Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-143-397-07].doc
Bylos nr.: A-143-397-07
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A11 – 397/2007

Procesinio sprendimo kategorija 43.2; 25 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. balandžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas A. D. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 5), kurį patikslino (b. l. 30 – 31,     33 – 34, 35), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vilkino priimti sprendimą pagal jo 2006 m. liepos 20 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal jo 2006 m. liepos 20 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 211,62 Lt materialinės žalos, 80 000 Lt nematerialinės žalos ir 2 000 Lt teismo išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vilkina jo 2006 m. liepos 20 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą sprendimą,        be pagrindo persiuntė šį prašymą nagrinėti atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuris taip pat prašymo neišsprendė. Tokia veika buvo pažeistos jo teisės, todėl negalėjo apsiginti nuo 158,62 Lt nepagrįsto ieškinio, turėjo kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę „Liva“ ir jos direktorių Joną Sinkevičių teisinės pagalbos, kuri buvo suteikta, o už tai bendrovė pateikė jam apmokėti 2 000 Lt sąskaitą faktūrą. Pareiškėjas teigė, kad dėl atsakovų neteisėtos veikos patyrė 211,62 Lt materialinės žalos, kuri susideda iš 158,62 Lt ieškinio ir teismo išlaidų, 80 000 Lt nematerialinės žalos, nes sutriko jo sveikata, turėjo papildomų rūpesčių dėl jo teisių pažeidimo, ir 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nusišalinimas ir prašymo persiuntimas neteisėtas ir todėl, kad šios tarnybos direktorius pasirašė įsakymą kaip Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimais į skundą (b. l. 14 – 15, 47 – 48) prašė skundą atmesti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad pareiškėjas pageidavo, jog jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba byloje prieš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, todėl, siekiant išvengti interesų konflikto, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtintos Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos   (toliau – Tvarka) 5 punktu, pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 21 – 22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai perdavė pareiškėjo 2006 m. liepos 20 d. prašymą jai nagrinėti. 2006 m. liepos 25 d. gavusi nurodytą prašymą, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 punktu, informavo pareiškėją, kad jis privalo teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą, išsamią ir teisingą informaciją bei paprašė pateikti teisingą gyventojo turto deklaraciją.

 

II.

 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu              (b. l. 75 – 79) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2006 m. liepos 20 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad skundo nagrinėjimo dalykas – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos   antrinės teisinės pagalbos suteikimo vilkinimas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. liepos 20 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. A-2100/2006 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, paruošti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovauti jo interesams apeliaciniame procese, nagrinėjant Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimo byloje dėl neteisėtų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų. 2006 m. liepos 19 d. pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, siekiant išvengti interesų konflikto. Teismas, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio     1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi, padarė išvadą, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos    teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai nustatė, jog, nagrinėjant asmens prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bylinėtis su šią pagalbą skiriančia institucija, kiltų interesų konfliktas tarp pareiškėjo, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir tarnybos advokato (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 1 d.). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba konstatavo, jog pareiškėjo pateikta informacija neišsami ir neteisinga, todėl 2006 m. liepos 28 d. nurodė jam pateikti teisingą gyventojų turto deklaraciją, kurios jis nepateikė, ir sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą nėra priimtas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 1, 2 d.). Teismas pažymėjo, jog neįrodyta, kad šis atsakovas turėjo galimybę priimti sprendimą iš karto, kadangi buvo pareikalauta teisingos turto deklaracijos. Įrodymų, kad atsakovas būtų nustatęs pareiškėjui terminą įvykdyti reikalavimą pateikti teisingą turto deklaraciją, byloje nėra, bet iki šiol nėra išnagrinėtas pareiškėjo prašymas. Teismo nuomone, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba privalėjo priimti sprendimą per protingą terminą – per 14 dienų nuo 2006 m. liepos 28 d. reikalavimo pateikti teisingą turto deklaraciją, įvertinus tai, kad pareiškėjas gyvena kitame mieste ir jam reikia laiko įvykdyti reikalavimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.35 str. 1, 2 d., ABTĮ 4 str. 6 d., 66 str. 1 d.). Neįrodyta, kad pareiškėjas įvykdė šį reikalavimą – nesulaukęs sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2006 m. liepos 20 d. prašymą jis 2006 m. liepos 28 d. pateikė skundą teismui, todėl atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba privalėjo priimti sprendimą pagal jam pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuos gavo kartu iš atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai vadovavosi Tvarkos 5 punktu ir perdavė pareiškėjo prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tai, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius pasirašė 2006 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. V-38 ,,Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“, teismui nekelia abejonių, o įsakymo įžanginėje dalyje tarnybos vadovo pareigų nurodymas kaip Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus vertinamas kaip kompiuterinio spausdinimo klaida. Taigi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, perduodama pareiškėjo prašymą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nepažeidė įstatymų normų ir jos veiksmai negali     būti laikomi vilkinimu. Ši pareiškėjo skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.). Teismas pabrėžė, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepriėmė sprendimo per protingą terminą, todėl pareiškėjo prašymas nėra išnagrinėtas iki šios dienos. Tokie šio atsakovo veiksmai vertintini kaip vilkinimas priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Ši skundo dalis tenkintina ir atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigojamas priimti sprendimą pagal minėtą pareiškėjo prašymą (ABTĮ 88 str. 2 p.). Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, CK 6.271 straipsnio 4 dalimi. Pažymėjo, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neveikimas padarė tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms. Nurodė, jog pareiškėjas turtinę žalą sieja su ieškinio suma Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Teismas konstatavo, kad dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikos pareiškėjui turtinės žalos nepadaryta, nes bendrosios kompetencijos teisme byla neišnagrinėta, nepriimtas procesinis sprendimas, nepradėtas vykdymo procesas ir neišieškota skola (CK 6.249 str. 1 d.). Neturtinę žalą pareiškėjas patyrė, nes patyrė nepatogumus dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo, yra garbaus amžiaus, nesupranta valstybinės kalbos, jam sunku pačiam įgyvendinti savo teisę į gynybą (CK 6.247 str., 6.250 str. 1 d.). Nustatydamas atsakovo kaltės formą ir laipsnį, teismas vertino ir paties pareiškėjo veiką, kuri iš dalies sąlygojo atsakovo vilkinimą priimti sprendimą – jam buvo suteikta galimybė pateikti įstatymu nustatytus teisingus papildomus įrodymus (CK 6.248 str.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo elgesys – reikalavimo ignoravimas ir neveikimas – yra susijęs priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – jo paties patirta neturtine žala, todėl neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis šia aplinkybe ir tuo, kad pareiškėjo nurodyta turtinė žala neviršija 200 Lt. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pareiškėjui priteisė 200 Lt neturtinės žalos (ABTĮ 88 str. 5 p.). Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos šioje administracinėje byloje nepriteistinos, nes pareiškėjas jų neturėjo bylos nagrinėjimo dieną, neturėjo ir kitų su nagrinėjama byla susijusių išlaidų (ABTĮ 44 str. 2,   6 d., Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d.).

 

III.

 

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliaciniu    skundu (b. l. 82 – 84) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Gavęs pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, sprendimo negalėjo priimti dėl objektyvių priežasčių, nes pareiškėjas pateikė neteisingus dokumentus, įrodančius jo teisę      į antrinę teisinę pagalbą. Vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo     4 straipsnio 2 punktu, informavo pareiškėją, kad jis privalo pateikti teisingą gyventojo turto deklaraciją (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 str. 1 d.), tačiau iki šiol negavo prašomų dokumentų. Negavus dokumentų, negali priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar atsisakymo ją teikti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo   18 str. 2 d.). Pareiškėjas, nepateikdamas reikalingos išsamios ir teisingos informacijos, piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina sprendimo priėmimą.

2. Nurodytais veiksmais nesukėlė pareiškėjui jokių išgyvenimų. Būtent pareiškėjas trikdo tarnybos darbą.

3. Analogiškoje byloje pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje      Nr. I-1244-162/2006).

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90 – 91) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo pateikti išsamią ir teisingą informaciją (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 str. 2 p.). Nepateikdamas teisingos informacijos – teisingos gyventojo turto deklaracijos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 str. 1 d.) – pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina administracinę procedūrą – sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos priėmimą.

2. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negali priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar atsisakymo ją teikti, nes nėra pateikti visi teisingi dokumentai (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d.).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovų Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų, pareiškėjo manymu, neteisėto neveikimo, t. y. vilkinimo priimti sprendimą dėl jo (pareiškėjo) 2006 m. liepos 20 d. pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Iš bylos matyti, kad nurodytas prašymas pareiškėjo buvo pateiktas atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, teisinė pagalba buvo prašoma suteikti teisminėje byloje (pareiškėjo prašyme nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-2100/06) tarp pareiškėjo ir šio atsakovo. (Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytos bylos buvimą (A-2100/06)).

Kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašyme nurodyta situacija akivaizdžiai rodo šio atsakovo interesų konfliktą, todėl šis atsakovas pagrįstai ir per protingą terminą (per 3 dienas nuo šio prašymo gavimo) perdavė jį nagrinėti kitam atsakovui - Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai (motyvai) bei padarytos išvados yra teisingi ir pagrįsti, todėl kolegija su jais sutinka ir jiems pritaria.

Kolegija taip pat pažymi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka nustatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą; prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras; prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba; sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi; jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos; apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui; tarnybos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal straipsnio 3 dalies prasmę, 2 dalyje nurodyti tarnybos sprendimai gali būti dviejų rūšių: sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą arba sprendimas atsisakyti suteikti tokią pagalbą. Pažymėtina, kad tarp pagrindų atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą nėra numatyta, jog toks atsisakymas gali būti grindžiamas būtinų (nurodytų šio straipsnio 1 dalyje) dokumentų nepateikimu (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 5, 6 d.).

Aiškindama šių įstatymo nuostatų taikymą, kolegija pažymi, kad nurodyto 3 dienų termino priimti sprendimą eigos pradžia yra siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (dokumentų, įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą) gavimo data. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai kartu su prašymu suteikti minėtą pagalbą nėra pateikti dokumentai, įrodantys prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nurodytas 3 dienų terminas nėra skaičiuojamas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kartu su 2006 m. liepos 20 d. pateiktu prašymu suteikti teisinę pagalbą pareiškėjas nepateikė teisingos turto deklaracijos, kurios pateikimas numatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (13 str. 1 d., 18 str. 1 d.), todėl atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. liepos 28 d. raštu jam buvo pasiūlyta tai padaryti. Šios teismo išvados pagrįstumas šalių nėra ginčijamas, todėl laikytina, kad ji yra pagrįsta ir teisinga. Iš bylos matyti, kad pareiškėjo skundas dėl minėto neveikimo buvo pateiktas teismui 2006 m. liepos 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai jam buvo išsiųstas nurodytas pasiūlymas (b. l. 5). Kaip pažymėta aukščiau, atsakovų (Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų) neteisėtą neveikimą pareiškėjas sieja su sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą nepriėmimu. Toks sprendimas dėl aukščiau nurodytų priežasčių negalėjo būti priimtas nei iki 2006 m. liepos 28 d.(skundo teismui padavimo dienos), nei iki 2006 m. rugpjūčio 16 ir 28 d. (pareiškėjo patikslintų skundų padavimo dienų). Todėl konstatuotina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo prasme pareiškėjo nurodytas atsakovų neveikimas negali būti pripažintas neteisėtu. Dėl to teismo priimto sprendimo dalis dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2006 m. liepos 20 d. prašymą negali būti pripažinta pagrįsta. Tuo pačiu konstatuotina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme nėra pagrindo pripažinti, jog šie atsakovai (jų darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada negali būti pripažinta pagrįsta. Teismo priimto sprendimo dalis dėl 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra naikintina dėl neteisingo materialinės teisės normos (CK 6.271 str.) pritaikymo (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalis dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo priimti sprendimą pagal pareiškėjo A. D. 2006 m. liepos 20 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                          Anatolijus Baranovas

                                                                                                                                                                        Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                                                                        Arūnas Sutkevičius