Civilinė byla Nr. e2A-380-480/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01630-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4.1; 2.6.10.5.2.4.2; 2.6.10.5.2.6; 3.3.1.19.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės Lietuvos valstybės pusėje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2. Ieškovas T. J. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės: 2 550 Eur turtinei žalai atlyginti; 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje nurodė, Panevėžio apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ieškovas 2018 m. balandžio 25 d. sulaikytas dėl D. G. nužudymo, Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, tais pačiais pagrindais suėmimo terminas šio teismo pratęstas (4 kartus) iki Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskyrė kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, skyrė laisvę varžančių įpareigojimų, ši kardomoji priemonė buvo taikoma iki Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, kuriuo teismas konstatavo, kad ieškovas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinio teismas 2021 m, balandžio 15 d. nutartimi apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio atmetė.
4. Pareigūnai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, taip pat bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes savalaikiai neįvertino objektyvių duomenų, kurie rodė, kad ieškovas nusikaltimo nepadarė. Ieškovas buvo parodytas per visas Lietuvos žiniasklaidos priemones kaip žudikas, tuo ieškovas buvo pažemintas viešumoje, prieš draugus ir giminaičius, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareigūnai ir teismas atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia neturtine ir turtine žala, t. y. jo patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kt. Suėmimas neproporcingai suvaržė ieškovo teisę laisvai judėti. Dėl to, kad 10 mėnesių buvo suimtas, apie 6 mėn. negalėjo bendrauti su šeima ir sunkiai sergančia motina, iš namų buvo leista išeiti nuo 8 val. iki 12 val., uždrausta artintis prie Panevėžio suaugusiųjų mokyklos; sudėtinga rasti darbą, būdavo atleistas iš darbo; neužtikrino gynėjo dalyvavimo, darė spaudimą, būdamas įkalintas pradėjo lankyti 11 klasę, buvo perkėlinėjamas iš kameros į kamerą, kurių sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, ieškovas patyrė 150 000 Eur neturtinę žalą. Taip pat patyrė 2 550 Eur turtinę žalą, t. y. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui T. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2 550 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8 550 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Teismas sprendė, jog nėra ginčo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai. Taip pat nėra įrodyta, kad ieškovą sulaikę pareigūnai būtų padarę pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas padavė skundus dėl visų nutarčių, kuriomis ieškovui buvo skiriama kardomoji priemonė – suėmimas ir tęsiamas jos terminas. Teismai nutartimis konstatavo, kad paskiriant ir pratęsiant terminus BPK reikalavimai iš esmės nepažeisti. Teismas sprendė, kad ieškovo 2018 m, balandžio 25 d. pradėtas baudžiamasis persekiojimas, esant K. J. parodymams, kurie sulaikymo metu leido įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikaltimą, buvo teisėtas. Tačiau kuo daugiau duomenų ikiteisminio tyrimo byloje buvo gaunama, iš esmės nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie būtų patvirtinę K. J. parodymus apie tai, kad nusikaltimą galėjo padaryti ieškovas. Priimant išteisinamąjį nuosprendį teismų vertinimu, K. J. parodymai nepatikimi, parodymai apklausų metu keitėsi, buvo tendencingi, nenuoseklūs, prieštaringi ir netgi nelogiški.
7. Teismas pažymėjo, kad prokurorė prašymuose dėl kardomųjų priemonių taikymo ir terminų pratęsimo nurodydavo vis tuos pačius duomenis. Ikiteisminis tyrimas nuo 2018 m. balandžio 25 d. (ieškovo sulaikymo) iki buvo surašytas kaltinamasis aktas vyko daugiau kaip pusantrų metų, tačiau per tą laikotarpį nebuvo gauta daugiau jokių duomenų, nei tie, kurie buvo gauti K. J. apklausus 2018 m. balandžio 26 d. (du kartus, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją), kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą.
8. Disponuojant tokiais duomenimis, nepaisant to, kad K. J. iš dalies neatsisakė savo parodymų apie tai, kad T. J. padarė nusikaltimą, tačiau, turint omenyje tai, kad bendrakaltinamojo parodymai nėra patikimi, nesurinkus kitų objektyvių duomenų, nebuvo pakankamo pagrindo nuomonei, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kad būtų pagrindas ieškovo atžvilgiu taikyti 10 mėnesių suėmimą, po to paskirti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą bei surašyti kaltinamąjį aktą. Todėl teismas darė išvadą, kad baudžiamasis procesas, nepaisant atskirų ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo, buvo organizuotas nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, padaryta klaida, turėjo esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
9. Ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų ir pažeminimo, suvaržymų, nepatogumų, draudimo bendrauti su artimaisiais ir sunkiai sergančia motina, apribotos galimybės mokytis, susirasti darbą, išvykti pas brolį, neigiamo poveikio jo sveikatai (ir psichinei), nes buvo išsigandęs, bijojo išeiti į kiemą, nežinojo ką daryti, grįžo išbertomis rankomis ir galvos oda, susilpnėjo regėjimas ir kt. Ieškovas iš viso neturėjo būti tardymo izoliatoriuje ir gyventi sąlygomis, kurios nustatytos nusikaltimus padariusiems asmenims. Ieškovas buvo apkaltintas nužudymu, apie tai paskelbta visuomenei per žiniasklaidos priemones (tv.3.lt, 15 min.), buvo atskirtas nuo įprastos socialinės aplinkos ir šeimos. Aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė į žiniasklaidos priemones ir steigėjus, neprašė paneigti paskleistos informacijos, nėra pagrindu padaryti išvadą, kad tai nesukėlė neigiamų moralinių pasekmių ieškovui. Šių visų neigiamų pasekmių ieškovui nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų atlikta neteisėtų veiksmų, kurie ieškovo laikomi įrodytais.
10. Įvertinus visas šias individualias bylos aplinkybes, taip pat neturtinės žalos dydžius, priteistus nagrinėjamos civilinės bylos kontekste bylose, susijusiose su nebūtinu, neapsaugojus asmenį nuo savivalės taikytu laisvės atėmimu ir kitais laisvės suvaržymais baudžiamajame procese, kuris nepagrįstai ilgai užtruko (suėmimas truko 9 mėn. 27 d., o intensyvi priežiūra – 1 m. 8 mėn. 21 d.), taip pat kitas aptartas šios konkrečios bylos aplinkybes, darė išvadą, kad 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą. Teismas priteisė ieškovui kaip turtinę žalą jo prašomas priteisti iš atsakovės 2 550 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas baudžiamojoje byloje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai:
11. Ieškovas T. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą – jo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 150 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti T. J. naudai; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
11.1. teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, konstatavęs atsakovės neteisėtus veiksmus, netinkamai įvertino kaltės dydį CK 6.282 straipsnio prasme ir jos įtaką priteistinos žalos dydžiui, todėl nepagrįstai tik iš dalies tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažeidė CK 6.272 straipsnio 1-3 dalis, 6.250 straipsnį, padarytą neturtinę žalą vertino paviršutiniškai;
11.2. nors teismai dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio sprendžia vertindami individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgiant į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, tačiau nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ir į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (pvz:, Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, kur ieškovui priteistas 50 000 Eur padarytos neturtinės žalos dydis);
11.3. teismas spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į specifinius šios bylos kriterijus, kad procesinės prievartos priemonės buvo taikomos ieškovui esant labai jauno amžiaus, neturint gyvenimiškos patirties, dėl amžiaus dar labiau pažeidžiamam, todėl atribojus jį nuo šeimos, artimųjų, draugų kaltinimai įvykdžius labai sunkų nusikaltimą ir nuolatinis pareigūnų grasinimas labai griežta, iki 10 metų laisvės atėmimo bausme, sukėlė dar skaudesnes neigiamas pasekmes, ieškovas ilgą laiką išgyveno stresą, patyrė nervinę įtampą, jam pablogėjo sveikata, prarado pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, teisėsaugos pareigūnais. Tokie padariniai teisiškai yra svarbūs kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, todėl priteista 6 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neproporcingai maža.
12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
12.1. teismas nepagrįstai vertino tik išteisinamojo nuosprendžio reikšmę valstybės neteisėtiems veiksmams pagrįsti, kai vien išteisinimo faktas nepagrindžia visų taikytų kardomųjų priemonių neteisėtumo. Procesiniai sprendimai, kuriais ieškovui buvo skiriamos ir tęsiamos kardomosios priemonės buvo peržiūrėtos instancine tvarka ir nei viena iš jų nebuvo panaikinta. Priešingu atveju teismas turėjo nurodyti, kokias klaidas ir pažeidimus padarė kardomąsias priemones taikęs teismas, kurių neištaisė aukštesnės instancijos teismas;
12.2. teismo argumentai, jog nebuvo pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kad būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti kardomąsias priemones, klaidingi ir nepagrįsti. Tokie argumentai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Pradinėje baudžiamojo proceso stadijoje kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, nes nusikalstamos veikos kvalifikacija gali keistis, tiriamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti tikslinamos, gaunami nauji duomenys, keliamos ir tikrinamos naujos versijos;
12.3. nepagrįsti teismo argumentai, kad pareigūnai ir teismas, spręsdamas dėl kardomųjų priemonių taikymo ieškovui, turėjo liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Įtarimai ieškovui buvo grindžiami kito įtariamojo, kuris vėliau procese buvo pripažintas liudytoju, parodymais, nereiškia, kad tokie parodymai turėjo būti vertinami kaip nepatikimi bei jų pagrindu negalima buvo spręsti, jog ieškovas galimai padarė nusikaltimą. Baudžiamojo proceso metu liudytoju/įtariamuoju K. J. buvo apklaustas penkis kartus. Pareigūnams ir teismams K. J. duoti parodymai nekėlė jokių abejonių, kad ieškovas galimai nužudė D. G.. Tik vėliau pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas paaiškino, kad ankstesni jo parodymai neteisingi;
13. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės 6 000 Eur žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
13.1. teismas nepagrįstai kaltinamojo akto surašymą ir baudžiamosios bylos perdavimą teisminiam nagrinėjimui, konstatavo kaip prokuroro bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidimą. Egzistavo teisinis pagrindas pradėti baudžiamąjį procesą ieškovo T. J. atžvilgiu ir, esant pakankamai duomenų (K. J. parodymai), leidžiančių tyrimą atliekantiems pareigūnams pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti labai sunkų nusikaltimą;
13.2. teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras pažeidė bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas, ir tai laikytina valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais. Neteisėti veiksmai pagal anksčiau išdėstytus prokuroro argumentus nenustatyti;
13.3. teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybės civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias teisės normas, nes nesant vienos iš būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, priteisiant 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės.
14. Atsiliepimu T. J. prašo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus atmesti. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Atsiliepimo į atsakovių apeliacinius skundus argumentuose nurodė, kad jie visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis įstatymų reikalavimų, ištyrė ir įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek įrodymų visetą, sprendimą tinkamai motyvavo, nurodė kokiais įrodymais vadovaujasi ir kokius įrodymus atmeta, pasisakė dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. padaryta klaida, turėjusi esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, nėra jokio pagrindo.
15. Atsiliepimu Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir, remiantis Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniais skundas, panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentuose nurodė:
15.1. ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, neargumentuotas. Apelianto skunde pateikiami abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, t. y. nenurodoma jokių bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra pateikiama tai pagrindžiančių įrodymų ir teisinių argumentų. Prašomas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir neprotingas. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu deklaratyviai nurodė, kad patyrė nepatogumus ir išgyvenimus, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų;
15.2. atsiliepimu palaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus. Skundžiamas sprendimas grindžiamas išimtinai išteisinamojo nuosprendžio argumentais, kurie nepagrindžia, kad ieškovui kardomųjų priemonių taikymu ir pratęsimu buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga bei pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, nenustatė, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo gauti pažeidžiant procesines normas.
16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą.
16.1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su ieškovo argumentais, grindžiamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 liepos 2 d. nutartimi, kur buvo priteista 50 000 Eur neturtinė žala. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms. Orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Tačiau ieškovo situacijos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa su nurodytos bylos aplinkybėmis. Nors ieškovo atžvilgiu buvo taikomos kardomosios priemonės, įrodymų, kad jos turėjo ilgalaikių padarinių ieškovo psichinei sveikatai, nepateikta.
17. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
17.1. egzistavo teisinis pagrindas pradėti baudžiamąjį procesą ieškovo atžvilgiu ir tam esant pakankamai duomenų (K. J. parodymai), leidžiančių tyrimą atliekantiems pareigūnams pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti labai sunkų nusikaltimą. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiama jam taikyta procesinės prievartos priemonė, dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje;
17.2. ieškovas neįrodė, kad baudžiamojo proceso metu jam taikytos procesinės prievartos priemonės būtų buvusios taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar pats baudžiamasis procesas būtų buvęs pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai. Ieškovas rašytinių įrodymų dėl atleidimo iš darbo jo nurodytu pagrindu ir medicininių dokumentų dėl užsikrėtimo (kaip nurodo ieškovas dėl susirgimo dermatitu) pateikta nebuvo. Taip pat medicininių dokumentų nebuvo pateikta ir dėl susilpnėjusio regėjimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimus į apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Byloje kilo ginčas dėl valstybės institucijų veiksmais ieškovui T. J. (toliau – ir ieškovas) padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio.
23. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad priteista 6 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, neproporcingai maža dėl neteisėtų procesinių prievartos priemonių taikymo sukeltoms pasekmėms ir patirtiems išgyvenimams kompensuoti. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių aplinkybių, motyvų dėl kardomųjų priemonių paskyrimo pagrįstumo, jų pratęsimo, kurias teismai nurodydavo nutartyse, o rėmėsi išimtinai išteisinamojo nuosprendžio argumentais, kurie nepagrindžia, kad ieškovui kardomųjų priemonių taikymu ir pratęsimu buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga bei pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.
24. Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
25. Kasacinio teismo praktika dėl minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo yra gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 pastraipa).
26. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019 28 pastraipa).
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 35 pastraipa).
28. Ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 54 pastraipa).
29. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas, o tam ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuroras įpareigojami imtis visų įstatymų nustatytų priemonių. Žalos atlyginimo civilinėje byloje įrodinėjant ikiteisminio tyrimo ir (ar) prokuratūros pareigūnų neteisėtus veiksmus teikiami įrodymai, pagrindžiantys, kaip konkrečiai nebuvo įvykdyta ši pareiga, kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ar ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas. Tai gali būti konkrečių įrodymų surinkimo galimybių neišnaudojimas (pvz., liudytojų nenustatymas ir neapklausimas, neįsitikinimas asmenų parodymų patikimumu juos patikrinant vietoje, ekspertizės neatlikimas ar nepakankamos medžiagos jai pateikimas, įvykio vietos neapžiūrėjimas ar netinkamas jos atlikimas, nesurenkant visų įkalčių), įrodymų netinkamas fiksavimas (kaip antai, neįrašymas buvusių duomenų, įrašymas realybėje nebuvusių dalykų, technikos nepanaudojimas įrodymo duomenims patikimai fiksuoti), įrodymo duomenų praradimas, įvykio reikšmingų aplinkybių neištyrimas ar net bylai reikšmingos informacijos nuslėpimas bei kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 48 pastraipa).
30. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 75 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 40 pastraipa).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi, gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje L. prieš Čekiją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).
33. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 71 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 38 pastraipa). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 49 pastraipa).
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taip pat įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 74 pastraipa).
35. Tačiau kasacinio teismo praktikoje vien ta aplinkybė, kad asmuo buvo išteisintas nenustačius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio, t. y. reikalaujamos kaltės formos, teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nelaikoma esmine klaida ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023 50 pastraipa).
36. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo skundo argumentais, kad egzistuoja valstybės neteisėti veiksmai (ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo pareigos elgtis rūpestingai, apdairiai pažeidimas), kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų valstybės atsakomybei kilti dėl žemiau nurodomų motyvų.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, T. J. sulaikytas 2018 m. balandžio 25 d., 6 val. 50 min. Ieškovui 2018 m. balandžio 25 d. pranešta, jog yra įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 m. gruodžio 10 d. nužudė D. G.. Dėl ieškovo nurodytų neteisėtų pareigūnų veiksmų ir grubiai pažeistų jo teisių nuo sulaikymo momento, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė 2018 m. gegužės17 d. nutarimu pagal ieškovo 2018 m. gegužės 3 d. pareiškimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dviejų pareigūnų atžvilgiu, jiems nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, kurio ieškovas neskundė. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, tenkinus prokurorės pareiškimą, ieškovui paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 25 d., 6.50 val. Minėtos nutarties turinys rodo, kad teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis, jų pagrindu darė išvadą, jog T. J. pagrįstai pranešta apie įtarimą jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Duomenys – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo teisėjų sankcionuotų įvairių procesinių prievartos priemonių taikymo protokolų duomenys, liudytojų parodymai. Plačiau aptarti šiuos duomenis bei jų įrodomąją reikšmę ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėjo diskrecijos teisės. Nutartyje konstatuota, kad T. J. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Įtariamasis turi artimųjų užsienyje (du broliai gyvena Jungtinėje Karalystėje), jis pats neseniai buvo išvykęs į užsienį. Tai patvirtina jo ryšius kitose valstybėse, kas padidina pasislėpimo tikimybę. Be to, nėra susietas jokiais tvirtais socialiniais - šeimyniniais ryšiais, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, legalių pragyvenimo pajamų neturi. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį bei vengdamas gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, įtariamasis savo kaltės nepripažino ir iš visų tyrimo duomenų teismas darė išvadą, kad būdamas laisvas įtariamasis pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitą įtariamąjį ir liudytojus ir tokiu būdu trukdys procesui. Įtariamasis praeityje teistas 2 kartus, teistumai neišnykę. Be to, nors kaip nepilnamečiui asmeniui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jis pagal BK 93 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jo padaryta dar viena nusikalstama veika yra pripažinta ir užfiksuota teismo nutartimi. Jis sistemingai nevykdė 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., todėl kaip piktybiškai vengiančiam atlikti bausmę, laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Yra baustas administracine tvarka. Įtariamojo ankstesni teistumai bei teisių suvaržymai ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu jam teigiamos įtakos nepadarė, todėl teismas darė išvadą, kad įtariamasis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Iš esmės tais pačiais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, 2 – 4 dalyse numatytais pagrindais suėmimo terminas buvo pratęsiamas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimis iki Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskyrė kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, skyrė laisvę varžančių įsipareigojimų bei draudimų ir ši kardomoji priemonė buvo taikoma (2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimis) iki Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Dėl visų nutarčių, kuriomis teismas paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsė jo terminą, ieškovo gynėja padavė skundus. Tiek Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. liepos 3 d. nutartyse, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. lapkričio 15 d., 2019 m. sausio 7 d. nutartyse konstatavo, kad paskiriant suėmimą ir pratęsiant jo terminus, BPK reikalavimai nebuvo pažeisti. Kadangi, kaip jau minėta, suėmimo terminas buvo pratęsiamas iš esmės tais pačiais BPK numatytais pagrindais, teisėjų kolegija nutartyje nepateikia visų minėtų nutarčių atliktos detalios analizės. 2019 m. sausio 7 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad kardomoji priemonė – suėmimas T. J. buvo paskirta ir jo terminas buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog įtariamasis iki sulaikymo nedirbo, nesimokė, turi ryšių užsienyje – du T. J. broliai gyvena Jungtinėje Karalystėje, o tai padidina jo pasislėpimo tikimybę. Tai, kad įtariamasis turi gyvenamąją vietą (gyvena sesers bute), iki sulaikymo nėra slėpęsis nuo teisėsaugos institucijų, teisėjų kolegijos nuomone, neleido vienareikšmiai teigti, jog šios aplinkybės sumažina prognozuojamo bėgimo nuo baudžiamojo persekiojimo tikimybę. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų taip pat buvo matyti, kad T. J. bandė daryti poveikį liudytojui K. J.. Liudytojo K. J. 2018 m. spalio 3 d. apklausos protokole užfiksuota, kad po įvykio T. J. jam grasino susidorojimu, jei jis kam nors praneš apie įvykį. Be to, T. J., laikomas suėmime, išsiuntė D. P. laišką, kuriame galimai buvo išsakyti grasinimai K. J.. Ikiteisminio tyrimo duomenimis inkriminuojamą nusikalstamą veiką įtariamasis T. J. galimai padarė būdamas teistas. Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi T. J. Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu. Šioje nutartyje pažymėta, kad T. J. sistemingai nevykdė teismo skirtų įsipareigojimų. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teisėjų kolegija nustatė, kad tuo metu (t. y. minėtos nutarties priėmimo metu) Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. J. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei. Proceso trukmę įtakoja tai, kad šio ikiteisminio tyrimo metu būtina atlikti didelį kiekį ikiteisminio tyrimo veiksmų – įtariamojo, liudytojų apklausas, kratas, apžiūras, specialių žinių reikalaujančius tyrimus, kitus tyrimui būdingus veiksmus. Šios bylos ypatingą sudėtingumą bei didelę apimtį lemia byloje atliekami sudėtingi ir daug laiko reikalaujantys specialistų tyrimai bei didelis liudytojų kiekis. Po paskutinio suėmimo termino T. J. pratęsimo gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), apklausta liudytoja A. J., papildomai apklaustas liudytojas E. P., surašyti tarnybiniai pranešimai, priimtas nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu, taip pat atliekami kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teisėjų kolegija vertino, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai intensyviai, kryptingai. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas būtų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ar vilkinamas, jo trukmę lemia objektyvios priežastys. Teisėjų kolegija taip pat vertino, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo įtariamojo T. J. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.
38. Apibendrindama teismų priimtų procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad juose buvo aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo, nurodyti argumentai dėl tokios kardomosios priemonės paskyrimo, pratęsimo, procesiniai sprendimai motyvuoti, paremti BPK normomis. Kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ir tęsiamas jo terminas esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (t. y. ieškovas) padarė nusikalstamą veiką, esant nustatytiems visiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, 2 – 4 dalyse numatytiems pagrindams ir nesant galimybės švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų kardomosios priemonės tikslų. Akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, nenustatyta (BPK 3 straipsnis, 166 straipsnis).
39. Panevėžio apygardos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą baudžiamojoje byloje nusprendė, kad nesant objektyvių neginčijamų kaltinamojo kaltės įrodymų, jog kaltinamasis T. J. tyčia nužudė nukentėjusįjį D. G., jis dėl nusikalstamos veikos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BPK 303straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. išteisinamąjį nuosprendį nepakeistą paliko ir Lietuvos apeliacinis teismas, 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetęs Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą. Ieškovo kaltė nužudžius nukentėjusįjį baudžiamojoje byloje buvo grindžiama nukentėjusiųjų S. G., G. G. parodymais, liudytojų M. M., A. M., A. G., R. B., V. D. P., A. P., D. P., A. J., E. P., S. A. P., E. Š., M. A. parodymais, taip pat liudytojo K. J., kuris buvo apklaustas ir įtariamuoju, parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir papildomo įvykio vietos apžiūros protokolu, ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto R. Ž. paaiškinimais, specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , tarnybiniu pranešimus dėl vaizdo įrašų peržiūros. Pažymėtina, prokurorė prašymuose dėl kardomųjų priemonių taikymo ir terminų pratęsimo nurodydavo iš esmės tuos pačius duomenis: K. J. parodymus (kaip įtariamojo, kaip liudytojo), parodymų vietoje patikrinimą, specialistų išvadas, tarnybinius pranešimus, mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių išklotinių analizę, kitą medžiagą. Panevėžio apygardos teismas ištyręs ir įvertinęs visus K. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus vertino, kad liudytojas K. J. šioje byloje yra buvęs įtariamasis, o vėliau jo statusas kito, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Patikrinus šio liudytojo parodymų patikimumą, teismas sprendė, kad K. J. parodymai, t. t. ir gauti darant jo parodymų patikrinimą vietoje, nepatikimi, prieštaringi ir net nelogiški, juos paneigia kiti įrodymai, o jokių juos galinčių patvirtinti objektyvių duomenų byloje nėra. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad nuosprendyje yra įvertinta ir kitų duomenų, kurie buvo nurodomi kaip pagrindas, galintis patvirtinti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikaltimą, įrodomoji galia. Teisėjų kolegijos nuomone, surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad nukentėjusįjį D. G. nužudė būtent T. J..
40. Šiuo atveju tai, kad teismai (Panevėžio apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas) kitaip įvertino byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnai, prokuroras, teismas pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ar bendrą rūpestingumo, atidumo pareigą, pradėdami ir atlikdami ikiteisminį tyrimą bei perduodami bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-403/2021).
41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, taip pat nenustatė aplinkybės, kad baudžiamasis procesas pradėtas ar vykdytas nepagrįstai, neteisėtai, aplaidžiai ar pažeidė ieškovo teises, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo gauti įstatymus pažeidžiančiu būdu, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teismo išvados dėl kardomųjų priemonių buvo paremtos neteisėtai gautais faktais, nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais menkai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis. Aplinkybė, kad teismai kitaip įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neleidžia daryti išvados, jog teismo ikiteisminiame tyrime, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nerūpestingi ar neatidūs.
42. Nors ieškovas ir buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė savaime nereiškia, jog jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Kaip jau minėta, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai; baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas.
43. Apibendrinant padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas taikydamas kardomąsias priemones ieškovo atžvilgiu pradėtame ir vykdytame baudžiamajame procese atliko neteisėtus veiksmus ar nesilaikė jiems nustatytos rūpestingumo pareigos. Ieškovui neįrodžius vienos iš trijų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš valstybės ieškovui 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (nutarties 25, 27 pastraipos). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Naikintina sprendimo dalis dėl 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje, kaip ir likusioje jau buvo atmestas, ieškinys atmestinas.
44. Byloje nenustačius teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp jų veikimo ar neveikimo ir ieškovo įrodinėjamos neturtinės žalos, nes toks priežastinis ryšys galimas tik tarp kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos.
45. Nors nenustačius neteisėtų veiksmų (nutarties 43 pastraipa), neturtinės žalos fakto ir dydžio klausimas nėra teisiškai reikšmingas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliaciniame skunde pateikiama daug argumentų dėl patirtos neturtinės žalos, teisėjų kolegija laiko tikslinga pasisakyti ir šiuo aspektu.
46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo arba turtinės žalos atlyginimo, o turi būti priteista ir neturtinės žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl jo teisės pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan., grėsmę ir dvejones dėl jų asmens duomenų galimo neteisėto panaudojimo). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo ir pan. kainos. Tiesiog nėra mokslinio metodo, formulės, kaip nustatyti ir įvertinti neturtinę žalą. Neturtinės žalos samprata neturi būti pernelyg išplečiama.
48. Bylos duomenimis negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus, nes ieškovo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už bendro pobūdžio jausmus (stresą, nerimą, nesaugumą ir pan.) neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Neturtinė žala atsiranda, jei dėl ieškovo teisių pažeidimo patiriami stiprūs, intensyvūs, įprastų rūpesčių ribas peržengiantys dvasiniai išgyvenimai, liga, kurie turi būti pripažinti kompetentingų specialistų. Tokių duomenų byloje nėra. Neabejotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, tačiau kad tokie išgyvenimai galėjo turėti (arba turėjo) reikšmingos įtakos jo sveikatos pablogėjimui ar sukėlė kitus neigiamus emocinius padarinius, byloje nėra. Bylos duomenys rodo, kad iki suėmimo ieškovas jau buvo teistas du kartus ir laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę, buvo baustas administracine tvarka, ankstesni teistumai bei teisių suvaržymai ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu jam teigiamos įtakos nepadarė ir suėmimo metu buvo nagrinėjama dar viena jo baudžiamoji byla. Visa tai teikia pagrindą išvadai, kad suėmimas ieškovui nebuvo naujiena, galėjusi sukelti dvasinius išgyvenimus ar psichologiškai palaužti. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki suėmimo ieškovas nedirbo, nesimokė, o pasibaigus baudžiamajam procesui galimybių mokytis, dirbti neprarado. Ieškovo argumentai, kad procesinėmis kardomosiomis priemonėmis atribojus jį nuo šeimos, artimųjų ir draugų, sukėlė jam neigiamas pasekmes, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, vien ieškovo pateiktas emocinės būklės apibūdinimas ir prielaidos dėl neigiamo poveikio sveikatai, darbui, mokslui, socialiniams ryšiams nesudaro pagrindo neturtinei žalai kaip suėmimo (neteisėtu jis nepripažintas) pasekmei pripažinti. Todėl byloje neįrodytas ir neturtinės žalos faktas bei dydis, dėl ko taip pat negali būti tenkintas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
49. Kiti apeliacinių skundų argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
50. Apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškinį tenkinti iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Naikintina sprendimo dalis dėl 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje, kaip ir likusioje jau buvo atmestas, ieškinys atmestinas. Atitinkamai nuo 8 550,00 Eur iki 2 550 Eur (8 550 – 6 000 = 2 550) mažintina suma, nuo kurios priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CPK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
20. Civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, vadovaujasi CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
21. Ieškovas byloje pareiškė du reikalavimus: dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (50 : 50); reikalavimas atlyginti turtinę žalą tenkintas, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas, todėl pripažintina, kad patenkinta 50 procentų reikalavimų. Tokiu atveju ieškovui priteista 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 600 Eur (1 200 x 50 : 100 = 600).
22. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, o atsakovės skundus tenkinus, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti:
- panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui T. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės priteista 6 000,00 neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti;
- 8 550,00 Eur sumą, nuo kurios priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, sumažinti iki 2 550,00 Eur sumos;
- ieškovui T. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės priteistą 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 600,00 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas