Baudžiamoji byla Nr. e1-1157-753/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04924-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1;
1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 4 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. vasario 16 d. apie 15.55 val. Anglininkų g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), Apsuonos k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., vairavo M. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,23 promilių girtumas.
Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2021 m. vasario 16 d., ateidamas pas draugą M. K., atsinešė tris plastikinius butelius 1 litro talpos alaus, M. taip pat turėjo alaus. Sėdėdami M. automobilyje gėrė alų ir tvarkė radijo grotuvą. Automobilio spynelėje buvo raktelis. Kažkuriuo momentu sugalvojo nuvažiuoti į kaimo parduotuvę, ko ten reikėjo, pasakyti negali. M. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje ir, kiek pamena, lyg užmigo. Jis sėdėjo prie automobilio vairo ir vairavo M. K. automobilį. Kodėl būtent jis vairavo, pasakyti negali. Vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs ir savo automobilio neturi. Išvažiavęs iš M. kiemo ir nuvažiavęs apie 500 metrų, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą ar tvorą, tiksliai nepasakys. Prisimena, kad automobilis sustojo, jis išlipo, tuo metu jokių pašalinių asmenų nebuvo, tik po kelių minučių priėjo kaimo gyventoja G., kuri jam kažką sakė, tačiau ką, neprisimena. Jis vilkėjo ruda striuke, džinsinėmis kelnėmis, avėjo guminius batus, iš automobilio išlipęs M., kiek pamena, vilkėjo tamsiu sportiniu kostiumu, avėjo lyg tai sportiniais bateliais. Po įvykio alkoholinių gėrimų nevartojo, nes, ko gero, jau nebeturėjo ir vyko į parduotuvę nusipirkti. Eismo įvykio metu jie nenukentėjo, greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta. Įvykio metu automobilis „Opel Signum“ apgadintas, apgadinta ir L. sodybos tvora. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino, galimai G. Atvykusiems policijos pareigūnams jis prisipažino vairavęs M. K. automobilį. Prisimena, kad nustatant girtumą, jis į alkotesterį įpūtė virš 2 promilių (b. l. 60-63).
Be kaltinamojo E. K. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. vasario 16 d. apie 15.55 val. Anglininkų g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), Rūčkakiemio k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., E. K., būdamas neblaivus, kuriam alkoholio kiekio matuokliu pirmu patikrinimu nustatytas 2,34 promilių girtumas, antru patikrinimu nustatytas 2,23 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią M. K. ir padarė eismo įvykį, kurio metu niekas nenukentėjo, kartu važiavo automobilio savininkas M. K., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,22 promilių girtumas (b. l. 1).
Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta G. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. 2021 m. vasario 16 d. apie 15.30 val. išgirdusi didelį triukšmą lauke, išėjo į lauką pažiūrėti ir pamatė nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusį į elektros stulpą bei tvorą tamsiai mėlyną automobilį. Iš automobilio galo lipo tamsiai apsirengęs, su šlepetėmis nepažįstamas vyriškis, kitas rudai apsirengęs, avintis guminiais batais vyriškis jau buvo išlipęs ir stovėjo ant kelio. Matė, kad jis išlipo iš kairės pusės. Asmuo vaikščiojo šalia, niekur nėjo, sakė, kad jis vairavo, bėgti nebandė. Kiek žino, jis – E. K.. Kitas asmuo nuėjo namo apsirengti, sakė, kad jam šalta kojoms. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 14-15).
Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, E. K. gyvena kaimynystėje. 2021 m. vasario 16 d. pas jį atėjęs E. atsinešė alaus, jis tą dieną jau buvo gėręs alaus. Su E. jo (liudytojo) automobilyje „Opel Signum“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) gėrė alų, bendravo ir reguliavo radijo imtuvą. E. gėrė savo atsineštą alų, jis savo, kiek išgėrė, pasakyti negali. Kažkuriuo momentu jis automobilyje užmigo, kur automobilyje sėdėjo, neprisimena, prie vairo tuo metu sėdėjo E. Prieš jam užmiegant kalbėjo, kad reikia nuvykti iki kaimo parduotuvės. Kadangi užsnūdo, negali pasakyti, kaip E. sugalvojo vairuoti jo automobilį. Jis pats vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs, ar E. vairuotojo pažymėjimą turi, nežino, jo neklausė. Pabudęs nuo trenksmo suprato, kad E. važiavo jo automobiliu, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stulpą bei tvorą. Nei jis, nei E. įvykio metu nenukentėjo. Greitoji pagalba į įvykio vietą nebuvo atvykusi. Abiem iš automobilio išlipus, buvo priėjusi moteris, kuri ir iškvietė policiją. Jis tuo metu buvo plonai apsirengęs, avėjo šlepetėmis, todėl vienu metu buvo nuėjęs iki namų apsirengti ir grįžo. Atvykę policijos pareigūnai abiem patikrino blaivumą, kiek į alkotesterį įpūtė E. K., nežino, kiek įpūtė jis, neprisimena. Dėl automobilio „Opel Signum“ apgadinimo E. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Kodėl E. K. sugalvojo vairuoti jo automobilį, nežino (b. l. 17-19).
Įvykio vietoje, adresu Anglininkų g., Apsuonos k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., šalia namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Opel Signum“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia transporto priemonės rastas nulaužtas stulpas, tvoros fragmentai, šalia nulaužto stulpo kabo laidai, transporto priemonė apgadinta po eismo įvykio – sulaužytas priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės, sudaužyti kairės bei dešinės pusės priekiniai ir posūkių žibintai, sulankstytas priekinis bamperis, sulankstyti kairės bei dešinės pusės priekiniai sparnai. Automobilio salone ant vairo bei virš daiktadėžės suveikusios oro pagalvės (b. l. 6-11, 26).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatyta, kad 2021 m. vasario 16 d. 16.26 val. E. K. nustatytas 2,34 promilių girtumas, 16.44 val. – 2,23 promilių girtumas (b. l. 22-23).
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Signum“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra M. K. (b. l. 29).
Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Signum“ vertė su PVM – 2720,00 Eur (b. l. 30).
BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamojo E. K. neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. vasario 16 d. apie 15.55 val. Anglininkų g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), Apsuonos k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., vairavo M. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,23 promilių girtumas.
Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis).
E. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 102).
Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 straipsniai).
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, jog kaltinamasis teistas (b. l. 72-73, 75-77), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 84-92), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 82-83), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 79).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65-66 straipsniais, į E. K. skirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas sulaikyme.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. K. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 7-8 dalys).
Prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašo E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 2 metus. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias E. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. K. pripažino visiškai, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdams neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,23 prom. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius E. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad E. K. nustatytinas prokurorės siūlomas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. 2 metai.
Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Signum“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas ir valdytojas yra M. K. (b. l. 29). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, jog transporto priemonės savininkas M. K. kartu su kaltinamuoju automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat važiavo kartu automobiliu, todėl žinojo, kad kaltinamasis transporto priemonę vairuoja neblaivus, neabejotina, kad transporto priemonės – automobilio „Opel Signum“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei lengvas neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti M. K. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirta kardomoji priemonė panaikintina.
Prokurorės 2021 m. vasario 19 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. K. lengvajam automobiliui „Opel Signum“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo, po to – panaikintinas.
Daiktų, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 90 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. bausmę – 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, laiką, kurį E. K. išbuvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 16 d. 16.27 val. iki 2021 m. vasario 17 d. 10.28 val., t. y. 1 parą, pakeisti į 1 parą arešto, kuri, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytina į paskirtą bausmę, paskiriant E. K. galutinę bausmę – 59 (penkiasdešimt devynias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant E. K. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. K. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metus (dvejus metus), šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Konfiskuoti M. K. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių r. sav.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.
Prokurorės 2021 m. vasario 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. K. lengvajam automobiliui „Opel Signum“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo, po to – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam E. K., kad:
- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Rasa Balsevičienė