Baudžiamoji byla Nr. 1-3669-1034/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43139-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7;

1.2.25.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Brazdeikienei,

kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Jauniui Svetickui,

laiduotojai R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė : 

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

A. J. 2024 m. lapkričio 2 d. apie 22.39 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.       Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog jo motiną 18.50 val. išvežė su greitąja į (duomenys neskelbtini), nes ji (duomenys neskelbtini), geria vaistus (duomenys neskelbtini). Jis gerai jautėsi, todėl sėdo į automobilį nuvežti motinai vaistus, nes pamiršo juos paduoti, kai ją išvežė su greitąja ir asmens tapatybės kortelę. Nesijautė neblaivus, jautėsi normaliai. Galbūt nuo streso, kai jį sustabdė, buvo keista koordinacija. Tą dieną per pietus vienas gėrė viskį „Jack Daniel‘s“. Negali tiksliai pasakyti kiek buvo išgėręs. Motiną reikia prižiūrėti, ją veža į polikliniką, jai dažnai (duomenys neskelbtini). Yra padavę pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini), laukia sprendimo. Automobilis priklauso jam, jį per pusę pirko su mama. Be pensijos daugiau jokių pajamų negauna. Jo pensija (duomenys neskelbtini) Eur bei vienišo asmens išmoka yra (duomenys neskelbtini) Eur. 2000 m. buvo teistas už veiką, susijusią su neblaivumu. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. R. P. yra jo mamos sesers dukra, su ja susitinka, bendrauja. Kai jos dukra buvo maža ir kai išvykdavo į keliones, pas juos ją palikdavo. Kartą ar keletą kartų per mėnesį bendrauja su R. P. Po šio įvykio praėjus dienai R. P. pasakė kas buvo, ji pasakė: „dabar bus blogai, bus byla, aš palaiduosiu už tave, bet tu turėsi manęs klausyt“. Pusseserė jam yra autoritetas, ji dirba (duomenys neskelbtini), su ja pasitaria dėl vaistų motinai, ji pakonsultuoja. R. P. šeima tvirta, nėra barnių, jie augina ir prižiūri anūkę. Jos darbas 5 min. nuo jo namų, tai dažnai užeina, o jeigu jam reikia, nueina pasitarti. Jo ryšys su R. P. yra artimas, draugiškas, važiuoja kartu į sodą, padeda, kai reikia kažką su elektra paremontuoti. Jaudinasi dėl mamos, perka jai deguonį, nes ji dažnai dūsta. Problemų su alkoholio vartojimu neturi. Labai gailisi dėl to ką padarė, jam tai bus pamoka. Automobilio jam reikia, kadangi vežioja motiną į polikliniką, kartais banką, Sodrą. Turi brolį, jis turi teises, tai kai reikia paveža mamą, kol jo automobilis nepaimtas. (duomenys neskelbtini) jis gyvena su mama ir broliu.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja R. P. paaiškino, kad A. J. yra jos pusbrolis. Norėtų, kad būtų taikytas laidavimas be užstato, nes dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį gauna maždaug (duomenys neskelbtini) Eur. Jos ir A. J. santykiai yra labai artimi, su savo broliu taip nebendrauja kaip su A. Kai jai reikėjo, A. J. padėjo prižiūrėti dukrą, yra labai artimi santykiai ir su jo mama. Susiskambina kas antrą dieną, o susitinka gal kartą ar du kartus į mėnesį. Apie įvykį sužinojo gal po pusantros dienos, buvo šokas. Mano, kad A. J. yra autoritetas, jis ja pasitiki, klauso patarimų. Galėtų dažniau A. J. kontroliuoti bei prižiūrėti, duoti jam patarimų, dažniau po darbo aplankyti, susiskambinti. Dažnai susiskambina su A. J. mama, ji niekada nesiskundė A. J. elgesiu. Yra labai pikta dėl tokio atvejo. Pati transporto priemones vairuoja nuo 18 metų. Jeigu teismas svarstytų laidavimą su užstatu, tai galėtų sumokėti 2 000 Eur. Norėtų, kad teismas atsižvelgtų į tai, jog A. J. tikrai geras žmogus, turbūt labai stresinėje situacijoje buvo, kad pasiryžo vairuoti neblaivus. Ji (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini), išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini), nes buvo (duomenys neskelbtini). Kalbėjo su A. J. apie tai, kad jeigu yra problemų su alkoholiu, tai reikia gydytis, A. J. sakė, kad apsvarstys. Žinojo, kad 2000 m. A. J. buvo sustabdę neblaivų, tačiau kiek jis įpūtė, nežino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. J. parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. nuo pietų pradėjo gerti „Jack Daniels“, kiek išgėrė, negali pasakyti. Vėliau, nežino kodėl, sugalvojo važiuoti iki (duomenys neskelbtini) aplankyti ten gulinčios motinos. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini), iš galo pamatė važiuojantį policijos automobilį, dėl to į ligoninę net nenusuko, o važiavo tiesiai. Pareigūnams įjungus švyturėlius, iš karto sustojo. Priėjus pareigūnams, jis neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Suprato, kad vairuoja neblaivus, bet kodėl taip elgėsi, negali paaiškinti. Tuo metu tiesiog negalvojo, ką daro ir tiek. Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 73-75).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro kortelės matyti, kad pranešėja G. B. apie galimai neblaivų vairuotoją Bendrajam pagalbos centrui pranešė 2024 m. lapkričio 2 d. 22.28 val. Įvykis registruotas ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad dirbant pagal įvykį ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas automobilis „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prie parduotuvės „Maxima“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Privažiavus prie automobilio, automobilis vėl pradėjo judėti. Sustabdžius automobilį, prie vairo sėdėjo vairuotojas A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui išlipus iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, sunkiai vaikščiojo, kalba buvo nerišli. Patikrinus A. J. alkotesteriu, pirmuoju pūtimu vairuotojui nustatytas 2,50 prom. girtumas, o antruoju – 2,56 prom. girtumas. Asmuo paminėjo, kad alkoholį vartojo prieš valandą laiko (b. l. 23-24).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus įvykio vietos protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-34).

Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 2 d. 22.39 val. A. J. buvo nustatytas 2,50 promilės girtumas, tą pačią dieną 22.55 val. – 2,56 promilės girtumas (b. l. 35-36).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyti A. J. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas negali pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 38).

Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. J. (b. l. 42).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Dacia Duster“ 2021 m. vertė yra 12 380 Eur su PVM (b. l. 43).

III.       Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. J. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. 

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jo motiną 18.50 val. išvežė su greitąja į (duomenys neskelbtini). Jis gerai jautėsi, todėl sėdo į automobilį nuvežti motinai vaistus, nes pamiršo juos paduoti, kai ją išvežė su greitąja ir asmens tapatybės kortelę. Nesijautė neblaivus, jautėsi normaliai. Galbūt nuo streso, kai jį sustabdė, buvo keista koordinacija. Tą dieną per pietus vienas gėrė viskį, negali tiksliai pasakyti, kiek buvo išgėręs. Tokie kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 73-75). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir neblaivumo nustatymo aktas, policijos įvykių registro išrašas, alkotesterio kvitai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. J. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,50 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV.       Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su A. J., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. A. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Kaip matyti iš A. J. charakterizuojančios medžiagos, jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, per paskutinius 5 metus yra 2 kartus baustas administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus ir jam paskirtas baudas yra sumokėjęs. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. J. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas A. J. pusseserės R. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, A. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Šiuo atveju atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo pusseserė R. P. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. neteista (b. l. 103), nebausta administracine tvarka (b. l. 102), charakterizuojama teigiamai (b. l. 101). R. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra labai pikta dėl tokio atvejo. A. J. tikrai geras žmogus, turbūt labai stresinėje situacijoje buvo, kad pasiryžo vairuoti neblaivus. Jos ir A. J. santykiai yra labai artimi, susiskambina kas antrą dieną, o susitinka gal kartą ar du kartus į mėnesį. Mano, kad A. J. yra autoritetas, jis ja pasitiki, klauso patarimų. Taigi, galima spręsti, kad R. P. su kaltinamuoju sieja artimi ryšiai, jie dažnai bendrauja, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje R. P. kaltinamojo elgesiui darys pozityvią įtaką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad R. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. P. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes dažnai susitinka ir susiskambina (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėlto siekiant stiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš giminaitę, kuri kartu negyvena, R. P. skirtina A. J. laiduotoja taikant užstatą. Teismo vertinimu, 500 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei sustiprins A. J. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, atsakingai o kartu padės įrodyti laiduotojai, kad jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už A. J. rimtas ir apgalvotas, motyvuos ją atidžiai prižiūrėti A. J. Taigi, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas, taikant 500 Eur dydžio užstatą.

V.       Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

A. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,50 prom. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas beveik sunkus girtumo laipsnis, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, nebaustas administracine tvarka už šiurkščius ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. lapkričio 4 d. (b. l. 79-81, 83-85).

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju A. J. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Teismas nustatė, kad automobilis „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. J. Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilis priklauso jam, jį per pusę pirko su mama. Motiną reikia vežti į polikliniką, jai dažnai (duomenys neskelbtini). Be pensijos daugiau jokių pajamų negauna. Jo pensija (duomenys neskelbtini) Eur, vienišo asmens išmoka yra (duomenys neskelbtini) Eur. Kaltinamojo A. J. gynėjas advokatas J. Svetickas baigiamųjų kalbų metu prašė skirti A. J. dalinį automobilio vertę atitinkančiomis pinigų sumos išieškojimą.  

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nėra galimybės vadovautis nurodyta nuostata, kadangi automobilis „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso būtent kaltinamajam A. J., o ne kitam asmeniui.

Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą A. J. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, po to, kai vartojo stiprų alkoholį, bet ir, būdamas tokios būklės, vyko automobiliu gana didelį atstumą – iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) į ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini). Be to, neblaivumo nustatymo aktu A. J. nustatyti visi galimi neblaivumo požymiai (past. – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) taip pat leidžia spręsti, kad kaltinamojo neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Taip pat pabrėžtina, kad antro tikrinimo metu A. J. netgi nustatytas nežymiai didesnis neblaivumo laipsnis negu pirmojo tikrinimo metu. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas A. J. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Nors gynyba prašė automobilio nekonfiskuoti motyvuojant tuo, kad automobilis pirktas ir motinos reikmėms, motina yra problematiškos sveikatos, ją reikia vežti į polikliniką, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad A. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.  Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatytos tiek nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, tiek kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys yra iš esmės tipinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.  

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos, perduotinas VĮ „Regitra“.  

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su CD disku, kuriame yra bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – taikant 500 Eur užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 4 d. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su CD disku, kuriame yra bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. J., kad: 

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                                   Ramūnas Keidūnas