Skundas administracinio nusižengimo byloje
Nr. II-24-1055/2025
(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01733-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3;
21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,
sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K.,
jo atstovui D. K.,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25318-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24250804754.
Teismas
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. rugsėjo 26 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-25318-2024, kuriuo D. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda.
D. K. nubaustas už tai, kad jis, 2024 m. liepos 30 d. apie 13.08 val., Šiltnamių ir Lazdynėlių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės, ko pasekoje įvyko eismo įvykis.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad priešinga kryptimi važiuojanti transporto priemonė sankryžoje važiavo tiesiai nesilaikydama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) kelio ženklais ir horizontaliuoju ženklinimu nustatytos eismo tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Toyota automobilio vairuotojas, apvažiuodamas antroje eismo juostoje stovinčius automobilius, kirto ištisinę liniją, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir į sankryžą įvažiavo į pirmos juostos, sankryžoje rikiavosi į antrą juostą, būdamas važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje, antrą kartą keitė važiavimo kryptį. N. T. automobilio vairuotojas net kelis kartus nesilaikė eismo tvarkos, tačiau administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nėra vertinama ir atsižvelgiama į visas įvykio aplinkybes ir eismo dalyvių veiksmus.
Pareiškėjas teigia, jog sprendžiant iš bylos medžiagos, sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui priešinga kryptimi antroje eismo juostoje esanti transporto priemonė ruošėsi atlikti posūkį į kairę, tuo pačiu metu pareiškėjas taip pat ruošėsi atlikti posūkį į kairę. Abu vairuotojai rodė posūkius į kairę. Pajudėjus pirmam automobiliui, VW GOLF vairuotojas suko į kairę, į Lazdynėlių gatvę, tuo metu antras automobilis – TOYOTA, stovėjęs už pirmo, kirto ištisinę liniją, persirikiavo į pirmą eismo juostą (iš kurios galima tik sukti į dešinę) ir nuvažiavo tiesiai. Atlikdamas posūkį į kairę pareiškėjas pamatė, kad priešinga kryptimi pirmoje eismo juostoje link važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, rodydamas posūkį į kairę, artėja S. S. vairuojama Toyota, todėl susuko automobilio vairą į kairę, pavažiavo iki kelio važiuojamosios dalies krašto ir sustojo, tokiu būdu pilnai atlaisvindamas visas eismo juostas, išskyrus eismo juostą, į kurią priešinga kryptimi atvažiuojančios transporto priemonėms draudžiama įvažiuoti. Į jau stovintį pareiškėjo automobilį nestabdydamas atsitrenkė S. S. vairuojama Toyota.
Eismo įvykio vietoje jautėsi išankstinis policijos pareigūnų įsitikinimas, kad dėl eismo įvykio kaltas pareiškėjas. Protokolas surašytas neapklausus liudytojo, prieš surašant protokolą neleista susipažinti su bylos medžiaga, o pareiškus, kad pareiškėjas turi atstovą, neleista naudotis teisine pagalba. Administracinio nusižengimo bylos aplinkybės nebuvo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirtos. Eismo įvykis įvyko dėl Toyota vairuotojo savanaudiškumo, nes tik tam, kad apvažiuotų priekyje jo stovėjusį automobilį ir nereikėtų laukti, kol šis pasuks į kairę, per sankryžą važiavo nesilaikydamas eismo tvarkos, neįsitikinęs sankryžoje atliekamų savo manevrų saugumu, sukėlė tiesioginį pavojų eismo saugumui, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė teismui atsiliepimą į D. K. skundą, kuriame nurodoma, kad, institucijos nuomone, nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu ir kita medžiaga. Institucijos nuomone, pareiškėjas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesilaikė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų kertant sankryžą. Jam buvo žinomas eismo reguliavimas sankryžoje, kad transporto priemonės, važiuojančios nuo Šiltnamių gatvės iš antros eismo juostos, gali važiuoti kaip į kairę, taip ir tiesiai, dėl ko sukant į kairę iš Erfurto gatvės, pareiškėjas ypatingai turėjo atkreipti dėmesį į transporto priemones, atvažiuojančias nuo Šiltnamių gatvės ir jų judėjimo kryptį. Pareiškėjas nesiėmė visų atsargumo priemonių saugiai kirsti sankryžą, nes atliekant posūkį į kairę atsižvelgė tik į aplinkybę, kad pirmas automobilis suka į kairę, nevertinant kitų iš paskos važiuojančių transporto priemonių judėjimo per sankryžą trajektorijos. Matant kito eismo dalyvio galimai klaidinančius veiksmus nesulaukė jų baigties, nesustojo, nors tokią galimybę turėjo, tęsiant judėjimą susuko automobilio vairą į kairę, pavažiavo iki kelio važiuojamosios dalies krašto ir savo automobiliu blokavo Toyota automobiliui pravažiavimą per sankryžą. Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą keisdamas važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu ir praleisti pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančią transporto priemonę, tačiau to nepadarė. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Teismo
posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio kaltininko būtina nustatyti visus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažeidimų nenustatymas arba nevertinimas yra esminis administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumas. Tiek surašytas protokolas, tiek priimtas nutarimas yra nepagrįsti, neteisėti ir neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas tiek institucijos, tiek pareigūnų prašė apklausti liudytoją šioje byloje, taip pat prašė įvertinti kito eismo įvykio dalyvio visus padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tik po to spręsti klausimą dėl jo kaltumo. Liudytojas formaliai buvo apklaustas, tačiau kita prašymo dalis liko nenagrinėta, nemotyvuota, kodėl šis prašymas buvo atmestas. Kalbant apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai eismo tvarka būtent toje gatvėje užfiksuota eismo įvykio schemoje, iš kurios matyti, kad eismas ta gatve pirma eismo juosta leidžiama tiesiai ir į dešinę, iš antros eismo juostos leidžiamas posūkis į kairę. Priešinga kryptimi Šiltnamio gatve iš antros eismo juostos leidžiama važiuoti tiesiai ir taip pat atlikti posūkį į kairę. Iš pirmos eismo juostos eismas leidžiamas į dešinę. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę iš Erfurto gatvės, atliko posūkį į kairę. Jis praleido transporto priemones, priešinga kryptimi važiuojančias antra eismo juosta tiesiai. Taip pat praleido pirma eismo juosta važiuojančias transporto priemones į dešinę. Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimai nepažeisti. Kalbant apie kito eismo dalyvio pažeidimus, liudytojas parodė, kad priešais jį stovėjusi transporto priemonė, būdama antroje eismo juostoje, įjungė dešinio posūkio signalą, kirto ištisinę liniją, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir nuvažiavo tiesiai. Pats eismo įvykio dalyvis eismo įvykio vietoje parodė, kad jis apvažinėjo kliūtį. Apvažiuojant kliūtį taikomas kelių eismo taisyklių 128 punktas, kuris nustato, kad jeigu atsirado kliūtis, vairuotojas, jeigu jis gali tai pastebėti, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti, arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems. Kitas eismo dalyvis sankryžoje kelis kartus manevravo. Tokiu atveju taikomos kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimai. Apibendrintai, pareiškėjas nepažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimų. Kitas eismo dalyvis du kartus kirto ištisinę liniją, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 101 ir 128 punktų reikalavimų. Kas dėl išvengiamumo kriterijaus, tai atstumas, kai transporto priemonės pamatė vienas kitą, yra daugiau kaip 22 metrai. Kitas vairuotojas visą šitą atstumą nuvažiavo įvažiavęs į sankirtą ir turėjo techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę. Pareiškėjas, siekdamas išvengti eismo įvykio, ėmėsi visų priemonių. Įvažiavo į eismo juostą, skirtą viešajam transportui, į kurią priešpriešinio eismo vairuotojams įvažiuoti yra draudžiama. Kitas eismo dalyvis elgėsi taip lyg iš tikrųjų ieškodamas transporto priemones, į kurią būtų galima atsitrenkti. Trumpas atsikirtimas dėl institucijos atsiliepimo į skundą. Institucija nurodo, kad suklaidintas kito vairuotojo pareiškėjas įvažiavo į sankryžą ir ten įvyko automobilių susidūrimas. Šiuo atveju institucija pripažįsta, kad pareiškėjas buvo klaidinamas. Kitas eismo dalyvius privalėjo laikytis nustatytos tvarkos. Kelio ženklai ir linijos klaidina eismo dalyvius. Institucija turėtų pareigą inicijuoti ženklinimo pakeitimą. Pareiškėjas nurodo, kad apvažiuodamas kliūtį kitas eismo dalyvis turėjo laikytis numatytų taisyklių, važiuodamas per sankryžą turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.16 punkto. Tačiau visais atvejais minimos tik pareiškėjo pareigos. Policijos departamentas nurodė, kad būtų keli eismo taisyklių pažeidimai. Teismo
posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad stovėjo eismo juostoje, kurioje galima sukti į kairę, ir tiesiai prieš jį stovėjo automobilis, tai buvo Audi sidabrinis. Ta juosta, iš kurios buvo galima sukti į dešinę, buvo tuščia, jam užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jie abu įvažiavo ir kitas automobilis laukė, kol už pareiškėjo esantis automobilis pravažiuos, o jis tikrino, ar už jo esantis neatvažiuoja, kad atliktų manevrą. Kai įvažiavo į sankryžą, atsirado automobilis iš pirmos eismo juostos ir jis tikėjosi, kad jis suks į dešinę. Matė, kad gali sukti tik į dešinę. Tačiau toliau pamatė, kad jis staigiai metasi į jį ir neturi kur dėtis. Dar pastebėjo, kad įjungė į kairę signalą ir nesuprato, ką darys, ar suks paskui Audi, ar važiuos tiesiai. Nusprendė važiuoti ko kairiau, kad leistų jam įvažiuoti į juostą. Jo ketinimas buvo lipti ant šaligatvio. Žinojo, kad ten yra A juosta, o juostą už savęs atlaisvino ir Toyota galėjo važiuoti tiesiai, ir jis būtų pravažiavęs, bet buvo smūgis į dešinį ratą. Kol laukė policijos, juosta buvo laisva ir kiti automobiliai galėjo važiuoti net po susidūrimo. Ten dešinioji yra A juosta, o kita automobiliams važiuoti. Jo automobilis po susidūrimo stovėjo šonu ties A juosta. Antra eismo juosta, kur važiuoja automobiliai, buvo laisva. Toyota automobilis važiavo į A juostą. Buvo 5-7 metrai iki susidūrimo, kai jį pamatė. Greitis nebuvo didelis. Jie abu spėjo reaguoti. Po visko įsivertino situaciją. Jis pakvietė savo tėvą, nes ten buvo kebli situacija ir buvo pokalbis su pareigūnais. Buvo uždarytas į savo automobilį. Tuo metu sutiko su protokolu, kad nekiltų problemų. Mano, kad jis nekaltas dėl eismo įvykio, padarė viską, ką galėjo. Sugebėjo patraukti mašiną ir atlaisvinti juostą. Pasitikėjo, kad kiti eismo dalyviai laikysis kelių eismo taisyklių, tačiau iš niekur automobilis važiavo tiesiai į jį. Teismo
posėdžio metu apklaustas liudytoju H. M. parodė, kad kaip nurodė rašte policijoje, viskas įvyko Šiltnamių ir Lazdynėlių gatvių sankryžoje. Viskas vyko vasarą. Jis stovėjo tuo metu sankryžoje. Jo automobilis buvo trečias, pirmas stovėjęs automobilis suko į kairę link Lazdynėlių. Jis stovėjo juostoje, kur galima važiuoti tiesiai ir į kairę. Pareiškėjas stovėjo priešais ir suko į kairę. Pirmas automobilis norėjo sukti į kairę ir prieš jį norėjo sukti į kairę. Iš pareiškėjo pusės iš pirmos juostos galima važiuoti tiesiai ir į dešinę. Jo pusės automobilis negalėjo nusukti į kairę. Jo automobilis stovėjo priešpriešoje ir laukė, kada galės pasukti į kairę. Pradėjo mirksėti šviesoforas ir liudytojo pusės antras vairuotojas, kuris atsitrenkė į pareiškėją, neiškentėjo, persirikiavo į pirmą juostą, kur galima sukti tik į dešinę, ir pradėjo važiuoti tiesiai, kadangi iš pareiškėjo pusės atrodė, kad automobilis suks į dešinę, jis darė manevrą į kairę, pirmas automobilis irgi tuo pačiu traukėsi. Jie abudu vienu metu traukėsi į kairę, bet iš pirmos juostos važiuojantis automobilis nuvažiavo tiesiai, trenkėsi į pareiškėjo automobilį. Neatsimena mašinos markės. Jis nuvažiavo tiesiai iš tos juostos, kur galėjo važiuoti tik į dešinę. Ta juosta tiesiai gali važiuoti tik autobusas. Sankryžoje buvo grįžęs į tą juostą, kuria galėjo važiuoti tiesiai. Avarija įvyko autobuso juostoje. Toyota automobilis buvo parodęs dešinį posūkį. Jis galvojo, aplenks automobilį ir važiuos tiesiai. Manevro metu rodė posūkį.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
(duomenys neskelbtini) punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
(duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Už (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą D. K. nuobauda – 75 Eur dydžio bauda, paskirta už tai, kad jis, 2024 m. liepos 30 d. apie 13.08 val., Šiltnamių ir Lazdynėlių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės. Nutarime taip pat nurodyta, kad šio pažeidimo pasekoje įvyko eismo įvykis.
Nors pareiškėjas skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, tačiau iš skundo turinio ir pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad iš esmės yra ginčijama skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko dėl D. K. kaltės. Pareiškėjas teigia, kad padarė viską, kad išvengti įvykio, tuo tarpu kito automobilio vairuotojo veiksmai ir padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
D. K., tiek teikdamas rašytinį paaiškinimą dėl įvykio, tiek skunde, tiek nagrinėjant bylą teisme nurodė vienodas aplinkybes, kad stovėdamas prie sankryžos juostoje, iš kurios galimas tik posūkis į kairę, laukė galimybės pasukti, kaip ir priešpriešoje juostoje, iš kurios galimas judėjimas tiek tiesiai, tiek sukant į kairę, stovėjęs automobilis. Iš kitos kitoje sankryžos pusėje esančios juostos judėjimas buvo galimas tik į dešinę, kadangi po sankryžos ta juosta galėjo važiuoti tik visuomeninis transportas. Priešpriešoje esančiam automobiliui pradėjus judėjimą į kairę, jis taip pat pajudėjo, kadangi tikėjosi, jog spės pabaigti manevrą, tačiau tuo metu už pajudėjusio automobilio antroje eismo juostoje stovėjęs automobilis Toyota, kirtęs ištisinę liniją, aplenkė sukantį automobilį, įvažiavo į pirmą, sukimui į dešinę skirtą juostą ir nuvažiavo sankryža tiesiai. Nors dėjo pastangas išvengti susidūrimo, atlaisvino automobiliams važiuoti skirtą juostą, įvažiuodamas į „A“ juostą, tačiau Toyota vis tiek į jį atsitrenkė. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nevertino kito eismo dalyvio – Toyota automobilio vairuotojo veiksmų, liudytojo parodymų ir netinkamai sprendė, kad dėl eismo įvykio kaltas pareiškėjas.
Pažymėtina, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikšmingas administracinio nusižengimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių, nagrinėjamu atveju, transporto priemonių apgadinimu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Toyota automobilio vairuotojas S. S. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi kirto ištisinę liniją, pradėjo judėjimą sankryžoje iš juostos, kuria judėjimas tiesiai automobiliams yra draudžiamas, taip padarydamas administracinius nusižengimus, yra itin aktualus priežastinio ryšio klausimas. V. K. eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veikimas / neveikimas lėmė transporto priemonių susidūrimą ir žalos atsiradimą. Pareiškėjas D. K. ir jo įgaliotas atstovas skunde laikosi pozicijos, kad būtent S. S. veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, todėl nesutinka su institucijos išvada, jog eismo įvykį lėmė ne Toyota vairuotojo veiksmai.
KET 3.2 punkte įtvirtinta, kad sąvoka duoti kelią reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Reikalavimas duoti kelią nėra absoliutus ir turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes ir eismo dalyvių veiksmus, todėl tokio reikalavimo pažeidimas negali būti konstatuojamas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis. Transporto priemonės vairuotojas neprivalo duoti kelio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, jog yra teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui (Lietuvos A. T. 2007 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-2007). Pažymėtina, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Vis dėlto, teismo įsitikinimu, nagrinėjamos bylos atveju svarbu akcentuoti, kad vieno eismo dalyvio padarytas administracinis nusižengimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, savaime nešalina kito asmens atsakomybės, jeigu jo veiksmai taip pat neatitiko KET reikalavimų. Todėl vien tai, kad vairuojant transporto priemones galioja pasitikėjimo principas, nereiškia, jog vienam eismo dalyviui darant KET pažeidimą, pažeidimą gali daryti kitas eismo dalyvis. Iš esmės tokios pozicijos pagrįstai laikėsi ir Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą.
Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad D. K. 2024 m. liepos 30 d. apie 13.08 val., Šiltnamių ir Lazdynėlių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės. Tačiau byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina to fakto, kad šis KET pažeidimas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadinta pareiškėjo vairuota transporto priemonė ir automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje iš esmės nebuvo vertinami Toyota vairuotojo S. S. KET reikalavimus pažeidžiantys veiksmai kilusio eismo įvykio kontekste. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog būtent pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, tai yra kad jo padarytas KET pažeidimas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų bei teismo posėdyje išsakytų liudytojo H. M. bei pareiškėjo parodymų, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jokio eismo įvykio jis nesukėlė, priešingai, dėjo visas pastangas, kad jo išvengti. Pažymėtina, jog liudytojas H. M. parodė aplinkybes, analogiškas pareiškėjo nurodytoms, tai yra patvirtino jo nurodomas eismo įvykio aplinkybes. Nors teismo posėdyje nebuvo apklaustas kitas eismo įvykio dalyvis S. S. (kuris buvo kviečiamas į teismo posėdį, tačiau neatvyko), tačiau iš jo rašytinio paaiškinimo policijai matyti, kad jis nurodo, jog Erfurto ir Lazdynėlių gatvių sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui jo vairuojamos transporto priemonės Toyota, važiuojančios tiesiai, nepraleido automobilis VW Golf, kuris suko į kairę ir turėjo kliūtį iš dešinės (b. l. 25). Taigi, savo paaiškinimuose kitas eismo įvykio dalyvis visiškai neužsimena apie tai, kad prieš įvykstant susidūrimui jis kirto ištisinę liniją, pradėjo judėjimą sankryžoje iš juostos, kuria judėjimas tiesiai yra galimas tik visuomeniniam transportui, kelis kartus keitė judėjimo kryptį, nors šios aplinkybės yra nustatytos ne tik pareiškėjo, bet liudytojo parodymais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patys savaime niekaip nepatvirtina, jog būtent D. K. veiksmai buvo kilusio eismo įvykio priežastis, kadangi tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos tik eismo dalyvių išdėstytos aplinkybės, patys pareigūnai eismo įvykio nematė; eismo įvykio schemoje užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas kelyje ir padaryti sugadinimai taip pat nepaneigia pareiškėjo versijos, priešingai, iš jos matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko ties „A“ juosta, kas patvirtina, jog Toyota automobilis į sankryžą įvažiavo neleistinu būdu, nes jei jis būtų judėjęs savo juosta (kuria leidžiama važiuoti tiesiai), susidūrimo nebūtų, kadangi pareiškėjas tą juostą jau buvo pravažiavęs.
Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp D. K. veiksmų ir kilusio eismo įvykio. Kaip jau aukščiau minėta, byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad būtent pareiškėjo veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, jog nors byloje yra nustatyta, kad D. K. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, kadangi sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusios transporto priemonės, todėl pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, tačiau kaltinime nepagrįstai yra nurodoma, kad dėl to įvyko eismo įvykis. Tuo tarpu Toyota automobiliu važiavusio S. S. KET reikalavimų pažeidimai (priekyje esančios transporto priemonės apvažiavimas kertant ištisinę liniją, bei važiavimas eismo juosta, kuria jam važiuoti buvo draudžiama ir t.t.) yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Teismo vertinimu, jei Toyota automobilis sankryžą kirstų laikydamasis KET reikalavimų, jo manevrai būtų gerai matomi ir suprantami kitiems eismo dalyviams, jis elgtųsi atidžiai ir rūpestingai, eismo įvykis nagrinėjamomis aplinkybėmis nebūtų kilęs. S. S., pažeisdamas KET reikalavimus, turėjo numatyti ir prisiimti riziką, kad jo manevrai gali būti laiku nepastebėti ir tinkamai nesuprasti kitų eismo dalyvių. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog Nutarime iš dalies netinkamai nurodytos faktinės aplinkybės, kadangi D. K. inkriminuotas pažeidimas nebuvo priežastis eismo įvykiui kilti.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimas dalyje dėl nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, inkriminavimo yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija iš dalies tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, ištyrė pateiktus įrodymus, teisingai nustatė padarytą administracinį nusižengimą, inkriminuodama (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, dėl kurio kaltu pripažino D. K.. Tačiau likusioje dalyje skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, kito eismo įvykio dalyvio veiksmų, liudytojo parodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir teismui padarius išvadą, kad D. K. padarytas administracinis nusižengimas (KET pažeidimas) nebuvo priežastis eismo įvykiui įvykti, nutarimas naikintinas dalyje dėl faktinės aplinkybės, kad D. K. sukėlė eismo įvykį.
Teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. skundo jame nurodytais motyvais pilna apimtimi ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja pareiškėjas, ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti institucijos nutarimą pilna apimtimi. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo kaltė nutarime nurodyto nusižengimo padarymu yra įrodyta ir veika kvalifikuota teisingai, paskirta nuobauda nėra per griežta ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimas, dalyje dėl nusižengimo kvalifikavimo ir paskirtos sankcijos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, naikintinas tik dalyje dėl eismo įvykio inkriminavimo.
Teismas pažymi, kad nustačius, jog D. K. eismo įvykio nesukėlė, priežastis eismo įvykiui kilti buvo kito asmens veiksmai, institucija turi pareigą nustatyti dėl eismo įvykio kaltą asmenį bei patraukti jį atsakomybėn.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi
n u t a r i a :
D. K. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25318-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24250804754, palikti iš esmės nepakeistą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, inkriminavimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25318-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24250804754 panaikinti dalyje dėl eismo įvykio inkriminavimo, nenustačius priežastinio ryšio tarp D. K. veikos ir kilusio eismo įvykio.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ana Karšul