Baudžiamoji byla Nr. 1-556-635/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30066-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 18 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė,

sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,

dalyvaujant prokurorui M. M.,

kaltinamajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, senatvės pensininkas, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-12-12 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227 str. 4 d. - 1820 Lt bauda, kuri sumokėta 2014-02-27; 2) 2014-05-08 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 187 str. 3 d. - 4 mėn. viešųjų darbų bausme, kurią atliko 2014-10-09, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2019 m. liepos 16 d., apie 15.47 val., Cintjoniškių g., Šilutė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,76 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 2811 str. 1 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas išgėręs vairavo transporto priemonę. Dėl padarytos veikos gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

2019-07-16 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2019-07-16, 15.47 val., Šilutės m., Cintjoniškių g. sustabdytas automobilis „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui A. R. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,76  promilių girtumas (b. l. 1). 

2019-07-16 įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 15-17) ir jo prieduose – foto lentelėse (b. l. 18-23) užfiksuota, kad įvykio vieta yra Šilutės m., Cintjoniškių g. ties pastatu Nr. 11, kur stovi automobilis „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2019-07-16 sprendimu A. R. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 25). 

VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis 2002 m. gamybos automobilio „Nissan Primera“ vidutinė kaina su PVM yra 1 920 Eur (b. l. 28).

Automobilis „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. R. vardu (b. l. 29). 

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019-07-16, 15.47 val., A. R. pirmojo patikrinimo metu nustatytas 2,76 promilės girtumas, antrojo patikrinimo metu - 16.04 val., nustatytas 2,77 promilės girtumas (b. l. 54-57).

Liudytojas M. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje tyrėju, parodė, kad 2019-07-16 dirbo pagal darbo grafiką, kai 15.21 val., gavo pranešimą apie tai, kad nuo Saugų link Šilutės važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Gavęs Tauragės AVPK OVS budėtojo nurodymą važiavo nurodytu maršrutu ir minėtą automobilį pastebėjo važiuojantį Cintjoniškių gatve. Automobilį sustabdė panaudodamas šviesos ir garso signalus. Prie automobilio vairo sėdėjo pagyvenusio amžiaus vyras, kuris automobilyje buvo vienas. Kilus įtarimui, jog vairuotojas gali būti neblaivus, jam buvo nustatytas neblaivumas, kuris viršijo 1,5 promilės, todėl vairuotojas buvo sulaikytas. Pranešėjas atsisakė būti liudytoju, norėjo išlikti nežinomu (b. l. 49-52). 

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, be jo paties parodymų, jo kaltė patvirtinta alkoholio matuokliu nustatytais duomenimis, liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 str. 1 d.

Dėl laidavimo 

Kaltinamasis ir jo buvusi sutuoktinė D. R. teismui pateikė prašymą dėl kaltinamojo A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis turi užsispyrimo, prieš daug metų metė rūkyti, todėl mano, kad jeigu tuomet pavyko, tai pasiseks ir šį kartą. Jau kelis kartus gydėsi nuo alkoholizmo. Mano, kad kaltinamasis supras savo klaidas ir padarys išvadas. Tiek ji, tiek vaikai bendrauja, kartu keliauja, dalyvauja šeimos šventėse. Esant būtinumui, sutinka sumokėti užstatą.

 BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Kaltinamajam teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, reali žala niekam nebuvo padaryta, charakterizuojamas teigiamai, pensininkas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje A. R. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

Kaltinamasis prašė jo laiduotoja paskirti buvusią sutuoktinę D. R., kuri sutiko būti A. R. laiduotoja ir pateikė tai patvirtinantį raštišką sutikimą. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamojo ir jo buvusios sutuoktinės geri, pastaroji turi teigiamą įtaką kaltinamajam. D. R. dirba, jos elgesiu nusiskundimų nėra. Buvusios darbovietės – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos, charakterizuojama teigiamai. Neteista, administracine tvarka bausta du kartus už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos. D. R. statusas, ją apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės, šeimos ryšiai, leidžia pagrįstai manyti, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką A. R. bei būti laiduotoja, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant terminą vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, jog A. R. anksčiau yra teistas ir nors teistumas išnykęs, tai vertintina kaip kaltinamąjį charakterizuojanti savybė, įvertinus laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį, nustatytinas 300 Eur dydžio užstatas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).    

Kadangi nusikalstamą veiką A. R. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių (1) iki penkerių (5) metų.

A. R. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos metu nebuvo padaryta žala kitai transporto priemonei, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kaltinamajam nustatytinas 2 metų minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos įvykio vietos apžiūros protokolo, kuomet iš A. R. paimtas Vairuotojo pažymėjimas, surašymo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-07-16 (b. l. 15-17; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Nutraukus bylą, kaltinamajam skirtina poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2d. 4p.,71 str.).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2008-09-17 ir 2009-04-10 nutarimus).

Kasacinio teismo praktikoje dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018) akcentuojama tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 7 punktą).

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, išnykusį teistumą, teismas mano, kad yra pagrindas išvadai, jog A. R. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas (BK 40 straipsnis). Kaltinamajam už padarytą veiką skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sudaranti apie 25 proc. automobilio, kurį neblaivus vairavo, vertės) ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Taigi kaltinamasis patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį (dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui), tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą.

Tokiu atveju, atsižvelgdamas į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) paskirtį, teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė, kaip neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, netaikytina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - sustabdymas, naikintinos (b. l. 113-115).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir jį perduoti laiduotojos D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio užstatu vienerių (1) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti D. R. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti trijų šimtų eurų (300 Eur ) dydžio užstatą į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, punktais, 68, 71 straipsniais A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 16 d.,

- 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam A. R., kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja Daiva Jazbutienė