Civilinė byla Nr. 2A-1140/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00635-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 35.6; 121.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-801-485/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Katos studija“, trečiajam asmeniui R. R., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos natūra taikymo, nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Rodiklis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:

1. pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo 2009 m. liepos 7 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2009/07/07 niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos;
2. taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovui neteisėtai atsakovui pagal 2009 m. liepos 7 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2009/07/07 parduotus 12 stendų Kauno mieste – 1) 38-6-155, esantį Sukilėlių pr. prie sankryžos su Žeimenos g., 2) 38-6-170, esantį Taikos pr. prie Kovo 11-osios g. ir Draugystės g. sankryžos žiedo; 3) 38-6-164, esantį Nuokalnės g., 4) 38-6-166, esantį Varnių g. ir Linkuvos g. sankryžoje, 5) 38-6-163, esantį Baltų pr. prie sankryžos su A. S. g., 6) 38-6-156, esantį prie pastato V. Krėvės pr. 43A (PC „Rimi“), 7) 38-6-159, esantį prie namo Taikos pr. 47, 8) 3-6-169, esantį prie pastato Taikos pr. 97, 9) 38-6-168, esantį Neries kr. ant pastato sienos, 10) 38-6-161, esantį Šiaurės pr. prie Ford, 11) 38-6-162, esantį Draugystės g. prie PC „Maxima“, 12) 38-6-167, esantį Jonavos g. (prie Kalpoko g.). Ieškovė taip pat prašė grąžinti ieškovei dar 2 stendus – 1) 38-6-160, esantį Šiaurės pr. prie Ford (kairė p.), 2) 38-6-165, esantį Linkuvos prie sankryžos su Varnių g. (t. 4,b .l. 88);
3. priteisti ieškovui iš atsakovo nuostolius – iš stendų nuomos gautas pajamas, skaičiuojant nuo stendų pardavimo atsakovui dienos iki ieškinio padavimo dienos, viso 144 298,62 Lt (t. 3, b. l. 158);
4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad šalys 2009 m. liepos 7 d. pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2009/07/07, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko 12 stendų. Administratoriui paprašius, 2010 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas faksu pateikė dalį sutarties ir jos priedą Nr. 1, iš kurio matyti, kad ieškovas pardavė atsakovui tik  vieną stendą. 2010 m. gruodžio 27 d. administratorius kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti visą sutartį, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Ieškovo administratorius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, iš kurios gavo sutarties priedą, patvirtinantį, jog sutartimi ieškovas pardavė atsakovui ne vieną, kaip teigia atsakovas, o dvylika stendų. Ieškovas sandorį ginčija CK 1.80 ir CK 6.66 straipsnių pagrindais.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2009 m. kovo 31 d. jo turtui 44 kartus buvo taikytas areštas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas negalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Be to, yra visos Actio Pauliana taikymo sąlygos. Sudaryti sandorį buvo neprivaloma, ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, kadangi jau nuo 2009 m. pradžios ieškovas nebuvo pajėgus atsiskaityti su darbuotojais, nuo 2008 m. nebuvo mokami mokesčiai valstybės biudžetui, ieškovas turėjo apie 6 000 000 Lt kreditorinių įsiskolinimų, ieškovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi ieškovas visą informaciją apie ginčijamą sandorį gavo tik 2010 metų liepos mėnesį. Ieškovas perleistus ginčo stendus įvertino 130 275,51 Lt, vertę paskaičiavo naudodamas pajamų vertės metodą. Ieškovas mano, kad yra visos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo ieškovui nuostolius, t.y. negautas pajamas. Ieškovas negautas pajamas skaičiuoja atsižvelgdamas į tai, kokias pajamas už ginčo stendų nuomą gavo atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1. pripažino ieškovo UAB „Rodiklis“ ir atsakovo UAB „Katos studija“ sudarytą 2009 m. liepos 7 d.  pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2009/07/07 niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos;
2. pritaikė restituciją natūra – gražino ieškovui bankrutuojančiai UAB „Rodiklis“ pagal 2009 m. liepos 7 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2009/07/07 parduotus 12 stendų – 1) 38-6-155, esantį Sukilėlių pr. prie sankryžos su Žeimenos g., 2) 38-6-170, esantį Taikos pr. prie Kovo 11-osios g. ir Draugystės g. sankryžos žiedo; 3) 38-6-164, esantį Nuokalnės g., 4) 38-6-166, esantį Varnių g. ir Linkuvos g. sankryžoje, 5) 38-6-163, esantį Baltų pr. prie sankryžos su A. S. g., 6) 38-6-156, esantį prie pastato V. Krėvės pr. 43A (PC „Rimi“), 7) 38-6-159, esantį prie namo Taikos pr. 47, 8) 3-6-169, esantį prie pastato Taikos pr. 97, 9) 38-6-168, esantį Neries kr. ant pastato sienos, 10) 38-6-161, esantį Šiaurės pr. prie Ford, 11) 38-6-162, esantį Draugystės g. prie PC „Maxima“, 12) 38-6-167, esantį Jonavos g. (prie Kalpoko g.);
3. priteisė atsakovui UAB „Katos studija“ iš ieškovo bankrutuojančios UAB „Rodiklis“ 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų) sumą;
4. priteisė ieškovui BUAB „Rodiklis“ iš atsakovo UAB „Katos studija“ 50 000 Lt nuostolių;
5. priteisė iš atsakovo UAB „Katos studija“ valstybei 2 137 Lt žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad ieškovas, atstovaujamas administratoriaus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Licencijų ir paslaugų skyrių, prašydamas pateikti išsamią informacija apie ginčytiną sandorį. Ši institucija administratoriui pateikė UAB „Katos studija“ faksu 2009 m. liepos 13 d. atsiųstą Priedą Nr. 1 prie sutarties (t. 1, b. l. 32), iš kurio matyti, jog UAB „Katos studija“ šiai institucijai patvirtino, jog minėtame priede išvardintus 12 stendų UAB „Katos studija“ nusipirko iš UAB „Rodiklis“. Aplinkybę, jog UAB „Katos studija“ įsigijo ne vieną stendą patvirtina ir 2009m. rugsėjo 7 d. R. R. išduotas Įgaliojimas (t. 1, b. l. 35) bei pranešimas Kauno miesto savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriui (t. 1, b. l. 36), kuriuo UAB „Rodiklis“ direktorius patvirtino, jog UAB „Katos studija“ nupirko iš UAB „Rodiklis“ reklaminius stendus, įrengtus ant savivaldybės žemės, todėl pasibaigus UAB „Rodiklis“ išduotiems reklamos leidimams, juos pratęsti įgaliojama UAB „Katos studija“.

Atsakovo teiginius, kad ginčo stendus įsigijo ne iš ieškovo, o iš AB SEB lizingas, pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai. Atsakovas pateikė teismui 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-07/04/26 (t. 1, b. l. 183-185)., šios sutarties pagrindu įgyto turto sąrašą (t. 1, b. l. 186-187), PVM sąskaitas-faktūras (t. 1, b. l. 188-190, t. 2, b. l 5), iš kurių matyti, kad atsakovas įsigijo iš AB SEB lizingas 112 stacionarius lauko stendus. Teismas pažymėjo, kad visi atsakovo įsigyti stendai yra ne Kaune, išskyrus 1 stendą Taikos pr., 1 stendą prie IX forto ir 1 stendą prie automagistralės, kiti visi stendai yra net kituose Lietuvos regionuose. Teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, kad tarp atsakovo nurodytų stendų yra būtent ir tie, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog 2009 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2009/07/07 atsakovas būtent iš ieškovo įsigijo ieškovo nurodytus 12 stendų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 str.). Dėl šio neteisėto sandorio buvo pažeisti UAB „Rodiklis“ įmonės kreditorių, kurių interesais turto areštas buvo taikomas, interesai, nes perleidus ginčo stendus įmonė ženkliai sumažino savo realiai turėtą turtą, kuriuo buvo užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o kreditoriai prarado galimybę išsiieškoti jiems priklausančias sumas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad UAB „Rodiklis“, kaip skolininkei, įvairiose civilinėse bylose nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2010 m. birželio 4 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (UAB „Rodiklis“ turto areštai) (t. 1, b. l. 63-122). Registravimo būsena nurodyta tiek laikina, tiek baigtinė. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo žinoti, jog ieškovo turtas yra areštuotas ir dėl jo ieškovas  negali vykdyti jokių sandorių.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė visas būtinas sąlygas ginčo sandoriui pagal CK 6.66 straipsnį pripažinti negaliojančiu. Teismas nustatė, kad aptariamu atveju kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. UAB „Rodiklis“ nuo 2008 m. gruodžio 31 d. (paskutinės pateiktos finansinės atskaitomybės sudarymo data) turėjo visą eilę kreditorių, su kuriais buvo neatsiskaityta, t. y. skolininkė nebuvo įvykdžiusi savo prievolių kreditoriams. Todėl teismas darė išvadą, kad administratorius turėjo pagrindą reikšti actio Pauliana ieškinį dėl sandorio, kuris iš esmės pablogino kreditorių padėtį.  Be to, faktą, kad ginčo sandoris pažeidė kreditorių interesus, patvirtina ir ta aplinkybė, kad stendai buvo parduoti atsakovui už 30 000 Lt (t. 1, b. l. 19), kai tuo tarpu iš ieškovo pateiktų į bylą duomenų matyti, jog už ginčo stendų nuomą per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. birželio 30 d. atsakovas gavo 144 298,62 Lt pajamų (t. 3, b. l. 158). Tai rodo, jog ginčo stendai atsakovui buvo parduoti ypatingai už žemą kainą, o šių stendų duodamos pajamos yra neproporcingai didelės parduoto turto vertei, t. y. turtas parduotas nuostolingai, kas leido teismui teigti, jog šiuo sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, atimant iš jų galimybę realizuoti ieškovo turtą už rinkos kainą.

           Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas duomenis apie ginčijamą sandorį gavo tik 2011 m. kovo 29 d., ieškinį pareiškė 2011 m. gegužės 10 d., todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

            Teismas nurodė ir tai, kad ieškovo turto arešto aplinkybės sandorio sudarymo metu abiems šalims turėjo būti gerai žinomos, todėl atsakovą laikė nesąžininga šalimi, be to, atsakovas, kaip apdairus ir sąžiningas asmuo turėjo bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis sudaromų sandorių esminėmis aplinkybėmis.

             Pasisakydamas restitucijos aspektu, pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis, jog stendų konstrukcija ir būklė nesikeitė nuo jų pardavimo atsakovui momento (t. 2, b. l. 130-145, t. 3, b. l. 186-203), Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus duomenimis (t. 4, b. l. 1-72), ginčo reklamos stendų projektai buvo suderinti 2001-2008 metų laikotarpiu, yra detalizuota ne tik stendų pastatymo vieta, bet ir konstrukciniai ypatumai. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovo pozicijai, kad stendai realiai egzistuoja, jie stovi tose pačiose vietose, kur stovėjo jų pardavimo metu. Todėl teismas darė išvadą, kad restitucija natūra yra galima.

           Pasisakydamas dėl 2009 m. liepos 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2009/07/07 neminimų stendų pardavimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių jo argumentus, kad ginčo stendai atsakovui buvo perleisti neteisėtai, byloje nėra jokios UAB „Rodiklis“ ir UAB „Katos studija“ sutarties dėl šių stendų, kurią teismas galėtų vertinti. Todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl minėtų stendų perdavimo ieškovui kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

              Teismui turint duomenis, kad iš ginčo  stendų galimai atsakovas gavo 109 410, 62 Lt pajamų, teismas darė išvadą, kad byloje yra nustatytas tik preliminarus atsakovo gautų pajamų dydis, t. y. nuostolių dydžio ieškovas tiksliai neįrodė. Todėl, teismas, vadovaudamasis CK 6.249 str. 1 d.. nuostolių dydį nustatė pats. Teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas nustatyti, kad ieškovo negautų pajamų dydis yra 50 000 Lt, kadangi, pirmiausia, ieškovas neįrodė, jog jis būtų gavęs tokias pat pajamas, kokias iš stendų nuomos gavo atsakovas, taip pat pripažino, kad atsakovas, eksploatuodamas ginčo stendus, taip pat galimai patyrė jų priežiūros ir išlaikymo kaštus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė 50 000 Lt ieškovo negautų pajamų dydį ir jas kaip nuostolius priteisė ieškovui iš atsakovo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

             Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Rodiklis“ teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-801-485/2012 dalį dėl 50 000 Lt nuostolių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui BUAB „Rodiklis“ iš atsakovo UAB „Katos studija“ nuostolius 109 410,62 Lt sumoje.

             Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas nuo pat bylos pradžios slėpė tiek įsigytų stendų skaičių, tiek gautų pajamų dydžius, be to, ieškovui pavyko susirinkti tik dalį informacijos apie gautas pajamas. Teismui pateikta priteisti nuostolių suma laikytina tik minimalia suma, nes dėl atsakovo vengimo kooperuotis ir bendradarbiauti sprendžiant bylą teisme, sudėtinga nustatyti galutinę UAB „Katos studija“ gautų pajamų už stendų sumą. Kadangi kartais gali būti sudėtinga įrodyti tikslų nuostolių dydį, tai teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 str. 2 d. nuostata skirta būtent šiai situacijai, t. y. kai sudėtinga įrodyti tikslų ir galutinį nuostolių dydį, nesąžiningos šalies gauta nauda pripažįstama kitos šalies nuostoliais. Apelianto nuomone, UAB „Katos studija“ gautos pajamos iš 2012 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo sprendimu priteistų 12 stendų nuomos, t.y. 109 410,62 Lt suma laikytini ieškovo patirtais nuostoliais;
2. Šioje byloje ieškovas pateikė įrodymus apie atsakovo gautas pajamas, be to, ieškovo nustatyta gautų pajamų suma nėra visa, o tik dalis, kadangi pats atsakovas piktnaudžiavo bylos procesu ir nepateikė teismui duomenų apie gautas pajamas, netgi atvirkščiai – teikė teismui akivaizdžiai neteisingus duomenis. Kadangi gautos pajamos įrodytos ir pagrįstos byloje surinktais dokumentais, nėra jokio pagrindo mažinti prašomų priteisti nuostolių sumos.
3. Byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių patirtas išlaidas dėl stendų nuomos, todėl turi būti priteistina visa nustatyta gautų pajamų suma. Teismas nustatė, kad atsakovas gavo 109 410,62 Lt pajamų, tačiau nepagrįstai laikė šią sumą preliminaria vien dėl to, kad atsakovas šios sumos nepatvirtino ir su ja nesutiko.
4. Nagrinėjamoje byloje kalbama apie dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų atsiradusių nuostolių atlyginimo. Pats siekis nesąžiningai pasipelnyti iš neteisėtai perimto turto, dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaitą. Kadangi atsakovas buvo nesąžiningas, siekė neteisėtai pasipelnyti, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, būtų neteisinga ir nesąžininga mažinti prašomų priteisti nuostolių sumą, kuri yra neginčytina ir įrodyta byloje ieškovo surinkta medžiaga.

Atsakovas UAB „Katos studija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Asmuo gali gauti pajamas, tačiau veikti nuostolingai dėl objektyvių priežasčių – force majeure aplinkybių arba dėl to, kad išvengtų dar didesnių nuostolių ir pan. Todėl pajamų gavimas tokiomis aplinkybėmis, nors ir patiriant nuostolius, teisiniu aspektu vertintinas kaip tinkamas elgesys.
2. Nustatyti nuostolių dydį yra teismo prerogatyva (tai nurodo ir pats apeliantas). Taip pat šiuo atveju neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio konkretaus dydžio išlaidos patiriamos aptarnaujant stendus, nėra įmanoma tiksliai įvertinti, kokie kaštai reikalingi klientų paieškai, dalykinių santykių užmezgimui ir palaikymui, paslaugų reklamai, sutarčių sąlygų derinimui ir pan. Todėl šiuo atveju teismas ir pasinaudojo CK 6.249 str. 1 d. įtvirtinta nuostata.

Apeliaciniu skundu UAB „Katos studija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Rodiklis“ ieškinį atmesti visiškai.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai darė išvadą dėl nupirktų stendų kiekio, visiškai nevertino ir net neaptarė kitų reikšmingų įrodymų ir liudytojų parodymų. Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, - kad į bylą buvo pateiktos dvi tos pačios, t. y. su tais pačiais rekvizitais – data ir numeriu – pirkimo-pardavimo sutarties (2009 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties) kopijos (t. 1, b. l. 24 ir 32) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad iš tiesų šalys išreiškė valią sudaryti būtent tą sutarties variantą, kuriame yra nurodyta 12 parduodamų stendų. Teismas nevertino bylos eigoje pateiktų paaiškinimų, kad sutarties šalys – UAB „Katos studija“ ir BUAB „Rodiklis“ – pasirašė kelis 2009 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties projektus, kad buvo keli sutarties „darbiniai“ variantai (t. 3, b. l. 175-176)., o šalių tikrąją valią atspindėjo sutartis, pagal kurią buvo parduotas vienas dvipusis stendas, esantis Kaune Baltų pr. prie sankryžos su A. S. g. (t. 3, b. l. 175 2 pusė), o kitų ginčo stendų UAB „Rodiklis“ nėra pardavęs (t. 3, b. l. 176);
2. Teismas visiškai nevertino, kad abi ginčo sandorį pasirašiusios šalys – UAB „Katos studija“ direktorius M. Ž. ir tuometinis BUAB „Rodiklis“ direktorius R. R. – teismo posėdžio metu asmeniškai ir nevienareikšmiškai patvirtino, kad šalių tikroji valia ir galutinis sutarties variantas buvo tas, pagal kurį buvo parduotas vienas dvipusis stendas, esantis Kaune, Baltų pr. prie sankryžos su  Strazdo g. (t. 3, b. l. 175), o kitų ginčo stendų UAB „Rodiklis“ nėra pardavęs (t. 3, b. l. 176);
3. Teismas nevertino tai, kad ieškovas UAB „Rodiklis“, reikšdamas ieškinį dėl sandorio panaikinimo ir stendų grąžinimo ieškovo nuosavybėn, visų pirma turėjo pateikti neginčijamus įrodymus apie ginčo objekto priklausymą ieškovui iki sandorio sudarymo, t. y. nuosavybės dokumentus. Ieškovas kaip stendų nuosavybę įrodantį dokumentą pateikė išimtinai tik savo paties parengtą buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad ginčo stendai buvo net neįtraukti į ieškovo buhalterinę apskaitą ir iš karto nurašyti (t. 1, b. l. 135). Nurašyti stendai negalėjo būti perleisti, nes jie net nepriklausė BUAB „Rodiklis“. Buhalterinė pažyma yra be antspaudo, nėra aišku, ar ją pasirašė tikrai tokią kompetenciją turintis asmuo, nes ieškovas į bylą visiškai jokių duomenų apie pažymą pasirašiusį asmenį nepateikė. Nei vienas iš liudytojų – nei Š. J., nei L. B. nepatvirtino, kad ginčo stendai nuosavybės teise priklausė BUAB „Rodiklis“ (t. 3, b. l. 110-111).
4. 2009 m. rugsėjo 7 d. R. R. išduotas įgaliojimas vertintinas kritiškai, nes jei BUAB „Rodiklis“ būtų buvęs pardavęs stendus, tai R. R., kaip BUAB „Rodiklis“ atstovas, įgaliojimo išdavimo dienai 2009 m. rugsėjo 7 d. jau būtų praradęs teisė valdyti stendus. Taigi šis įgaliojimas yra niekinis ir todėl teismas negalėjo juo remtis kaip tinkamu įrodymu ir juo grįsti sprendimo.
5. UAB „Katos studija“ direktorius M. Ž. paaiškino, kad stendai buvo nupirkti jų nurodytuose buvimo vietose, o paskui perkelti į Kauno miestą (t. 2, b. l. 147). Tai, kad M. Ž. negalėjo konkrečiai įvardinti kuris konkrečiai stendas į kurią vietą buvo perkeltas jokiu būdu nepaneigia aplinkybės, kad ginčo stendai priklauso atsakovui ir kad jie buvo perkelti ir pritaikyti konkrečioms stendų pastatymo vietoms Kauno mieste.
6. Teismas nevertino į bylą pateiktos bendradarbiavimo sutarties (t. 1, b. l. 191) ir pateiktų paaiškinimų, kad dalį ginčo stendų prižiūrėjo (perstatė, rekonstravo, tvarkė) UAB „Rodiklis“ pagal tarp UAB „Rodiklis“ ir UAB „Katos studija“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį (T. 1, b. l. 195-196, t. 2, b. l. 147).
7. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad iš tiesų 2009 m. liepos 7 d. sandoriu BUAB „Rodiklis“ turtas sumažintas nebuvo – pardavėjas už stendą gavo piniginį ekvivalentą. BUAB „Rodiklis“ parduotu stendu nebūtų galėjęs naudotis, nes įsiskolinimas už stendo reklamos vietą Kauno miesto savivaldybei vien tik už 2008 metų 3 ir 4 ketvirtį sudarė 19 709 Lt (t. 1, b. l. 152).Taigi sandorio sudarymo metu UAB „Rodiklis“ galėjo arba nusikelti stendą, arba stendą parduoti.
8. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad stendų konstrukcija ir būklė nesikeitė nuo jų pardavimo atsakovui momento ir šią išvadą grįsti sprendimo dėl restitucijos taikymo. Pažymi, kad pateiktuose dokumentuose yra nurodyta ir stendų pastatymo vieta ir konstrukciniai ypatumai, tačiau tai visiškai neįrodo, kad stovi tie patys stendai. Stendai nėra unikalios konstrukcijos, tos pačios konstrukcijos stendų skaičius yra neribojamas ir jų neįmanoma vizualiai atskirti vienas nuo kito.

   Ieškovas BUAB „Rodiklis“ prašo atmesti apelianto UAB „Katos studija“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl parduotų stendų kiekio, vertino eilę byloje surinktų duomenų, tame tarpe ir Kauno miesto savivaldybės pateiktus sutarties priedą Nr. 1 (t. 1, b. l. 32), R. R. išduotą įgaliojimą (t. 1, b. l. 35), pranešimą Kauno miesto savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriui (t. 1, b. l. 36), 2011 m. kovo 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. 29-2-89, duomenis iš Kauno mieto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus (t. 4, b. l. 1-71).
2. Byloje konstatuotas sutarties šalių nesąžiningumas, buvęs UAB „Rodiklis“ direktorius R. R. sąmoningai duoda neteisingus paaiškinimus, nėra suinteresuotas teisinga bylos baigtimi, iki šiol bankroto administratoriui nėra perdavęs visų bankrutavusios įmonės dokumentų, trukdo sklandžiam bankroto procedūrų vyksmui. Kauno apygardos teismas R. R. apribojo teisę 3 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas. 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Rodiklis“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
3. Ieškovas nesutinka su teiginiu, kad ginčo stendai nepriklausė ieškovui. Atsakovas paaiškino, kad ginčo stendus pirko iš AB SEB lizingas (t. 2, b. l. 104-117), pateikė į bylą 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 95-99) ir šios sutarties pagrindu įgyto turto sąrašą. Atsakovas savo tvirtinimų, kad pagal lizingo sutartį įgyti stendai yra tie patys ginčo stendai, neįrodė, o byloje surinkta medžiaga rodo atvirkščiai, jog tai visiškai skirtingi stendai.  Pirma, lizingo sutartimi įsigyti stendai ne tik stovi kitose vietose, bet jų matmenys yra kitokie nei ginčo stendų, t. y. dauguma lizingu įgyti stendai yra mažesni, matmenys sutampa su matmenimis iš lizingo stendų sąrašo, kiti du  lizingo sąraše nurodyti stendai yra žymiai didesni už ginčo stendus (t. 1, b. l. 32). Antra, apelianto tvirtinimas, kad stendai buvo permontuojami, keičiami jų dydžiai ir jie buvo perstatyti į dabartines ginčo stendo vietas, kelia abejonių ir nesutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Norint stendus perstatyti, reikalinga atlikti eilę darbų, atliekant tokios apimties darbus įmonėje turi likti dokumentai, kurie tokių darbų atlikimą užfiksuotų, tačiau, atsakovas į bylą nepateikė jokių darbų įrodymų, taip pat negalėjo paaiškinti, kada ir kokie konkrečiai stendai į kokius buvo keičiami, kokie konkretūs darbai tam buvo atlikti. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ginčo stendus įsigijo iš AB SEB lizingas, kadangi to nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.
4. Bendradarbiavimo sutartimi UAB „Katos studija“ įgaliojo UAB „Rodiklis“ atlikti tam tikrus veiksmus, taigi ieškovas pagal šią sutartį turėjo veikti UAB „Katos studija“ vardu, o ne savo. Reklamos leidimai-sutartys su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl ginčo stendų buvo sudarytos UAB „Rodiklis“ vardu. Pagal 2011 m. kovo 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos teisės departamento licencijų ir paslaugų skyriaus raštą Nr. 29-2-89, R. R. 2009 m. liepos 7 d. pasirašytus pranešimą (t. 1 , b. l. 36) ir įgaliojimą (T. 1, b. l. 35) UAB „Rodiklis“ generalinis direktorius R. R. informavo Licencijų ir paslaugų skyrių, kad ryšium su tuo, kad UAB „Rodiklis“ pardavė reklaminius stendus , pasibaigus UAB „Rodiklis“ išduotiems reklamos leidimams, juos prasitęsti savo vardu yra įgaliojamas UAB „Katos studija“ komercijos direktorius. Tai paneigia apelianto tvirtinimus, kad ginčo stendai priklausė UAB „Katos studija“, o UAB „Rodiklis“ atsakovo įgaliojimu tik rūpinosi stendų priežiūros klausimais.
5. Ieškovo į bylą pateikta buhalterinė pažyma (t. 1, b. l. 135) įrodo, kad ginčo stendai buvo pagaminti UAB „Rodiklis“, tačiau dėl ydingai vedamos buhalterijos iš karto buvo nurašyti kaip sąnaudos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių, nupirktų stendų kiekio.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 24 d. UAB „Rodiklis“ iškelta bankroto byla, UAB „Rodiklis“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ (t. 1, b. l. 12-17). Bankroto administratorius, tikrindamas bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, kad 2009 m. liepos 7 d. UAB „Rodiklis“ ir UAB „Katos studija“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2009/07/07. Ieškovo bankroto administratorius pareikalavo iš atsakovo pateikti išsamią informaciją apie atliktą sandorį, tačiau atsakovas šią informaciją pateikti atsisakė 2011 m. sausio 10 d. parengtoje pažymoje nurodydamas, kad UAB „Katos studija“ duomenys tretiesiems asmenims nėra teiktini, kadangi juose esantys duomenys galimai atskleistų komercines paslaptis (t. 1 b. l. 23). Vėlesnėje, t. y. 2011 m. kovo 18 d. parengtoje pažymoje nurodyta, kad UAB „Katos studija“ iš UAB „Rodiklis“ nebuvo įsigijusi jokių reklaminių įrenginių, išskyrus vieną reklaminį stendą Baltų pr. prie sankryžos su A. S. g. (t. 1, b. l. 29). Šią aplinkybę atsakovas įrodinėja Priedu Nr. 1 prie 2009 m. liepos 7 d. sutarties, kuriame nurodomas 1 komercinis stendas Paneryje (t. 1, b. l. 22). Ieškovo administratorius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Licencijų ir paslaugų skyrių, prašydamas pateikti išsamią informaciją apie ginčytiną sandorį. Minėta institucija pateikė tą patį Priedą Nr. 1 prie sutarties, tačiau jame, skirtingai nei atsakovo pateiktame, išvardinti 12 stendų, kuriuos pagal 2009 m. liepos 7 d. sutartį atsakovas įsigijo iš UAB „Rodiklis“ (t. 1, b. l. 32).

Byloje tarp šalių kilo ginčas, kiek stendų pagal 2009 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2009/07/07 atsakovas UAB „Katos studija“ nupirko iš ieškovo BUAB „Rodiklis“. Atsakovas įrodinėja, kad jis įsigijo vieną stendą, ieškovo bankroto administratorius įrodinėja, jog tokių stendų atsakovas įsigijo iš viso 12. Apeliantas teigia, kad abi ginčo sandorį pasirašiusios šalys – UAB „Katos studija“ direktorius M. Ž. ir tuometinis BUAB „Rodiklis“ direktorius R. R., teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių tikroji valia ir galutinis sutarties variantas buvo tas, pagal kurį buvo parduotas vienas dvipusis stendas (t. 3, b. l. 175), o kitų ginčo stendų UAB „Rodiklis“ nėra pardavęs (t. 3, b. l. 176). Šie apelianto argumentai vertintini kritiškai, kadangi įrodymai byloje turi būti vertinami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas UAB „Katos studija“ nupirko iš ieškovo BUAB „Rodiklis“ viso 12 stendų, šią išvadą grindė į bylą pateiktų įrodymų visuma – Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Licencijų ir paslaugų skyriaus pateiktu Priedu Nr. 1 prie sutarties (t. 1, b. l. 32), 2009 m. rugsėjo 7 d. R. R. išduotu įgaliojimu (t. 1, b. l. 35), bei pranešimu Kauno miesto savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriui, kuriuo UAB „Rodiklis“ direktorius patvirtino, kad UAB „Katos studija“ nupirko iš UAB „Rodiklis“ reklaminius stendus, įrengtus ant savivaldybės žemės, todėl pasibaigus UAB „Rodiklis“ išduotiems reklamos leidimams, juos pratęsti įgaliojama UAB „Katos studija“ (t. 1, b. l. 36). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šių įrodymų visetą, o ne sandorį sudariusių šalių vadovų paaiškinimus. UAB „Katos studija“ direktoriaus M. Ž. ir tuometinio BUAB „Rodiklis“ direktoriaus R. R. teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad šalių tikroji valia ir galutinis sutarties variantas buvo tas, pagal kurį buvo parduotas vienas dvipusis stendas, esantis Kauno, Baltų pr. prie sankryžos su Strazdo g., o kitų ginčo stendų ieškovas nėra pardavęs, paneigia aukščau išvardinti įrodymai, jų visuma, kuriais ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Šie įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad 2009 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2009/07/07 atsakovas iš ieškovo įsigijo 12 ieškovo nurodytų stendų.

  Atsakovas yra neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad ginčo stendai nepriklausė ieškovui, o buvo UAB „Katos studija“ nuosavybė. Atsakovas įrodinėja, kad ginčo stendus pirko iš AB SEB lizingas (t. 2, b.l. 104-117), pateikė į bylą 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-07/04/26, kurią sudarė ir pasirašė UAB „VP Reklama“ ir UAB „Katos studija“(t. 2, b. l. 95-99). Šia sutartimi (Sutarties 1.1 p.) pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjui reklamos stendų įrangą, nurodytą priede Nr. 1. (t. 2, b. l. 98-99). Šiame priede nurodomi 109 stendai (t.2, b. l. 98-99).

Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas, teigdamas, kad šie ginčo stendai buvo nupirkti paminėtoje sutartyje nurodytose vietose, o tik paskui perkelti į Kauno miestą, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178). Kaip teisingai pažymi ieškovas, atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių stendų permontavimo darbų atlikimą, nors atliekant tokios apimties darbus tai turėjo būti užfiksuota įmonės dokumentuose. Tačiau šiuo atveju atsakovas jokių darbų atlikimo faktą patvirtinančių įrodymų, taip pat paaiškinimų, kada ir kokie konkrečiai stendai buvo keičiami, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė, kad 2009 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas būtent iš ieškovo įsigijo ieškovo nurodytus 12 stendų.

Dėl sandorio negaliojimo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas 2009 m. liepos 7 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia dviem pagrindais – CK 1.80 ir CK 6.66 straipsnių pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas – CPK 18 straipsnio, Turto arešto akto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kadangi BUAB „Rodiklis“ ginčo sandorio sudarymo metu buvo pritaikyti areštai, kuriais buvo apribotos ieškovo disponavimo turtu teisės, taip pat šiuo sandoriu buvo pažeisti UAB „Rodiklis“ įmonės kreditorių, kurių interesais turto areštas buvo taikomas, interesai, nes perleidus ginčo stendus įmonė ženkliai sumažino savo realiai turėtą turtą. Apeliantas tvirtina, kad šiuo sandoriu įmonės turtas nebuvo sumažintas ir tokiu būdu kreditorių teisės nebuvo pažeistos, kadangi UAB „Rodiklis“ už stendą gavo piniginį ekvivalentą, o pačiu stendu dėl įsiskolinimų Kauno miesto savivaldybei už reklamos vietą, nebūtų galėjusi naudotis ir netgi būtų patyrusi papildomų išlaidų.

Su nurodytais teiginiais nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti. Visų pirma, 30 000 Lt suma pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija RRR Nr. 087768 buvo sumokėta už vieną reklaminį stendą, kuomet, kaip jau konstatuota šioje byloje, buvo parduota viso 12 stendų. Taigi vienas stendas nepadengia likusių 11 stendų kainos. Visų antra, ieškovas pateikė į bylą UAB „Katos studija“ stendų vertės, apskaičiuotos atsižvelgiant į pajamas, gautinas amortizacijos laikotarpiu, lentelę, iš kurios matyti, kad visų 12 stendų esamoji rinkos vertė sudaro 1 302 755,51 Lt (t. 1, b. l. 62). Šioje lentelėje esančių paskaičiavimų apeliantas nepaneigė. Todėl atsakovo teiginys, kad ginčijamu sandoriu turtas sumažintas nebuvo, kadangi pardavėjas už stendą gavo piniginį ekvivalentą, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Apelianto argumentai, susiję su tuo, kad UAB „Rodiklis“ stendu nebūtų galėjęs naudotis, kadangi už šį stendą susidarė įsiskolinimas Kauno miesto savivaldybei, šio ginčo kontekste yra teisiškai neaktualūs, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Dėl restitucijos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog stendų konstrukcija ir būklė nesikeitė nuo jų pardavimo atsakovui momento (t. 2, b. l. 130-145, t. 3, b. l. 186-203), sprendė, kad restitucija šioje byloje yra galima. Todėl iš ieškovo atsakovui priteisė sandorio vertę, t.y. 30 000 Lt, o ginčo stendus grąžino bankrutuojančiai įmonei į bendro turto masę. Atsakovas teigia, kad stendų konstrukcijos neįrodo, kad stovi tie patys stendai. Kaip šioje byloje konstatuota, atsakovui neįrodžius, kad tai stendai įsigyti iš AB SEB lizingas, šie atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo stendai būtų modifikuoti, pagerinta jų būklė ar kad jie nebeegzistuotų. Šios išvados nėra paneigtos ir apeliacinio skundo argumentais. Todėl restitucija natūra šioje byloje yra galima.

Dėl žalos atlyginimo.

          Pažymėtina, kad į žalos sąvoką įeina negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Jei atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.).  

          Apeliantas BUAB „Rodiklis“ administratorius negautas pajamas apskaičiuoja surinkus duomenis iš reklamos užsakovų apie atsakovo gautas pajamas iš stendų nuomos. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog iš ginčų stendų nuomos atsakovas per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. birželio 30 d. gavo 144 298,62 Lt pajamų (t. 3, b. l. 3-157). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 6.249 straipsnio 1 dalimi, nustatė, jog ieškovo negautų pajamų dydis yra 50 000 Lt. Apeliantas UAB „Rodiklis“ bankroto administratorius su tuo nesutinka, kadangi pagal bylos medžiagą teismas nustatė, jog atsakovas gavo 109 410,62 Lt pajamų, šios pajamos yra įrodytos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais.

        CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Apeliantas BUAB „Rodiklis“ adminsitratorius yra teisus teigdamas, kad pagal byloje surinktus įrodymus atsakovas gavo 109 410,62 Lt pajamų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo negautų pajamų dydis yra 50 000 Lt, atsižvelgęs būtent į tai, kad ieškovas neįrodė, kad jis būtų gavęs tokias pat pajamas, kokias iš stendų nuomos gavo atsakovas, be to, atsakovas, eksploatuodamas ginčo stendus, taip pat galimai patyrė jų priežiūros ir išlaikymo kaštus. Kadangi šiuo atveju nėra įmanoma tiksliai įvertinti ginčo stendų eksploatacijos, priežiūros, išlaikymo kaštų (kuriuos objektyviai atsakovas galėjo patirti), todėl pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pagrįstai šių išlaidų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas, kas teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštarauja įstatymui ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

          Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir t.t.). Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, apeliacinius skundus atmeta, nenagrinėdama kitų juose nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą