VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant ieškovų atstovams advokatams Laurynui Purliui, Jolantai Liukaitytei Stonienei, Kristinai Skaisgirytei Vaitkienei, Juozui Skaisgiriui, Svetlanai Asovskajai, Leonard Rusakevič,

atsakovo atstovui advokatui Sauliui Urbanavičiui,

trečiojo asmens UAB „Grožio Medicina“ atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei

trečiojo asmens UAB „Birželio projekto administratorius“ atstovui advokatui Donatui Petrauskui,

ekspertui dr. Sauliui Sušinskui 

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu per interneto platformą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Juta NT“,, UAB „Partnera LT“, UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Elbela“, UAB „Koriandras“, V. J. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „NOTO“ dėl teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, UAB „Grožio medicina“, UAB „Birželio projekto administratorius“ ir

                                n u s t a t ė :

        Ieškovai patikslintame ieškinyje prašė panaikinti atsakovo UAB „NOTO“ 2017 m. kovo 27 d. surašytą deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą; taip pat panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal Valstybės įmonei Registrų centras pateiktą 2017 m. kovo 27 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą; taip pat įpareigoti atsakovą UAB „NOTO“ pašalinti pažeidimą – atlikti statybos (griovimo) darbus, kurie numatyti „Gamybinio pastato padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projekte“ ir yra privalomi pagal statybų veiklą reglamentuojančius

teisės aktus, t.y.: nugriauti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), likusius stovėti priestatus; užpilti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliktas duobes, paviršių išlyginti bei sutankinti; pastogės aukštyje įrengti tinkamą išorės sieną ir sutvarkyti visą išorinę sieną, kuri prieš atsakovo UAB „NOTO“ vykdytus statybos (griovimo) darbus buvo vidinė gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siena (užtaisyti angas, išmušas, nišas, nudaužyti atšokusį tinką, suremontuoti suirusio mūro dalis); sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą nuo gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir įrengti stogo karnizą arba parapetą ties nugriauta statinio dalimi; įrengti rūsio sienų, kurios dėl statybos (griovimo) darbų tapo išorinėmis sienomis, vertikaliąją hidroizoliaciją ir drenažą; sutvirtinti mūro sienos dalis ties gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogu ir apskardinti ar kitaip apsaugoti sienų dalis nuo lietaus poveikio; įrengti norminius reikalavimus atitinkančius įėjimus į patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), iš tos statinio pusės, kurioje atsakovas UAB „NOTO“ vykdė statybos (griovimo) darbus bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovai yra įsigiję ir savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudoja patalpas, esančias gamybiniame pastate, kuriam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Gamybinis pastatas 2): (i) UAB „JUTA NT“ (toliau – Ieškovas 1) priklauso dalis (t.y. (duomenys neskelbtini) dalys) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) Uždarajai akcinei bendrovei „ELBELA“ (toliau – Ieškovas 2) priklauso dalis (t.y. 20 168 / 65 983 dalys) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

(iii) Uždarajai akcinei bendrovei „KORIANDRAS“ (toliau – Ieškovas 3) priklauso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašo iš Nekilnojamojo turto registro kopija pridedama; (iv) UAB „Partnera LT“ (toliau – Ieškovas 4) priklauso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (v) Uždarajai akcinei bendrovei „GAMLANA“ (toliau – Ieškovas 5) priklauso dalis (t.y. 36 212 / 39 405 dalys) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Uždarajai akcinei bendrovei „MILITEKSAS“ (toliau – Ieškovas 6) priklauso dalis (t. y. 64 465 / 77 488 dalys) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (vii) V. J. (toliau – Ieškovas 7) priklauso patalpos, (duomenys neskelbtini). Dalį patalpų Gamybiniame pastate valdė (ir tebevaldo) dar 2 (du) subjektai – UAB „NOTO“ ir UAB „Grožio Medicina“. Minėti subjektai įsigiję patalpas Gamybiniame pastate iš karto deklaravo siekį griauti dalį Gamybinio pastato bei toje teritorijoje vystyti naujų daugiabučių kvartalą. Šiuo metu teritorijoje yra vystomas (duomenys neskelbtini) butų projektas (duomenys neskelbtini). Po Gamybinio pastato patalpų savininkų derybų, Ieškovas, Atsakovas ir UAB „Grožio Medicina“ 2015 m. vasarą susitarė, kad Ieškovai neprieštaraus Gamybinio pastato dalies nugriovimui. Šalių susitarimas buvo įformintas 2015 m. birželio 12 d. sutartimi. Atsakovas šia Sutartimi kitų patalpų savininkų atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su planuotos Gamybinio pastato dalies griovimu (jo sklandžiu procesu). Atsakovas inter alia įsipareigojo po Gamybinio pastato dalių nugriovimo atstatyti konstrukcijas (Sutarties 2.2 p.). Preliminarus numatytų darbų sąrašas buvo įtvirtintas Sutarties Priede Nr. 7 „Preliminarus darbų sąrašas, atliekamas nugriovus pastato dalis“. Atsakovas, įvykdęs statinio dalių griovimo darbus, įsipareigojo užsandarinti atviras pastatų angas, atstatyti stogo konstrukcijas ir jas užsandarinti, jei dalis stogo yra griaunama, užsandarinti pastatų angas rūsiuose. Statytojas (t.y. Atsakovas) taip pat įsipareigojo užtikrinti kitų patalpų savininkų galimybę nepertraukiamai eksploatuoti patalpas pagal tokią paskirtį, kokia yra Sutarties sudarymo metu (Sutarties 2.6 p.). Taigi Atsakovas, vykdydamas statybos (griovimo) darbus ir laikydamasis Sutarties nuostatų, privalėjo nebloginti statinio būklės (įskaitant patalpų naudojimo sąlygų) ir atlikti

Sutartyje numatytus darbus. Atsakovas dalies Gamybinio pastato griovimo darbus pradėjo 2015 m. rudenį. Faktą, kad dalies Gamybinio pastato konstrukcijos buvo nugriautos (išardytos) jau 2016 m. pavasarį, įrodo antstolio Mindaugo Dabkaus 2016 m. kovo 24 d. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovas Gamybinio pastato dalies statybos (griovimo) darbus užbaigė, surašydamas 2017 m. kovo 27 d. datuojamą deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1. Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas naujas daiktas, gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtinis vienetas yra atidalinta Gamybinio pastato dalis, likusi po vykdytų minėto statinio griovimo darbų (t.y. Gamybinio pastato nenugriauta dalis). Kartu su Deklaracija Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ir nauja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, datuojama 2016 m. rugsėjo 20 d. Atsakovas, nugriovęs dalį Gamybinio pastato konstrukcijų, visų statybos darbų neužbaigė (nors tą nesąžiningai ir neteisėtai deklaravo), todėl ilgą laiką buvo daromas ir tebedaromas iki šiol itin neigiamas poveikis Gamybinio pastato būklei. Gamybinio pastato rūsyje ir pirmajame aukšte yra Ieškovams priklausančios patalpos, kurios ne kartą po smarkesnio lietaus buvo užlietos (t.y. krituliams susikaupus paliktose duobėse bei prasiskverbus pro statinio sienas). Tuo pačiu buvo kreiptasi į statybų srities specialistą (ekspertą) Sigitą Mitkų, turintį teismo eksperto kvalifikaciją, su prašymu atlikti ekspertinį tyrimą, kuriame numatyta, kad griovimo darbai neužbaigti, pastato būklė pablogėjo, deklaracija yra su trūkumais, būtina atlikti papildomus darbus ir t.t. Dar kartą apžiūrėjus pastatą ekspertas papildomai nustatė pastato būklės pablogėjimo požymius, patikslino darbų pobūdį (poreikį).

        Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su patikslintame ieškinyje keliamais reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas negalėjo įvykdyti dėl ieškovo kaltės. Pažymi, kad sutarties priede įvardijami darbai yra sąlyginiai, nurodant „jeigu reikalinga“. Mano, kad darbus turi atlikti ieškovai ir kiti bendraturčiai savo lėšomis. Atskirai nurodo, kad projekte nebuvo numatyti ieškovų vardijami darbai: nugriauti trys patalpas, į kurias nepatenka ieškovo įvardintas priestatas. Be to, patys ieškovai neiškėlė jiems priklausančios katilinės, todėl negalimas priestato griovimas. Be to, norint griauti priestatus, reikia atlikti kadastrinius matavimus, parengti griovimo projektą, gauti leidimą griovimui. Be to, patys ieškovai neįleidžia į patalpas atsakovo. Mano, kad ieškovų reikalaujamas duobių užkasimas ir paviršiaus išlyginimas neracionalu, nes atliekant kito etapo griovimo darbus, kasimo darbai bus vykdomi iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad specialisto išvadoje buvo klaidingos išvados, todėl buvo tikslinami darbai. Atkreipia dėmesį, kad apsaugos nuo lietaus darbus yra atlikęs, todėl ieškinyje reikalaujami darbai dėl sutvirtinimo, apskardinimo dubliuoja lietaus nuvedimo sistemos, karnizo ar parapeto įvedimo darbus. Prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl deklaracijos panaikinimo.

                Trečiasis asmuo UAB „Birželio projekto administratorius“ teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad trečiasis asmuo, įsigydamas patalpas neperėmė atsakovo įsipareigojimų ieškovams. Šios patalpos įgytos siekiant atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbus. Trečiasis asmuo siūlė savo lėšomis atlikti kai kuriuos pastato bendros būklės pagerinimo darbus, tačiau ieškovai pasiūlymus kategoriškai atmetė. Pažymi, kad ieškovai prašo panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kad galėtų atlikti ieškovų pageidaujamus darbus. Mano, kad visi darbai, reikalingi statybos užbaigimo deklaracijai užpildyti, yra atlikti. Jei būtų nustatyti trūkumai, jie turėtų būti šalinami, o ne naikinama deklaracija apie statybos darbų užbaigimą. Pažymi, kad galimai praleista ieškinio senatis, nes deklaracija apie statinio statybos užbaigimą surašyta 2017 m. kovo 27 d., o ieškovų ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo 13 d.

        Trečiasis asmuo UAB „Grožio medicina“ teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad trečiasis asmuo nesutinka su ieškovų ieškiniu. Nurodė, kad 2017-03-27 buvo surašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, patvirtinanti, kad Pastato padalijimo į keturis pastatus tris jų nugriaunant paprastojo remonto statybos darbai yra užbaigti. Šios Deklaracijos pagrindu buvo išregistruoti trys pastatai ir įregistruoti liekančios (negriaunamos) Pastato dalies atnaujinti kadastro duomenys – Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame Pastate yra įregistruotos, tame tarpe, ir Trečiojo asmens valdomos patalpos. Remiantis Statybos įstatymo 28 str. 4 d., Deklaraciją turėjo teisę surašyti statytojas, jos neprivaloma tvirtinti VTPSI, o ginčijama Deklaracija buvo surašyta pagal 2017-02-13 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LGS-01-170230-00003, kuris numatė paprastojo remonto darbus. Pažymėtina, kad techniniame projekte gali būti numatyti kelių rūšių statybos darbai. Dar iki naujojo statybą leidžiančio dokumento gavimo, galiojančio 2016-02-08 rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-160208-00152 pagrindu buvo atlikti Pastato dalių griovimo darbai. Darbų eigoje gali būti keičiamas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, todėl statybos užbaigimo procedūros turi būti įforminamos pagal paskutiniojo techninio projekto sprendinius ir statybą leidžiantį dokumentą. Mano, kad ginčo deklaraciją turėjo būti surašyta statytojo ir ne tvirtinama VTPSI. Pažymi, kad deklaracija surašyta teisėtai ir todėl ji buvo įregistruota. Ginčo atveju, Deklaracijos pagrindu įregistruoto pastato (liekanti pastato dalis), paprastojo remonto darbų atlikimas įformintas teisėtai, nes atlikti statybos darbai nenukrypstant nuo esminių techninio projekto sprendinių, vadinasi, taikant kaip analogiją Reglamento 79 p., statytojas turėjo teisę surašyti Deklaraciją ir pateikti VĮ Registrų centras liekančios pastato dalies įregistravimui. Be to, neužkasus iškastų duobių, neatlikus kitų ieškinyje nurodytų darbų (jeigu tokios aplinkybės bus nustatytos) šie pažeidimai nėra esminiai, kadangi juos gali atlikti (užbaigti atlikti) neturint (negaunant) naujo statybą leidžiančio dokumento. Todėl tokie neatlikti ar ne pilnai atlikti darbai, ar darbai, atlikti su trūkumais, kaip tai nurodyta ieškinyje, nesudaro pagrindo pripažinti Deklaraciją negaliojančia, o Deklaracija galėjo būti teisėtai surašyta. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovų nurodymai, jog kadastrinių matavimų byla neatitinka fakto, turėjo pasikviesti matininką patikrinti tokiems duomenims, kas nebuvo padaryta. Mano, kad praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl deklaracijos apskundimo. Mano, kad dėl reikalaujamų statybos darbų reiškiami iš esmės vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai.

        Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai patikslintą ieškinį palaikė iš esmės ieškinyje išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepimuose išdėstytais motyvais.

Byloje 2019 m. liepos 12 d. įteiktas ekspertizės aktas Nr. 19-07/06. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi pavedė ekspertui atsakyti į klausimus:

1.        Ar byloje pateiktame „Gamybinio pastato padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant paprastojo remonto“ projekte yra numatyti darbai nugriauti prie pastato-gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu nenugriautus priestatus?

2.        Ar statytojas UAB „NOTO“ statybos (griovimo) darbus vykdė pagal „Gamybinio pastato padalinimo j keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto“ projektą? Jeigu ne, ar nukrypimai laikytini esminiais?

3.        Ar po vykdytų statybos (griovimo) darbų pastato būklė atitinka teisės aktų keliamus norminius reikalavimus?

4.        Ar 2017-03-27 deklaracijoje apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 yra uždeklaruoti vykdyti griovimo darbai?

5.        Ar projektinėje dokumentacijoje, kurios pagrindu buvo išduotas leidimas griauti, yra numatytas statybos darbų užbaigimas (šios procedūros įforminimas) dalimis?

6.        Kokių konkrečiai paprastojo remonto darbų vykdymą numatė projektinė dokumentacija, kurios pagrindu buvo išduotas leidimas griauti? Ar šie paprastojo remonto darbai buvo vykdomi?

Ekspertas į nurodytus klausimus atsakė:

1.       Taip. UAB „ERINAR" parengto „Gamybinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo i keturis pastatus, tris jų nugriaunant paprastojo remonto projekto“, brėžinyje Nr. 16002_TP-SO.B-02 „Formuojamų pastatų schema“ (IV t. b. I. 159) yra numatyta nugriauti šiuo metu nenugriautus priestatus.

2.       Bylos medžiagoje duomenų ir dokumentacijos iš kurios galima būtų spręsti apie griovimo ir remonto darbų vykdymo eigą nėra. Darbų rezultatas neatitinka projekto reikalavimų (žr. 2.3.1 sk. bei atsakymą] 3 klausimą). Neatitikimai laikytini esminiais.

3.       Statinio būklė neatitinka šių esminių statinio reikalavimų: STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ 17 p., 8.1 p. nuostatų; STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga" 31 p., 34 p. nuostatų; STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 10 p. nuostatų.

4.       2017 m. kovo 27 d. UAB „NOTO“ surašytoje Deklaracija apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/ statinio (-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (I t. b.l. 71-72) deklaruoti statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) tik paprastojo remonto darbai.

5.       Ne, tokių sprendinių UAB „ERINAR“ parengto „Gamybinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant paprastojo remonto projekte“ nėra.

6.       Statinio paprastojo remonto darbai UAB „ERINAR“ parengtame „Gamybinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant paprastojo remonto projekte" neaprašyti ir nedetalizuoti.

Ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai

Ieškovai patikslintu ieškiniu kelia iš esmės šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) panaikinti deklaraciją apie statinio užbaigimą; 2) panaikinti teisinę registraciją pagal 2017-03-27 deklaraciją; 3) įpareigoti atsakovą atlikti ieškinyje nurodytos statybos (griovimo) darbus.

Dėl deklaracijos apie statinio užbaigimą panaikinimo ir dėl teisinės registracijos pagal deklaraciją panaikinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl teisinės registracijos panaikinimo, yra išaiškinęs, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta avilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas; teisine registracija tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Tuo atveju, jei statinio, dėl kurio išregistravimo vyksta ginčas, vietoje stovi naujas statinys ar jo dalis (pvz., nauji pamatai), teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, ar šis statinys (jo dalis) yra būtent tas pats statinys (jo dalis), dėl kurio išregistravimo kilo ginčas. Pažymėtina, kad statinys laikomas tapačiu ir tais atvejais, jei jis rekonstruotas (rekonstruojamas) arba kapitaliai suremontuotas (remontuojamas). Nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti statinio išnykimo fakto, todėl neatsiranda pagrindas išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Ir atvirkščiai, nustačius, kad statinys yra naujo statinio statybos rezultatas arba dalinis rezultatas (nebaigta statyba), ankstesnis statinys laikytinas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas.

Atsakovas ir tretieji asmenys prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą sudaryta 2017 m. kovo 27 d. Ši deklaracija VĮ Registrų centre užregistruota 2018 m. balandžio 24 d.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534 nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2, 841.2.2, 841.2.2.3 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienas iš dokumentų, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui siekiant įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020). Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą įforminimas ir, jos pateikimas kartu su kitais dokumentais Nekilnojamojo turto registre atliekamas siekiant išviešinti statinį ir statytojo nuosavybės teisę į jį, įgytą statybos (daikto pagaminimo) pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-26-701/2018 nurodė, kad „kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, Deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Tokia Deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).“

Iš bylos medžiagos matyti, kad deklaracija sudaryta 2017 m., o byla teismui pateikta 2018 m. rugsėjo mėn., todėl darytina priešinga išvada nei nurodo atsakovai, kad ieškovai šio termino ginčyti deklaraciją nepraleido.

Ieškovų teigimu, atsakovas negalėjo inicijuoti statybos užbaigimo procedūros, kadangi nebuvo įvykdyti visi privalomi statybos darbai.

Ieškovų teigimu Gamybinis pastatas yra priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, statybos (griovimo) darbų užbaigimas turėjo būti vykdomas tokia procedūra, kurios metu statytojas surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ji yra tvirtinama bei registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 11.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ numatyta, kad 7 dalyke negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius. Bylai aktualus 7.8 punktas, įtvirtinantis, kad gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita).

Kita vertus, minėto STR V skyrius įtvirtina požymius, kad statiniai priskiriami ypatingiesiems statiniams. Nurodoma, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo [3.3] 2 straipsnio 20 dalyje ? statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.

Negyvenamosios paskirties pastatai priskiriami ypatingiems statiniams, kai jie turi šiuos požymius: 20 m ir aukštesni; įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės; konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m; pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m; pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m2; naudojamos 100 m3 ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos.

Kaip matyti iš deklaracijos apie statybos užbaigimą, pastato bendras plotas viršija 2000 m2, todėl iš tiesų (kitais nei ieškovais motyvais) pripažintina, kad šios negyvenamosios patalpos atitinka ypatingojo statinio požymius.

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ iš tiesų deklaracija turėjo būti ne tik sudaryta statytojo, bet ir patvirtinta valstybės įgaliotos institucijos.

Statyba užbaigiama surašius aktą:

1) pastačius ypatingąjį ar neypatingąjį statinį;

2) rekonstravus ypatingąjį ar neypatingąjį statinį;

3) atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar visuomeninės paskirties pastatą;

4) pertvarkius daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrąsias inžinerines sistemas.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Atsakovo teigimu nagrinėjamoje byloje taikytinos Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Statyba užbaigti surašius deklaraciją galima tik šiai atvejais: kai užbaigus statinių paprastąjį remontą, statinių ar patalpų paskirties keitimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statybą (naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio kapitalinį remontą, statinio paprastąjį remontą, statinio griovimą).

Ieškovų teigimu nebuvo vykdomas paprastasis remontas, todėl atsakovas nesilaikė teisės aktų imperatyvių reikalavimų.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ įtvirtinta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis (10 straipsnis).

Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 12.5. angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; 12.6. nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; 12.7. angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; 12.8. pastatų ar jų dalių apšiltinimas; 12.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.10. architektūros detalių pakeitimas; 12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Aptariamo STR 15 straipsnyje numatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

Pagal šalių 2015 m. birželio 12 d. sudarytą sutartį iš jos turinio akivaizdu, kad buvo tartasi ne dėl paprastojo remonto darbų, t.y. atsakovas įsipareigojo atlikti mažiausiai kapitalinį remontą arba rekonstrukciją.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinę reglamentavimą, akivaizdu, kad rekonstravus ypatingąjį statinį (ar atlikus jo kapitalinį remontą) deklaracija privalėjo būti patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad leidimas atlikti griovimo darbus buvo gautas.

Kita vertus, statybos darbų pabaiga nebuvo tinkamai įforminta.

Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.).

Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Kadangi statybos darbų pabaiga įforminta netinkamai, kadangi deklaracija buvo sudaryta tik statytojo, o ne patvirtinta valstybės įgaliotos institucijos, todėl laikytina, kad tokia statybos darbų pabaigos deklaracija negali sukelti teisinių pasekmių ir teismo pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktą teismo yra naikintina.

Atitinkamai panaikintos deklaracijos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys keistini:, t.y. naikintina nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija.

Dėl ieškovų reikalavimo atlikti statybos darbus

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).

Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal aptariamo straipsnio trečiąją dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Šių proceso teisės normų pagrindu darytina išvada, kad teisę kreiptis į teismą turi dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktas). Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu, gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovai prašo įpareigoti atsakovą atlikti statybos (griovimo) darbus pagal šalių suderintą Projektą.

Ieškovų teigimu, atsakovas nėra tinkamai atstatęs statinio konstrukcijų, nėra užsandarinęs po griovimo darbų atsiradusių angų, nėra tinkamai atstatęs stogo konstrukcijos, nėra užtikrinęs, kad po griovimo likusios patalpos galėtų būti eksploatuojamos pagal tokią paskirtį, kokia buvo iki griovimo darbų.

Ieškovai nurodo, kad atsakovas turi būti įpareigotas įvykdyti statybos darbus:

(i) nugriauti prie Gamybinio pastato likusius stovėti priestatus;

(ii) užpilti prie Gamybinio pastato paliktas duobes, paviršių išlyginti bei sutankinti;

(iii) pastogės aukštyje įrengti tinkamą išorės sieną ir sutvarkyti išorinę sieną, kuri prieš statybos (griovimo) darbus buvo vidinė Gamybinio pastato siena (užtaisyti angas, išmušas, nišas, nudaužyti atšokusį tinką, suremontuoti suirusio mūro dalis);

(iv) sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą nuo statinio stogo ir įrengti stogo karnizą arba parapetą ties nugriauta statinio dalimi;

(v) įrengti rūsio sienų, kurios dėl statybos (griovimo) darbų tapo išorinėmis sienomis, vertikaliąją hidroizoliaciją ir drenažą;

(vi) sutvirtinti mūro sienos dalis ties Gamybinio pastato stogu ir apskardinti ar kitaip apsaugoti sienų dalis nuo lietaus poveikio;

(vii) įrengti norminius reikalavimus atitinkančius įėjimo į Gamybinį pastatą iš tos statinio pusės, kurioje Atsakovas vykdė statinio dalies statybos (griovimo) darbus – įrengti įėjimus į patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Šalių sudarytą sutartį, konkrečiai 3.3 punktą numatyta, kad statytojas neįsipareigoja savo lėšomis rekonstruoti ir (ar) remontuoti bendrasavininkų patalpų, išskyrus atvejus, jei tokios patalpos pažeidžiamos.

Pagal sutarties priedą Nr. 7 atsakovas įsipareigojo atstatyti pastato konstrukcijas, kurios tiesiogiai įtakojamos griovimo darbų: užsandarinti atviras pastatų angas, nugriovus pastato korpusus ar patalpas; jei reikalinga – sutvirtinti patalpų konstrukcijas; jei stogo dalis yra griaunama – atstatyti stogo konstrukcijas ir jas užsandarinti; užsandarinti pastatų angas rūsiuose, jei griovimo darbais jos atveriamos; atlikti kitus darbus, numatytus griovimo darbų apraše. Langai į kiemo puisę galės būti įrengiami patalpų savininkų lėšomis.

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

Byloje ekspertas yra nurodęs, kad dalis statybos darbų nebuvo tinkamai atlikti.

Pastato ekspertizėje numatyta, kad nugriautų korpusų vietose likę frontonų plokštumos užtaisytos tam tikslui nepritaikytomis medžiagomis; netinkamai apskardinti sienos ir stogo sandūros elementai po griovimo darbų; po griovimo darbų nesutvirtintos mūro konstrukcijos, po griovimo darbų neužkastos iškasos, duobės.

Atsakovas ginasi nuo šio reikalavimo iš esmės teigimu, kad šalių sutarti sąlyginiai darbai.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

Iš tiesų, dalis statybos darbų įvardinti kaip sąlyginiai, tačiau jie pirmiausia susiję su saugumu

Kita vertus, šalių sudarytoje sutartyje, jos 3.7 punkte numatyta, kad darbai, susiję su Pastato dalies griovimu ir (ar) rekonstrukcija atliekami statytojo, t.y. atsakovo lėšomis.

Dar daugiau, Sutarties 3.3 punkte numatyta atsakovo pareiga atlikti pastato dalies rekonstravimo darbus, įskaitant, bet neapsiribojant Pastato dalies antro ir trečio aukšto konstrukcijų stiprinimą, kitų sprendinių pagal parengtą projektą įgyvendinimą savo sąskaita.

Sutarties 2 skyriuje aptartas pastato dalies griovimas ir atstatymas.

Iš esmės, analizuojant šalių sutartų sąlygų turinį matyti, kad Pastato dalies rekonstrukciją, kuri nėra susijusi su ieškovų patalpų remontu, įsipareigojo savo lėšomis vykdyti atsakovas.

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Būtent tokį ieškinį ir yra pareiškę ieškovai nagrinėjamoje byloje (be kitų jau aukščiau išnagrinėtinų reikalavimų).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).

Iš sisteminės šalių dokumentų analizės matyti, kad atsakovo organizuota dalis rekonstrukcijos darbų įvykdyta netinkamai.

Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nesant tinkamai organizuotiems darbams ieškovai negali naudotis savo patalpomis pagal paskirtį, laikytina, kad atsakovas pažeidė ne tik savo sutartines prievoles tinkamai įvykdyti (organizuoti) pastato rekonstrukciją savo lėšomis, bet ir ieškovų kaip patalpų savininkų teises.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Šiuo atveju tikėtina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo visiškai atsiskaityta, todėl skolos priteisimu atsakovas būtų priverstas antrą kartą skolą atlyginti (nepaisant, kad pirminis skolos sumokėjimas užskaitytas atliktų darbų kaina). Tuo labiau, kad skolos perleidimas atliktas pasikeitus pradinio kreditoriaus vadovui.

Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Atsakovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su jo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

Sistemiškai įvertinus bylos medžiagą, ekspertizės aktą bei šalių atstovų pasisakymus, laikytina, kad ieškovai įrodė, kad atsakovas ne visus statybos darbus organizavo tinkamai, šie darbai numatyti arba sutarties priede ar laikytini išplaukiančiais ir statytojo (atsakovo) pareigos dėl pastato griovimo ir atstatymo darbų, todėl ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovas įpareigotinas atlikti patikslintame ieškinyje nurodomus statybos darbus: nugriauti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), likusius stovėti priestatus; užpilti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliktas duobes, paviršių išlyginti bei sutankinti; pastogės aukštyje įrengti tinkamą išorės sieną ir sutvarkyti visą išorinę sieną, kuri prieš atsakovo UAB „NOTO“ vykdytus statybos (griovimo) darbus buvo vidinė gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siena (užtaisyti angas, išmušas, nišas, nudaužyti atšokusį tinką, suremontuoti suirusio mūro dalis); sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą nuo gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir įrengti stogo karnizą arba parapetą ties nugriauta statinio dalimi; įrengti rūsio sienų, kurios dėl statybos (griovimo) darbų tapo išorinėmis sienomis, vertikaliąją hidroizoliaciją ir drenažą; sutvirtinti mūro sienos dalis ties gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogu ir apskardinti ar kitaip apsaugoti sienų dalis nuo lietaus poveikio; įrengti norminius reikalavimus atitinkančius įėjimus į patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), iš tos statinio pusės, kurioje atsakovas UAB „NOTO“ vykdė statybos (griovimo) darbus.

Kiti šalių pasisakymai neturi ryšio su nagrinėjamu bylos dalyku, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Kadangi ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, jiems iš atsakovo yra priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovai yra sumokėję 263 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovų ieškinys patenkintas visiškai, šis mokestis priteistinas kiekvienam ieškovui po 40,77 Eur (kartu su VĮ Registro centro išlaidomis).

Ieškovai UAB „Juta NT“ patyrė 272,25 Eur teisinės pagalbos išlaidas UAB „Partnera LT“ patyrė 544,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, UAB „Elbela“ patyrė 272,25 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Be to, ieškovai UAB „Juta NT“, UAB „Elbela“, UAB „Partnera LT“, UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Koriandras“ patyrė bendrai 1 903,31 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o ieškovas V. J. – 1 580,06 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismui susipažinus su procesiniais dokumentais matyti, kad ieškovai aktyviai naudojosi savo teise teikti procesinius dokumentus, atsikirtimus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 4 572,37 Eur atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo laikytinas protingos ir jos nėra mažintinos, o ieškovų ieškinį patenkinus visiškai, jos priteistinos ieškovams iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Atsakovas pateikė prašymą priteisti 5 341,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 941 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 2 400,30 Eur išlaidos už ekspertizę. Kadangi ieškovų ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovo atsikirtimai atmesti visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant teisinės pagalbos ir kitas išlaidas) (CPK 80, 93, 98 straipsniai).

Trečiasis asmuo UAB „Grožio medicina“ pateikė prašymą priteisti 3 339,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Birželio projekto administratorius“ patyrė 2 138,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Kadangi byloje abu tretieji asmenys palaikė atsakovą ir buvo jo pusėje (atsiliepimuose taip pat nesutiko su ieškovų keliamais reikalavimais, aktyviai gynė atsakovo poziciją), pagal teismų praktikoje nusistovėjusias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles laikytina, kad jiems nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 89 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta, jog liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas moka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos bei mokami dienpinigiai. Šių išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką detalizuoja Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir išmokėjimo tvarka, patvirtinta LR teisingumo ministro 2002-12-06 įsakymu Nr. 344 (su vėlesniais įsakymo pakeitimais). Pagal šios tvarkos 6 punktą liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo darbo ar įprasto užsiėmimo, proporcingai laikui (įskaitant kelionei reikalingą laiką), nedirbtam dėl jų atvykimo į teismą, mokama kompensacija, ne mažesnė už jų vidutinį darbo užmokestį. Jeigu liudytojas, ekspertas ar vertėjas nedirba, už jų atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo, mokamos faktiškai jų turėtos išlaidos pagal pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus. Kompensacijos dydis nustatomas pagal teismui pateiktą pažymą apie darbo užmokesčio dydį, išduotą dirbančio liudytojo, eksperto ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens. Nepateikus tokios pažymos, pagal nurodytos tvarkos nuostatas kompensacija nemokama. Ekspertas teismui pateikė 3 sąskaitas po 200 Eur , iš viso 600 Eur sumai už dalyvavimą teismo posėdyje. Prie sąskaitos teismui nėra pridėta aukščiau nurodyta pažyma, kuri patvirtintų eksperto valandinį įkainį už sugaištą laiką, dalyvaujant teismo posėdyje arba įrodymai apie patirtas transporto ar kitas pagrįstas išlaidas. Teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad tokios išlaidos priteisiamos tik esant pažymai (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-281-125/2014, Vilniaus apygardos teismo 2019-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-166-912/2019 ir kitos). Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas nepriteisia ekspertui Sauliui Sušinskui 600 Eur išlaidų už dalyvavimą teismo posėdžiuose.  

 CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: 14,15 Eur sumai (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais 

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovų UAB „Juta NT“, juridinio asmens kodas 302546638, UAB „Partnera LT“, juridinio asmens kodas 304255599, UAB „Militeksas“, juridinio asmens kodas 124600773, UAB „Gamlana“, juridinio asmens kodas 125515525. UAB „Elbela“, juridinio asmens kodas 124921583, UAB „Koriandras“, juridinio asmens kodas 121940991, V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB „NOTO“, juridinio asmens kodas 302516926, tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovo UAB „NOTO“, juridinio asmens kodas 302516926, 2017 m. kovo 27 d. surašytą deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą

Panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pagal Valstybės įmonei Registrų centras pateiktą 2017 m. kovo 27 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą.

Įpareigoti atsakovą UAB „NOTO“, juridinio asmens kodas 302516926, pašalinti pažeidimą – atlikti statybos (griovimo) darbus, kurie numatyti „Gamybinio pastato padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projekte” ir yra privalomi pagal statybų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t.y.:

1)       nugriauti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), likusius stovėti priestatus;

2)       užpilti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliktas duobes, paviršių išlyginti bei sutankinti;

3)       pastogės aukštyje įrengti tinkamą išorės sieną ir sutvarkyti visą išorinę sieną, kuri prieš atsakovo UAB „NOTO“ vykdytus statybos (griovimo) darbus buvo vidinė gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siena (užtaisyti angas, išmušas, nišas, nudaužyti atšokusį tinką, suremontuoti suirusio mūro dalis);

4)       sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą nuo gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir įrengti stogo karnizą arba parapetą ties nugriauta statinio dalimi; įrengti rūsio sienų, kurios dėl statybos (griovimo) darbų tapo išorinėmis sienomis, vertikaliąją hidroizoliaciją ir drenažą;

5)       sutvirtinti mūro sienos dalis ties gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogu ir apskardinti ar kitaip apsaugoti sienų dalis nuo lietaus poveikio;

6)       įrengti norminius reikalavimus atitinkančius įėjimus į patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), iš tos statinio pusės, kurioje atsakovas UAB „NOTO“ vykdė statybos (griovimo) darbus. 

Priteisti iš atsakovo UAB „NOTO“, juridinio asmens kodas 302516926, ieškovams UAB „Juta NT“, juridinio asmens kodas 302546638, UAB „Partnera LT“, juridinio asmens kodas 304255599, UAB „Militeksas“, juridinio asmens kodas 124600773, UAB „Gamlana“, juridinio asmens kodas 125515525, UAB „Elbela“, juridinio asmens kodas 124921583, UAB „Koriandras“, juridinio asmens kodas 121940991, V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 40,77 Eur išlaidų kiekvienam.

Priteisti iš atsakovo UAB „NOTO“, juridinio asmens kodas 302516926, ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 580,06 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt eurų 6 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „NOTO“, juridinio asmens kodas 302516926, ieškovams UAB „Juta NT“, juridinio asmens kodas 302546638, ir UAB „Elbela“, juridinio asmens kodas 124921583, po 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 25 centus) teisinės pagalvos išlaidų kiekvienam.

Priteisti iš atsakovo UAB „NOTO“, juridinio asmens kodas 302516926, ieškovui UAB „Partnera LT“, juridinio asmens kodas 304255599, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 centų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „NOTO“, juridinio asmens kodas 302516926, solidariai ieškovams UAB „Juta NT“, juridinio asmens kodas 302546638, UAB „Partnera LT“, juridinio asmens kodas 304255599, UAB „Militeksas“, juridinio asmens kodas 124600773, UAB „Gamlana“, juridinio asmens kodas 125515525, UAB „Elbela“, juridinio asmens kodas 124921583, UAB „Koriandras“, juridinio asmens kodas 121940991, bendrą 1 903,31 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai trys eurai 31 centas) teisinės pagalbos išlaidų sumą.

                 Priteisti iš atsakovo UAB „NOTO“, juridinio asmens kodas 302516926, valstybei 14,15 Eur (keturiolika eurų 15 centų) pašto išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas ieškovė ir atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

                Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                              Gintaras Seikalis