Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-529-337/2014

Proceso Nr. 4-32-3-00633-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

Teisėja Virginija Jurkštienė

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimo K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino K. U. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str. ir paskyrė jam 350 litų baudą už tai, kad jis 2014-09-07 23.19 val., būdamas neblaivus, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 melagingai pranešė, kad iš jo sugėrovai pagrobė 100 litų ir remiantis šiuo jo pranešimu į įvykio vietą buvo išsiųstas Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato ekipažas.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-10-23 nutarimą pakeisti bei įpareigoti pažeidėją K. U. per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos atlyginti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 48, 34 Lt žalą. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu neišsprendė klausimo dėl pažeidėjo padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, taip nevykdydamas ATPK 286 str. 3 d. numatytos pareigos.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – K. U., nepateikė.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl K. U. nubaudimo pagal ATPK 186 str. nėra, ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio padaryto melagingu pranešimu atlyginimo.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str.. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK), kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti, Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl K. U. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat išreiškė prašymą, vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d., įpareigoti kaltininką per vieną mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos atlyginti Panevėžio apskrities VPK padarytą 48,34 Lt žalą, nurodant pinigus pervesti į SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b.l.), taip pat pateikė pažymą dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo (6-7 b. l.). Taigi, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.

Pažymėtina, jog policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Panevėžio apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 str. prasme, dėl ko Institucija galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju tenkinti Institucijos prašymą įpareigoti K. U. atlyginti turtinį nuostolį, atsiradusį dėl jo veiksmų, bei dėl šios priežasties keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Evaldas Vanagas