Civilinė byla Nr. 2-151/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Corpus Medica“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Corpus Medica“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas AB „Sanitas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Corpus Medica“, prašydamas priteisti 913 526 Lt žalos atlyginimą, ieškinį grįsdamas tuo, jog atsakovui prekiaujant vaistiniu preparatu Citramon phs, ieškovas prarado 913 526 Lt pelno.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitą. Nurodė, jog bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 913 526 Lt sumą.
Atsakovas UAB „Corpus Medica“ kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovą AB „Sanitas“ pateikti atsakovo 1 021 373 Lt dydžio nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Prašyme nurodė, kad ieškovo prašymu Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą 913 526 Lt sumai. Atsakovas nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovui perdėtą pranašumą bei varžo atsakovo teises ir interesus, dėl ko jis patiria ir ateityje patirs nuostolius. Tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas trunka ne vienerius metus, todėl prognozuojami atsakovo nuostoliai yra ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir negautos pajamos. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovas sustabdė prekybą vaistiniu preparatu Citramon phs. 2008 m. atsakovas, prekiaudamas šiuo preparatu, turėjo 278 234 Lt pelno, todėl atsakovo nuostoliai yra prarastas pelnas, kuris per metus vidutiniškai sudarytų 200 000 Lt, o, įvertinant bylos nagrinėjimo trukmę (mažiausiai 3 metai) – 600 000 Lt. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neleidžia atsakovui dalyvauti viešuosiuose konkursuose, nes jis negali pateikti viešųjų pirkimų metu reikalaujamų pažymų iš VĮ Registrų centro apie veiklos ir turto apribojimų nebuvimą. Tokiu būdu prarandama rinka ir reputacija ne tik užsakovų, bet ir partnerių, kredito įstaigų, tiekėjų tarpe. Šiuos nuostolius atsakovas įvertino 309 279 Lt dydžio suma. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria nuostolius dėl prarastų apyvartinių lėšų išpirkus turtą, kuris antstolio patvarkymu buvo aprašytas. Atsakovo paskaičiavimu per tris metus ši suma siektų 112 094,08 Lt, t.y. tiek pelno negautų atsakovas išėmus iš apyvartos 98 882,42 Lt pinigų sumą.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Corpus Medica“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas nustatė, kad atsakovas prašo užtikrinti galimus atsakovo nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių dydį įvertino 1 021 373 Lt suma, susidedančia iš 600 000 Lt negauto pelno, nutraukus prekybą vaistiniu preparatu Citramon phs, 112 094 Lt negauto pelno, išėmus iš apyvartos 98 882,42 Lt pinigines lėšas, ir 309 279 Lt prarastos ES struktūrinių fondų paramos. Teismas iš pažymėjimo apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre nustatė, kad antstolis R. Budreika, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartį, aprašė konkretų areštuojamą atsakovo turtą – vertybinius popierius, transporto priemones ir dalį nekilnojamojo turto – prekybos patalpų. Teismas sprendė, kad vaistinio preparato išėmimas iš prekybos nėra priežastiniame ryšyje su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes prekyba buvo nutraukta siekiant išvengti pareikšto ieškinio reikalavimo padidinimo. Teismas, nustatęs, kad atsakovo prašymas dėl 112 094 Lt nuostolių, grindžiamų negautu pelnu, išėmus iš apyvartos 98 882,42 Lt piniginių lėšų, atlyginimo užtikrinimo teikiamas pakartotinas ir yra grindžiamas tais pačiais argumentais bei įrodymais, kurie buvo atmesti aukštesnės instancijos teismo nutartimi, nevertino ir nesvarstė šių aplinkybių, nes šio klausimo sprendimas jau turi res judicata galią. Teismas sprendė, kad atsakovo galimų 309 279 Lt nuostolių suma dėl prarastos ES struktūrinių fondų paramos yra nepagrįsta ir neįrodyta. Teismas nustatė, kad ES paramos fondas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimas neskirti finansavimo UAB „Cirpus Medina“ paraiškai nėra susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ketino dalyvauti viešuosiuose konkursuose, tačiau dėl keliamų reikalavimų neatitikimo buvo priverstas iš jų pasitraukti, teismui nebuvo pateikta.
Atsakovas UAB „Corpus Medica“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, kylančių iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaistinio preparato „Citramon phs“ išėmimas iš prekybos nėra priežastiniame ryšyje su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymo mastas sudaro beveik 1 mln. Lt, buvo areštuotas visas atsakovui priklausantis turtas. Kadangi ieškinys pareikštas dėl žalos, padarytos prekiaujant vaistiniu preparatu „Citramon phs“, atlyginimo, atsakovui baiminantis, kad ieškovas didins ieškinio sumą ir laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sustabdė jo tiekimą Lietuvos rinkai. Kadangi atsakovas neturėjo kito turto, į kurį galima būtų nukreipti areštą, toks sprendimas atitiko protingo ir apdairaus verslininko standartą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi galiojančią vaistinio preparato rinkodaros teisę ir prekyba juo buvo pelninga, akivaizdu, kad vienintelė tiekimo sustabdymo priežastis buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir pagrįsta prielaida, kad toliau prekiaujant ieškovas piktnaudžiaudamas prašys taikyti papildomai sumai laikinąsias apsaugos priemones.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo 2009 m. kovo 12 d. pirmą kartą pareikštas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo buvo pagrįstas negauto pelno, išėmus iš apyvartos pinigų sumą turto išpirkimui, paskaičiavimu, kad šis prašymas yra išnagrinėtas ir jo išsprendimas turi res judicata galią. Nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui bei nuostolinga atsakovo įmonės veikla yra aplinkybės, kurios sudaro pagrindą persvarstyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymą.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė nuostolių, kuriuos šis gali patirti dėl apribojimų, dalyvaujant viešuosiuose konkursuose. Galiojant teismo nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovas, dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose, negali pateikti pažymos apie apribojimų jo turtui nebuvimą bei įrodymų apie jo atitikimą finansiniams ir techniniams reikalavimams, keliamiems tiekėjui, dalyvaujančiam viešame pirkime. Todėl atsakovas patiria nuostolius dėl ribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsakovui pateikus paraišką gauti finansavimą projektui „UAB „Corpus Medica“ personalo kompetencijų plėtra ir kvalifikacijos kėlimas“, jis naudos ir kokybės etape gavo balų, tačiau jau 2009 m. pavasarį, galiojant turto areštui, vertinant paraiškas ir patikrinus įmonės patikimumą bei pajėgumą, buvo nuspręsta neteikti finansavimo.
4. Kadangi informacija apie turto areštą yra vieša, atsakovo verslo partneriams, atsižvelgiant į arešto mastą, gali kilti įtarimai dėl atsakovo finansinio patikimumo, atsakovas negali gauti iš banko papildomų apyvartinių lėšų paskolų ar kredito linijų forma ir prisiimti skolinių įsipareigojimų. Todėl tas faktas, kad dėl 913 526 Lt turto arešto atsakovas patiria nuostolių, yra akivaizdus.
5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuostolių atsiradimo tikimybė turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, koks turtas buvo areštuotas vykdant teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš byloje esančio pažymėjimo apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre matyti, kad, siekiant užtikrinti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymą, jau beveik vienerius metus areštuotas atsakovo turtas 913 526 Lt sumai. Labai didelės vertės atsakovo turto areštas apriboja jo normalią ūkinę-komercinę veiklą bei konkurencines galimybes šiuolaikinės rinkos sąlygomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas trunka beveik vienerius metus ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartimi nagrinėjimas sustabdytas, egzistuoja pakankamai pagrįsta tikimybė atsakovo nuostoliams atsirasti.
6. Teismas neanalizavo ir nevertino atsakovo prašyme išdėstytų argumentų: 1) didelė teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma (913 526 Lt) sąlygoja nuostolių atsiradimą; 2) nuostolių išieškojimas gali būti apsunkintas, nes ieškovo finansiniai duomenys leidžia abejoti jo gera finansine būkle; 3) ieškovo veiksmų nesąžiningumas; 4) neaiškus terminas, per kurį bus išspręstas ginčas tarp šalių bei bus priimtas ir įsiteisės sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo sustabdyta. Todėl teismo nutartis toje dalyje yra nemotyvuota ir pažeidžianti atsakovo teisę į apeliaciją ir tinkamą procesą.
Ieškovas UAB „Sanitas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad prekybos vaistiniu preparatu Citramon phs nutraukimas neturi jokio priežastinio ryšio su atsakovui pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis, kurioje buvo nuspręsta, kad negautas pelnas, išėmus iš apyvartos pinigų sumą turto išpirkimui, negali būti laikoma atsakovo patirtais nuostoliais, nagrinėjamu atveju turi res judicata galią, teismas pagrįstai nesprendė dėl šios rūšies atsakovo galimų nuostolių. Iš atsakovo pateiktų įrodymų galima daryti vienintelę išvadą, kad atsakovas dalyvavo tik viename viešame konkurse, t.y. teikė paraišką Europos socialinio fondo agentūrai. Tačiau, skirtingai nei teigia atsakovas, turto areštas visiškai neturėjo įtakos sprendimui dėl paraiškos nefinansavimo.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Corpus Medica“ prašymą dėl jo 1 021 373 Lt dydžio nuostolių, galimų dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovo turto, kurio vertė neviršija 913 526 Lt ieškinio sumos, arešto), atlyginimo užtikrinimo. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties padavė atsakovas UAB „Corpus Medica“, kuris skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ginčija netinkamu įrodymų vertinimu, nustatant priežastinį ryšį tarp ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos jis gali patirti dėl šių ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo ir kurių atlyginimo jis įgytų teisę reikalauti ieškinio atmetimo atveju.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Šio instituto tikslas – išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti, kad ieškinio atmetimo atveju atsakovui būtų atlyginti jo realūs, teismo sprendimu priteisti nuostoliai, kuriuos jis patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo byla būtų išspręsta iš esmės ir nuspręsta dėl ieškinio pagrįstumo, galimybė pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo garantijas, suponuoja būtinybę įvertinti šių nuostolių atsiradimo tikimybę, kuri siejama su objektyvaus pobūdžio prielaidomis apie galimų nuostolių atsiradimo realumą. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimo užtikrinimą tik įrodęs, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos jis gali patirti, egzistuoja priežastinis ryšys, t.y. kad nuostoliai, kuriuos jis gali patirti, yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovui UAB „Corpus Medica“ nuosavybės teise priklausantį turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančias pinigines lėšas, nustatant, kad bendra areštuotino turto vertė – 913 526 Lt. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog, vykdant šią teismo nutartį, faktiškai buvo areštuotos atsakovui priklausančios akcijos (15 180 vienetų paprastųjų materialiųjų Bulgarska Roza-Sevtopolis AD-Kazanlak akcijų, 8718 vienetų paprastųjų materialiųjų Sopharma AD akcijų), 5 transporto priemonės ir atsakovui priklausančių 796,17 kv. m. prekybos patalpų, esančių Sukilėlių pr. 61, Kaune, 293/1000 dalis (b.l. 79-85).
Atsakovas UAB „Corpus Medica“ bendrą 1 021 373 Lt dydžio nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumą grindė 600 000 Lt dydžio nuostoliais dėl negauto pelno, nutraukus prekybą vaistiniu preparatu Citramon phs, 112 094 Lt dydžio nuostoliais, išėmus iš apyvartos 98 882,42 Lt piniginių lėšų, ir 309 279 Lt dydžio nuostoliais dėl prarastos ES struktūrinių fondų paramos.
Atsakovo nurodomų 600 000 Lt dydžio nuostolių dėl negauto pelno atsiradimas remiasi prielaida, jog, nenutraukus prekybos vaistiniu preparatu Citramon phs, ieškovas būtų padidinęs nagrinėjamoje byloje prašomų priteisti nuostolių, grindžiamų negautu pelnu, sumą, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, kas, siekiant išvengti įmonės veiklos sustabdymo ir nemokumo, atsakovui neturint jokio kito turto, kuris galėtų būti areštuotas nagrinėjamoje byloje, sąlygojo būtinybę nutraukti prekybą vaistiniu preparatu Citramon phs. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo, motyvuodamas priežastinio ryšio tarp nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nurodomų nuostolių nebuvimu. Sprendžiant nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, galimi nuostoliai pagal savo prigimtį turi būti tiesioginė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju prekybos nutraukimą vaistiniu preparatu Citramon phs ir iš to kylančius atsakovo nuostolius lėmė ne faktiškai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet atsakovo siekis išvengti ieškiniu prašomos priteisti pinigų sumos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto padidinimo, atsižvelgiant į tai, kad pareikšto ieškinio dėl nuostolių atlyginimo faktinį pagrindą sudaro atsakovo tariamai neteisėta prekyba vaistiniu preparatu Citromon phs, sąlygojusi ieškovui pelno praradimą. Todėl atsakovo galimi su prekybos nutraukimu susiję nuostoliai nėra tiesioginė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė.
Atsakovas UAB „Corpus Medica“ nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat grindė iš ES struktūrinių fondų negauta parama projektui „UAB „Corpus Medica“ personalo kompetencijų plėtra ir kvalifikacijos kėlimas“, kurios planuojamas dydis būtų sudaręs 309 279 Lt. Nurodė, jog priežastinio ryšio buvimą sąlygojo tai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis nebeatitiko paramos gavėjo sąlygų ir dėl to buvo nutrauktas projekto finansavimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog šių galimų nuostolių atsiradimą būtų sąlygojęs laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymas. Iš byloje esančio Europos socialinio fondo agentūros 2009 m. gegužės 20 d. rašto Nr. ESF-09-SD-02511 matyti, jog atsakovo projektui buvo nuspręsta neskirti finansavimo dėl ribotos kvietimui teikti paraiškas numatytos ES fondų lėšų sumos (130 000 000 Lt), lyginant su paskutinįjį naudos ir kokybės vertinimo etapą perėjusių paraiškų skaičiumi, kuriomis prašoma finansavimo ir ES fondų lėšų suma – 323 350 881,58 Lt (b.l. 29). Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo dėl finansavimo atsakovo projektui neskyrimo priėmimą sąlygojo nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo turtui pritaikyti suvaržymai, nėra pagrindo pripažinti šių nuostolių atsiradimo galimybės. Apelianto argumentai, grindžiami abstrakčios jo galimybės dalyvauti viešuosiuose konkursuose apribojimu negali būti nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagrindas.
Atsakovas kaip galimus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė 112 094 Lt dydžio negautą pelną. Šių nuostolių atsiradimą grindė 98 882,42 Lt piniginių lėšų panaudojimu automobilių ir akcijų išpirkimui, siekiant išvengti jam priklausančių piniginių lėšų arešto. Nurodė, jog, negalėdamas šių piniginių lėšų panaudoti įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, negali jų sąskaita siekti pelno, kuris, atsižvelgiant į vidutinę atsakovo kapitalo pelningumo normą, per trejus metus sudarytų 112 094 Lt. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo, konstatavęs, jog atsakovo tuo pačiu pagrindu grindžiamas prašymas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šios pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Atsakovui suteikta galimybė pakartotinai bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje kreiptis į teismą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nėra absoliuti. Šią teisę jis pakartotinai byloje gali realizuoti pasikeitus aplinkybėms, sąlygojančioms nuostolių atsiradimą, ar esant naujiems nuostolių atsiradimą patvirtinantiems įrodymams. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas šioje dalyje buvo grindžiamas tuo pačiu pagrindu, nenurodant jokių naujų nuostolių atsiradimo galimybę patvirtinančių aplinkybių ir nepateikiant jokių naujų teisinę reikšmę šio klausimo išsprendimui turinčių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį jo prašymą, remdamasis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi. Apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su civilinės bylos sustabdymu ir nuostolinga jo veikla, negali būti pagrindas pakartotinai spręsti šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybės, kurių atlyginimo jis galėtų reikalauti atmetus ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir teisėtai atmetus atsakovo prašymą, negalima daryti išvados, jog tokiu būdu buvo pažeista proceso dalyvių interesų pusiausvyra ir lygiateisiškumo principas.
Pažymėtina, jog atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetimas nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog atsakovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl konkrečių atsakovo prašyme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovui nedraudžiama, pateikus įrodymus dėl galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovui bet kokiu atveju išlieka teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas
Vytas Milius