Civilinė byla Nr. eA2-3011-1070/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01317-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.9

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BESK“ bankroto byloje.

Teismas

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025, atmetė pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Laivo sandėlis“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „BESK“ bankroto byloje. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos apeliaciniam teismui peržiūrėjus ją apeliacine tvarka ir palikus nepakeistą.

Pareiškėja UAB „Laivo sandėlis“ pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį patvirtinant UAB „Laivo sandėlis“ 245 553,25 Eur finansinį reikalavimą (dėl 146 050 Eur skolos likučio, 22 827 Eur nuostolių atlyginimo bei 76 676,25 Eur delspinigių), įtraukiant pareiškėją į BUAB „BESK“ kreditorių sąrašą su patvirtintu finansiniu reikalavimu.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą šioje byloje, nurodydama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaip proceso atnaujinimo pagrindą (jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas jos finansinį reikalavimą, vadovavosi 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Laivo sandėlis“, UAB „BESK“ ir SA Binaxis Consulting sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties D punktu (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis), kuriame nurodyta, jog pardavėja (UAB „Laivo sandėlis“) patvirtino, kad perleidėja (UAB „BESK“) iki šios dienos sumokėjo iš viso 1 450 000 Eur pagal 2021 m. spalio 7 d. UAB „Laivo sandėlis“ su UAB „BESK“ sudarytą laivo pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjos teigimu, po šios teismo nutarties priėmimo naujai paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškimo nagrinėjimo teisme metu. UAB „Laivo sandėlis“ pripažinta nukentėjusia šalimi ikiteisminiame tyrime dėl žalos (t. y. negauto apmokėjimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su BUAB „BESK“, ir nuostolių), padarytos galbūt įvykdyta nusikalstama veika, susijusia su Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Laivo sandėlis“ negavo 146 050 Eur skolos iš BUAB „BESK“. Be to, buvo gautas 2025 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminį tyrimą atliekančios tarnybos raštas „Dėl informacijos pateikimo“. Šie nauji įrodymai turi esminę reikšmę, nagrinėjant pareiškėjos finansinį reikalavimą, nes paneigia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartyje padarytą išvadą apie atsakovės atsiskaitymą su pareiškėja. Šią aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti buvęs Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu BUAB „BESK“ vadovas T. K. bei buvęs UAB „Laivo sandėlis“ vadovas S. Š.. Nors šių asmenų liudijimai apie tai, dėl kokių priežasčių Reikalavimo perleidimo sutartyje buvo klaidingai nurodyta apmokėta suma už laivą (duomenys neskelbtini), iš esmės skiriasi, tačiau sutampa faktas, kad 146 050 Eur suma nebuvo sumokėta atsakovės pareiškėjai UAB „Laivo sandėlis“. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025. Ikiteisminį tyrimą atliekanti įstaiga, pripažindama pareiškėją nukentėjusiąja ir civiline ieškove, jau konstatavo, kad bendrovė UAB „Laivo sandėlis“ yra patyrusi žalą, t. y. neatgavo 146 050 Eur skolos iš BUAB „BESK“ bei patyrė nuostolius, siekdama šią skolą išieškoti. Faktas, kad nurodyta suma nebuvo sumokėta UAB „Laivo sandėlis“, yra nustatytas ir dėl to nekyla abejonių. Ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas dėl pripažinimo civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime priimtas tik 2025 m. liepos 24 d., tai yra teismui priėmus 2025 m. liepos 11 d. nutartį. Tapusi civiline ieškove ikiteisminiame tyrime pareiškėja UAB „Laivo sandėlis“ įgijo teisę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 181 straipsnio 1 dalį, esant prokuroro leidimui, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pareiškėjai tapo prieinami kiti įrodymai: buvusio UAB „Laivo sandėlis“ vadovo S. Š. apklausos protokolas, gautas pareiškėjos tik 2025 m. rugsėjo 2 d., bei buvusio BUAB „BESK“ vadovo T. K., pasirašiusio UAB „BESK“ vardu ir Pirkimo-pardavimo, ir Reikalavimo perleidimo sutartis, apklausos protokolas. Pirmos instancijos teismas, turėdamas šiuos įrodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagą, paneigiančią, kad BUAB „BESK“ atliko 146 050 Eur mokėjimą), nebūtų priėjęs nutartyje nurodytos išvados. Priimtoje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja nenuginčijo Reikalavimo-perleidimo sutarties D ir E punktuose įrašyto pardavėjo (UAB „Laivo sandėlis“) patvirtinimo, kad perleidėjas (UAB „BESK“) iki sutarties sudarymo dienos sumokėjo 1 450 000 Eur (be PVM), o likusi suma – 700 000 Eur (be PVM); aplinkybė, kad šios sumos nebuvo sumokėtos per Verified Payments, UAB nėra reikšminga, nes lėšos galėjo būti sumokėtos kitais būdais ar per kitas atsiskaitymo įstaigas; tad nėra pagrindo UAB „Laivo sandėlis“ kreditoriniam reikalavimui patvirtinti. Pasak pareiškėjos, jos nauji įrodymai patvirtina, jog iki 2022 m. liepos 22 d. už laivą pagal Pirkimo-pardavimo sutartį buvo sumokėta 1 303 950 Eur, o 2022 m. rugsėjo 23 d. sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį vietoje 1 303 950 Eur buvo nurodyta 1 450 000 Eur dėl galbūt nusikalstamų ar apgaulės veiksmų. Todėl Binaxis Consulting SA pagal Reikalavimo perleidimo sutartį sumokėjus 700 000 Eur į UAB „Laivo sandėlis“ sąskaitą, bendra suma, kurią gavo pareiškėja  pagal Pirkimo-pardavimo sutartį už parduotą Laivą yra 2 003 950 Eur, o likusi neapmokėta UAB „BESK“ skola yra 146 050 EUR. Analogiškos pozicijos dėl proceso atnaujinimo laikosi ir Vilniaus apygardos teismas kitoje byloje Nr. eB2-2698-565/2025, kurioje priėmė 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį, spręsdamas UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą (UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo padalintas į dvi civilines bylas). Teismas nutraukė minėtą civilinę bylą dėl UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo dalyje ir nutarties 28 pastraipoje nurodė, kad: „Naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą“.

Suinteresuotas asmens BUAB „BESK“ bankroto administratorė UAB „Manresa LT“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašo atmesti šį prašymą. Nurodo, kad pareiškėja nuo pat proceso pradžios grindė savo prašymą dėl 245 553,25 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo aplinkybe, jog atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi pagal laivo pardavimo sutartį, be kita ko, akcentuodama ir tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta informacija apie atsakovės sumokėtas lėšas nėra teisinga. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja teikė į bylą įrodymų bei paaiškinimų, kurie buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad neturi neįvykdytų prievolių pareiškėjai, tai patvirtina šalių pasirašyta ir šalims įstatymo galią turinti Reikalavimo perleidimo sutartis. Pareiškėja, siekdama pagrįsti savo poziciją bylos nagrinėjimo metu, galėjo ir privalėjo rinkti bei teikti visus jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tarp jų – ir susijusių asmenų liudijimus, jeigu manė, kad jie yra būtini pareiškėjos pozicijai pagrįsti. Pareiškėja turėjo galimybę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme naudotis CPK 42 straipsnio suteiktomis šaliai procesinėmis teisėmis (pvz., prašyti teismo iškviesti liudytojus), teikti įrodymus savo pozicijai pagrįsti, sudarytų teismui galimybę tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus ir tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais pagrįsti sprendimą (CPK 12, 14 straipsniai). Pareiškėjos su prašymu atnaujinti procesą pateikti S. Š. bei T. K. paaiškinimai, pateikti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įrodymų leistinumo (CPK 177 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) bei betarpiškumo reikalavimų. Todėl tokie duomenys negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios objektyviai negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Be to, liudytojų parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai, kuriuos ištyrę teismai priėmė procesinius sprendimus išnagrinėtoje byloje. Neturi esminės reikšmės ir negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadų ta aplinkybė, kad priimtas nutarimas dėl pareiškėjos pripažinimo nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja išdėstė savo poziciją išnagrinėtoje byloje dėl tariamo netinkamo laivo pardavimo sutarties vykdymo ir raštu, ir žodžiu, teikdama paaiškinimus, kurie buvo įvertinti visų įrodymų kontekste. Todėl vien tik ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas procesinis nutarimas dėl atitinkamo pareiškėjos teisinio statuso įtvirtinimo negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri objektyviai negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nenurodė naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, nes savo prašymą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, pateikdama papildomų duomenų iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip, kaip civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025, taip ir šiuo atveju pareiškėja toliau laikosi tos pačios pozicijos, nurodo tas pačias aplinkybes, bet papildomai pateikia dokumentų iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu siekdama papildyti išnagrinėtą civilinę bylą naujais (papildomais) argumentais bei gauti naują jų įvertinimą.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus proceso dalyviams apie rašytinį posėdį CPK 153 straipsnio 2 dalyje, 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Dėl esminių bylos aplinkybių

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025, kurioje buvo priimta 2025 m. liepos 11 d. nutartis atmesti pareiškėjos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „BESK“ bankroto byloje. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėja tvirtina, jog turi į BUAB „BESK“ 168 877 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 146 050 Eur skola pagal 2021 m. spalio 7 d. UAB „Laivo sandėlis“ ir UAB „BESK“ laivo pirkimo-pardavimo sutartį, o likusi suma – 22 827 Eur – nuostolių atlyginimas, kurį sudaro teisinės pagalbos išlaidos. UAB „Laivo sandėlis“, UAB BESK ir Binaxis consulting SA 2022 m. rugsėjo 23 d. sudarė kreditorių teisių perleidimo sutartį, kuria UAB BESK (Perleidėjas) perleido Binaxis consulting SA (Perėmėjas) visas savo teises, interesus ir įsipareigojimus pagal 2021 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Laivo sandėlis“ (Pardavėjas). Perleidimo sutarties D punkte nurodyta, jog Pardavėjas patvirtina, kad Perleidėjas iki šios dienos sumokėjo iš viso 1 450 000 Eur. Iš viso pagal laivo pirkimo – pardavimo sutartį mokėtina laivo kaina buvo 2 150 000 Eur (be PVM). Perleidimo sutartimi patvirtinta, kad sumokėtoji kainos dalis – 1 450 000 Eur. Likusi suma pagal laivo pirkimo – pardavimo sutartį – 700 000 Eur (Perleidimo sutarties E punktas). Šią kainos dalį įsipareigojo sumokėti Perėmėjas – Binaxis consulting SA (Perleidimo sutarties 1 punktas). Teismas nurodė, kad iš minėtų Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų matyti, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Laivo sandėlis“ patvirtino visos laivo kainos, numatytos 2021 m. spalio 7 d. laivo pirkimo – pardavimo sutartyje, gavimą, išskyrus 700 000 Eur (be PVM), kurią sumokėti turi prievolę ne BUAB BESK, o Binaxis consulting SA. Teismas konstatavo, kad nei UAB „Laivo sandėlis“, nei UAB BESK nenuginčijo 2022 m. rugsėjo 23 d. kreditorių teisių perleidimo sutarties D ir E punktuose įrašyto Pardavėjo (UAB „Laivo sandėlis“) patvirtinimo, kad Perleidėja (UAB BESK) iki sutarties sudarymo dienos sumokėjo 1 450 000 Eur (be PVM), o likusi suma – 700 000 Eur (be PVM). Aplinkybė, kad šios sumos nebuvo sumokėtos per Verified Payments, UAB nėra reikšminga, nes lėšos galėjo būti sumokėtos kitais būdais ar per kitas atsiskaitymo įstaigas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo UAB „Laivo sandėlis“ kreditoriniam reikalavimui patvirtinti.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-786-467/2025. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pareiškėja, skųsdama apeliacine tvarka 2025 m. liepos 11 d. teismo nutartį, buvo nurodžiusi, jog Sandorių vykdymo metu UAB BESK vardu aktyviai veikė T. K.; „Binaxis Consalting SA“ atstovavo M. N. ir V. G.; nurodyti asmenys (V. G. ir T. K.) buvo verslo partneriai; Lietuvos informacinėje naujienų svetainėje „Delfi“ buvo paskelbta apie ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo, kuriame figūruoja ir T. K., o teismas ignoravo pareiškėjos papildomus paaiškinimus dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) ir vykdomo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrajame skyriuje ikiteisminio tyrimo.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje Nr. e2-786-467/2025, kad po atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui UAB „Laivo sandėlis“ 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. liepos 24 d. nutarimą pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė priimti šiuos įrodymus, nurodydamas, kad apeliantė (pareiškėja) teikiamais naujais įrodymais siekia išplėsti atskirojo skundo motyvus, t. y. papildyti naujais argumentais. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėtos bylos dalykas nebuvo nei BUAB „BESK“ civilinės atsakomybės apeliantei UAB „Laivo sandėlis“, nei nemokumo administratorės UAB MANRESA LT (direktoriaus M. T.) pareigų atlikimo (elgesio), šališkumo (pvz., sąsajos su BUAB „BESK“ buvusiu vadovu T. K.) ir panašūs klausimai. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad atskirajame skunde yra pateikti išsamūs paaiškinimai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, BUAB „BESK“ banko sąskaitos ir įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas tariamai ignoravo, įvertinimas; apeliacinės instancijos teismas kompetentingas spręsti byloje fakto ir teisės klausimus, turi pats pašalinti bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, taip pat nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus, dėl to atsisakė priimti pateiktus naujus įrodymus.

Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėdamas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-442-613/2025 pagal ieškovės UAB „Laivo sandėlis“ ieškinį atsakovui S. Š. (nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) ėjusiam UAB „Laivo sandėlis“ vadovo pareigas) dėl žalos atlyginimo. Ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas aplinkybėmis, kad S. Š. pasirašytoje reikalavimo teisių perleidimo sutartyje patvirtino bendrovei nenaudingus, tikrovės neatitinkančius faktus, kad: 1) BUAB BESK visiškai įvykdė pirkimo–pardavimo sutartį ir iki šios dienos nėra jokių šio sandorio pažeidimų (B punktas); 2) UAB BESK (pradinė pirkėja) yra sumokėjusi pagal pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Laivo sandėlis“ 1 450 000 Eur (D punktas); 3) likusi mokėtina katerio kaina buvo 700 000 Eur (2 punktas). Prie prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pridėtos pretenzijos duomenimis UAB „Laivo sandėlis“ po daugiau nei vienerių metų ir keturių mėnesių (nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. reikalavimo teisių sutarties sudarymo iki 2024 m. vasario 12 d. pretenzijos pateikimo) pareiškė atsakovei reikalavimą dėl skolos ir nuostolių pagal pirkimo–pardavimo sutartį atlyginimo. Pareiškėja neinicijavo pirkimo–pardavimo sandorio nutraukimo 4.2 papunkčio pagrindu, nesikreipė į teismą dėl skolos dalies pagal pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo ir (ar) įstatymų nustatyta tvarka neginčijo (ir nagrinėjamoje byloje neginčija) reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kurioje patvirtino ginčijamos skolos sumokėjimą. UAB „Laivo sandėlis“ 2024 m. inicijavo Italijoje katerio arešto procesus ir dėl to patyrė teisinės pagalbos išlaidas, 2025 m. sausio 20 d. inicijavo teisminį procesą (civilinė byla Nr. e2-442-613/2025) dėl žalos atlyginimo iš reikalavimo teisių sutartį pasirašiusio (ginčijamos skolos dalį patvirtinusio) buvusio vadovo S. Š. priteisimo. Galiojanti 2022 m. rugsėjo 23 d. reikalavimo pagal 2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį perleidimo sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pagal galiojančią Reikalavimo teisių perleidimo sutartį atsakovė BUAB BESK nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. neskolinga apeliantei UAB „Laivo sandėlis“ 146 050 Eur pagal pirkimo–pardavimo sutartį (2 150 000 Eur (reikalavimo perleidimo sutarties 2 punktas) – 1 450 000 Eur (reikalavimo perleidimo sutarties D punktas) – 700 000 Eur (reikalavimo perleidimo sutarties E, 2 punktai). Apeliantė nepateikė įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl UAB „Laivo sandėlis“ priteistų 22 827 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakove BUAB „BESK“, įrodymų, kad kateris buvo perduotas atsakovei ir (ar) jo nuosavybės teisės arešto inicijavimo metu priklausė atsakovei (CPK 178 straipsnis). Teisinių paslaugų teikimo santykiai susiklostė tarp „S. B. & C“, „H. D. LLP“, „Piccinini & Partners“, „Vilsprind TM MB“ (paslaugų teikėjai) ir UAB „Laivo sandėlis“ (paslaugų gavėjos) dėl Italijoje inicijuoto „Binaxis Consalting SA“ perduoto katerio arešto proceso. Be to, pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 5 punktą, atsakovė BUAB „BESK“ buvo atsakinga pardavėjai už visus įsipareigojimus pagal pirkimo–pardavimo sutartį iki visiško likusios kainos, nurodytos šio sandorio E punkte, sumokėjimo, t. y. 2022 m. spalio 27 d. Apeliantė patyrė ginčijamus nuostolius 2024 m. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, toje byloje pareiškėja neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad už pareiškėjos galbūt patirtus 22 827 Eur nuostolius turėtų atsakyti atsakovė.

Pareiškėja, pareikšdama šioje byloje nagrinėjamą prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikė teismui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. liepos 24 d. nutarimą pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo. Teismui taip pat pateiktas Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos paklausimas Vilniaus apygardos teismui dėl 2025 m. liepos 11 d. nutarties apskundimo; 2025 m. balandžio 3 d. liudytojo S. Š. apklausos protokolas, 2025 m. balandžio 9 d. liudytojo T. K. apklausos protokolas; Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2025 m. rugsėjo 26 d. raštas, kuriuo pareiškėjai leista susipažinti su liudytojo T. K. 2025 m. balandžio 9 d. apklausos protokolu ir pateikti šiuos duomenis civilinėje byloje bei 2025 m. rugsėjo 2 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolą, kurio duomenimis pareiškėjos direktorius S. P. susipažino su liudytojo S. Š. apklausos protokolu bei gavo jo kopiją.

S. Š. apklausos protokolo duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu minėtas asmuo parodė, kad jis pasirašė 2021 m. spalio 7 d. katerio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kad gavo pagal minėtą sutartį 423 500 Eur avanso, bet vėliau mokėjimai pradėjo vėluoti, liudytojas pradėjo ieškoti pirkėjo, susisiekė su UAB „BESK“ vadovu T. K., kuris nurodė, kad pervedė 150 000 Eur už laivą, bet šie pinigai iš tikrųjų nebuvo pervesti. Pasak S. Š., vėliau T. K. nurodė, kad atsirado trečia šalis „Binaxis consulting SA“, kuri perims visus UAB „Laivo sandėlis“ reikalavimus į UAB „BESK“, S. Š. sutiko su tokiu pasiūlymu, nes T. K. padarė dar vieną 100 000 Eur pavedimą už katerį bei anksčiau buvo įgijęs katerių iš UAB „Laivo sandėlis“. S. Š. tikėjo, kad 150 000 Eur pervedimas anksčiau ar vėliau pasieks UAB „Laivo sandėlis“ sąskaitą, todėl pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartyje, kurioje buvo nurodyta, jog 1 450 000 Eur suma jau sumokėta ir liko sumokėti 700 000 Eur. „Binaxis consulting SA“ pervedė 700 000 Eur sumą vėliau. Pagal 2021 m. spalio 7 d. katerio pirkimo-pardavimo sutartį iš viso buvo sumokėta 2 003 950 Eur (1 203 950 Eur sumokėjo UAB „BESK“, 100 000 Eur – T. K. ir 700 000 Eur - „Binaxis consulting SA“).

T. K., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. buvo areštuotos jo sąskaitos, todėl jis negalėjo finansuoti vadovautos įmonės UAB „BESK“, o ši negalėjo galutinai atsiskaityti su UAB „Laivo sandėlis“. T. K. teigimu, jis niekada nesakė, kad atliko 150 000 Eur mokėjimą už katerį, kad šis pavedimas „užstrigo“ ir kad šiuos pinigus turi gauti UAB „Laivo sandėlis“, jis nederino 2022 m. rugsėjo 23 d. reikalavimų perleidimo sutartyje nurodytos sumokėtos sumos ir nežino, kodėl UAB „Laivo sandėlis“ sutiko su sutartyje nurodyta kaip sumokėta 1 450 000 Eur suma. Galbūt S. Š. 150 000 Eur sumokėjo grynaisiais V. G.. Vieno susitikimo metu S. Š. prašė iš T. K. išrašyti 150 000 Eur kasos išlaidų orderį, kurie neva grynaisiais buvo sumokėti jam kaip UAB „Laivo sandėlis“ direktoriui, bet T. K. atsisakė, nes UAB „BESK“ tuo metu nevedė kasos knygos, nebuvus grynųjų pinigų apyvartos. Vėliau S. Š. informavo T. K., kad perėmė 150 000 Eur skolą sau.

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą baigtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu 

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021, 19 punktas).

Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021, 21 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja mano, kad byloje yra pagrindas atnaujinti procesą, nes ji surado / gavo naujus įrodymus (liudytojų T. K. ir S. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolus, 2025 m. liepos 24 d. nutarimą pripažinti ją civiline ieškove), patvirtinančius, jog paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, t. y. kad suinteresuotas asmuo UAB „BESK“ iš tikrųjų nesumokėjo visos Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos 1 450 000 Eur sumos už katerį. Pareiškėja pripažinta civiline ieškove po 2025 m. liepos 11 d. teismo nutarties priėmimo, pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad gavo minėtų liudytojų protokolus tik 2025 m. rugsėjo mėn. Todėl laikytina, kad ji nepraleido CPK 368 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos papildomai pateiktais dokumentais, mano, kad jie neatitinka reikalavimų esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Teismo vertinimu, pateiktuose dokumentuose nėra pateikta informacija, kuri turi neabejotiną svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai, 2025 m. liepos 11 d. teismo nutartyje padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Teismas prieina prie tokios išvados, įvertinęs tai, kad 2025 m. liepos 11 d. nutartyje buvo konstatuota, jog nei UAB „Laivo sandėlis“, nei UAB BESK nenuginčijo 2022 m. rugsėjo 23 d. kreditorių teisių perleidimo sutarties D ir E punktuose įrašyto Pardavėjo (UAB „Laivo sandėlis“) patvirtinimo, kad Perleidėja (UAB BESK) iki sutarties sudarymo dienos sumokėjo 1 450 000 Eur (be PVM), o likusi suma – 700 000 Eur (be PVM); aplinkybė, kad šios sumos nebuvo sumokėtos per „Verified Payments“, UAB nėra reikšminga, nes lėšos galėjo būti sumokėtos kitais būdais ar per kitas atsiskaitymo įstaigas. 

Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės nurodė savo procesiniuose sprendimuose, kad nesant nuginčytoms Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms dėl 1 450 000 Eur sumokėjo už katerį, pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti patenkintas. Nėra duomenų, kad civilinės bylos Nr. eB2-2389-432/2025 nagrinėjimo metu teismų žinioje buvo bylų, kuriose buvo ginčijamos ir nuginčytos minėtos Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo už katerį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tokių bylų nėra ir pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu. Todėl tebegaliojant visoms Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms, nėra pagrindo išvadai, kad liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos teisę į jos finansinio reikalavimo patvirtinimą, kad šie protokolai turi neabejotiną teisinę svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai.

 Be to, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties matyti, kad pareiškėja buvo nurodžiusi aplinkybes apie ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Pareiškėja nuo pat jos finansinio reikalavimo padavimo Vilniaus apygardos teismui tvirtino, kad negavo iš atsakovės visos Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos sumos. Todėl negalima išvada, kad pateiktuose liudytojų protokoluose nurodyti buvusių pareiškėjos ir suinteresuoto asmens vadovų paaiškinimai patvirtina esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.

Tai, kad pareiškėja buvo pripažinta ikiteisminio tyrimo metu civiline ieškove taip pat savaime nepatvirtina jos nurodytos aplinkybės apie 146 050 Eur sumos nesumokėjimą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, nes šiuo metu neaiški to ikiteisminio tyrimo baigtis. Teismui nustatant faktines aplinkybes konkrečioje byloje, ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūno nutarimas pripažinti tam tikrą subjektą nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo procese paprastai neturi tokios teisinės galios, kaip pvz. įsiteisėjęs teismo sprendimas / nuosprendis, kuriuose konstatuojama, jog tam tikras subjektas, pripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu, patyrė žalą / nuostolius, kurie turi būti atlyginti (CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). Todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad nutarimas pripažinti pareiškėją civiline ieškove savaime patvirtina žymų faktinių duomenų apie lėšų sumokėjimą pareiškėjai pagal laivo pirkimo-pardavimo sutartį skirtumą nuo anksčiau turėtųjų. Juolab kad Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos dėl atsiskaitymo už laivą, kaip minėta pirmiau, nėra nuginčytos. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog turėtų keistis priimta ir įsiteisėjusia 2025 m. liepos 11 d. nutartimi konstatuotų faktų bei proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, įsiteisėjusios teismo nutarties išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai, kad Vilniaus apygardos teismas kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 nurodė, jog naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.  eB2- 2389-432/2025, nereiškia, jog pareiškėjos paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti patenkintas. Teismas prieina prie šios išvados, nustatęs, kad neįgyvendintos konstatuotos galimybės sąlygos – prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodytos esminės naujos aplinkybės.

Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad šioje byloje pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo prasme. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja iš esmės pateikia savo nesutikimą dėl byloje jau išanalizuotų aplinkybių, bet nenurodo esminių paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurių Vilniaus apygardos teismas nebūtų išanalizavęs 2025 m. liepos 11 d. nutartimi bei kurios suponuotų pagrindą abejoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl to pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrindas tenkinti byloje pateiktą suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Teismas, nustatęs, kad 2025 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 2387 Eur, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), bei atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamų klausimą sudėtingumo lygį (teismo vertinimu, byla nėra sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjamos iš esmės naujos aplinkybės, nebuvo reikalingos specialios žinios, suinteresuoto asmens atsiliepimą parengė tas pats advokatas, kuris atstovavo BUAB „BESK“ interesus civilinėje byloje Nr. eB2- 2389-432/2025, šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai), priteisia iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai 954,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimu, atlyginimą (2387 Eur×0,4, Rekomendacijų 2, 7, 8.16 punktai; CPK 443 straipsnio 6 dalis, 3 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 370 straipsnio 3 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, 3 straipsnio 7 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis,

n u t a r i a :

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BESK“ bankroto byloje.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“, juridinio asmens kodas 302128539, suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BESK“, juridinio asmens kodas 304501410, 954,80 (devynių šimtų penkiasdešimt keturių Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                        Svetlana Panina