Civilinė byla Nr. e2-2433-1115/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00374-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 1532,81 Eur skolą, 1300,14 Eur palūkanas, 145,07 Eur delspinigius, 117,25 Eur palūkanų delspinigius, sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį 11-020432-GV – 12,5 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (1532,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį.
2. Ieškovės procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis), per teismo nustatytą terminą atsiliepimas negautas. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsniai).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
4. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 str.).
5. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011 m. gegužės 6 d. AB „Swedbank“ su atsakovu V. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 11-020432-GV (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 11200,00 Lt (3243,74 Eur) kreditas iki 2014 m. balandžio 27 d., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 14,41 proc., metinė palūkanų norma – 12,5 proc. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą Sutartyje nustatyta tvarka bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje nustatytas sumas. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl likusi neapmokėta skolos suma yra 1532,81 Eur.
6. Pradinė kreditorė AB „Swedbank“ 2012 m. gruodžio 6 d. su ieškove UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respbulikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2013 m. liepos 10 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditorės pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.
7. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1532,81 Eur skolą pagal Sutartį yra tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).
8. Vadovaujantis Sutarties 5.1 papunkčiu už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė, po reikalavimo teisės į atsakovo skolą įgijimo, prašo priteisti 1300,14 Eur palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2020 m. vasario 4 d., t. y. beveik už 7 metų laikotarpį. Ieškovės pasyvumas – nesikreipimas į teismą beveik 7 metus yra nepateisinamas ir nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 straipsnis) principų turiniu (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį civlinėje byloje Nr. e2A-415-779/2020). Ieškovė privalo operatyviai ginti savo pažeistas teises, ieškovės vengimas operatyviai ginti savo teises sudaro prielaidą manyti, kad konkrečiai šiuo atveju pati ieškovė nėra suinteresuota tinkamu ir greitu atsakovo prievolių, pagal įgytą reikalavmo teisę, įvykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesikreipė į teismą beveik 7 metus, ieškovės reikalavimas dėl 1300,14 Eur palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2020 m. vasario 4 d., negali būti tenkintinas visa apimtimi, todėl yra mažintinas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mokėjimo palūkanų skaičiavimo terminas mažintinas iki 3 metų laikotarpio. Ieškovei iš atsakovo priteistina 574,80 Eur palūkanų.
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010), taigi atsakovui nustojus vykdyti prievoles pagal Sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko. Sutartimi pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 12,5 procentų palūkanų normos skaičiuotinos nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 1532,81 Eur skolą. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 12,5 proc. palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (1532,81 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
11. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė dėl 0,05 proc. netesybų dydžio, taikomų atsakovui už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 145,07 Eur delspinigių sumą ir 117,25 Eur palūkanų delspinigių sumą (už 180 d.) skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. vasario 4 d. Atsižvelgiant į išdėstyta tai, iškovei iš atsakovo priteistina 145,07 Eur delspinigių ir 117,25 Eur palūkanų delspinigių.
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 2369,93 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
13. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 70 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 53,90 Eur (70,00 Eur × 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
14. Ieškovei grąžintina 5 Eur dydžio permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą iš kiekvienos šalies išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 1 532,81 Eur (tūkstančio penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų 81 ct) skolos, 574,80 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 80 ct) mokėjimo palūkanas, 145,07 Eur (šimto keturiasdešimt penkių eurų 7 ct) delspinigius, 117,25 Eur (šimto septyniolikos eurų 25 ct) palūkanų delspinigius, 12,5 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 1 532,81 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 2 369,93 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 53,90 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 5,00 Eur (penkių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gruodžio 9 d. AB „Swedbank“ banke, permoką, mokėjimo nurodymas Nr. AAC-37 (sumokėta 75 Eur). Žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Indrė Savkinienė