L. P. paaiškino, kad 2015m.gegužės 25d. ryte vairavo transporto priemonę „Volvo“ su puspriekabe. Išvažiavo iš Klaipėdos uosto į Kauną. K. R. pl.93 iškrovė dalį krovinio. Į minėtą teritoriją yra sunku įvažiuoti, nes gatvėje yra daug pristatytų automobilių. Įvažiuoti į teritoriją jam pavyko gerai. Jo vairuojama transporto priemonė yra ilga, priekaba buvo pakrauta apie 15-20 tonų. Išvažiuojant, pasukus vairą į kairę, per galinio vaizdo veidrodėlius matomumas tapo ribotas. Teritorijoje kelias yra duobėtas, transporto priemonės garsas didelis. Išsukdamas iš teritorijos su puspriekabės galiniu šonu kliudė vieną automobilį. Jokio smūgio jis nepajautė, todėl galvojo, kad manevras pavyko ir išvažiavęs nesustojo. Galvodama, kad viskas gerai, toliau tęsė kelionę į Vilnių. Po kiek laiko jam paskambino iš įmonės ir pasakė, kad kliudė kitą automobilį. Iš karto sustojo, apžiūrėjo puspriekabę ir ant jos pamatė mėlynų dažų žymę. Tada suprato, kad išvažiuodamas iš teritorijos kliudė kitą transporto priemonę. Susisiekė su nukentėjusia ir policija, iš karto prisipažino dėl padaryto autoįvykio. Jei būtų pajutęs, jog kliudė automobilį, tikrai būtų sustojęs ir užpildęs deklaraciją, nes gerai žino pasišalinimo iš įvykio padarinius. Per savo darbo vairuotoju laikotarpį nėra padaręs avarijų. Padaryta pažeidėjo veika kvalifikuojama pagal ATPK127 str.2 d. teisingai, nes L. P. pažeidė kelių eismo taisykles, kas sukėlė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ Nr.(duomenys neskelbtini) Teismas skaito, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog L. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių. Kaip matyti iš bylos medžiagos L. P. nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, neslėpė įvykio pėdsakų, neturėjo jokio tikslo neteisėtai pasišalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pateiktoje medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog L. P. pastebėjo apie tai, jog kliudė automobilį „Audi A3“ ir pasišalino iš įvykio vietos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. surašytas remiantis eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. išvada „kad pagal apgadinimų pobūdį ir stiprumą manau vairuotojas kontaktą turėjo jausti“(b.l.4)..Kitų įrodymų administracinėje byloje, kad L. P. juto, jog su puspriekabe kliudė automobilį „AudiA3“ nebuvo surinkta. Esant paminėtoms aplinkybėms administracinė byla pagal ATPK 130 str. nutrauktina. Skiriant bausmę pagal ATPL 127 str.2d. teismas atsižvelgia į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo prisipažino, ankščiau administracine tvarka baustas, todėl jam skiriama bauda sankcijos ribose. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str., teismas |