Civilinė byla Nr. 2A-194-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18808-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.12;

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;

2.6.10.2.4.1; 2.6.2.1; 2.7.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,

sekretoriaujant Neringai Pažėraitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams L. M., advokatui Dominykui Varnui,

atsakovės A. B. (buvusi pavardė – K.) atstovei advokatei Laimai Razvickienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei A. B. (buvusi pavardė – K.) dėl baudos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, įpareigojimo sunaikinti duomenis.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 39–45) prašė priteisti iš atsakovės 2 896 Eur baudą, 605 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, įpareigoti atsakovę sunaikinti parsisiųstus įmonės duomenis, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2016 m. vasario 24 d. sudarė darbo sutartį, kuria atsakovė nuo 2016 m. kovo 1 d. buvo įdarbinta buhaltere–analitike. 2016 m. kovo 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį dėl konfidencialios informacijos naudojimo, pagal kurią atsakovė buvo supažindinta su tuo, kas bendrovėje laikoma konfidencialia informacija, kaip ja naudotis ir kokia numatyta atsakomybė pažeidus konfidencialios informacijos panaudojimo tvarką. 2017 m. birželio 5 d. buvo gautas atsakovės prašymas atleisti ją iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2017 m. birželio 23 d. Atsakovė 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. birželio 22 d. persiuntė konfidencialią informaciją (skaitmeninius įmonės duomenis) iš darbinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini)@autokurtas.com į savo asmeninio elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini)@gmail.com, tuo pažeisdama konfidencialumo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: neišnešti konfidencialios informacijos už darbo vietos ribų, nenaudoti turimos konfidencialios informacijos kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais (konfidencialumo sutarties 2.2, 2.6 punktai). Atsakovės persiųstuose elektroniniuose laiškuose buvo užfiksuoti ieškovės vidiniai dokumentai (apmokestinamų gaminių tvarka ir ją lydintys dokumentai, kredito aptarnavimo rodikliai (apyvarta, atsargos metų pabaigai, pirkėjų skola, skolos tiekėjams, apyvartinio kapitalo pokytis, mokėtinos palūkanos, grąžintinas kreditas ir kt.), kurie sudaro ieškovės konfidencialią informaciją (konfidencialumo sutarties 1.1.1 punktas). Atsakovei pažeidus konfidencialumo sutartį, iš jos ieškovei turi būti priteista 2 896 Eur bauda (konfidencialumo sutarties 3 punktas). Atsakovė, siekdama nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, ištrynė darbinio elektroninio pašto paskyros duomenis (gautus/išsiųstus laiškus, taip pat ir į savo el. paštą persiųstus laiškus), dėl ko ieškovė kreipėsi į UAB „Mikrotestas“ dėl atsakovės elektroninio pašto atkūrimo ir turėjo 605 Eur išlaidų, kurių atlyginimas turi būti priteistas ieškovei iš atsakovės. Be to, atsakovė įpareigotina sunaikinti parsisiųstus duomenis.

2.       Atsakovė atsiliepimu (1 t., b. l. 49–53) su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad atsakovės perkelta informacija nėra konfidenciali ir nepriskirtina komercinei paslapčiai, nes ir ieškovė, ir jos konkurentai tokius duomenis gali gauti iš VĮ Registrų centro. Bendrovės vyr. buhalterės D. J. dukra ir sūnus, kurie darbo metu susirašinėdavo naudodami darbinį elektroninį paštą, dirba didžiausiam bendrovės konkurentui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė duomenų nėra ir nebuvo perdavusi tretiesiems asmenims neteisėtais tikslais. Atsakovė nuo 2017 m. liepos 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų analitike. Jos eitos pareigos neturi nieko bendro su atsakovės dabartinėmis pareigomis, esamo darbdavio veiklos specifika ir klientais. Jeigu ieškovė mano, kad ieškinyje išvardintos informacijos pašalinimas iš buvusio atsakovės darbinio elektroninio pašto yra laikomas minėtos informacijos perdavimu tretiesiems asmenims, ieškovė, vadovaudamasi konfidencialumo sutarties 4 punktu, turėjo atsakovę atleisti iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (1 t., b. l. 111–121) patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš ieškovės valstybei 7,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

4.       Teismas pažymėjo, kad atsakomybė konfidencialumo sutartį pažeidusiam darbuotojui pagal sutarties sąlygas kyla ne dėl bet kokios informacijos, bet tik dėl konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos pažeidimo, t. y. informacijos šaltinių (laikmenų), kuriuose gali būti konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją, išnešimo už darbo vietos ribų ir konfidencialios informacijos naudojimo ne darbo funkcijų vykdymo, bet kitais tikslais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovės nurodė, kad konkretaus sąrašo, apibrėžiančio, kas sudaro ieškovės konfidencialią informaciją, ieškovė neturi, bet konfidencialios informacijos sąrašas yra įtvirtintas su atsakove sudarytoje sutartyje. Teismas sprendė, kad komercine paslaptimi ieškovė be pagrindo įvardijo viską, kas susiję su darbu bei jo organizavimu, pradedant personalo skaičiumi ir struktūra, balanso duomenimis, baigiant ieškovės parduodamų produktų prekiniais ženklais.

5.       Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta su ieškovės disponavimo konfidencialia informacija tvarka, konfidencialios informacijos sąrašu ir pan., o konfidencialumo sutarties sąlygų formuluotėse naudojamas tokias frazes kaip „visą kitą informaciją“, „bet kokius duomenis“, „bet kokią techninę informaciją ir dokumentaciją“, „bet kokią kitą informaciją, kuriai suteiktas konfidencialios informacijos statusas“ ir pan. teismas vertino kaip teisinių santykių reglamentavimą, neatitinkantį CK 1.116 straipsnio nuostatų. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos nurodyta informacija atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tris sąlygas, kurioms esant informacija pripažįstama komercine paslaptimi (informacijos vertingumas, slaptumas ir protingos pastangos jai išsaugoti), todėl atsakovės veiksmų nelaikė pažeidžiančiais tarp šalių sudarytą konfidencialumo sutartį.

6.       Teismas sprendė, kad bendradarbių vardai ir pavardės neatitinka konfidencialios informacijos sampratos. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad informacija apie darbuotojus ir sąskaitas, pagal kurias galima apskaičiuoti darbuotojo darbo užmokestį, buvo prieinama visiems įmonės darbuotojams, talpinama vidiniame įmonės tinkle (intranete).

7.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 229–230 punktais, sprendė, kad duomenys apie įmonės balansą, pelną, nuostolius, pinigų srautus bei kapitalo pokyčius nėra slapti, kadangi minėtą informaciją skelbti įpareigoja įstatymas. Kadangi ataskaitoms rengti atsakovė naudojo viešai prieinamus duomenis, teismas sprendė, kad nurodyta informacija nėra konfidenciali.

8.       Ieškovės atstovei patvirtinus, kad konkretaus sąrašo, apibrėžiančio, kas sudaro ieškovės konfidencialią informaciją, ieškovė neturi, bei dalį tiekėjų yra paskelbusi viešai, teismas sprendė, jog tiekėjų pavadinimai neatitinka vieno iš konfidencialios informacijos požymių – nėra slapti.   

9.       Teismas nurodė, kad duomenys apie ieškovės turimas prekes ir jų kiekius, prekių įpakavimo svorius, neatskleidžia tiekėjo gamybos ypatumų, jo turimų know-how (praktinės patirties, technologinių naujovių), žinių ir t. t., nes rinkoje egzistuojant plačiai panašių prekių pasiūlai, ūkio subjekto, prekiaujančio minėtomis prekėmis, prekių pasiūla per se (savaime) nelaikytina komercine paslaptimi. Be to, prekių pasiūlos įslaptinimas niekaip nesuderinamas su viena iš pagrindinių ieškovės veiklos krypčių – prekyba sunkvežimių detalėmis.

10.       Teismas sprendė, kad klientams išrašomose PVM sąskaitose–faktūrose nėra jokių konfidencialią informaciją sudarančių duomenų ar kitokios viešai neprieinamos (slaptos) informacijos. Įmonės pavadinimas, jos kodas ir buveinės adresas yra viešai skelbiama informacija, kuri negali būti laikoma konfidencialia.

11.       Teismas pažymėjo, kad tam tikri ieškovės nurodomi duomenys, tokie kaip ieškovės padalinių veiklos analizės, strateginiai planai, detalių savikainos, gali turėti komercinę vertę, tačiau ieškovė nekonkretizavo dokumentų komercinės vertės, neįrodinėjo, kuri atsakovės persiųsta informacija ir kodėl jos turėtojui sukuria konkurencinį pranašumą. Teismas sprendė, kad ieškovės veiklos dokumentų objektai – 2012–2016 m. vykusių pardavimų duomenys, remonto darbų kiekiai, detalių savikainos, kuriuos atsakovė į asmeninį elektroninį paštą persiuntė 2017 m. birželio mėn., buvo analitinio pobūdžio, jų turinys nebuvo nukreiptas į ateitį (siekiant gauti finansinės naudos), taip pat juose neatsispindėjo įmonės praktinė patirtis, technologinės naujovės, kurias panaudojus ieškovei būtų padaryta žala. Dėl to teismas sprendė, kad susisteminti 2012–2016 m. duomenys, kuriuose aptarti jau atlikti ir/ar įvykę veiksmai (faktai), negali juos turinčiam asmeniui sukurti konkurencinio pranašumo (realumo kriterijus), taip pat juose nėra užfiksuota atitinkami strateginiai sprendimai (nukreipti į ateitį), kurių panaudojimas ateityje sukurtų naudą konkuruojančioms įmonėms (potencialumo kriterijus).

12.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai įmonės komercine paslaptimi įvardija ir įmonės vidinių, techninių dokumentų šablonus (formas) (pvz.: gaminių svėrimo aktus ir pan.), nes jie nėra užpildyti, juose nėra jokios informacijos. Analitiniai dokumentai, jų formos ir pan., buvo neatsiejama atsakovės gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, todėl pasibaigus darbo santykiams atsakovė gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.

13.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad negali atsakyti, kaip ieškovė techninėmis ar kitokiomis priemonėmis organizavo konfidencialios informacijos apsaugą, nes atsakymui į šį klausimą reikalingos specialiosios žinios. Atsakovės teigimu, visa minėta informacija jos darbo įmonėje metu buvo talpinama vidiniame įmonės tinkle (intranete) „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio gali prisijungti visi įmonės darbuotojai. Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad konfidencialumo sutartys buvo sudarinėjamos tik su buhalteriais, vėliau (datos nepamena) pradėta konfidencialumo sutartis pasirašinėti su vadybininkais, meistrais. 2016 m. kovo 1 d. konfidencialumo sutartys buvo sudarytos su kai kuriais padalinių vadovais. Atsakovė nurodė, kad jos paruošti analitiniai dokumentai buvo pateikiami padalinių vadovams susipažinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą nepateikė duomenų, jog su visais asmenimis, disponuojančiais ar galinčiais susipažinti su aptariama informacija, buvo sudarytos konfidencialumo sutartys.

14.       Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog informacijos visumą, kuri, ieškovės teigimu, prilyginama konfidencialiai informacijai, buvo siekiama apsaugoti, archyvuoti ją talpinant konkrečioje programoje (duomenų bazėje), ir prieiga prie šios programos būtų apsaugota vardiniu darbuotojui (turinčiam teisę dirbti su konfidencialia informacija) suteiktu prisijungimo ID ir slaptažodžiu. Ieškovė į bylą taip pat nepateikė duomenų, kad konfidencialios informacijos prieinamumas buvo ribojamas kokiomis nors kitomis techninėmis ir/ar organizacinėmis priemonėmis. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė objektyviais įrodymais nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog su ieškovės nurodoma konfidencialia informacija turėjo galimybę susipažinti ir asmenys, nesudarę konfidencialumo sutarčių su ieškove. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė nesiėmė protingų pastangų išsaugoti aukščiau įvardintos informacijos slaptumą.

15.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, jog atsakovė persiuntė ginčo duomenis iš darbinio elektroninio pašto į savo asmeninį elektroninį paštą, ieškovei tapo žinoma tuomet, kai nauja darbuotoja, priimta atleidus atsakovę, informavo neradusi duomenų atsakovės elektroninio pašto dėžutėje. Praktiką, kuomet kitas darbuotojas gali patikrinti ne jam priklausančią pašto dėžutę, teismas, ją vertindamas protingų pastangų konfidencialiai informacijai išsaugoti kontekste, pripažino ydinga.

16.       Atsakovės veiksmų neteisėtumą ieškovė siejo su tuo, kad atsakovė iki darbo santykių nutraukimo likus trims dienoms iš darbinio elektroninio pašto į savo asmeninį elektroninį paštą persiuntė informaciją (dokumentus), ieškovės laikomą konfidencialia informacija. Teismas sprendė, kad tokie atsakovės veiksmai patys savaime nėra neteisėti, nes reikalavimas dėl komercinės paslapties atskleidimo neteisėtumo turi būti grindžiamas ne tik darbuotojo disponavimu komercinę paslaptį sudarančia informacija, bet ir šios informacijos perdavimu kitam ūkio subjektui ar panaudojimu kito ūkio subjekto veikloje. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad duomenų, jog atsakovė būtų persiųstą informaciją perdavusi tretiesiems asmenims, neturi, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė informacijos atskleidimo fakto, kaip neteisėto atsakovės veiksmo (CK 1.116 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės persiųsta informacija yra laikoma ieškovės konfidencialia informacija, kad minėta informacija buvo atskleista tretiesiems asmenims, todėl reikalavimą priteisti baudą, kildinamą iš konfidencialios informacijos naudojimo pažeidimo, atmetė.

17.       Ieškovės atstovė nurodė, kad 605 Eur yra papildomi ieškovės nuostoliai, kurie yra nesiejami su 2 896,00 Eur bauda, tačiau vėliau pažymėjo, jog 605 Eur įeina į baudos (2 896,00 Eur) dydį. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita–faktūra patvirtina, jog ji buvo išrašyta 605 Eur sumai, kurią sudaro 500 Eur abonentinis mokestis už pilną IT sistemos Stamupp priežiūrą ir 105 Eur PVM. Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 500 Eur mokestis yra abonementinis, mokamas nepriklausomai nuo atliktų darbų kiekio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad tarp ieškovės sumokėto abonementinio mokesčio ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl atmetė reikalavimą priteisti 605 Eur nuostolių atlyginimą.

18.       Atsakovė pateikė pažymą apie ginčo duomenų pašalinimą iš kietojo disko bei elektroninio pašto paskyros. Atmesdamas ieškovės atstovės argumentą, kad duomenų šalinimo tikrumą turėtų patvirtinti būtent ieškovei informacinių technologijų sistemos priežiūros paslaugas teikianti UAB „Mikrotestas“, teismas nurodė, kad, nepriklausomai nuo to, kokia informacinių technologijų sistemos priežiūros paslaugas teikianti įmonė pašalino ginčo duomenis, reikalavimas iš esmės yra patenkintas, o dar kartą atlikti tai, kas jau padaryta, nėra galimybės.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 128–135) ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti naujus įrodymus – konfidencialumo sutartis, prisijungimo prie sistemos „(duomenys neskelbtini)“ su slaptažodžių techninėmis priemonėmis apsaugotus duomenis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nepažeidė 2016 m. kovo 1 d. konfidencialumo sutarties.

1.2.                      Teismas nepagrindė išvados apie sutarties sąvokos „konfidenciali informacija“ neaiškumą. Kas priskiriama konfidencialiai informacijai, išsamiai aptarta sutarties 1.1.1.1–1.1.1.11 punktuose, o sutarties 1.1.1.12 punkte papildomai nurodyta, kad tai yra taip pat bet kokia kita informacija, kuriai suteiktas konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties statusas pagal bendrovės vidaus dokumentus ar bendrovės sudarytas sutartis. Konfidencialios informacijos sąrašą pratęsia konfidencialumo sutarties 1.1.2 ir 1.1.3 punktų nuostatos, aiškiai ir dar plačiau apibrėžiančios konfidencialios informacijos ribas – tai informacija, kurios atskleidimas gali sukelti neigiamą poveikį ieškovės ir jos klientų, o taip pat visų jų darbuotojų veiklai ir reputacijai, informacija, kuri turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, nes, nesant atsakovės prašymo ar pozicijos dėl sutarties neaiškumo, nepagrįstai atsakovės naudai aiškino sutarties sąlygas ir sprendė, kad sutartimi yra susitariama ne dėl konfidencialios informacijos, bet dėl komercinės paslapties sąvokos. Dėl nurodytų priežasčių teismas išnagrinėjo bylą ne pagal ieškinį dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymu sukeltų minimalių nuostolių, o pagal CK 1.116 straipsnyje įtvirtintą „komercinės paslapties“ sąvoką ir jos atskleidimą numatančias pasekmes.

1.3.                      Atsakovė, persiųsdama ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, pažeidė konfidencialumo sutartyje nustatytus įpareigojimus, dėl to jai kyla civilinė atsakomybė pagal konfidencialumo sutartį. Teismo išvada, kad ginčo informacijos parsisiuntimas pats savaime nėra neteisėtas, yra nepagrįsta, nes sutartyje įtvirtintas draudimas išnešti konfidencialią informaciją už darbo vietos ribų, naudoti ją kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais (konfidencialumo sutarties 2.2, 2.6 punktai). Būtent už šios pareigos pažeidimą sutarties 3 punkte numatyta sankcija, kurios dydžio pagrįstumo atsakovė neginčijo.

1.4.                      Ieškovė neturi duomenų, kokie subjektai turi prieigą prie elektroninio pašto dėžutės, į kurią buvo persiųsti duomenys, negali įsitikinti, ar atsakovė 2017 m. birželio 20 d. – liepos 17 d. laikotarpiu kopijavo, spausdino, siuntė, pati ar su kitais asmenimis kitame kompiuteryje/USB rakte/atminties kortelėje ar interneto serveryje toliau saugo ir/ar naudoja ginčo informaciją. Dėl to sutarties pažeidimu ir buvo įvardintas bet kokios konfidencialios informacijos išsinešimas, įskaitant ir internetinio ryšio pagalba. Be to, atsakovė neginčija, kad duomenis apie išsiųstus laiškus iš karto ištrynė, sudarydama įspūdį, kad sutarties nepažeidė, taip apsunkindama galimybę ieškovei sužinoti apie sutarties pažeidimą. Atsakovė ne spontaniškai, o apgalvotai siekė pažeisti ir pažeidė sutartį, siekė pašalinti pažeidimo pėdsakus.

1.5.                      Atsakovė pažeidė CK 1.116 straipsnio nuostatas, nes tarp atsakovės parsisiųstos informacijos yra ir viešai neprieinama ieškovės klientų mokumo, apyvartų ir pelno iš šių atskirų klientų informacija, planuojamų projektų informacija ir kitų slaptų duomenų, turinčių neabejotiną komercinę vertę dėl to, kad jų nežino kiti asmenys. Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017).

1.6.                      Teismas pažeidė rungtyniškumo principą ir nepagrįstai neleido ieškovei išsamiai susipažinti su tik 2018 m. rugpjūčio 20 d. į bylą atsakovės pateiktais 6 puslapių apimties išsamiais rašytiniais paaiškinimais, netenkino daugkartinių ieškovės atstovės prašymų atidėti bylos nagrinėjimą arba padaryti pakankamos trukmės pertrauką susipažinimui su dokumentais. Teismas nepagrįstai 2018 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio metu neleido apklausti pakartotinai atvykusios liudytojos – atsakovės buhalterės ir atsakovės tiesioginės vadovės. Teismas atmetė prašymą atidėti posėdį, kad galėtų dalyvauti specialistas, kuris paaiškintų, kaip buvo saugomi įmonės konfidencialūs duomenys, atmetė prašymą padaryti pertrauką, siekiant išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis apeliantė organizavo konfidencialios informacijos apsaugą, kaip ir kur buvo patvirtintas informacijos sąrašas. 

1.7.                      Teismas atmetė 2018 m. kovo 29 d. posėdyje pareikštą atsakovės prašymą išreikalauti duomenis apie ieškovės darbuotojų pasirašytas kitas konfidencialumo sutartis nurodydamas, kad tai neturi reikšmės bylai. Tokiu būdu atsakovei buvo leista vien savo paaiškinimais įrodinėti, kad kiti įmonės darbuotojai nėra pasirašę konfidencialumo sutarčių.

1.8.                      Sprendime nurodoma, kad nėra aišku, kaip ieškovė apsaugojo konfidencialią informaciją sistemoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismas nepadarė pertraukos ir neleido ieškovei pateikti į bylą įrodymus apie tai, jog prie intraneto sistemos jungiamasi tik su slaptažodžiais ir ne visi įmones darbuotojai prieina prie ginčo informacijos.

20.       Atsakovė atsiliepimu (1 t., b. l. 159–168) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovė pažeidė konfidencialios sutarties 2.2 ir 2.6 punktus, tačiau juose kalbama ne apie bet kokios, o apie konfidencialios informacijos panaudojimą. Tai, kad atsakovė parsisiuntė tam tikrą informaciją, nesudarančią komercinės paslapties, nėra laikoma neteisėtas veiksmais, o tuo labiau sutarties pažeidimu. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė parsisiuntė konfidencialią įmonės informaciją, o tai nėra nepagrįstas įrodinėjimo pareigos jai perkėlimas. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškovė nesupranta, kas yra konfidenciali informacija, nes ja laiko bet kokią informaciją, susijusią su įmone, per plačiai aiškina su atsakove pasirašytos sutarties sąlygas. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė panaudojo parsisiųstą informaciją. Ši informacija atsakovei neaktuali, nes ji įsidarbino kitoje įmonėje, kuri neturi nieko bendro su ieškovės veikla. Atsakovė informaciją sunaikino, informacija nebuvo panaudota konkurenciniais tikslais. Konfidencialios informacijos teisinė apibrėžtis yra platesnė nei komercinės paslapties, nes komercinė paslaptis yra tik viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Ieškovė pripažįsta, kad tam tikra informacija yra viešai neprieinama, slapta, turinti komercinę vertę, tačiau ieškinį pareiškė dėl nuostolių atlyginimo, pažeidus konfidencialumo sutartį, t. y. dėl visos atsakovės parsisiųstos informacijos, o ne dėl konfidencialios informacijos netinkamo panaudojimo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi konfidencialumo sutartį, nes neįrodė, jog jos nurodyta informacija atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant informacija pripažįstama komercine paslaptimi. Dėl nurodytų aplinkybių, eliminuojama baudos už netinkamą konfidencialios informacijos panaudojimą ir disponavimą skyrimo galimybė. Teismas nepažeidė rungtyniškumo principo, ieškovei buvo suteikta galimybė teikti įrodymus. Atsakovė nesutinka su prašymu prijungti įrodymus, nes jie neteisėti, pateikti pavėluotai, pateiktos konfidencialumo sutartys galimai suklastotos sutartys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22.       Kaip matyti iš į bylą pateiktos darbo sutarties turinio (1 t., b. l. 14–16), atsakovė 2016 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti ieškovės Kauno padalinio buhaltere – analitike. Pirmąją darbo dieną atsakovė sudarė su ieškove konfidencialumo sutartį (1 t., b. l. 19–22), įsipareigodama neatskleisti jai žinomos konfidencialios informacijos (konfidencialumo sutarties 2.3 punktas), neišnešti informacijos už darbo vietos ribų (konfidencialumo sutarties 2.2 punktas). Konfidencialumo sutarties 3 punkte numatyta atsakovės pareiga atlyginti ieškovės nuostolius, susijusius su atsakovės sutartinių pareigų pažeidimu. Minimaliais nuostoliais šalys įvardijo 2 896 Eur sumą. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2017 m. birželio 23 d. darbuotojos prašymu (1 t., b. l. 17–18). Prieš nutraukiant darbo sutartį atsakovė 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. birželio 22 d. persiuntė iš darbinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) @autokurtas.com į savo asmeninio elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini) @gmail.com skaitmeninius įmonės duomenis (1 t., b. l. 23). Ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovės persiųsta informacija gali būti pripažinta konfidencialia ir ar už jos persiuntimą atsakovei gali būti taikoma atsakomybė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų prijungimo

23.       Apeliaciniame skunde buvo teikiamas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus. Šie prašymai buvo siejami su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad papildomus rašytinius paaiškinimus (1 t., b. l. 95– 100) atsakovė pateikė teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, todėl ieškovė neturėjo galimybės pasirengti atsikirsti į atsakovės argumentus, o teismas atmetė ieškovės atstovės prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, suteikti galimybę pateikti papildomus įrodymus.

24.       Šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 95– 100) nebuvo nurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žodžiu aptartos teismo 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. posėdžių metu (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas: nuo 1 min. 50 sek. iki 51 min. 00 sek.; 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio po I pertraukos garso įrašas: nuo 6 min. 00 sek. iki 34 min. 50 sek.; 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio po II pertraukos garso įrašas: nuo 00 min. 00 sek. iki 1 val. 15 min. 10 sek.). Kitaip tariant, rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė trumpai įvardijo tai, kas buvo pasakyta žodžiu teismo posėdžiuose vertinant kiekvieną iš atsakovės parsisiųstų dokumentų. Be to, į bylą pateiktame CD diske (1 t., b. l. 23) esanti informacija buvo pradėta išsamiai analizuoti dar 2018 m. birželio 5 d. teismo posėdyje (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas: nuo 1 min. 50 sek. iki 51 min. 00 sek.), bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl to, kad dalį įrodymų ištirti teismas nesuspėjo. Ieškovei negalėjo kilti abejonių dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. posėdyje bus toliau tiriami duomenys, kurių konfidencialumą procese įrodinėjo ieškovė, todėl ieškovė turėjo užtikrinti atstovo, galinčio tinkamai komentuoti aptariamų duomenų turinį, dalyvavimą procese. Aplinkybė, kad iki tol bylą vedusią įmonės teisininkę šiame posėdyje pakeitė advokato padėjėja, buvo sąlygota pačios ieškovės sprendimo, todėl ja negali būti grindžiamas argumentas dėl teisės teikti į bylą įrodymus ir paaiškinimus ribojimo. Net jei ieškovė ir manė, kad jos teisės pateikti teismui paaiškinimus dėl į bylą surinktų įrodymų buvo apribotos, šiuos paaiškinimus ieškovė galėjo pateikti apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl teismo atlikto į bylą surinktų įrodymų vertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.

25.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir įrodymų prijungimo buvo iš esmės patenkinti kitais pagrindais Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo (1 t., b. l. 181–184) ir 2019 m. kovo 19 d. nutartimi dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (2 t., b. l. 72–73). Ieškovei buvo suteikta papildoma galimybė pateikti visus ginčui spręsti reikšmingus argumentus ir šiuos argumentus pagrindžiančius įrodymus. 

26.       Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančias apeliacinio skundo argumentų dėl rungimosi principo pažeidimo formalumą, paneigiančias ieškovės argumentus, kad ieškovės teisės įrodinėjimo procese buvo suvaržytos, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl procesinių ieškovės teisių suvaržymo negali būti vertinami kaip pagrindas abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu.

Dėl ginčui taikytinos teisės ir reiškiamo reikalavimo pobūdžio

27.       Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. XII-2603) 7 straipsniu, šiuo metu galiojančios 2017 m. liepos 1 d. redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos negali būti taikomos darbo santykiams, susiklosčiusiems iki kodekso įsigaliojimo. Kadangi ieškovė įrodinėja atsakovės veiksmų, atliktų iki darbo sutarties nutraukimo 2017 m. birželio 23 d., neteisėtumą, ginčo santykiui turi būti taikomos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK normos, reglamentavusios darbo santykių šalių tarpusavio teises ir pareigas.

28.       Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK, skirtingai nei bylos nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos DK 39 straipsnyje, nebuvo tiesiogiai numatyta darbo santykių šalių teisė susitarti dėl konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos. DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo numatyta darbuotojo atsakomybė už įstatyme (CK 1.116 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintos pareigos neatskleisti komercinės paslapties pažeidimą. Tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių, pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo, o pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Kitaip tariant, įstatymas, nors tiesiogiai nenumatė galimybės darbo santykių šalims susitarti dėl konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos, pagal kurią būtų saugoma ne tik komercinę paslaptį sudaranti informacija, bet ir papildomai darbdavio nurodomi konfidencialumo kriterijus atitinkantys duomenys, nebuvo draudžiama sudaryti civilinio pobūdžio susitarimą šiuo klausimu. Kad darbo teisės tiesiogiai nereglamentuojami susitarimai vertintini kaip civilinio pobūdžio sandoriai, pasisakydamas dėl kito iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje DK redakcijoje tiesiogiai neaptarto instituto – nekonkuravimo susitarimų – ne kartą konstatavo kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015). Nurodytų aplinkybių visuma lemia civilinį teisinį kilusio ginčo pobūdį.

29.       Nutarties 28 pastraipoje pateiktas teisinio reglamentavimo išaiškinimas, vertinant jį šalių sudarytos konfidencialumo sutarties (1 t., b. l. 19–22) kontekste, leidžia atmesti kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad spręsdamas, jog ginčo informacija neatitinka komercinei paslapčiai įstatymo nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos nagrinėjimo ribas. Kaip matyti iš konfidencialumo sutarties 1.1 punkte pateiktos konfidencialios informacijos sampratos, konfidencialia buvo įvardinta tiek komercinę paslaptį sudaranti informacija (konfidencialumo sutarties 1.1.1 punktas), tiek ir bet kokia informacija, kurios atskleidimas gali sukelti neigiamą poveikį ieškovės, jos klientų ar darbuotojų veiklai ar reputacijai (konfidencialumo sutarties 1.1.2 punktas), kuri turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad kiti asmenys jos nežino (konfidencialumo sutarties 1.1.3 punktas). Dėl nurodytos priežasties teismo pateikta informacijos analizė komercines paslaptis reglamentuojančių teisės aktų kontekste negali būti vertinama kaip išėjimas už ginčo nagrinėjimo ribų. Kartu pažymėtinas ir ieškovės argumentų nenuoseklumas, apeliacinį skundą grindžiant aplinkybe, kad reikalavimas reiškiamas ne dėl komercinės paslapties atskleidimo, bet dėl naudojimosi konfidencialia informacija tvarkos pažeidimo, tačiau vėliau teikiant argumentus, kad dalis informacijos sudarė bendrovės komercinę paslaptį ir savo poziciją grindžiant teismui papildomai pateiktų buhalterio–analitiko pareiginių nuostatų (2 t., b. l. 68) 1.1.8, 2.9, 4.3 punktuose ir darbo tvarkos taisyklių (2 t., b. l. 4, 22–24) 69.20 punkte įtvirtinta pareiga neatskleisti komercinių paslapčių.

Dėl ginčo informacijos konfidencialumo ir atsakovės veiksmų ja disponuojant teisėtumo

30.       Kaip minėta nutarties 22 punkte, atsakovė dalį jai vykdant darbo funkcijas gautų duomenų 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. birželio 22 d. persiuntė iš darbinio elektroninio pašto paskyros į savo asmeninio elektroninio pašto paskyrą (1 t., b. l. 23). Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės byloje nekilo. Šalys nesutaria dėl to, ar ši informacija turėtų būti pripažįstama konfidencialia, o jos persiuntimas – konfidencialumo sutarties pažeidimu, sukuriančiu pagrindą taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę.

31.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl to, kokia informacija pripažintina konfidencialia, detaliai pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Kasacinis teismas konstatavo, kad informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, skirstoma į keturias grupes: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Toks suskirstymas vertintinas kaip reiškiantis, kad 1–2 grupėse nurodyta informacija neatitinka konfidencialumo kriterijų ir disponavimas ja negali lemti atsakomybės darbuotojui taikymo. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3–4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę.

32.       Reikšdama ieškinį ieškovė tvirtino, kad visa atsakovės persisiųsta informacija atitinka konfidencialios informacijos sampratą pagal konfidencialumo sutarties 1.1 punktą. Atsakovei su tokia pozicija nesutikus, pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. posėdžiuose detaliai išanalizavo kiekvieną keturiais elektroniniais laiškais atsakovės persiųstą dokumentą bei sprendime konstatavo, kad persiųstą informaciją galima suskirstyti į duomenis apie darbuotojus, tiekėjus, klientus, prekes ir įmonės finansinius duomenis. Teismas analizavo, ar šie duomenys turi tris būtinuosius požymius: slaptumą, vertingumą bei protingas pastangas informacijai išsaugoti, aiškiai akcentuodamas, kad šių požymių (ar kurio nors iš jų) nebuvimas lemia informacijos priskyrimą nutarties 31 punkte nurodytoms 1 arba 2 informacijos grupėms, dėl ko jos panaudojimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.

33.       Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad konfidencialumo sutarties 1.1 punkte buvo pateikta per plati, prieštaringa konfidencialios informacijos samprata. Konfidencialumo sutarties 1.1.1 punktu šalys susitarė, kad konfidencialia informacija bus laikomos ieškovės komercinės paslaptys. Detalizuojant, kas sudarys bendrovės komercines paslaptis, buvo nurodyta, kad tai bus iš esmės visa bendrovės finansinė ir buhalterinė informacija (1.1.1.1,  1.1.1.7 punktai), taip pat informacija apie bendrovės klientus, tiekėjus, sutarčių su klientais ir tiekėjais sąlygas (savikainą, kainas, nuolaidas, apyvartą, pelną), pardavimo metodus ir valdymo principus (1.1.1.2–1.1.1.3, 1.1.1.8–1.1.1.9  punktai), visa kita klientų pateikta ar dirbant su jais sužinota informacija (1.1.1.4, 1.1.1.10–1.1.1.11 punktai), kita informacija, kuriai suteiktas konfidencialios informacijos statusas (1.1.1.12 punktas). Tokia konfidencialumo sutarties 1.1.1 punkto formuluotė atskleidžia, kad iš esmės visą įmonės disponuojamą informaciją ieškovė įvardijo ne tik kaip konfidencialią, bet ir kaip priskirtiną komercinėms paslaptims. Nors konfidencialumo sutarties 1.1.1 punkte buvo nustatytas itin platus konfidencialiai priskirtinos informacijos, kuri nebūtinai atitinka slaptumo ir vertingumo kriterijų, sąrašas, konfidencialumo sutarties 1.1.2 ir 1.1.3 punktai, vertinant jų vietą sutarties struktūroje, buvo skirti šiam sąrašui dar papildyti. Tačiau šių punktų turinys atskleidžia, kad ieškovė, vartodama ir taip visa apimančią „bet kokios kitos informacijos“ formuluotę, pripažino, jog konfidencialia informacija gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių atskleidimas gali sukelti neigiamą poveikį ieškovei, jos klientams ar darbuotojams (1.1.2 punktas), ir tik tuo atveju, jeigu šie duomenys turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, (1.1.3 punktas), aiškiai nurodant, kad viešai prieinama informacija nelaikoma konfidencialia (1.1, 5 punktai). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ne formalus informacijos įvardijimas konfidencialumo sutarties 1.1.1 punkte kaip konfidencialios, bet ir jos atitikimas konfidencialumo sutarties 1.1.2 ir 1.1.3 punktuose nurodytiems komercinės vertės bei slaptumo kriterijams sistemiškai aiškinant konfidencialumo sutartį yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.  

34.       Teismas pažymi, kad ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ne visa atsakovės persiųsta informacija yra konfidenciali. Teikdama paaiškinimus 2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas: nuo 1 min. 00 sek. iki 25 min. 00 sek.) ieškovės atstovė patvirtino, kad pirmuoju el. laišku išsiųstuose dokumentuose – knygutėje apie pakuotes, apmokestinamų gaminių sąraše, pakuotės ir apmokestinamų gaminių apskaitos tvarkoje nėra jokios konfidencialios informacijos. Aplinkybę, kad ne visi persiųsti duomenys pripažintini konfidencialiais, ieškovės atstovai pripažino ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 11 min. 10 sek. iki 27 min. 50 sek.). Ši aplinkybė yra akivaizdi ir iš apeliacinio skundo turinio, kadangi, pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime detaliai pasisakius dėl dokumentų komercinės vertės, ieškovė pateikė argumentus tik dėl kai kurių informacijos vienetų (iš esmės susijusių su atsakovės atliktų analizių rezultatais), o didžiosios dalies kitų informacijos vienetų komercinės vertės neįrodinėjo.

35.       Tarp tokių pavyzdžių paminėtini skundžiamame sprendime nurodyti neužpildyti įvairių dokumentų šablonai (pvz., gaminių svėrimo aktai, pakuočių priėmimo aktai ir pan.), atsakovės darbinės veiklos juodraščiai, kuriuose nėra jokios reikšmingos informacijos. Kartu teismas pažymi, kad šiuose dokumentuose pateiktų duomenų apie darbuotojus ar tiekėjus komercinės vertės ieškovės atstovai taip pat negalėjo aiškiai įvardinti (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas: nuo 1 min. 00 sek. iki 25 min. 00 sek.). Net ir užpildytuose svėrimo ar pakuočių tvarkymo aktuose, prekių ar pakuočių sąrašuose iš esmės pateikiami vidinės ieškovės vykdytos apskaitos duomenys, kurie gali būti panaudojami tik ieškovės veikloje. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė veikia prekybos srityje, todėl jos prekių, tiekėjų ar naudojamų pakuočių sąrašai, parengti jų nepapildant komerciniu požiūriu jautria informacija, susijusia su savikainomis, sutarčių su tiekėjais sąlygomis, kainodaros sistema ir pan., negali būti vertinami kaip konfidenciali informacija. Ši informacija neatitinka ir slaptumo kriterijaus, kadangi yra viešai prieinama ieškovės interneto svetainėje ir ieškovės vykdomos prekybinės veiklos vietose.

36.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad didelė dalis persiųstos informacijos buvo pačios atsakovės darbo rezultatas, gautas sisteminant viešai prieinamus ieškovės ir jos konkurentų finansinius duomenis. Finansinės atskaitomybės dokumentuose fiksuojami duomenys (balansas, pelnas (nuostoliai), pinigų srautai, pajamos ir sąnaudos ir t. t.) neatitinka slaptumo kriterijaus, kadangi šie duomenys yra viešai skelbiami, todėl visiems prieinami (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnis, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 straipsnis, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 229–230 punktai).

37.       Net ir tie duomenys, kurie nebuvo viešai prieinami (duomenys apie atskirų ieškovės padalinių ar iš atskirų veiklų gautus rezultatus, apie darbuotojų atliktų darbų apimtis ar išrašytas PVM sąskaitas faktūras), patys savaime negali būti vertinami kaip turintys komercinę vertę bei atitinkantys saugotinos konfidencialios informacijos sampratą dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, duomenys yra orientuoti į praeitį, todėl jų aktualumas yra abejotinas. Antra, ieškovė neįrodė ir tokių duomenų realaus praktinio panaudojamumo. Ieškovė ne tik pripažino neturinti jokių įrodymų, kad persiųstais duomenimis buvo faktiškai naudojamasi (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 11 min. 20 sek. iki 13 min. 5 sek.), bet ir akcentuodama, kad tarp šalių nebuvo konflikto, atsakovė perėjo dirbti į geriau apmokamą darbą, kaip labiausiai tikėtiną dokumentų persisiuntimo priežastį nurodė vėlesnį šių dokumentų kaip pavyzdžio panaudojimą (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 24 min. 30 sek. iki 25 min. 30 sek.). Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė, nurodydama, kad persiųsti duomenys nebuvo niekam perduoti, atsakovė nesiekė jokios naudos, laiškus persiuntė spontaniškai, norėdama turėti dokumentų šablonus, pateiktos informacijos turinys niekaip nesusijęs su naujame darbe jos vykdomomis funkcijomis (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 51 min. 20 sek. iki 1 val. 10 min. 00 sek.). Šios aplinkybės leidžia kaip labiausiai tikėtiną vertinti atsakovės poziciją, kad jai labiau reikšmingais buvo duomenys apie dokumentų formą, bet ne naudotos informacijos turinys, t. y. jos veiksmai buvo nukreipti į nutarties 31 punkte nurodytos informacijos, kuri tampa neatsiejama gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, persiuntimą.

38.       Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 11 min. 10 sek. iki 27 min. 50 sek.) ieškovė nurodė, kad dalis persiųstos informacijos atitinka nurodytąją atsakovės perduodamų darbų sąraše (1 t., b. l. 140; 2 t., b. l. 71). Teisėjų kolegija dar 2019 m. vasario 14 d. nutartyje ieškovei išaiškino, kad atsakovė byloje neįrodinėjo, jog persiųsta informacija jai buvo reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Be to, kaip apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, pati atsakovė 2018 m. birželio 5 d. teismo posėdyje pripažino aplinkybę dėl darbų perdavimo.

39.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad analitiniai duomenys (padalinių veiklos analizės, strateginiai planai, palyginamosios analizės) gali turėti komercinę vertę, tačiau ieškovė, formaliai akcentuodama informacijos atitikimą konfidencialumo sutarties 1.1.1 punkto reikalavimams, komercinės informacijos vertės neįrodinėjo, nenurodė jų reikšmę patvirtinančių aplinkybių (2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio po II pertraukos garso įrašas: nuo 00 min. 00 sek. iki 1 val. 15 min. 10 sek.), taip pat nepateikė įrodymų, kad ši informacija buvo tinkamai saugoma.

40.       Pasisakydamas dėl nutarties 32 punkte nurodyto konfidencialios informacijos požymio – protingų pastangų informacijai išsaugoti, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog informacija, kurią atsakovė persiuntė, buvo saugoma. Įvertinusi šį argumentą teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

20.1.                      Ieškovei apeliaciniame skunde nurodžius, kad jos galimybės pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog buvo imtasi priemonių duomenims apsaugoti, buvo apribotos, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi (1 t., b. l. 181–184) ieškovei buvo nustatytas papildomas terminas pateikti visus turimus ginčui išspręsti reikšmingus duomenis. Ieškovei taip pat buvo išaiškinta, kad, duomenų nepateikus, ginčas bus išspręstas pagal į bylą surinktą medžiagą.

20.2.                      Nors ieškovė dar apeliaciniame skunde nurodė, kad konfidencialumo sutartys buvo sudarytos ir su kitais darbuotojais, turėjusiais teisę susipažinti su konfidencialia informacija, šiai aplinkybei pagrįsti ji pateikė vos keturias sutartis (1 t., b. l. 136–139, 141–152). Vykdydama teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą pateikti visus duomenis apie darbuotojus, turėjusius galimybę susipažinti su konfidencialia informacija, bei su jais sudarytas konfidencialumo sutartis, ieškovė pateikė tokių darbuotojų sąrašą (2 t., b. l. 5). Įvertinusi šį sąrašą teisėjų kolegija pažymi, kad sąraše įvardinti 22 asmenys. Tarp šių asmenų nėra liudytoja apklaustos ieškovės vyr. buhalterės D. J., su kuria sudaryta konfidencialumo sutartis pateikta teismui. Be to, atskiruose dokumentuose, susijusiuose su Kauno padalinio rezultatais (pvz., „Kaunas_balandis“, „Kaunas_gegužė“) nurodomi padalinio vadovas M. K., serviso vadovas D. V., kurių taip pat nėra konfidencialumo sutartis sudariusių asmenų sąraše. Šiame sąraše nėra ir administratorės G. M., kuriai, kaip nurodė atsakovė, buvo skirta 2016 m. mokėjimų statistika, kadangi pati administratorė šios informacijos nemokėjo susisteminti iš duomenų bazės (2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio po I pertraukos garso įrašas: nuo 6 min. 00 sek. iki 34 min. 50 sek.). Sąraše taip pat nėra ir S. K., kurį kaip asmenį, turėjusį galimybę susipažinti su konfidencialia informacija, tačiau atsisakiusį pasirašyti konfidencialumo sutartį, teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu įvardijo ieškovės atstovai (2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 11 min. 10 sek. iki 27 min. 50 sek.). Šios aplinkybės, vertinant jas kartu su atsakovės raštu pateiktais argumentais, kad ieškovė nepateikė nei jokių oficialių duomenų apie bendrovės struktūrą, nei konfidencialumo sutarčių registro (2 t., b. l. 45–47), bei aplinkybe, kad duomenys teismui teikti dalimis, vis randant naujų įrodymų, aiškiai parodo ieškovės pozicijos dėl tinkamos konfidencialios informacijos apsaugos įgyvendinimo tvarkos bendrovėje subjektyvumą bei neatitikimą tikrovei.

20.3.                      Šią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad net ir pateikusi 22 darbuotojų, turėjusių galimybė susipažinti su konfidencialia informacija, sąrašą ieškovė į bylą pridėjo tik su 7 iš jų sudarytų konfidencialumo sutarčių kopijas (1 t., b. l. 19–22, 136–139, 145–152; 2 t., b. l. 13–14, 20–21, 32–33). Be to, ieškovės atstovai teismo posėdžio metu pripažino, kad konfidencialumo sutartis nebuvo sudaryta ne tik su S. K., bet ir su sąraše nurodytu Vilniaus padalinio vadovu D. Č., kuriam buvo leista toliau vykdyti funkcijas net ir atsisakius sudaryti konfidencialumo sutartį (2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 11 min. 10 sek. iki 27 min. 50 sek.). Šios aplinkybės, viena vertus, parodo, kad duomenys, susiję su konfidencialumo sutarčių sudarymu, nebuvo tinkamai tvarkomi ir saugomi, kita vertus, leidžia spręsti, kad į aptariamą pareigą buvo žiūrima formaliai, atskiriems darbuotojams sukuriant skirtingas sąlygas.

20.4.                      Aplinkybę, kad ne su visais darbuotojais buvo pasirašytos konfidencialumo sutartys, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytoja apklausta ieškovės vyr. buhalterė D. J. (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 1 val. 32 min. 00 sek. iki 1 val. 38 min. 20 sek.). Liudytoja nurodė, kad sutartys pradžioje buvo pasirašomos su buhalteriais, vėliau – su vadybininkais, meistrais. 2016 m. kovo 31 d. konfidencialumo sutartis buvo pasirašę ir kai kurie padalinių vadovai.

20.5.                      Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ir atsakovės argumentą, kad ieškovės požiūrio į konfidencialios informacijos apsaugą formalumą patvirtina ir liudytojos D. J. pripažinta aplinkybė, jog jos dukra dirba buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 1 val. 32 min. 00 sek. iki 1 val. 38 min. 20 sek.), t. y. bendrovėje, kurią ieškovė įvardija tiek kaip savo tiekėją, tiek ir kaip konkurentę, bei kurios finansinius duomenis vykdydama darbo funkcijas atsakovė taip pat analizavo. Šios situacijos ieškovė nevertino kaip galinčios kelti grėsmę konfidencialios informacijos saugumui.

20.6.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad dalis informacijos (pvz., susijusios su darbuotojų vykdytų funkcijų apimtimis ir jiems priskaičiuotomis išmokomis) buvo prieinama ne tik administracijos darbuotojams, bet visam įmonės personalui. Nors apeliacinio proceso metu ieškovė pateikė papildomus duomenis, susijusius su informacinių sistemų naudojimu (1 t., e. b. l. 153–155; 2 t., b. l. 6–12, 15–19, 26–31), šie duomenys yra arba teorinio pobūdžio (pvz., „Informacinis Personalo skaitos biuletenis 2007“), neleidžiantys tinkamai įvertinti, kokia buvo faktinė situacija įmonėje, arba vėlesnio laikotarpio, kai, kilus ginčui su atsakove, ieškovė galimai ėmėsi papildomų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti. Tas pats pasakytina ir apie į bylą pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2 t., b. l. 34–42), kuriame užfiksuotos ne ginčui aktualiu laikotarpiu, bet bylos nagrinėjimo metu, egzistavę kompiuterinės sistemos apsaugos priemonės.

41.       Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti persiųstų duomenų slaptumą, vertingumą bei protingas pastangas informacijai išsaugoti, kaip būtinąsias sąlygas konstatuoti duomenų konfidencialumą.

Dėl ieškovės prašomų taikyti teisinių pasekmių

42.       Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę sunaikinti neteisėtai parsisiųstus duomenis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šį įpareigojimą atsakovė yra įvykdžiusi, todėl tenkinti aptariamą reikalavimą nėra pagrindo. Atsakovė į bylą pateikė duomenų ištrynimo faktą patvirtinančius įrodymus (1 t., b. l. 71–74). Tvirtindama, kad atsakovė įpareigojimą įvykdė netinkamai, jog duomenų ištrynimą turi patvirtinti ieškovės pasirinktas paslaugos tiekėjas, ieškovė negalėjo aiškiai įvardinti, kaip reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimas turėtų būti vykdomas (2018 m. kovo 29 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 9 min. 25 sek. iki 17 min. 00 sek.; 2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 36 min. 50 sek. iki 40 min. 30 sek. ir nuo 47 min. 00 sek. iki 48 min. 45 sek.). Atsakovei patvirtinus, kad persiųstais duomenimis ji nebedisponuoja, byloje nesant jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė aptariamą ieškinio reikalavimą.

43.       Ieškinyje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 605 Eur nuostolių, susijusių su atsakovės darbinio el. pašto duomenų atkūrimu, atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad išeidama iš darbo atsakovė ištrynė visus el. pašto duomenis, todėl duomenų persisiuntimą ieškovė galėjo nustatyti tik pasitelkusi informacinių technologijų specialistus. Sutikdama su skundžiamo sprendimo motyvais teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neįrodė turėjusi papildomų išlaidų, susijusių su el. pašto duomenų atkūrimu. Kaip teismui patvirtino liudytoja D. J. (2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 1 val. 29 min. 10 sek. iki 1 val. 32 min. 00 sek.), 605 Eur suma sudarė abonentinį mokestį, kurį už informacinių sistemų priežiūros paslaugas ieškovė mokėjo kas mėnesį UAB „Mikrotestas“. Kaip matyti iš į bylą pateiktos sąskaitos (1 t., b. l. 24–25), būtent tokia suma ir buvo sumokėta už 2016 m. birželio mėn., jokių papildomų sumų už atliktus darbus paslaugų teikėja nepriskaitė. Kitaip tariant, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir aptariamų ieškovės išlaidų.

44.       Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės konfidencialumo sutarties 3 punkte nurodytą minimalią nuostolių sumą– 2 896 Eur. Įvertinusi šio punkto formuluotę teisėjų kolegija pažymi, kad šalys aiškiai nurodė, jog pažeidusi sutartinius įsipareigojimus atsakovė privalės atlyginti ieškovės nuostolius, kuriuos sudarys ieškovės turėtos išlaidos informacijai sukurti, tobulinti ar naudoti beri negautos pajamos, taip pat su pažeidimu susijusios ieškovei pritaikytos sankcijos. Konkreti suma įvardinta kaip minimalūs nuostoliai, kurių ieškovei nereikia įrodinėti. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovė ne tik neįrodė konfidencialaus persisiųstos informacijos pobūdžio bei pakankamų pastangų informacijai saugoti, bet ir savo poziciją grindė formaliu sutarties pažeidimu, neįrodinėdama nei informacijos panaudojimo fakto, nei jos komercinės vertės, nei žalos ieškovės interesams realumo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, neužtikrindama konfidencialumo sutarčių su visais darbuotojais, kuriems yra prieinama konfidenciali informacija, sudarymo sukūrė situaciją, kai atskiriems darbuotojams už tą patį veiksmą gali būti taikomos sankcijos, o kitiems – ne. Aptariamos aplinkybės tapo pakankamu pagrindu pirmosios instancijos teismui ieškovės reikalavimus pripažinti nepagrįstais.

Dėl procesinės bylos baigties

45.       Apeliacinio skundo argumentus atmetusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46.       Skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 1 500 Eur atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas (1 t., b. l. 176–179; 2 t., b. l. 48, 85–86). Ši suma, įvertinus aplinkybę, kad atsakovės atstovė ne tik teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, bet ir rengė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės pateiktų naujų rašytinių įrodymų (2 t., b. l. 45–47), taip pat dalyvavo 2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių, be to, yra mažesnė už ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas, kurių suma – 1 779 Eur (2 t., b. l. 25, 43, 56–57, 60–61, 69–70, 80–81) (CPK 93, 98 straipsniai).

47.       Teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstomos, nes nesiekia minimalios įstatyme nustatytos ribos.

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : 

        Apeliacinį skundą atmesti.

        Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei A. B. (buvusi pavardė – K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (tūkstančio penkių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Marius Bartninkas

Nijolia Indreikienė

Izolda Nėnienė