip spaudimo priemonė pradėta apie nebegaliojančios ginčo sutarties vykdymą. Dar po kurio laiko ieškovės teisininkai kreipėsi į atsakovę dėl ginčo sutarties vykdymo atnaujinimo, nors pati ieškovė jau ilgą laiką veiklos nebevykdė. Teigė, jog iš viešos informacijos www.rekvizitai.lt matyti, kad ieškovė jokios veiklos nevykdo, kadangi ieškovė, kaip juridinis asmuo yra likviduojama. 2021 metais ieškovė teturėjo 2 darbuotojus, taigi veiklos iš esmės negalėjo vykdyti. Dėl nurodytų aplinkybių mano, jog ieškovės reikalavimas priteisti netesybas yra nepagrįstas visų pirma dėl to, kad ginčo šalys dar 2020 m. pabaigoje - 2021 metų pradžioje abipusiu susitarimu buvo nusprendusios, kad Sutarties nevykdys ir viena kitai dėl to jokių pretenzijų neturės, t. y. sutartį nutraukė, taigi šio abipusio ginčo šalių susitarimo pagrindu atsakovė dar 2020 m. pabaigoje - 2021 metų pradžioje neteko prievolės užsakinėti ir (ar) pirkti iš ieškovės ginčo gaminius pagal ginčo sutartį. O nesant ginčo sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės, negalimas netesybų iš jos priteisimas. Taip pat nurodė, jog ginčo sutartį rengė atsakovė ir būtent jos iniciatyva į Sutartį įtrauktos sąlygos dėl netesybų (pažymėtina, kad ir atsakovė pagal Sutarties 1.5 p. turėjo teisę reikalauti netesybų iš ieškovės, jei šis netinkamai vykdys savo sutartines pareigas). Teigė, jog jeigu ieškovei prašomos priteisti netesybos būtų išties tokios svarbios ir pagrįstos, neabejotina, kad jų sumokėjimo ieškovė būtų reikalavusi anksčiau. O šiuo atveju pati pirma rašytinė pretenzija dėl jų sumokėjimo atsakovei pareikšta ieškinio senatį praleidus net 6 mėnesius. Ši aplinkybė, atsakovės nuomone, patvirtina, kad ieškinys yra nepagrįstas bei jo kilmė yra ne realus atsakovės ginčo sutarties pažeidimas, o kiti ginčo šalių vadovų nesutarimai. Teigė, jog ginčo sutartį aiškinant lingvistiniu būdu, Sutarties 1.5 punkte įtvirtinta ieškovės teisė reikalauti netesybų egzistuoja tik tada, kai ieškovė pagamina tam tikrą kiekį ginčo gaminių ir atsakovė jų nepaima, kadangi pagal Sutarties 1.5 punktą netesybų dydis – bauda – yra skaičiuojamas nuo nepaimtų ginčo gaminių kainos. Atsakovės nuomone tam, kad ieškovė įrodytų netesybų dydį, ji turi įrodyti kokio ginčo gaminių kiekio faktiškai atsakovė nepaėmė. O kad įrodyti, kokio kiekio ginčo gaminių atsakovė nepaėmė, ieškovė turi įrodyti kokį ginčo gaminių kiekį pagal ginčo sutartį ji visų pirma pagamino. Mano, jog šių faktinių aplinkybių ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, nes ieškinyje nurodoma tik tai, kokį ginčo gaminių kiekį atsakovė turėjo užsakyti. Vis tik apie tai, kokį ginčo gaminių kiekį ieškovė pagamino ir kokio kiekio atsakovė nepaėmė net neužsimenama. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių ieškinys būtų tenkinamas, tuomet prašė netesybas mažinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.73 str. 2 d.). Tvirtino, kad dėl tariamų nuostolių yra atsakinga pati ieškovė, kadangi atsakovei nebeteikiant užsakymų nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, nors tai turėjo būti daroma dar ilgiau nei metus laiko, pati ieškovė niekada atsakovės nereikalavo, kad ši tęstų sutartį, t. y. nei karto nebuvo pateikusi pretenzijos ar raštiško reikalavimo, kad atsakovė vykdytų sutartį, dėl ko atsakovė net negalėjo tikėtis, kad ieškovė vis dar yra suinteresuota ginčo sutarties vykdymu. Manė, jog tokioje situacijoje ieškiniu reikalaujamų netesybų priteisimas būtų visiškai nepagrįstas. Tvirtino, jog ieškinys pareikštas praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Kadangi pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo sutartis pasibaigė 2021 metais (Ieškinio 5 p., „Atsakovas pasibaigus Sutarčiai, 2022 m. pradžioje <...>“), todėl jau 2022 m. sausio 1 d. ieškovei faktiškai buvo žinomas atsakovės nenupirktas (neužsakytas) ginčo gaminių kiekis. Jokių kliūčių atlikti reikalingus skaičiavimus nebuvo, taigi objektyviai ieškovė 2022 m. sausio 1 d. jau galėjo žinoti, kad jos teisės yra pažeistos ir kad ji įgyja teisę reikalauti netesybų pagal ginčo sutarties 1.5 punktą. Todėl ieškiniu pareikšto reikalavimo ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2022 m. sausio 1 d., o senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti suėjo 2022 m. liepos 1 d. Ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl 48 282 Eur netesybų priteisimo, buvo pareikštas 2022 m. gruodžio 22 d., todėl atsakovė reikalavo ieškinį atmesti ir dėl to, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
5. Teismo posėdyje atsakovės atstovas iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją bei reikalavimus – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą – bei tuo atveju, jeigu visgi ieškinys būtų tenkintas, sumažinti prašomų priteisti netesybų dydį. Papildomai paaiškino, jog jau 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovei buvo žinoma, jog per 2021 m. 520 vnt. ginčo gaminių kiekis nebuvo užsakytas ir apmokėtas, todėl būtent tada ieškovė ir įgijo teisę į ieškinį dėl netesybų. Taigi 6 mėnesių senaties terminas ieškiniui dėl netesybų pareikšti akivaizdžiai pasibaigė 2022 m. liepos 1 d. ir yra praleistas. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškinyje iš viso nėra kalbama apie netesybas už 2022 metus, todėl yra nelogiškas ieškovės atstovo paaiškinimas dėl didelės netesybų sumos, kuo remdamasi ieškovė nurodo neprašanti didesnių netesybų, t. y. ir už 2021, ir už 2022 metus. Teigė, jog nelogiška ir tai, jog jeigu ieškovė laikė, kad sutartis galiojo 2022 m., kodėl į teismą ieškovė kreipėsi nepasibaigus 2022 metams, t. y. 2022 m. gruodžio 22 d. Paaiškino, jog bauda ginčo sutartyje buvo numatyta būtent gamybos technologijų ir procesų pritaikymui, o ne negauto pelno kompensavimui, kaip nurodė ieškovės atstovas. Realiai ieškovė jokių išlaidų gamybos technologijų ir procesų pritaikymui nepatyrė, nes byloje jokių įrodymų apie tokias investicijas nėra pateikta, o aplinkybės, kad šalys iki ginčo sutarties turėjo ilgalaikius analogiškų gaminių gaminimo verslo santykius bei 2020 m. rugsėjo 10 d. sąskaita faktūra (iš kurios matyti, jog gaminiai atsakovei buvo pagaminti per 1 dieną po ginčo sutarties pasirašymo) patvirtina, jog ieškovė jokių nuostolių dėl gamybos technologijų ir procesų pritaikymo neturėjo ir nepatyrė, kadangi visa gamybos linija jau iš anksčiau buvo pritaikyta atsakovei reikalingų gaminių gamybai. Mano, kad netesybos yra tik ieškovės siekis pasipelnyti iš atsakovės. Patvirtino, jog 2021 m. ieškovė 520 vnt. gaminių nepagamino, kas įrodo, jog ieškovė jokių nuostolių nepatyrė ir netesybų prašo nepagrįstai. Nurodė, jog ieškovė nesilaikė CK 6.200 straipsnyje numatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su užsakovu ir visiškai nesidomėjo, neklausė atsakovės, kodėl ši neteikia užsakymų. 2021 m. šalys visiškai nekomunikavo vykdant ginčo sutartį, todėl mano, jog tai pagrindžia, kad abi šalys pripažino, jog ginčo sutartis nebegalioja, t. y. iš esmės konkliudentiniais veiksmais šalys susitarė ginčo sutartį nutraukti/nebevykdyti.
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
6. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
8. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
9. Byloje nustatyta, kad UAB „Ramplastas“, kaip rangovė, ir UAB „Maudis“, kaip užsakovė, pasirašė 2020 m. rugsėjo 9 d. Rangos sutartį Nr. RAM2020-09-09 (toliau – Sutartis), kurios 1.1. punktu ieškovė UAB „Ramplastas“ įsipareigojo pagal UAB „Maudis“ užsakymus gaminti sutarties šalių suderintų charakteristikų gaminius – stiklo plastikinius įdėklus maudymosi kubilams, o atsakovė UAB „Maudis“ sumokėti ieškovei už pagamintus gaminius sutartą kainą nustatytais terminais ir tvarka. Ginčo Sutartis, atsižvelgiant į jos turinį, sutarties dalyką, sutartas sąlygas, kvalifikuotina kaip sutartis dėl rangos teisinių santykių. Sutartis dvišalė, atlygintinė, konsensualinė, tęstinio vykdymo. Jos galiojimo terminas – 2021 m. gruodžio 31 d., su galimybe ją pratęsti 1 kalendoriniams metams, jeigu nei viena iš šalių, likus 1 kalendoriniam mėnesiui iki Sutarties pabaigos raštiškai nepraneša kitai šaliai apie pageidavimą nutraukti Sutartį (Sutarties 6.1., 6.2. punktai).
10. Sutarties 1.5 punktu šalys sutarė dėl ginčo dalyko – netesybų: „1.5 Šalys susitaria, jog šios Sutarties galiojimo metu rangovas privalo užsakovui pagaminti, o užsakovas privalo iš rangovo nupirkti ne mažiau kaip 520 (penkis šimtus dvidešimt) vnt. gaminių per metus, ir ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių per savaitę (toliau tekste – „minimalus gaminių kiekis“). Užsakovui yra žinoma, jog rangovas specialiai investuos atitinkamą pinigų sumą jo gamybos technologijos ir procesų pritaikymui gaminių gamybai pagal šią sutartį. Šalys aiškiai susitaria, jog užsakovui pažeidus šiame punkte aptartą įsipareigojimą nupirkti minimalų gaminių kiekį (nupirkus mažiau gaminių), jis privalo sumokėti rangovui baudą lygią 30 % nepaimtų gaminių kainos. Šalys aiškiai susitaria, jog rangovui pažeidus šiame punkte aptartą įsipareigojimą pagaminti ir pateikti minimalų gaminių kiekį (pagaminus mažiau gaminių), jis privalo užsakovui sumokėti baudą lygią 30 % nepateiktų gaminių kainos“.
11. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad šalis faktiniai, ne vienerius metus trukę, sutartiniai rangos santykiai dėl tokių pačių gaminių pagaminimo siejo dar iki Sutarties pasirašymo momento bei tai, jog Sutartyje šalių sutarto minimalaus gaminių kiekio, t. y. 520 vnt. gaminių per 2021 metus nebuvo užsakyta, pagaminta, perduota bei, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. (sutarties sudarymo dienos) iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš turėto pagal Sutartį pagaminti minimalaus 160 vnt. gaminių kiekio buvo užsakyta, pagaminta ir perduota užsakovei tik dalis gaminių ( 61 vnt.).
12. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl: senaties termino skaičiavimo ieškinio dalykui; Sutarties galiojimo bei jos sąlygų, susijusių su netesybų taikymu, aiškinimo, t. y. šalių veiksmų atlikimo eiliškumo pagal Sutarties sąlygas ir ieškovės, kaip rangovės, teisės reikalauti netesybų remiantis Sutarties 1.5. punktu.
Dėl ieškinio senaties
13. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, kadangi ieškovė į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl netesybų priteisimo pagal Sutartį kreipėsi praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Apie tai, jog atsakovė neužsakė gaminių pagal Sutartį ieškovei buvo žinoma visus 2021 metus, kuriais iš esmės nei viena iš Sutarties šalių neatliko jokių veiksmų Sutarčiai vykdyti, todėl sutarties galiojimo termino pabaigoje, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė akivaizdžiai galėjo suprasti ir turėjo suprasti, jog jai atsirado sutartinė teisė reikalauti netesybų pagal Sutarties 1.5. punktą ir šią teisę ji turėjo realizuoti per 6 mėnesių terminą. Kadangi paaiškėjimo apie galimą sutartinį pažeidimą momentas yra 2021 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovė mano, jog ieškinį dėl netesybų priteisimo ieškovė turėjo teisę pareikšti iki 2022 m. liepos 1 d., tačiau realiai į teismą su netesybų reikalavimu kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 22 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi 6 mėnesių ieškinio dėl netesybų priteisimo senaties terminą.
14. Ieškovės atstovas su šiuo atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, jog senaties termino pradžios momentu turi būti laikomas momentas, kada ieškovė realiai ir akivaizdžiai sužinojo, jog bauda pagal Sutartį atsakovės nebus sumokėta momento, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. pretenzijos ir atsakovės atsakymo į ją negavimo, todėl senaties terminas reikalavimui dėl netesybų iš atsakovės pagal Sutartį priteisimo nėra praleistas.
15. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis). Be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas.
16. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
17. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl netesybų priteisimo, UAB „Maudis“ atžvilgiu teismui išsiuntė 2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo 10 punkte aptartu Sutarties 1.5. punktu šalys susitarė dėl netesybų mokėjimo tvarkos ir sąlygų, kuriomis užsakovas prisiėmė prievolę sumokėti rangovui baudą, lygią 30 % nepaimtų gaminių kainos, jam pažeidus įsipareigojimą nupirkti minimalų gaminių kiekį (nupirkus mažiau gaminių). Iš Sutarties 4.1., 4.2. punktų matyti, jog atsakovė ginčo gaminius privalėjo nupirkti tokiu būdu – elektroniniu paštu arba viber programėlės žinute ieškovei pateikdama užsakymus dėl gaminių pagaminimo, juose nurodydama: norimo įsigyti/pagamintino gaminio pavadinimą, spalvą, užsakomą gaminių kiekį, pageidaujamą pagaminimo terminą bei kitą svarbią informaciją, pagal kuriuos, juos suderinus ir patvirtinus ieškovei, ieškovė atskirais etapais pagamindavo atsakovės užsakytus gaminius, juos perduodavo užsakovei, po ko (pagal išrašytas sąskaitas faktūras) atsakovė apmokėdavo gaminių kainą. Taigi Sutartimi, kuri iš esmės yra tęstinio vykdymo (vykdoma atskirais etapais) – pagal individualius atsakovės (užsakovės) užsakymus, šalys aiškiai susitarė, jog per 1 metų laikotarpį atsakovė ieškovei pateiks užsakymus, kuriais užsakys 520 vnt. Sutartimi sutartų gaminių kiekį, užsakymus atlikdama iš esmės ne rečiau kaip kas savaitę, kadangi sutarė, jog per savaitę bus užsakoma ne mažiau kaip 10 vnt. sutartų gaminių. Taigi, kaip teisingai ieškinyje paskaičiavo ieškovė, laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki 2020 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, jog šis laikotarpis apima 16 savaičių, atsakovė turėjo užsakyti 160 vnt. sutartų gaminių bei per sekančius 2021 metus – 520 vnt. gaminių.
18. Į bylą nebuvo pateikta elektroninių laiškų ar viber programėlės pranešimų dėl atsakovės pateiktų užsakymų, tačiau į bylą buvo pateiktos 2020 m. rugsėjo mėn. 10, 15, 22, 25, 29 d., 2020 m. spalio 1, 6, 8, 14, 20, 21 d., 2020 m. lapkričio 4 d. sąskaitos faktūros, iš kurių matyti užsakytų gaminių kiekiai bei abiejų šalių atstovų paaiškinimai, kuriais šalių atstovai pripažino, kad gaminti pagal šias sąskaitas faktūras gaminiai atsakovės buvo užsakyti ir apmokėti, o ieškovės pagaminti ir perduoti atsakovei. Šie duomenys įrodo, jog nuo Sutarties sudarymo (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki 2020 m. lapkričio 4 d. Sutartis abiejų šalių buvo vykdoma, tačiau iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo pagamintas tik 61 gaminys – stiklo plastikinis įdėklas maudymosi kubilams (Sutarties 1.1. punktas) – iš sutarto 160 vnt. gaminių kiekio. O 2021 metais Sutartis nevykdyta bei ja sutartas 520 vnt. gaminių kiekis 2021 metais nebuvo atsakovės užsakytas.
19. Nors atsakovė įrodinėjo pateikusi ieškovei užsakymą 2021 m. vasario mėn., tačiau apart teiginių ieškovės 2022 m. rugsėjo 18 d. 10:43 val. siųstoje žinutėje viber programėle, iš kurios net nėra galimybės identifikuoti apie kurių kalendorinių metų vasario mėn. yra kalbama, kitų objektyviai šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų galima įsitikinti tokią faktinę aplinkybę įvykus realiai, pvz., nustatyti tikslią užsakymo datą, užsakymo turinį ir kt., į bylą nebuvo pateikta bei nei viena iš šalių neįrodinėjo. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šią aplinkybę paneigė, todėl įvertinęs surinktų duomenų visumą, kuri nepatvirtina atsakovės nurodomo 2021 m. vasario mėn. užsakymo ieškovei pagal Sutartį buvimo, teismas šį atsakovės teiginį atmeta kaip nepagrįstą.
20. Įvertinęs aukščiau išanalizuotų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog, atsižvelgiant į Sutartimi šalių sudaryto susitarimo turinį dėl rangos darbų atlikimo, t. y. jog ji buvo tęstinio vykdymo ir įgyvendinama kassavaitiniais etapais – pagal atsakovės pateikiamus užsakymus atliekant individualaus pobūdžio gaminių rangos darbus – bei Sutartyje sutartą galiojimo termino pabaigos datą (2021 m. gruodžio 31 d.), po 2020 m. lapkričio 4 d. užsakymo atsakovei neteikiant ieškovei užsakymo bent kartą per savaitę dėl gaminių pagaminimo, ieškovei tapdavo žinoma, jog atsakovė netinkamai vykdo Sutartinę prievolę pagal Sutarties 4.1. punktą kiekvieną savaitę nuo pat 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Apie tai, jog atsakovė 2020 metams sutartos prievolės – nupirkti 160 vnt. gaminių pagal Sutarties 1.5. punktą – neįvykdė ieškovei tapo žinoma 2020 m. gruodžio 31 d. O apie 2021 metams sutartos prievolės pagal Sutarties 1.5. punktą – nupirkti 520 vnt. gaminių per metus – neįvykdymą tapo žinoma 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi būtent ši data yra laikytina momentu, kada ieškovė sužinojo ar, žiūrint pašalinio stebėtojo akimis, aiškiai turėjo suprasti apie galimą savo teisių pažeidimą pagal Sutartį (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinio reikalavimą dėl Sutarties 1.5. punkte nustatytų netesybų (baudos sumokėjimo) ieškovė turėjo pareikšti teisme atitinkamai per 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo sekančios dienos, einančios po 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė teismui išsiuntė tik 2022 m. gruodžio 22 d., o tai reiškia, jog 6 mėnesių ieškinio senaties terminas kreipimosi į teismą dėl netesybų priteisimo metu buvo pasibaigęs. Taigi, ieškovė praleido senaties terminą reikalavimui – priteisti iš atsakovės netesybas už prievolės neįvykdymą pagal Sutartį – pareikšti.
21. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatyme nereikalaujama, kad ieškovas pateiktų prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą.
22. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kitaip tariant, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti remiamasi protingo, t. y. pakankamai atidaus, rūpestingo, asmens standartu. Pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visą informaciją, išsamiai ją įvertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedūrinių aspektų, reikalingų ieškiniui teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti. Pažymėtina, kad juo labiau tokio elgesio yra tikimasi iš asmenų, atstovaujamų profesionalių teisininkų.
23. Ieškovė nurodė aplinkybes, jog į teismą dėl netesybų priteisimo pagal Sutartį nesikreipė anksčiau nei 2022 m. gruodžio 22 d., nes iki tol tarp šalių vadovų vyko bendravimas dėl Sutarties vykdymo ir netesybų. 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo pareikšta pretenzija atsakovei, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog su atsakove dėl netesybų sumokėjimo pavyks susitarti ir šias aplinkybes grindžia šalių vadovų 2022 m. liepos 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 18 d. susirašinėjimais viber programėle.
24. Tačiau teismas su tokia pozicija negali sutikti ir ją atmeta kaip nepagrįsta, kadangi ji iš esmės prieštarauja byloje ištirtų įrodymų visumai. Byloje surinkti įrodymai bei šalių atstovų paaiškinimai pagrindžia faktines aplinkybes, jog šalys Sutartį vykdė iki 2020 m. lapkričio 4 d. Vėliau, kaip jau buvo minėta sprendimo 18 punkte, 2021 metų laikotarpiu (iki pat Sutarties galiojimo termino pab. – 2021 m. gruodžio 31 d.) nebuvo atliktas nei vienas užsakymas bei ieškovė jokių gaminių atsakovei negamino. Todėl, atsižvelgus į Sutarties pobūdį – tęstinio vykdymo sutartis, įgyvendinama tarpiniais kassavaitiniais etapais pagal atskirus užsakymus – bei Sutarties 4.1. punktu atsakovės prisiimtą sutartinę gaminių gaminimo proceso inicijavimo – pateikiant tarpinius užsakymus – prievolę, akivaizdu, jog ieškovei ne tik 2021 m. pabaigoje, tačiau jau visus 2021 metus buvo žinoma apie tai, jog atsakovė kas savaitę nepateikia užsakymo dėl ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių pagaminimo. Ieškovė yra juridinis asmuo, analogiško pobūdžio rangos darbais besiverčiantis ne vienerius metus, todėl ji, kaip verslininkė, privalėjo apdairiai domėtis savo sudaromais sandoriai bei prisiimti iš jų sudarymo ir vykdymo kylančią riziką, o taip ir kooperuotis bei aktyviai bendradarbiauti su užsakovu, siekiant įgyvendinti Sutartį. Todėl toks ieškovės, kaip rangovės, aplaidus ir nerūpestingas elgesys yra laikytinas neveikimu ir negali būti objektyviai pateisinamas pasiaiškinimais apie besitęsiančias šalių vadovų derybas dėl netesybų sumokėjimo, o tuo labiau laikomas ieškinio senaties praleidimą pateisinančia priežastimi.
25. Ieškovė, kaip atsakinga verslininkė, akivaizdžiai visus 2021 metus suvokdama, jog Sutartis iš viso nevykdoma, o atsakovė neteikia užsakymų, savo galimai pažeistas teises pagal Sutartį turėjo įgyvendinti ne bet kada, tačiau atsakingai įvertindama susidariusią situaciją, t. y. derybų proceso dėl netesybų trukmę bei jos pabaigą nusistatydama pagal CK normų reglamentuotą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, tuo labiau, jog naudojosi profesionalių teisininkų paslaugomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, turėdamas diskrecijos teisę spręsti senaties termino atnaujinimo klausimą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog byloje nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą ieškinio dėl netesybų priteisimo senaties terminui šioje byloje atnaujinti.
26. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, kuri yra šioje byloje suėjusi ir nėra pagrindų šiam ieškinio senaties terminui atnaujinti, todėl konstatuotina, jog ieškovė ieškinį dėl netesybų teisme pareiškė nepagrįstai (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 2 dalis).
Dėl netesybų reikalavimo
27. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
28. Minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė Sutartyje šalių sutarto minimalaus gaminių kiekio, t. y. 520 vnt. gaminių per 2021 metus neužsakė bei, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. (sutarties sudarymo dienos) iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš turėtų pagal Sutartį užsakyti minimalaus 160 vnt. gaminių kiekio užsakė tik dalį – 61 vnt. – gaminių, t. y. užsakovui Sutartimi priskirtą sutartinę prievolę vykdė netinkamai.
29. Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi bendroji sutartinių netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, o atsakovė negali jų ginčyti. Tačiau kartu Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turi įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; 2023 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-555/2023 ir kt.).
30. Tokiems atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: 1) netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba 2) kai prievolė iš dalies įvykdyta. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt., tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
31. Nors, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl netesybų įrodinėjimo, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pagal bendrąją sutartinių netesybų priteisimo taisyklę jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus (ieškovės) nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tačiau atsakovė byloje yra pateikusi alternatyvų prašymą – sumažinti netesybas (tuo atveju jeigu būtų nuspręsta teismo sprendimu ieškinį tenkinti), todėl teismas konstatuoja, jog, esant tokiam atsakovės prašymui, ieškovei atsirado pareiga pagrįsti netesybas įrodinėjant patirtus tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Teismas pažymi, jog individualiu šios bylos ginčo atveju ieškovė, jau iš atsiliepimo į ieškinį žinodama apie atsakovės reikalavimą mažinti netesybas, byloje privalėjo pagrįsti netesybas įrodinėdama savo patirtus tikėtinus nuostolius, tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.
32. Ieškovė, konkretaus – ieškiniu reikalaujamų priteisti iš atsakovės 48 282 Eur netesybų – patirtų nuostolių dydžio ir netesybų santykio su nuotoliais neįrodinėjo, tačiau, aiškindama apie tikėtinus nuostolius, nurodė patyrusi nuostolius dviem aspektais: 1) negavusi pelno, kurį būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi užsakymus pagal Sutartį, kadangi po Sutarties sudarymo nepriėmė kitų užsakovų užsakymų, apart pavienių ir 2) dėl gamybos technologijų ir procesų pritaikymo atsakovei reikalingų gaminių gamybai pagal Sutartį, t. y. ieškovės užsakymams suteikus pirmenybę ir negaminant gaminių kitiems užsakovams, apart pavienių. Aplinkybių, jog patyrė finansinių nuostolių gamybos technologijų ir procesų pritaikymo atsakovei reikalingų gaminių gamybai ar vykdant Sutartį nepriminėjo kitų užsakovų užsakymų bei dėl to patyrė nuostolių, ieškovė jokiais įrodymais bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo. Iš esmės reikalavimą dėl netesybų ir jų dydį grindė atsakovės neveikimu – užsakymų nepateikimu laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei Sutarties 1.5. šalių susitarimu dėl netesybų dydžio, kuris tiesiogiai susietas su užsakytinų gaminių kiekiu – 520 vnt. gaminių per metus ir ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių per savaitę. Laikė, jog sutartinių netesybų dydis atitinka Sutarties 1.5. punkto sąlygą ir yra protingo dydžio, kadangi atitinka iš anksto nustatytus būsimus rangovo minimalius nuostolius pagal Sutartį.
33. Atsakovė šiuos ieškovės teiginius apie patirtų nuostolių dydį ginčijo, nurodydama, jog Sutartis konkliudentiniais šalių veiksmais buvo nutraukta 2021 m. gruodžio 31 d., todėl, atsakovei nebeturint jokių prievolių pagal Sutartį, ieškovė negalėjo reikšti reikalavimo dėl netesybų atsakovei. O taip pat paaiškinimais, jog Sutarties 1.5. punkto, reglamentavusio netesybas, tikslas buvo gamybos technologijų ir procesų pritaikymo atsakovei reikalingų gaminių gamybai pagal Sutartį, o ne negautam pelnui kompensuoti, tačiau realiai ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, kadangi Sutarties sudarymo dienai visa ieškovės gaminių gamybos technologinė linija ir procesai jau buvo pritaikyti atsakovės gaminių gamybai, nes iki Sutarties sudarymo šalis siejo ilgalaikiai analogiškų gaminių gaminimo verslo santykiai.
34. Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl sutarties nutraukimo, kaip nepagrįstus, kadangi ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti netesybas tiek sutarčiai galiojant, tiek ir ją nutraukus (CK 6.22.1 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos civilinei atsakomybei, kadangi civilinė atsakomybė yra savarankiška prievolė, todėl jos likimas nepriklauso nuo sutarties likimo. Jeigu sutartis pažeista, kol nėra nutraukta, tai ir ją nutraukus, kreditorius gali iš skolininko išsiieškoti nuostolius ir netesybas.
35. Taip pat teismas byloje nesiremia bei atmeta kaip perteklinius ir nepagrįstus abiejų šalių atstovų paaiškinimus dėl aplinkybių apie šalių vadovų derybas dėl ieškovės pagamintos pirties perdavimo netesybų kompensavimo pagal Sutartį ir/ar asmeninio apdovanojimo tikslais, kadangi pagal teismų formuojamą praktiką netesybos, CK 6.71 straipsnio prasme, pagal Lietuvos įstatymus yra mokamos išimtinai tik pinigais, kreditoriui nenumatant galimybės netesybų reikalauti kita, nei pinigine, forma (daiktais, didesniu prekių/gaminių kiekiu ir pan.).
36. Tačiau, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų bei šalių atstovų paaiškinimų visumą, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovė nepatyrė nuostolių gamybos technologijų ir procesų pritaikymo atsakovei reikalingų gaminių gamybai pagal Sutartį bei 2020-2021 metais atliko užsakymus ne tik atsakovei, tačiau ir kitiems užsakovams ir laiko juos įrodytais dėl sekančių priežasčių. Tai, jog abi ginčo šalys patvirtino faktinę aplinkybę apie eilę metų nepertraukiamai iki Sutarties sudarymo, kaip ir po jos sudarymo, vykusius šalių verslo santykius dėl analogiškų gaminių gaminimo bei į bylą pateiktos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. 0677, Nr. 1181, iš kurių matyti, jog ieškovė atsakovei iki Sutarties sudarymo gamino tuos pačius gaminius kaip ir nurodytus Sutartyje – stiklo pluošto įdėklus kubilams (su arba be dangčių), bei 2020 m. rugsėjo 10 d. sąskaita faktūra Nr. 1203, patvirtinanti, jog ieškovė atsakovei užsakymą įvykdė per 1 dieną po Sutarties sudarymo dienos, patvirtina atsakovės argumentus, jog Sutarčiai vykdyti ieškovei nereikėjo jokių papildomų finansinių kaštų gamybos technologijų ir procesų pritaikymui atsakovei gaminių gaminimui, kadangi jie jau egzistavo. O www.rekvizitai.lt viešai prieinami duomenys apie ieškovės finansinę padėtį (kuriais savo atsikirtimus grindė atsakovė, o ieškovė bylos nagrinėjimo metu jų neginčijo), patvirtina, jog ieškovė ne tik, jog nepatyrė nuostolių, tačiau dirbo pelningai – ieškovės pardavimų pajamos 2021 metais, kuomet galiojo Sutartis, tačiau bylos duomenimis pagal ją užsakymai ieškovės nebuvo vykdomi, siekė net 106 541,00 Eur.
37. Visgi teismas tuo pačiu pabrėžia, jog sprendimo 36 punkte konstatuotos faktinės aplinkybės bei teismo priimtos išvados dėl jų nepaneigia tikimybės, jog egzistavo ir kitas šalių Sutartimi sutartas netesybų tikslas – kompensavimas už rangovės negautą pelną, kurio ji galėjo tikėtis sudarydama Sutartį, jeigu ginčo užsakymai atsakovės būtų buvę atlikti. Tokią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Sutartinių netesybų atveju sprendžiant netesybų sumažinimo klausimą, ieškovė privalo įrodyti ne konkrečius, tačiau tik tikėtinus nuotolius tam, kad pagrįstų, jog netesybos yra protingo dydžio. Be to, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnis) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, tačiau negali paneigti sutartinių nuostolių egzistavimo ir/ar jų visiškai nepriteisti. Ginčo Sutartis sudaryta tarp įmonių ir sudaryta jų ūkinių komercinių poreikių tenkinimui. Sutartis sudaryta ilgalaikių tęstinių šalių verslinių santykių pasekoje, taigi abiem šalims turint ne menką patirtį rangos sutartinių santykių srityje, todėl šiuo atveju abiem šalims yra taikytini aukštesni rūpestingumo standartai, įpareigojantys jas apdairiai domėtis savo atliekamais teisiniais veiksmais bei prisiimti iš jų sudaromų sandorių kylančią vykdymo riziką. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas laiko, jog šalys pasirašydamos Sutartį, taigi susitardamos dėl jos sąlygų, tame tarpe ir dėl 1.5. punkto, įvertino Sutarties sąlygas bei prisiimamas vykdyti prievoles, aiškiai suprato prisiimamus sutartinius įsipareigojimus bei Sutarties 1.5. punktu nustatytas netesybų mokėjimo – nenupirkus minimalus gaminių kiekio – sąlygas ir pasekmes. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustačius, jog atsakovė neužsakė, taigi ir nenupirko minimalaus gaminių kiekio laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., atsakovei kyla pareiga atlyginti netesybas. Todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės, kaip rangovės, teisės reikalauti netesybų remiantis Sutarties 1.5. punktu nebuvimo bei negalėjimo nupirkti/paimti to kas ieškovės nepagaminta yra atmetami ir byloje yra spręstina tik dėl reikalaujamų iš atsakovės priteisti netesybų dydžio pagrįstumo.
38. Įvertinęs tai, jog šalys yra verslininkės, sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė abi Sutarties šalys, atsakovė iš dalies įvykdė savo sutartinę prievolę (pagamino 61 vnt. gaminių iš 680 vnt. turėtų pagaminti gaminių kiekio), o ieškovė neįrodinėjo ir nepagrindė savo realiai patirtų nuostolių reikalaujamai 48 282 Eur netesybų sumai, be to, neįrodė patyrusi finansinių nuostolių gamybos technologijų ir procesų pritaikymo atsakovei reikalingų gaminių gamybai, o taip pat turėdama bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakove, kaip užsakove, dėl Sutarties įvykdymo, ieškovė taip pat elgėsi neapdairiai ir nepateisinamai pasyviai Sutarties vykdymo metu – būdama rangove (taigi turėdama prievolę pagaminti Sutartyje sutartus gaminius) nei karto iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į atsakovę paklausimu/pretenzija/raginimu pateikti užsakymus dėl gaminių pagaminimo (CK 6.659 straipsnis), nors akivaizdžiai kiekvieną Sutarties galiojimo kalendorinę savaitę nuo paskutinio užsakymo 2020 m. lapkričio mėn. įvykdymo suprato, jog atsakovė nevykdo Sutarties sutarta tvarka – teismas laiko įrodytu, jog ginčo atveju ieškovė neįrodė patyrusi nuostolius. Todėl egzistuoja netesybų mažinimo pagrindai: ginčijama atsakovės prievolė buvo iš dalies įvykdyta, ieškovės prašomas priteisti netesybų dydis (48 282 Eur), įvertinus bendrą sandorio vertę (apie 135 000 Eur plius PVM per metus) bei Sutarties šalių elgesį sandorio vykdymo metu yra akivaizdžiai per didelis. Aptarto pasekoje teismas konstatuoja, jog tai sudarytų pagrindą tenkinti alternatyvų atsakovės prašymą dėl priteistinų netesybų sumažinimo, patenkinant ieškinį iš dalies ir priteisiant ieškovei iš atsakovės perpus mažesnio dydžio, nei ieškiniu prašoma, netesybas bei teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai taip pat patenkinti išvestinį reikalavimą dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
39. Visgi byloje nustačius, jog reikalavimą dėl netesybų ieškovė pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, atsakovei prašant ieškinį šiuo teisiniu pagrindu atmesti ir teismui nenustačius pagrindų ieškinio senaties terminui atnaujinti, priteisti iš atsakovės baudą (netesybas) už Sutartimi neįvykdytą prievolę nėra pagrindo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinys atmestinas, kaip pareikštas pasibaigus 6 mėnesių ieškinio senaties terminui reikalavimui dėl netesybų pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.
41. Kadangi teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl spręstinas klausimas dėl atsakovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Atsakovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 238,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už prašymą atnaujinti bylos procesą bei 4235,00 Eur išlaidas už suteiktą advokato teisinę pagalbą byloje. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės atstovas atstovavo atsakovę byloje viso proceso metu, rengė prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo, skolininko prieštaravimą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo, atsiliepimą į ieškinį, teikė papildomus įrodymus byloje, atstovavo atsakovę viename, 2 valandų trukmės teismo posėdyje. Atsakovės atstovo nurodytos teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį bei trukmę, atitinka bylos sudėtingumą, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), numatytų dydžių, todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos visos jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos: 238,00 Eur žyminis mokestis bei 4235,00 Eur išlaidos už suteiktą advokato teisinę pagalbą byloje.
42. Byloje teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nebuvo patirta.
Vadovaudamasis Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
atmesti ieškovės UAB „Ramplastas“ ieškinį atsakovei UAB Maudis“ dėl netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš ieškovės UAB Ramplastas“, juridinio asmens kodas 302670529, atsakovei UAB „Maudis“ 4473,00 Eur (keturių trūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Rasa Milvydaitė