Civilinė byla Nr. e2-98-464/2024

Teisminio proceso numeris 2-55-3-01281-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio  22 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės  akcinės bendrovės „Roquette Amilina“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Roquette Amilina“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Inter Rao Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Roquette Amilina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės AB „Inter Rao Lietuva“ 6 113 348,33 Eur žalos atlyginimą, 12,5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 6 113 348,33 Eur vertės atsakovei AB „Inter Rao Lietuva“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakankant, areštuoti atsakovės AB  „Inter Rao Lietuva“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant su šiomis lėšomis atlikti atsiskaitymus ieškovei.

3.       Nurodė, kad reiškiamas ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas, nes: (1) ieškinyje yra pateikti aiškūs ir nuoseklūs argumentai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, taip pat pateikiami argumentus pagrindžiantys įrodymai; (2) ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus; (3) ieškinys yra išsamus teisinis dokumentas, kuriame detaliai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, argumentai; (4) ieškinys atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nurodytus procesinio pobūdžio reikalavimus.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovė yra nesąžininga, todėl jos atžvilgiu turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad: (1) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 konstatuota, kad atsakovės bankrotas pradėtas neteisėtai, neinformavus didelės dalies kreditorių; (2) atsakovė slepia savo tikrąją savo finansinę situaciją, nes nepateikė valstybės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų audito išvados; (3) atsakovė patiria didžiules ir nepagrįstas teisines išlaidas, kurių tikslas, tikėtina, yra išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; (4) atsakovei yra įgyvendinamos tarptautinės finansinės sankcijos dėl to, kad atsakovę kontroliuoja Rusijos Federacijos prezidentas V. P.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovės AB „Roquette Amilina“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: (1) ieškovės AB „Roquette Amilina“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovei AB „Inter Rao Lietuva“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, už bendrą 6 113 348,33 Eur, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti; (2) nurodė, kad atsakovei neturint pakankamai materialaus turto, areštuotinos, neviršijant bendros 6 113 348,33 Eur sumos, atsakovės piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei bei mokėti darbo užmokestį darbuotojams.

6.       Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

7.       Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 jau yra konstatuotos faktinės aplinkybės, kad atsakovė AB „Inter Rao Lietuva“ dalies savo kreditorių apie jos inicijuojamą bankroto procesą ne teismo tvarka neinformavo, o tai patvirtintą atsakovės nesąžiningumą. Taip pat atsakovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų audito dokumentų ir dėl to ieškinio priėmimo stadijoje nėra galimybės objektyviai įvertinti jos turtinės ir (arba) finansinės padėties, o tokiu atveju ieškinio sumos dydis papildomai pagrindžia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, inicijuotas atsakovės bankroto procesas taip pat įrodo, kad atsakovė turi mokumo problemų.

8.       Tokios byloje nustatytos aplinkybės lėmė teismo išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė AB „Inter Rao Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, dėl to ieškinys yra prima facie nepagrįstas.

9.2.                      Atsakovė turi pakankamai turto sprendimui įvykdyti, kadangi: (1) atsakovės banko sąskaitoje sukaupta 20 265 422,21 Eur; (2) atsakovė yra vienintelė akcininkė keturiose dukterinėse bendrovėse, kurių likutinė vertė 10 926 989,10 Eur; (3) atsakovei nuosavybės teise priklauso ir didelis kiekis 1 007 856,74 Eur vertės nekilnojamojo turto; (4) atsakovei yra skolingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai (AB Litgrid, AS Elering ir AS Augstsprieguma tikls) 13 801 280,33 Eur.

9.3.                      Atsakovės teisinių paslaugų išlaidos yra pagrįstos, kadangi vedamos bylos, ginant atsakovės pažeistas teises, yra inicijuotos dėl nepagrįstų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) veiksmų.

9.4.                      Atsakovė elgėsi sąžiningai, nekviesdama ieškovės į 2022 m. birželio 30 d. atsakovės kreditorių susirinkimą.

10.       Ieškovė AB „Amilina Roquette“ atsiliepime prašo: (1) atskirąjį skundą atmesti; (2) pridėti prie bylos naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė yra nesąžininga, nes nekvietė didžiosios savo dalies kreditorių į kreditorių susirinkimą, kuriame išspręstas atsakovės bankroto ne teismo tvarka pradėjimo klausimas.

10.2.                      Atsakovė pateikia savo turtinės padėties interpretaciją, o ne objektyvius duomenis. Didžioji atsakovės nurodomo turto dalis kelia rimtų abejonių dėl turto nuosavybės, vertės realumo. Atsakovė turi žymių turtinių įsipareigojimų.

10.3.                      Skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atskirajame skunde nurodomi teiginiai nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Apeliantė AB „Inter Rao Lietuva“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: duomenis apie apeliantės banko sąskaitos likutį; teisines išvadas; viešojo pirkimo sutartis; susirašinėjimą su Europos Sąjungos Tarybos atstovais; sąskaitas faktūras; duomenis apie apeliantės turtą; atitinkamų institucijų atsakymus (sprendimus), susijusius su apeliante. Prašomais priimti naujais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti teiginius, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas ir kad ji turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti.

12.       Ieškovė su atsiliepimu taip pat pateikė naujus įrodymus: teisinę išvadą dėl nenugalimos jėgos ir potencialaus kreditoriaus; straipsnį apie apeliantę, išspausdintą portale 15min.lt. Ieškovė 2024 m. vasario 28 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė dar vieną prašymą priimti naujus įrodymus – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą ir sprendimą. Šiais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti teiginius, kad: ji turi vykdytiną reikalavimo teisę apeliantei; apeliantės finansinė padėtis yra bloga; apeliantė  lėšas naudojo neskaidriai.

13.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo (taip pat ir atskirojo skundo; CPK 338 straipsnis) ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Toks draudimas, be kita ko, užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

15.       Nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

16.       Šiame kontekste aktualios ir CPK 180 straipsnio nuostatos, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria apeliantei taikė laikinąsias apsaugos priemones, priėmė išnagrinėjęs ieškovės ieškinyje suformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantei apie tokio prašymo nagrinėjimą pranešta nebuvo, todėl ji neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į šį prašymą ir savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų.

18.       Kita vertus, vien tai, iki skundžiamos 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo apeliantė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir savo teiginių pagrindžiančių įrodymų, savaime nesudaro pagrindo priimti su atskiruoju skundu  apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus.

19.       Nurodydama argumentus bei teikdama įrodymus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo konstatuotas ieškinio preliminarus pagrįstumas kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlyga, apeliantė tvirtina, kad FNTT nepagrįstai taikė jai atitinkamus ribojimus, todėl ieškovė, kol apeliantei taikomos sankcijos, neturi reikalavimo teisės į apeliantę ir ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Tačiau tokios aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio prima facie nepagrįstumas, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir jos galės būti įvertintos tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą), nėra pagrindo aptartų apeliantės įrodinėjimų aplinkybių (kurios galės būti tinkamai įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės) vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą.

20.       Kadangi apeliantės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia ieškinio prima facie nepagrįstumą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, kuriais tokios aplinkybės įrodinėjamos, vertintini kaip neaktualūs, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami kaip neatitinkantys  sąsajumo reikalavimo.

21.       Nepriimami apeliacinės instancijos teisme ir įrodymai, kuriais grindžiama apeliantės poziciją, kad ji turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nei ieškinio sumos dydis, nei asmens turtinė padėtis nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo, nes nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023, 28 punktas).

22.       Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su apeliantės finansine būkle, jos finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, pačios savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, apeliantės prašomi priimti įrodymai taip pat nepriimami taikant jau aptartą įrodymų sąsajumo taisyklę.

23.       Pasisakant dėl ieškovės prašomų priimti naujų įrodymų, pažymėtina, kad teisinė išvada parengta 2023 m. kovo 27 d., taigi ji egzistavo iki ieškovei pateikiant ieškinį pirmosios instancijos teismui (2023 m. lapkričio 20 d.) ir jame prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė neįrodinėja, kad tokį įrodymą ji teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti, neįrodinėja ir to, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vien tai, kad ieškovė šį įrodymą nusprendė pateikti siekdama atsikirsti į atskirojo skundo argumentus, nesudaro pagrindo pripažinti atsiradusios naujo įrodymo pateikimo būtinybės, kaip tai yra sureguliuota CPK 314 straipsnyje.   

24.       Taip pat pažymėtina, kad ieškovės prašoma priimti teisinė išvada yra skirta apeliantės atskirojo skundo teiginiams apie ieškovės reikalavimo teisės į apeliantę nebuvimą paneigti. Jau buvo pasisakyta pirmiau, kad aplinkybė, ar ieškovė turi reikalavimo teisę į apeliantę, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, ji galės ir turės būti įvertinta pirmosios instancijos teisme, taigi ir įrodymai, kurias grindžiami atsikirtimai į būtent tokią apeliantės poziciją, teiktini pirmosios instancijos teismui.

25.       Kaip nesusijusį su sprendžiamu procesiniu klausimu atsisakytina priimti ir ieškovės pateiktą straipsnį apie apeliantę portale 15min.lt., kadangi jame nėra jokių skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui patvirtinti ar paneigti reikšmingų duomenų.

26.       Pasisakant dėl 2024 m. vasario 28 d. apeliacinės instancijos teisme gauto ieškovės prašymo pridėti prie bylos naujus įrodymus (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą ir sprendimą) aktualu tai, kad CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą.

27.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bet koks apeliacinio (atskirojo) skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021). Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-3330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022).

28.       Kadangi ieškovės 2024 m. vasario 28 d. apeliacinės instancijos teisme gauti prašomi priimti nauji įrodymai pateikti pasibaigus atsiliepimo padavimo terminui, jie nepriimami CPK 323 straipsnio pagrindu – tokio įrodymo priėmimas kartu reikštų poreikį dėl jo abiem šalims pasisakyti, t. y. nurodyti naujus argumentus jau pasibaigus terminui, per kurį buvo galima tą padaryti.

29.       Pripažinus, kad šalių prašomi priimti nauji įrodymai neatitinka jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, juos priimti apeliacinės instancijos teismas atsisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

30.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės – jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje   byloje Nr. e2-706-464/2023, 10 punktas).

31.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas abi šias sąlygas pripažino nustatytomis ir apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai visiškai pritaria.  

32.       Priešingai nei atskirajame skunde argumentuoja apeliantė, reikalavimo teisės neturėjimas galėtų būti pagrindas ieškiniui atmesti, tačiau tai neturi teisinės reikšmės vertinant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikį, nes šio procesinio institutui taikyti pakanka reikalavimus įvertinti pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną. Šiame bylos proceso etape ieškinio reikalavimo pagrįstumas negali būti įvertintas iš esmės, pagal byloje surinktų įrodymų visumą, kaip to siekia apeliantė. Spręsdamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-370/2022, 17 punktas).

33.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą pasisakyta ir tokiu aspektu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima spręsti, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

34.       Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovė aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Nustačius aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie ieškinio prima facie pagrįstumą.

35.       Kadangi būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turėtą turtą kitiems asmenims, pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).

36.       Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, pavyzdžiui, turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Šis nesąžiningais laikomų asmens veiksmų sąrašas nėra ir negali būti baigtinis. Be to, sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022; 2024 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-64-577/2024).

37.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jo nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones (CPK 178 straipsnis). Ieškovės vertinimu, apeliantės nesąžiningumą pagrindžia jos veiksmai. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 buvo konstatuotas apeliantės bankroto ne teismo tvarka neteisėto pradėjimo faktas, neinformavus didelės dalies kreditorių. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO,  Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 pripažino, kad apeliantė apie pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka neinformavo kreditorių AB „Orlen Lietuva“, UAB „Philip Morris Lietuva“ AB Lietuvos pašto. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad apeliantės neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

38.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams, kad būtent tokios Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos išvados apie apeliantės elgesį, slepiant nuo kreditorių jos inicijuojamą bankroto procesą ne teismo tvarka, leidžia tikėtinai spręsti apie apeliantės nesąžiningumą, nesiekiant išvengti kreditorių teisių ir interesų pažeidimo. Toks apeliantės elgesys suponuoja išvadą, kad apeliantė gali taip pat pasielgti ir ateityje. Pažymėtina, kad tapačiai šiuos duomenis apie apeliantės elgesį, kaip patvirtinančius jos nesąžiningumą, Lietuvos apeliacinio teismas įvertino ir kitoje, 2024 m. vasario 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-76-370/2024, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo pagal kito apeliantės kreditoriaus (UAB „Orion Global Pet“) prašymą.

39.       Kitokio aptariamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantės turimo turto mase bei jo verte. Atskirojo skundo teiginiai, kad apeliantė turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškinio reikalavimai, viena vertus, nepagrindžiami jokiais įrodymais apie tai, kiek ir kokio dydžio piniginių įsipareigojimų ji turi, juo labiau kad turtinę padėtį apibūdina ne tik turto aktyvas (ilgalaikis ir trumpalaikis turtas), bet ir pasyvas (mokėtinos sumos ir kiti piniginiai įsipareigojimai) bei turtui taikomi apribojimai. Kita vertus, toks faktas, kad pati apeliantė siekė ne teismo tvarka inicijuoti nemokumo (bankroto) procedūrą, patvirtina jos siekį užbaigti ūkinę veiklą dėl blogos turtinės padėties ir paneigia argumentus dėl turto atsiskaityti su kreditoriais, įskaitytinai ir nagrinėjamos bylos ieškove, pakankamumo.

40.       Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir taikė apeliantei disponavimo turtu ribojimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė