Administracinė byla Nr. eAS-696-438/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01378-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 27 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-171227-00108 ir 2018 m. sausio 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180108-00005 (toliau – ir ginčijami privalomieji nurodymai); įpareigoti atsakovą priimti naujus privalomuosius nurodymus, nustatant 6 mėnesių terminą jiems įvykdyti.
Pareiškėjas taip pat padavė prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti.
Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo iš esmės grindė tuo, jog 2018 m. birželio 26 d. su pareiškėju susisiekė atsakovo atstovai, kurie nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. atvyks patikrinti, ar įvykdyti privalomieji nurodymai. Pažymėjo, kad atsakovo atstovams nurodė, jog nėra gavęs jokių privalomųjų nurodymų. Teigė, kad atsakovai ginčijamus aktus siuntė elektroniniu paštu, tačiau laiškas su ginčijamasis sprendimais elektroninio pašto sistemos buvo perkeltas į „šlamštą”. Nurodė, kad su privalomuoju pranešimu susipažino tik 2018 m. liepos 5 d. Pažymėjo, kad skundžiami aktai nebuvo įteikti jokiu kitu būdu ar forma.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 27 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkino, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.
Teismas nurodė, kad atsakovas teismui pateikė įrodymus, iš kurių turinio matyti, kada pareiškėjui buvo įteikti skundžiami aktai. Teismas nustatė, kad ginčijami privalomieji nurodymai bei 2017 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-171220-00098 atsakovui išsiųsti kartu 2018 m. sausio 10 d. raštu „Dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius siuntimo”. 2018 m. sausio 10 d. raštas kartu su ginčijamais sprendimais siųstas registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktų vokų kopijų matyti, kad minėti raštai, siųsti registruotu paštu, grįžo siuntėjui (atsakovui) 2018 m. vasario 13 d. ir 2018 m. kovo 20 d. su pašto žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugomą terminą”. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad 2018 m. balandžio 5 d. laikraštyje „Lietuvos žinios” ir interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt paskelbė pranešimą apie tai, kad pareiškėjui surašyti ginčijami privalomieji nurodymai.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (toliau – ir Reglamentas) 123.1, 123.2.1, 124, 125 punktais ir nurodė, kad vadovaujantis Reglamento 125 punktu ginčijami privalomieji nurodymai pareiškėjui laikomi įteikti 2018 m. balandžio 13 d. (praėjus 5 darbo dienoms po pranešimo paskelbimo). Teismas pažymėjo ir tai, jog iš Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-205-204/2018 turinio nustatyta, kad šioje byloje buvo vertintos aplinkybės, susijusios su ginčijamu 2017 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos aktu. Pareiškėjas paaiškinimuose pats nurodo apie statybos pažeidimus. Iš pareiškėjo paaiškinimų turinio darytina išvada, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareiškėjui turėjo būti suprantama apie savavališką statybą bei jos padarinių šalinimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo interesus minėtoje administracinio nusižengimo byloje atstovavo advokato padėjėjas. Tokiu atveju pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 24 d. galėjo ginti savo galbūt pažeistas teises.
Teismas konstatavo, yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti. Teismas vertino, kad atsakovas, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, tinkamai įteikė privalomuosius dokumentus pareiškėjui. Ginčijami privalomieji nurodymai laikomi įteikti pareiškėjui 2018 m. balandžio 13 d. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. liepos 20 d. Pareiškėjas kitų objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti praleistą terminą, prašyme nenurodė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartį; pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl ginčijamų privalomųjų nurodymų atnaujinti arba termino atnaujinimo klausimą perduoti pakartotinai spręsti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog atsakovo pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad ginčijami privalomieji nurodymai buvo du kartus, tinkamai, išsiųsti pareiškėjui, kaip tą nustato Reglamentas. Pareiškėjas nei privalomųjų nurodymų, nei pranešimų apie bandymą juos įteikti negavo.
Departamentas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie rodytų, kad siunta su privalomaisiais nurodymais pareiškėjui buvo siunčiama ir antrą kartą, nors tai privalomai turėjo būti padaryta. Departamentas pateikė tik laišką su siuntos numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokio registracijos žurnalo, kuriame būtų matyti šios siuntos duomenys (priešingai nei pirmu atveju). Dar daugiau, patikrinus šios siuntos duomenis www.post.lt sistemoje, paaiškėjo, jog tokios siuntos apskritai nėra. Aplinkybė, jog informacija apie privalomuosius nurodymus buvo viešai paskelbta, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas su šiais privalomaisiais nurodymais susipažino. Viešo paskelbimo galimybę Reglamentas numato tik tuo atveju, kai siunta buvo du kartus bei tinkamai išsiųsta suinteresuotam asmeniui. Todėl teismas negalėjo remtis viešo paskelbimo faktu. Juolab, kad pareiškėjas Departamento nurodytos spaudos neskaito, taip pat neturėjo jokio pagrindo tikrinti ir Departamento internetinio puslapio, kadangi pagrįstai tikėjosi, jog visa informacija pareiškėją pasieks registruotu paštu ar bent jau telefonu (kurį pareiškėjas buvo palikęs atsakingiems tarnautojams). Departamento pateikti duomenys bei įrodymai apskritai nepatvirtina fakto, kad registruotomis pašto siuntomis buvo siunčiami būtent privalomieji nurodymai. Teismas nurodo, kad apie privalomuosius nurodymus pareiškėjui tariamai turėjo būti žinoma iš administracinio nusižengimo bylos Nr. A14.-205-204/2018. Tačiau šioje byloje privalomųjų nurodymų klausimas nebuvo vertintas ar nagrinėtas. Šie dokumentai pareiškėjui net nebuvo pateikti susipažinti (jų nėra šios bylos medžiagoje ir to neneigia nei Departamentas, nei teismas). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-859-143/2016) įrodinėjimo pareiga, jog viešojo administravimo subjekto siunčiami dokumentai buvo tinkamai bei laiku išsiųsti suinteresuotam asmeniui, tenka būtent viešojo administravimo subjektui. Bet kokios neišsklaidytos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai. Be to, tokiose bylose teismas prioritetą teikia asmens teisei būti išklausytam. Pareiškėjas registruotu paštu negavo jokių siuntų, kuriomis būtų siunčiami privalomieji nurodymai. Pareiškėjas taip pat negavo jokių pranešimų apie galbūt neįteiktas bei jam adresuotas pašto siuntas. Pareiškėjas dar iki savavališkos statybos nustatymo fakto ėmėsi iniciatyvos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjas veikia sąžiningai ir atvirai bei neturi jokio pagrindo nepriimti ar vengti priimti jam siunčiamų siuntų.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, priėmė motyvuotą nutartį, tinkamai įvertindamas faktus, atsakovo pateiktus įrodymus. Pareiškėjui du kartus buvo tinkamai registruotu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųsti ginčijami privalomieji nurodymai. Pareiškėjui iškėlus klausimą dėl siuntos numerio (duomenys neskelbtini), atsakovas teikia papildomai AB „Lietuvos paštas“ nuasmeninto lydraščio patvirtintą kopiją, kuri patvirtina, jog pareiškėjui nurodyti dokumentai buvo išsiųsti. Vertinant pareiškėjo teiginį, kad minėtos siuntos nesimato interneto tinklalapyje www.post.lt, tikslinga pažymėti, kad informaciją apie siuntas, kurios buvo išsiųstos daugiau nei prieš pusę metų, minėtas tinklalapis nenurodo. Atkreipia dėmesį, jog iš pateiktų dokumentų matyti, jog Departamentas 2018 m. vasario 13 d. pakartotinai nurodytus dokumentus registruotu paštu išsiuntė pareiškėjui, adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismui pridėtų dokumentų matyti, jog abu kartus registruotu paštu siųsti raštai grįžo Departamentui 2018 m. vasario 13 d. ir 2018 m. kovo 20 d. su pašto žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugomą terminą“. Departamentas atliko visus privalomus veiksmus, todėl darytina išvada, jog minėti individualūs administraciniai aktai buvo tinkamai įteikti pareiškėjui. Pareiškėjo subjektyvus interpretavimas akivaizdžiai objektyvių faktų neturi jokio teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pažymi, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ne kartą nurodžiusi (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-35/2018), jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir/ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Be to, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-789-492/2017). Nors skundžiami aktai yra priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, tačiau pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, sukelia civilines teisines pasekmes. Atsižvelgus į tai, reikalavimai dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo siekiamos iškelti teisme bylos ginčo pobūdį, ginčo dalyką ir pagrindą, atsižvelgusi į ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nesutinka su motyvais, kuriais pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei su teismo nurodytu ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytu minėto atsisakymo pagrindu.
Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Pareiškėjo reikalavimai panaikinti ginčijamus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. gruodžio 27 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-171227-00108 ir 2018 m. sausio 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180108-00005, įpareigoti atsakovą priimti naujus privalomuosius nurodymus, nustatant 6 mėnesių terminą jiems įvykdyti, yra susiję su viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų panaikinimu. Nepaisant to, šie reikalavimai yra iš esmės susiję ir su pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimu t. y. civiliniais teisiniais santykiais.
Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse
, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir/ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2017). Tokios praktikos nagrinėjamose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-492/2017; 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-154/2014). Atsižvelgus į aptartą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju spręstina, kad pareiškėjo reikalavimai dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamos Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties motyvai, kuriais teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, negali būti pripažinti pagrįstais ir turi būti pakeisti, nurodant, jog pareiškėjo skundą atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui išaiškintina, kad su skundu dėl skundžiamų aktų panaikinimo jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartį pakeisti iš dalies, nurodant, kad pareiškėjo V. J. skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Veslava Ruskan
Ramutė Ruškytė