Baudžiamoji byla Nr. 1-139-946/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23337-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

  1.2.14.5.1; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant

prokurorui Viktorui Kazlauskui,

kaltinamajam D. M.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

nukentėjusiesiems E. J. V., D. V., G. K.,

              viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, lietuvis, teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu, bausmę atliko;

3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 302 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu skirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2014 m. rugsėjo 26 d.;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio l dalį, 214 straipsnio  l dalį, 182 straipsnio l dalį, 1981 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta sumažinta 16 MGL (602,56 €) bauda, baudą reikėjo sumokėti iki 2016 m. spalio 25 d.;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 3 dalį sumažinta 60 parų arešto bausme;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį sumažinta 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., ir

              n u s t a t ė :

              D. M. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. V. ir nukentėjusiosios, E. J. – V., pasitikėjimu, melagingai prisistatęs O. J. ir iš anksto žinodamas, kad už perkamą automobilį nesumokės, 2016-04-26 apie 13.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), pateikė tikrą neteisėtai įgytą O. J. asmens tapatybės kortelę ir  melagingai prisistatęs O. J. vardu, sudarė su nukentėjusiąja E. J. – V., automobilio "(duomenys neskelbtini)" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, bei O. J. vardu pasirašė su nukentėjusiuoju, D. V. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo nuo 2016-04-26 iki 2016-05-15 be sąlygų įsipareigojo  sumokėti nukentėjusiajam, D. V. 1 400 eurų, tačiau sutarto įsipareigojimo tyčia neįvykdė, 1 400 eurų už automobilį nesumokėjo, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, D. V. ir E. J. – V.  priklausantį turtą, – automobilį "(duomenys neskelbtini)" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 1 500 eurų vertės, tuo  padarydamas nukentėjusiajam D. V. ir E. J.- V. 1 500 eurų vertės turtinę žalą.

Taip pat D. M. suklastojo tikrą dokumentą, tai yra jis 2016-04-26 apie 16.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs O. J., pateikė tikrą O. J. asmens tapatybės kortelę ir  O. J. vardu, sudarė su nukentėjusiąja E. J. – V., automobilio "Audi A6 Avant" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, įrašė sutartyje O. J. duomenis - vardą pavardę, asmens kodą, bei už jį pasirašė, be to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-04-26 Kaune, (duomenys neskelbtini), O. J. vardu, sudarė su nukentėjusiuoju D. V., paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 400 eurų vertės, vekselyje įrašė O. J. duomenis - vardą pavardę, asmens kodą, bei už jį pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą: automobilio pirkimo pardavimo sutartį ir paprastąjį neprotestuojamą vekselį.

              Taip pat D. M., neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens  dokumentą, tai yra jis 2016 m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini),  neturėdamas teisėto pagrindo, iš fizinio asmens - O. J., už 50 eurų įgijo O. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė su savimi iki tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2016-04-27 ir gabeno iš (duomenys neskelbtini) į Kauną, (duomenys neskelbtini), kur  2016-04-26 apie 16.50 val. pirkdamas  D. V. ir E. J., priklausantį automobilį "(duomenys neskelbtini)" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) prisistatė O. J. ir pateikė O. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tokiu būdu ją neteisėtai panaudojo.

              Be to, D. M., siekdamas apgaule savo naudai  įgyti svetimą turtą piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo G. K. pasitikėjimu, žinodamas, kad už perkamą automobilį nemokės,  2016-04-30 apie 20 val. Kauno r. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarė su nukentėjusiuoju G. K. automobilio "(duomenys neskelbtini)" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį bei pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo nuo 2016-04-30 iki 2016-05-20 be sąlygų įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam G. K. 1 000 eurų,  tačiau iš anksto net neketindamas sutarto įsipareigojimo vykdyti jo tyčia neįvykdė ir 1 000 eurų už automobilį nesumokėjo, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą G. K. priklausantį turtą – automobilį "(duomenys neskelbtini)" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam G. K. 1 000 eurų vertės turtinę žalą.

              Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilius susirasdavo internetu skelbimuose. Radęs skelbimą pasiskambino K. ir susitarė, kad jis jam parduos automobilį (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai. Nuvažiavęs pasirašė su juo pirkimo pardavimo sutartį ir vekselį. Viską surašė ir pasirašė savo vardu, tai yra D. M. vardu. Vekselį pasirašė 1000 Eurų sumai. Tačiau pagal išrašytą vekselį K. pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino. Buvo sakęs jam, kad per mėnesį laiko sumokės, todėl nurodė tokį terminą. Vekselyje buvo nurodytas jo vardas ir pavardė, gimimo metai ir tuo metu gyvenamoji vieta. Buvo nurodęs draugo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos 1000 Eurų nesumokėtas, o automobilis parduotas už 500 Eurų detalių supirktuvėje. Dėl automobilio ,, (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad šį automobilį taip pat susirado skelbimų puslapyje internete. Tą kartą turėjo kito, į save panašaus asmens, dokumentą, kurį panaudojo. Tai darė, kad išvengti antstolių ir taip veikdamas su svetimu dokumentus pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir vekselį, Juos surašė ir pasirašė O. J. vardu. Jis jį pažįsta, todėl iš jo nusipirko jam priklausantį asmens dokumentą. Paprašęs parduoti dokumentą, jam nesakė, kam jis bus naudojamas. Automobilio pardavėjui po to šį dokumentą paliko kaip užstatą. Nors automobilio savininkai tikrino jo pateiktą dokumentą, bet jiems nesukėlė įtarimų, kad tai ne jo dokumentas. Pasirašė už 1400 Eurų vekselį, tačiau neatsiskaitė su automobilio pardavėjais pagal šį vekselį.

              Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu  ištirtais įrodymais:

              Nukentėjusiosios E. J. – V. parodymais, kad parduotas automobilis buvo jos. Automobilio skelbimas buvo įdėtas į skelbimus internete. Buvo nurodytas vyro telefono numeris, bet sutartį pasirašė ji. Pirkėjas buvo, kiek atsimena, vyras. Namuose turi jo asmens dokumento kopiją. Jis atvažiavo pas vyrą į Kauną, į darbą, ir apžiūrėjo mašiną. Sutartyje buvo jos duomenys, o pirkėjo vietoje buvo tuščia, ta vieta buvo užpildyta vietoje. Sutarta buvo parduoti už 1400 -1500 Eur. Sutartyje buvo nurodyta 1500 Eur, o vekselyje įrašyta 1400 Eur. Vyras nudžiugo, kad parduos automobilį. Tačiau pagal vekselį sutartu laiku pirkėjas neatsiskaitė, telefonu nebeatsiliepė, todėl kreipėsi į policiją.

              Nukentėjusiojo D. V. parodymais, kad buvo nuspręsta parduoti automobilį, dėl ko ir buvo įdėtas skelbimas į „Autoplius“ ar „Autogidas“. Pagal skelbimą paskambino kaltinamasis ir jie susitarė, kad po kelių valandų atvažiuos į darbą ir apžiūrės automobilį. Atvažiavo jis į darbo pabaigą. Pirkėjas sakė, kad neturi dabar pinigų, o visus pinigus atveš penktadienį. Žmona buvo suruošusi sutartį, jis pats supildė viską. Pirkėjas ir dokumentą kaip garantą paliko, tačiau kaip paaiškėjo, tas dokumentas buvo ne jo, nors tuo metu atrodė, kad tai tas pats žmogus. Vekselį surašė pats pirkėjas. Vekselį surašė, kaip garantiją, kad atveš penktadienį pinigus. Su vekseliu paliko dar ir dokumentą, tai tikėjo, kad grąžins tuos pinigus. Penktadienį jau buvo išjungtas jo telefonas, o žadėtų pinigų neatvežė.

              Nukentėjusiojo G. K. parodymais, kad jis įdėjo skelbimą į internetą, kad parduoda automobilį. Jį įvertino 1000 Eur. Kai šeštadienį sulaukė skambučio, tai pirkėjas klausė, ar gali atvažiuoti pažiūrėti. Atvažiavo kartu su mergina ir apžiūrėjo. Automobilis tiko, todėl standartiškai davė jam ir pavažiuoti. Po to pasirašė dokumentus, jis tam reikalui pateikė tapatybės kortelę. Dar paminėjo, kad neturi pinigų, todėl sakė pasirašyti paprastąjį vekselį. Jis pasirašė vekselį, nes pasitiki žmonėmis, tuo metu nematė jokių grėsmių. Pasirašant dokumentus nurodė kelių savaičių išsimokėjimo terminą. Dokumentai ir vekselis liko pas jį. Papasakojus žmonai, kaip viskas vyko, jai kilo įtarimas. Kitą dieną pasiskambino pirkėjui, jis atsiliepė, pažadėjo, kad pinigai bus. Iš pradžių keldavo ragelį, vėliau išjungė telefoną. Adresas dokumentuose negaliojantis, tokio adreso, kaip paaiškėjo patikrinus, iš viso nėra. Tikrinant tą žmogų internete, vis rodydavo(duomenys neskelbtini) miestą. Nelaukęs vekselio termino pabaigos, kreipėsi į policiją.

Liudytojos K. K. parodymais, kad ji žino keletą situacijų, kai buvo padaryti nusikaltimai. Buvo keletas automobilių, keli (duomenys neskelbtini), kiti Kaune. Apie (duomenys neskelbtini) nieko pasakyti negali. Tačiau buvo kartu, kai pirko (duomenys neskelbtini). Vasarą važiavo su D. į (duomenys neskelbtini), kur D. buvo nusižiūrėjęs automobilį. Apžiūrėjęs automobilį, jis su savininku nuėjo rašytis dokumentų. Nematė, ką jie pildė, nes buvo likusi lauke. Jis tą automobilį pirko tikriausiai sau. Automobilis buvo surastas per skelbimų portalus. Žinojo, kad atsiskaitys už automobilį išsimokėtinai. Jis buvo sakęs, kad ketina atsiskaityti. Sakė, kad parduos vieną automobilį ir atsiskaitys už kitą automobilį. D. sakė, kad automobilį perka sau, nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo.

Liudytojo O. J. parodymais, kad jis pardavė D. M. savo asmens dokumentą. Dėl to buvo susitikę (duomenys neskelbtini). D. M. parduoti dokumentą pasiūlė draugas. Kam jis bus reikalingas, nesakė. Kadangi reikėjo pinigų, tai asmens tapatybės kortelę pardavė. Už tai gavo 30 Eur. Atidavė tą dokumentą D. M. tiesiai į rankas. Žino, kad su jo dokumentais kažkas buvo padaryta su automobiliais.  Dar perkant dokumentą buvo tokia kalba. D. M. jam sakė, kad gali iškviesti į policiją. Nurodė, kad tokiu atveju jis turi pasakyti, kad dokumentą pametė.

G. K. prašymu, kuriame jis nurodė, kad 2016-04-30 apie 20:00 val. jis susitiko su D. M. dėl to, kad G. K. norėjo parduoti jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina buvo 1000 eurų, tačiau D. M. teigė neturintis pinigų ir paprašė parduoti automobilį pasirašant paprastąjį vekselį bei pirkimo-pardavimo sutartį. Paprastajame vekselyje D. M. nurodė asmens duomenis, adresą bei telefono numerį. G. K. buvo susisiekęs su D. M. ir susitarė, kad pinigus D. M. turi pervesti iki 2016-05-05, tačiau pinigai iki šiol nepervesti. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta,  kad D. M. telefonas išjungtas, su juo susisiekti nepavyksta, o adresas, nurodytas paprastajame vekselyje, neegzistuoja. D. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 4).

              Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis kurioje nurodyta, kad 2016-04-30 pardavėjas G. K. pirkėjui D. M., parduoda transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, v/n. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės kaina 1000 eurų. Po sutartimi pasirašė G. K. ir D. M. (1 t., b.l. 20).

              Neprotestuotinas paprastasis vekselis kuriame nurodyta, kad 2016-04-30 pagal šį paprastąjį vekselį 2016-05-20 be sąlygų įsipareigoja sumokėti G. K. 1000 eurų. Vekselio apatiniame dešiniame kampe pasirašė D. M..(I t. b.l. 21.)

              D. V. pareiškimas kuriame nurodyta, kad 2016-04-26 d. apie 13:30 val. D. V. paskambino vyriškis iš tel. nr. +(duomenys neskelbtini), kuris norėjo apžiūrėti pareiškėjo D. V. parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną atvyko skambinęs vaikinas apžiūrėti parduodamą automobilį ir nusprendė jį pirkti, tačiau tuo metu pinigų neturėjo. Įgavęs pareiškėjo pasitikėjimą vaikinas tikino, kad už automobilį sumokės 2016-04-29 d. Tačiau minėtas vaikinas sutartą dieną pinigų nesumokėjo, telefono ragelio nekėlė (1 t., b.l.  44-45).

              Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo metu D. V. pateikė O. J. gim. (duomenys neskelbtini) vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 69).

Apžiūros protokolas kuriame nurodyta, kad apžiūrėta D. V. pateikta O. J. asmens tapatybės kortelė, apžiūrėta kaip daiktas turintis  nusikalstamai veikai tirti (1 t., b.l. 70-72).

              Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. V., iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino D. M. kaip asmenį, kuriam jis pardavė savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pirkdamas iš jo automobilį prisistatė O. J. vardu ir pateikė LR asmens tapatybės kortelę išduotą O. J. vardu (1 t., b.l.79-81).

              Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis kurioje nurodyta, kad 2016-04-26 pardavėjas E. J.-V. pirkėjui O. J., parduoda transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės kaina 1500 eurų. Po sutartimi pasirašė E. J.-V. ir O. J. (1 t., b.l. 63).

              Neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriame nurodyta, kad 2016-04-26 pagal šį paprastąjį vekselį 2016-05-15 be sąlygų įsipareigojama sumokėti V. D. 1400 eurų. Vekselio apatiniame dešiniame kampe pasirašyta O. J. vardu (1 t., b.l. 64).

              Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą, teisės į jį įgijimą, turtinės prievolės išvengimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, taip pat ir turtinės prievolės išvengimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia -kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010).

Nagrinėjamoje byloje D. M. kaltinamas apgaule įgijęs du automobilius. Ištirti įrodymai patvirtina, kad kiekviename iš minėtų dviejų atvejų kaltinamojo naudota apgaulė nukentėjusiųjų atžvilgiu pasireiškė skirtingai.

Kaip nustatyta kaltinamojo D. M., nukentėjusiųjų D. V., E. J. – V., liudytojo O. J. parodymais, pirkdamas  D. V. ir E. J.-V., priklausantį automobilį "(duomenys neskelbtini)" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir dėl to sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį, surašydamas vekselį, kaltinamasis veikė prisistatęs nukentėjusiesiems kito asmens vardu ir tam panaudodamas kito asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šiuo atveju tai O. J. asmens tapatybės kortelę. Kaip parodė liudytojas O. J., kaltinamasis iš jo nusipirko jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kam jis jį naudos nesakė, tačiau nurodė, kad tuo atveju, jeigu jį kvies dėl to policija, melagingai nurodytų, kad dokumentą pametė. Nukentėjusiųjų bei kaltinamojo parodymai patvirtina, kad būtent O. J. asmens dokumentas buvo panaudotas sudarant sutartį dėl minėto automobilio pirkimo pardavimo, o kaltinamasis D. M. prisistatė O. J. bei jo vardu pasirašė visus dokumentus. Šiuos parodymus patvirtina ir asmens parodymo atpažinti protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis D. V. atpažino D. M. kaip asmenį, kuris O. J. vardu įsigijo automobilį. Taip pat ir įvykio metu surašyti ir pasirašyti pirkimo pardavimo dokumentais bei pats vekselis. Iš jų turinio matyti, kad kaltinamasis nurodė esąs O. J. ir jo vardu pasirašė šiuos dokumentus.

              Šie ištirti įrodymai patvirtina, kad D. M., dar prieš įsigydamas D. V. ir E. J.-V., priklausantį automobilį "(duomenys neskelbtini)" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) jau turėjo tikslą nesumokėti pardavėjams sutartos kainos, dėl ko melagingai jiems prisistatė kito asmens vardu, nurodydamas kad yra O. J. Tai įrodo, kad jis turėjo tikslą apgaule įgyti šį automobilį ir suprato, jog tokiu būdu nukentėjusieji bus apgauti tiek dėl jo, kaip pirkėjo, asmens tapatybės, tiek ir dėl jo tikrųjų ketinimų. Iš to seka, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir apgaule prieš nukentėjusiuosius. Ši apgaulė šiuo atveju buvo esminė, nes nulėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą parduoti jiems priklausiusį automobilį ir atitinkamai nenaudingai disponuoti šiuo turtu.

              Kaltinamojo D. M. tiesioginę tyčią įrodo ir tai, kad jis nusikalstamai veikai padaryti panaudotą O. J. dokumentą iš anksto buvo įgijęs neteisėtai, tai yra nusipirkęs. Pačiam O. J. buvo nurodęs meluoti policijai, jeigu bus dėl to apklausiamas, apie dokumento netekimo aplinkybes. Iš to matyti, kad kaltinamasis suvokė savo daromos veikos pasekmes, tai yra, kad nukentėjusieji bus apgauti, o dėl apgaulės praradę jiems priklausiusį automobilį, ir negalėdami civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo teisės gauti pinigus už parduotą automobilį iš pirkimo pardavimo dokumentuose nurodyto O. J., kreipsis į policiją.

              Dėl to kaltinamojo veika apgaule užvaldant automobilį "(duomenys neskelbtini)" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pagrįstai dar kvalifikuota ir kaip dokumentų suklastojimas pagal BK 300 str. 1 d. bei neteisėtas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento įgijimas, laikymas bei panaudojimas pagal BK 302 str. 1 d.

              Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kiek kitokio pobūdžio apgaulė yra nustatyta kaltinamojo veikoje, kuomet jis įgijo G. K. automobilį "(duomenys neskelbtini)" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

              Kaip nustatyta iš nukentėjusiojo G. K. parodymų, paties kaltinamojo parodymų, įvykio metu pasirašytų pirkimo pardavimo sutarties bei vekselio, kitos rašytinės medžiagos byloje, šiuo atveju kaltinamasis veikė savo vardu, tai yra ir prisistatė tuo, kas esą iš tikrųjų, ir savo asmens tapatybei patvirtinti nukentėjusiajam pateikė savo paties asmens dokumentą. Tačiau pirkimo pardavimo sutarties bei vekselio pasirašymo metu nukentėjusiajam nutylėjo tai, kad iš tikrųjų gyvenamąją vietą yra deklaravęs užsienyje, o pasirašytuose dokumentuose nurodė tikrovėje Raseinių mieste neegzistuojantį gyvenamosios vietos adresą. Be to, dar neatsiskaičius už įgytą automobilį, jį jau pardavė automobilių dalių supirktuvei už dvigubai mažesnę kainą (500 eurų) nei buvo įsipareigojęs sumokėti nukentėjusiajam G. K. Po to nukentėjusiajam nurodytu mobilaus ryšio telefonu iš viso nebeatsiliepė, jį išjungė.

              Tokios įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju nukentėjusysis G. K. esmingai buvo suklaidintas, tai yra apgautas dėl kaltinamojo D. M. tikrųjų ketinimų sudarant su juo automobilio pirkimo pardavimo sutartį bei pasirašant neprotestuotiną vekselį. Be to, kaltinamasis tam, kad nukentėjusysis negalėtų paprastai civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo teisės išreikalauti už parduotą automobilį pinigų iš kaltinamojo, sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkantį savo gyvenamosios vietos adresą bei vengė būti pasiekiamas ir telefonu, be to skubiai realizavo apgaule užvaldytą turtą automobilį. Toks kaltinamojo elgesys tiek veikos padarymo metu, tiek ir po jos, rodo, kad  jis dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad nukentėjusiojo pažeistos teisės gauti už parduotą automobilį pinigus iš kaltinamojo gynyba civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų realiai apsunkinta ar net iš viso neįmanoma.

              Ištirti paminėti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju kaltinamasis iš tikrųjų turėjo tik tikslą, panaudodamas apgaulę, įgyti iš G. K. jam nuosavybės teise priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini), ir parduoti jį kitiems asmenims, šiuo atveju tai buvo automobilių dalių supirktuvė, kurie jam už tai sumokėjo 500 Eur. Šios nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai įrodo, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu būdu automobilio savininkui bus padaryta žala, nes automobilis, dar net neatsiskaičius už jį, jau bus perleistas kitiems asmenims už atlygį.  Iš to seka, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir apgaule prieš automobilio savininką, kuri šiuo atveju buvo taip pat esminė.

              Tokie šioje byloje ištirti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo su G. K. sudaryta sutartis dėl automobilio (duomenys neskelbtini) jam pardavimo, tai pat surašytas neprotestuotinas vekselis, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajam sumokėti 1000 eurų, iš esmės buvo ne sandoriai, kuriais kaltinamasis būtų siekęs iš tikrųjų sukurti tikrąsias šiuose sandoriuose numatytas teises bei pareigas, o tik priemonės, kurios leistų jam faktiškai naudotis automobiliu ir įgyti galimybę jį pasisavinti ar iššvaistyti turint tyčia atitinkamai veikti. Dėl to šiuo atveju tokia veika pagrįstai yra kvalifikuota kaip sukčiavimas apgaule užvaldant G. K. automobilį (duomenys neskelbtini).

              Atsižvelgiant į tai, kad G. K. priklausantis turtas – automobilis – apgaule buvo užvaldytas ir parduotas dalių supirktuvei, veika pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 182 str. 1 d.

              Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. M. pripažinti kaltu padarius BK 182 str. 1 d. (dvi veikos), 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

              Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

              D. M. padarė keturias nusikalstamas veikas – tris nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, šias veikas padarė būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, kas rodo, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje yra teisiamas jau nebe pirmą kartą už analogiškas ar panašias nusikalstamas veikas, todėl yra linkęs į nusikalstamų veikų darymą ir nesistengia gyventi laisvėje pagal visuotinai priimtinas taisykles. Anksčiau yra baustas taip pat ir laisvės atėmimo bausme, tačiau tai neleido pasiekti to, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų.. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta vieną atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra, į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad jis yra nedirbantis, nevedęs, o šiuo metu yra suimtas dėl jo atžvilgiu vykdomų kitų baudžiamųjų procesų bylose dėl kitų galimai jo įvykdytų nusikalstamų veikų.

              Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d.  sankcijose numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijose numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis. Nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, D. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma realiai.

              Kadangi nusikalstamos veikos šioje byloje buvo įvykdytos dar iki 2016-04-22 ir 2016-11-14 teismo baudžiamųjų įsakymų priėmimo, tai vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskyrus šiuo nuosprendžiu bausmes, jų tarpusavyje nebendrinant (išskyrus tas, kurias reikia subendrinti apėmimo būdu), jas privaloma subendrinti su minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis lutinėmis bausmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Baudžiamųjų bylų skyriaus  2007 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

              Byloje G. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas byloje ištirtais įrodymais. Ieškinio suma atitinka nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, todėl ieškinys turi būti patenkintas visiškai ir minėta suma priteistina G. K. naudai iš kaltinamojo.

              Nukentėjusysis D. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo atlyginti jam 1500 Eur turtinę žalą, 3000 Eur neturtinę žalą bei priteisti iš kaltinamojo jo naudai 60 Eur procesinių išlaidų už teisininko parengtą civilinį ieškinį. Ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo suma (1500 Eur) atitinka nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, todėl ieškinys šioje dalyje turi būti patenkintas visiškai ir minėta suma priteistina D. V. naudai iš kaltinamojo. Nukentėjusysis prašo priteisti ir neturtinę žalą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad nusikalstama veika nukentėjusiajam sveikata nebuvo sutrikdyta, jis patyrė tik turtinio pobūdžio netekimų. Tačiau šių netekimų pobūdis (neteko automobilio) rodo, kad nukentėjusysis objektyviai turėjo pakankamai didelių nepatogumų dėl to, kad negalėjo naudotis nuosava transporto priemone. Teismo vertinimu, nukentėjusysis dėl šių nepatogumų patyrė neturtinę žalą, tačiau ženkliai mažesnę nei nurodyta ieškinyje. Dėl to nukentėjusiajam priteistina mažesnė suma nei jis prašo. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas tik iš dalies ir priteistina 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

              Nukentėjusiojo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, sąskaita faktūra (1 t., b.l. 90-91) patvirtina, kad jis dėl pagalbos surašant civilinį ieškinį patyrė 60 Eur dydžio išlaidų. Kadangi jos yra tiesiogiai susijusios su šiuo baudžiamuoju procesu, teismo vertinimu, yra pagrindas jas pripažinti šio proceso išlaidomis, kurios turi būti išieškotos iš kaltu pripažinto asmens nukentėjusiojo naudai (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

              Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam paskirtam gynėjui šioje byloje.

              Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

              Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltu pripažinto D. M. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

              Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ar yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties. Todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, minėtoje pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

              Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 115 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 

              n u s p r e n d ė :

              D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 182 str. 1 d. (2 veikos), 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

• pagal BK 182 str. 1 d. (2016-04-26 veika) laisvės atėmimą 1 metams;
• pagal BK 182 str. 1 d. (2016-04-30 veika) laisvės atėmimą 1 metams;
• pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams;
• pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 182 str. 1 d. (2016-04-26 veika) ir BK 300 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę, ir skirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

              Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, šią subendrintą bausmę, taip pat kitas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas 2016-04-22 ir 2016-11-14 teismo baudžiamaisiais įsakymais subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

              Į paskirtos galutinės bausmės laiką, įskaityti visiškai ar iš dalies atliktas bausmes pagal 2016-04-22 ir 2016-11-14 teismo baudžiamuosius įsakymus.

              G. K. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš D. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti.

              D. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisto jo naudai iš D. M. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

              Pripažinti D. V. patirtas 60 Eur dydžio išlaidas, patirtas rengiant civilinį ieškinį, procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti jo naudai iš D. M..

              Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. M. nepriteisti.

              Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje saugomą nusikalstamai veikai padaryti panaudotą O. J. asmens tapatybės kortelę, sunaikinti, o kompaktinį diską su fotonuotraukomis palikti saugoti byloje.

              Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, D. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                               Arūnas Purvainis