Administracinė byla Nr. eA-335-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04317-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–14), prašydamas: panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. GT-13(15)-S (toliau –  ir Sprendimas Nr. GT-13(15)-S), kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nesutiko, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. LT-14-08-8498 (toliau – ir Ataskaita Nr. 8498) nėra pateiktas pakankamas turto vertės nustatymo pagrindimas, ir pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika), taip pat tarptautinėje vertinimo praktikoje nėra nustatytas konkretus reglamentavimas, kaip ir kokiu būdu bei apimtimi vertintojas privalo nustatyti bei pagrįsti skaičiavimams atlikti naudotas kapitalizavimo normos sudėtines dalis bei kitus vertei nustatyti naudojamus rodiklius, todėl negalima vertintojo pasirinkto turto vertės nustatymo būdo vertinti kaip neteisingo, nepagrįsto ar nepakankamo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nei Įstatyme, nei Metodikoje nėra nurodytas imperatyvus reikalavimas pateikti visus be išimties matematinius veiksmus (skaičiavimus); ataskaitoje pateikiami duomenys turi sudaryti prielaidas suvokti, kokiu būdu nustatoma atitinkama turto vertė, o ne sekti matematinių veiksmų atlikimą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis Turto vertinimo priežiūros tarnybai (dabartinė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) (toliau – Tarnyba) pateikė 2015 m. kovo 23 d. ir 2015 m. balandžio 28 d. paaiškinimus dėl Ataskaitos Nr. 8498. Garbės teismas Sprendime Nr. GT-13(15)-S pripažino, jog pareiškėjas pagrindė vertės apskaičiavimą, o būtent dydžius dėl konkrečių nuomos kainų nustatymo aplinkybių, patalpų neužimtumo dydžio, nedengiamų išlaidų dydžio, sandėliavimo patalpų neužimtumo dydžio, būsimo sandėlio metinių išlaidų dydžio. Minėtuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad tam tikri dydžiai apskaičiuoti ekspertiniu būdu bei vadovaujantis rinkos analize, o ekspertinio vertinimo būdo esmė – procesų ir reiškinių, kurie tiesiogiai negali būti išmatuojami, kiekybiniai įvertinimai. Šiuo atveju pati turto vertinimo veiklos specifika lemia tai, kad kai kurie vertinime naudojami rodikliai nustatomi ne konkrečių formulių ir matematinių veiksmų pagrindu, o vadovaujantis specialiomis žiniomis ir kvalifikacija paremtu turto vertintojo įsitikinimu, rinkos analize.
4. Pareiškėjo manymu tai, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. LT-14-08-8472 (toliau – ir Ataskaita Nr. 8472) nebuvo pateikta išsami informacija apie nuomos sutartį bei jos sąlygas, jų pakeitimą, pareiškėjo manymu, nereiškia, kad atliktas vertinimas yra nepagrįstas. Garbės teismas Sprendime Nr. GT-13(15)-S pripažino, jog galimybė pakeisti nuomos sutarties sąlygas, t. y. nuomininkui statyti naują pastatą, egzistuoja. Vertintojas neprivalo teisės aktų nuostatų ir jų aiškinimo perkelti į turto vertinimo ataskaitą, t. y. jei teisės aktai leidžia atlikti nuomos sutarties pakeitimus, tokią informaciją nėra būtina perkelti į ataskaitą.
5. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Ataskaitos Nr. 8472, skunde taip pat nurodė, kad nei Įstatyme, nei Metodikoje nereglamentuota, kaip ir kokiu būdu, kokia apimtimi vertintojas privalo nustatyti bei pagrįsti skaičiavimams atlikti naudotą diskonto normą ir kitus vertei nustatyti naudojamus rodiklius. Pareiškėjas, nustatydamas detalaus plano parengimo išlaidas ir pardavimo pajamų kritimą rėmėsi savu turima ir surinkta informacija, t. y. nustatė ekspertiniu būdu.
6. Pareiškėjo įsitikinimu, Garbės teismo reikalavimas taikyti lyginamąjį metodą neatitinka Metodikos 63 punkto. Pareiškėjas neturėjo teisės Ataskaitoje Nr. 8472 naudoti lyginamąjį metodą, kadangi neturėjo duomenų apie žemės sklypų, dėl kurių buvo sudaryti sandoriai, individualias charakteristikas (vietą, bendrojo plano sprendinius, privažiavimo kelius, inžinerinę infrastruktūrą ir pan.), t. y. negalėjo nustatyti, ar lyginamieji objektai yra analogiški (panašūs) vertinamam objektui, ir dėl to negalėjo nustatyti objektyvios turto vertės. Tai, kad privažiavimas ir jo kokybė yra viena esminių žemės sklypų charakteristikų rinkoje, yra visuotinai pripažinta, todėl reikalavimas ją pagrįsti yra perteklinis. Ataskaitoje Nr. 8472 buvo paminėta, kad sklypai, turintys asfaltuotą privažiavimą, yra gerokai brangesni už sklypus, neturinčius privažiavimo. Be to, pareiškėjas teigė, kad nuspręsti, kurie objektų skirtumai yra reikšmingi nustatant, kiek lyginamas objektas yra atitolęs (nepanašus), priskirtina vertintojo diskrecijai.
7. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad Garbės teismo konstatuoti Ataskaitos Nr. 8472 turinio pažeidimai būtų padarę įtakos neteisingam turto vertės nustatymui ar sukėlę kitokias pasekmes užsakovui ar tretiesiems asmenims, tuo tarpu, drausminę atsakomybę užtraukia tik kalti veiksmai, kuriais pažeidžiami tam tikri valstybėje saugomi gėriai, t. y. dėl kurių kyla neigiamos pasekmės. Vertintojas, kaip specialistas, pateikia nuomonę dėl turto vertės, kuria bankas pasirinktinai, atlikęs savo analizes ir skaičiavimus, gali vadovautis arba ne, todėl argumentas, jog vertintojui griežtesnė bausmė yra skiriama dėl to, jog ataskaitos buvo panaudotos, priimant atitinkamus sprendimus, yra nepagrįstas.
8. Be to, pareiškėjas nurodė, jog Garbės teismas, nagrinėdamas vertintojų drausmės bylas bei skirdamas drausmines nuobaudas, taiko skirtingus kriterijus ir nesilaiko savo paties praktikos, t. y. už tapačius pažeidimus taiko skirtingas drausmines nuobaudas ar apskritai nutraukia drausmės bylas. Garbės teismas, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, neatsižvelgė ir nevertino svarbių pažeidimų aplinkybių, nesilaikė nešališkumo, objektyvumo, proporcingumo principų, savo suformuotos praktikos, pažeidė lygiateisiškumo principą, taip pat neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė paaiškinimus bei dokumentus, nevilkino bylos nagrinėjimo.
9. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad Garbės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. GT-13(15)-S priėmimo metu pareiškėjas turėjo galiojančias nuobaudas, negali būti vertinama kaip sunkinanti aplinkybė, nes aptariamu atveju Garbės teismas vertino 2014 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. ataskaitas, o 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. liepos 16 d. ir 2013 m. rugsėjo 19 d. Garbės teismo sprendimai, kuriais buvo paskirtos drausminės nuobaudos, buvo apskųsti ir įsiteisėjo, pareiškėjo teigimu, tik 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir rugsėjo 30 d.
10. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą (II t., b. l. 1–11) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
11. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostata, reikalaujanti pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus, būtent ir reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados. Šis Įstatymo reikalavimas detalizuotas Metodikos nuostatose, kurios konkretizuoja, kokie duomenys privalo būti pateikiami vertinimo ataskaitose, kai yra taikomi atitinkami vertinimo metodai. Šios nuostatos yra pakankamai aiškios, turto vertintojui dėl jo turimos profesinės kvalifikacijos turi būti aišku, kokius skaičiavimus reikia pateikti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, susipažinęs su ataskaita, galėtų suprasti, kaip gautas vertės rezultatas, bei kad skaičiavimai nebūtų pertekliniai. Be to, Sprendime Nr. GT-13(15)-S nurodyta, kad pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8498 nepateikė atitinkamų rodiklių pagrindimo, t. y. kad apskritai neaišku, kuo remiantis buvo nustatyti rodiklių dydžiai.
12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose nėra užsimenama apie ekspertinį rodiklių nustatymą. Sprendime Nr. GT-13(15)-S yra nurodyta, kad, nors kai kurių rodiklių pagrindimas ir buvo pateiktas kartu su vertintojo paaiškinimais, vieni svarbiausių dydžių (kapitalizavimo norma, diskonto norma) taip ir liko nepagrįsti, be to, informacijos pateikimas su paaiškinimais nėra laikomas tinkamu Įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimu.
13. Tarnyba nurodė, kad Ataskaitoje Nr. 8498 vertinto žemės sklypo nuomos sutartyje nebuvo įtvirtinta galimybė statyti naujus statinius, o pagal teisės aktus išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Ataskaitoje Nr. 8498 nepadaryta jokia analizė, nepateiktos jokios prielaidos dėl nuomos sutarties pakeitimo, numatant galimybę statyti naujus statinius. Visa analizė ir atitinkamos prielaidos pateiktos tik su vėlesniais vertintojo paaiškinimais Tarnybai.
14. Atsakovo teigimu, taikant ekspertinį būdą turto vertinimo ataskaitoje būtina nurodyti jo taikymo aplinkybes, paaiškinti, kokia patirtimi ar vertinimo atvejais vadovautasi priimant sprendimus dėl atitinkamų rodiklių dydžio, pateikti atliktos analizės duomenis ar kitą pagrindžiančią informaciją. Pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8472 neatskleidė, kokios įmonės, nustatant detalaus plano išlaidas, buvo apklaustos, kokia informacija buvo gauta, kaip prieita prie nustatyto skaičiaus (vidurkio). Nesant tokios informacijos, Ataskaitoje Nr. 8472 nustatytų rodiklių dydžių neįmanoma patikrinti ir įsitikinti jų pagrįstumu.
15. Atsakovas paaiškino, kad tikroji vertė yra nustatoma remiantis rinkos, o ne konkretaus ūkio subjekto duomenimis. Nustatant tam tikro turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, galima remtis rinkoje stebimais sandoriais arba rinkos informacija. Todėl, nustatant tikrąją vertę finansinių ataskaitų sudarymo tikslu, prioritetiniu vertinimo metodu laikytinas lyginamasis metodas, kuris remiasi įvykusiais pirkimo–pardavimo sandoriais arba pasiūlos kainomis. Ataskaitoje Nr. 8472 nepateikiamas tinkamas lyginamojo metodo nenaudojimo pagrindimas. Nagrinėjamu atveju buvo siekiama nustatyti tikrąją turto vertę, vertintas žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, todėl būtent ši paskirtis ir būtų aktuali taikant lyginamąjį metodą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl privažiavimo prie žemės sklypo turi reikšmės taikant kitą vertinimo metodą – pajamų, nes vertinant šiuo metodu su turtu susiję grynieji būsimieji pinigų srautai gali būti skaičiuojami ne tik pagal esamą, bet ir pagal geriausią turto panaudojimą. Nagrinėjamu atveju, nustatant tikrąją vertę ir taikant lyginamąjį metodą, būtų atsižvelgiama į esamą turto paskirtį ir panaudojimą. Tuo tarpu, pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8472 nepagrindė, kad tokiu atveju privažiavimo galimybė būtų esminė vertinimo aplinkybė. Pagal Metodikos 58.2 punktą vertinamo objekto ir lyginamųjų objektų skirtumai yra įvertinami darant atitinkamas kainų pataisas.
16. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl nevienodos Garbės teismo praktikos yra teisiškai nereikšmingi, kadangi nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Sprendimas Nr. GT-13(15)-S, o ne kiti Garbės teismo sprendimai ar Garbės teismo veikla. Garbės teismo Sprendimu Nr. GT-13(15)-S pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta tinkamai, atsižvelgiant į nustatymų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, ir yra proporcinga bei atitinka atsakomybės taikymo už tokius pažeidimus tikslus.
17. Atsakovas taip pat teigė, kad turto vertinimo užsakovas UAB „Medicinos bankas“ nėra nei turto arba verslo vertinimo įmonė, nei priežiūros institucija, todėl profesionaliai negalėjo įvertinti ginčo ataskaitų turinio, įskaitant nustatytų verčių pagrįstumo. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pateikta informacija patvirtina, kad UAB „Medicinos bankas“, priimdamas sprendimus, atsižvelgė į minėtų ataskaitų turinį, todėl akivaizdu, kad nesilaikant teisės aktų reikalavimų parengtos ataskaitos sukėlė neigiamas pasekmes. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad ginčo ataskaitos neatitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų (neturi juridinės galios), yra pakankamas pagrindas teigti, kad vertinimo užsakovui yra padaryta žala.

II.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (V tomas, b. l. 11–23) pareiškėjo skundą atmetė.
19. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 18 d. apžiūrėjęs žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskalbtini)), esantį Graudūšių k., Klaipėdos r. (toliau – Graudūšių k. esantis sklypas), parengė Ataskaitą Nr. 8472, kurioje, be kita ko, nurodė, kad: vertinimo užsakovas – UAB „Medicinos bankas“ (Ataskaitos Nr. 8472 1.3 punktas); vertinimas atliktas turto rinkos vertės nustatymo finansinių ataskaitų sudarymo tikslu turto tikrosios vertės nustatymui (Ataskaitos Nr. 8472 1.4 punktas); nekilnojamojo turto vertės nustatymo data – 2014 m. rugpjūčio 14 d. (Ataskaitos Nr. 8472 1.5 punktas); nustatant vertinto turto vertę taikomas pajamų metodas, kadangi pagal nustatytą pirmąjį ir geriausią panaudojimą, turto panaudojimas pajamų gavimui iš turto naudojimo kitai (ne žemės ūkio) veiklai yra tikėtinas ir ekonomiškai pagristas, be to, vertintojui buvo pateikti duomenys apie planuojamą sklypo panaudojimą kitai (ne žemės ūkio) veiklai (Ataskaitos Nr. 8472 5.3 punktas, 21 psl.); lyginamąjį metodą atsisakyta taikyti, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie panašaus turto sandorius per paskutinius 36 mėn. arba šiuo metu rinkoje siūlomus analogiškus (ar panašius) objektus – valstybės įmonės Registrų centro pateikiamoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų bazėje nėra galimybės patikrinti, ar sklypas, dėl kurio įvykdytas sandoris, yra prie autostrados (kito asfaltuoto privažiavimo), o ši aplinkybė yra esminė vertei nustatyti (Ataskaitos Nr. 8472 5.3 punktas, 21 psl.); remiantis teritorijų planavimo darbus atliekančių įmonių apklausos duomenimis, detalaus plano parengimas – 35 Lt/a (be PVM), tačiau tokios apklausos duomenys nepateikti (Ataskaitos Nr. 8472 5.3 punktas, 24 psl.); šiuo atveju apskaičiuota diskonto norma – 14,50 proc., kuri nustatyta remiantis rinkos duomenimis, taip pat uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Resolution valuations“ duomenų baze, naudojant svertinio kapitalo kaštų vidurkio metodą, kuris taikomas įvertinti pinigų srautus iš viso investuoto kapitalo, ir apskaičiuota atsižvelgiant į investuotojų lūkesčius bei rizikos lygį, vertintojo nuomone, taikyta diskonto norma geriausiai atspindi vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertę (Ataskaitos Nr. 8472 5.3 punktas, 26–27 psl.); prognozuojamas pardavimo pajamų kitimas ketvirtaisiais metais yra 5,00 proc. (Ataskaitos Nr. 8472 5.3 punktas, 27 psl., lentelė „Turto rinkos vertės nustatymas“); nustatyta vertinamo turto vertė – 2 050 000 Lt (Ataskaitos Nr. 8472 6 punktas).
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 22 d. apžiūrėjęs Šilutės pl. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esančius administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Administracinis pastatas) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Šilutės pl. esantis sklypas), parengė Ataskaitą Nr. 8498, kurioje, be kita ko, nurodė, kad: vertinimo užsakovas – UAB „Medicinos bankas“ (Ataskaitos Nr. 8498 1.3 punktas); vertinimas atliekamas turto rinkos vertės nustatymui įkeitimo UAB „Medicinos bankas“ tikslu (Ataskaitos Nr. 8498 1.4 punktas); nekilnojamojo turto vertės nustatymo data – 2014 m. rugpjūčio 21 d. (Ataskaitos Nr. 8498 1.5 punktas); nustatyta viso vertinamo turto vertė – 3 290 000 Lt (Ataskaitos Nr. 8498 6 punktas); Administracinio pastato vertės apskaičiavimas atliktas taikant pajamų metodo kapitalizavimo skaičiavimo būdą, o turto vertinimas atliktas darant prielaidą, kad likusioje sklypo dalyje bus pastatytas sandėliavimo paskirties objektas, taip pat kad likusioje sklypo dalyje bus parengtas sklypo detalusis planas (Ataskaitos Nr. 8498 5.3.2 punktas, 31 psl.). Ataskaitos Nr. 8498 5.3.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad: tikėtina Administracinio pastato nuomos kaina – 12 Lt/kv.m., 15 Lt/kv.m., 5 Lt/kv.m., 20 Lt/kv.m., o vertintojas mano, kad skaičiavimuose naudota Administracinio pastato nuomos vertė atitinka vertinimo metu rinkoje vyraujančias analogiško turto nuomos kainas (Ataskaitos Nr. 8498 33–34 psl.); remiantis UAB „Resolution valuations“ atliktais tyrimais, analogiškų patalpų vidutinis neužimtumas siekia 10–20 proc., prognozuojamas vertinamų Administracinio pastato patalpų neužimtumas – 15 proc. (atsižvelgiant į patalpų likvidumą) (Ataskaitos Nr. 8498 33–34 psl.); Administracinio pastato kapitalizacijos norma – 9,5 proc., kuriai apskaičiuoti vertintojas taikė nustatytą kapitalizacijos normą, pagrįstą rinkos duomenimis ir UAB „Resolution valuations“ duomenų baze, o ji apskaičiuota sumavimo metodu, be kita ko, nurodant, kad turto likvidumas sudaro 2,5 proc. (rodiklis nustatytas remiantis žymiu analogiškų nekilnojamo turto sandorių skaičiumi, paklausa, finansavimo sąlygomis), patalpų nuomos verslo rizika – 3,5 proc. (rodiklis nustatytas remiantis buvusia rinkos situacija, komercinių patalpų neužimtumu (esamuose pastatuose 0–10 proc.), analogiškų patalpų pasiūla), turto vertės pasikeitimas – 1,3 proc. (atsižvelgiant į tai, kad patalpos yra geros būklės) (Ataskaitos Nr. 8498 35 psl.).
21. Teismas nustatė, jog ataskaitos Nr. 8498 5.3.3 punkte nurodyta, kad dėl sukuriamos galimybės statyti papildomą statinį Šilutės pl. esančio sklypo vertės nustatymas atliktas taikant 3 metų diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą, o šio sklypo vertinimas atliktas darant prielaidą, kad jis bus panaudotas maksimaliai naudingiausiai, likusioje sklypo dalyje bus pastatytas sandėliavimo paskirties objektas, bus parengtas sklypo detalusis planas, pagal kurį numatyta pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija (Ataskaitos Nr. 8498 36 psl.). Ataskaitos Nr. 8498 5.3.3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad: statybos išlaidas sudaro projektavimo, planavimo darbai ir pastato statybos kaštai – 1 354,28 Lt/kv. m, o iš viso 5 687. 976 Lt (Ataskaitos Nr. 8498 37–38 psl.); sandėliavimo patalpų neužimtumas – 10 proc. (Ataskaitos Nr. 8498 38 psl.); nustatant Šilutės pl. esančio sklypo vertę taikyta kapitalizacijos norma – 8,2 proc., kuri pagrįsta rinkos duomenimis ir UAB „Resolution valuations“ duomenų baze, o ji apskaičiuota sumavimo metodu, be kita ko, nurodant, kad turto likvidumas sudaro 2 proc. (rodiklis nustatytas remiantis žymiu analogiškų nekilnojamo turto sandorių skaičiumi, paklausa, finansavimo sąlygomis), patalpų nuomos verslo rizika – 3 proc. (rodiklis nustatytas remiantis buvusia rinkos situacija, komercinių patalpų neužimtumu (esamuose pastatuose 0–10 proc.), analogiškų patalpų pasiūla), turto vertės pasikeitimas – 1 proc. (atsižvelgiant į tai, kad patalpos yra geros būklės) (Ataskaitos Nr. 8498 39 psl.); nustatyta, kad 4 200 kv. m būsimojo sandėlio metinės išlaidos – 33 534 Lt (Ataskaitos Nr. 8498 39 psl.); šiuo atveju apskaičiuota diskonto norma – 17 proc., kuri apskaičiuota atsižvelgiant į investuotojų lūkesčius bei rizikos lygį, vertintojo nuomone, taikyta diskonto norma geriausiai atspindi vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertę (Ataskaitos Nr. 8498 40 psl.).
22. Teismas pažymėjo, kad Ataskaitoje Nr. 8498 nustatant Šilutės pl. esančio sklypo vertę, nebuvo vertinta aplinkybė, kad šis žemės sklypas yra nuomojamas iš valstybės, nors iš byloje esančios 2004 m. birželio 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0166 (toliau – Sutartis Nr. N21/2004-0166) matyti, kad Šilutės pl. esantis sklypas 99 metams išnuomotas UAB „DAB AUTOCENTRAS“, o šiame sklype esančios valstybinės žemės paskirtis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija (Sutarties Nr. N21/2004-0166 3 p.).
23. Teismas nustatė, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. S2015(21.19-2102)-12-79 kreipėsi į Tarnybą, prašydama išnagrinėti, ar 2014 m. rugpjūčio 14 d. atliktas Graudūšių k. esančio sklypo, taip pat 2014 m. rugpjūčio 21 d. atliktas Administracinio pastato įvertinimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Tarnyba 2015 m. gegužės 19 d. Garbės teismui surašė išvadą Nr. GT-15(15)-I-1 „Dėl vertintojo D. B. veiksmų rengiant Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-14-08-22-8498“ ir išvadą Nr. GT-15(15)-I-2 „Dėl vertintojo D. B. veiksmų rengiant Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-14-08-22-8472“. Garbės teismas 2015 m. liepos 14 d. vykusiame posėdyje (posėdžio protokolas Nr. GT-18(15)-P) priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. GT-13(15)-S ir nutarė pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.
24. Taip pat teismas nustatė, jog Garbės teismas Sprendime Nr. GT-13(15)-S konstatavo, kad pareiškėjas, atlikęs turto vertinimą ir dėl šio vertinimo parengęs Ataskaitas Nr. 8472 ir 8498, padarė šiuos pažeidimus:
1. Ataskaitoje Nr. 8472, pažeisdamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 83.5 punktą, nepagrindė šių Graudūšių k. esančio sklypo vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių dydžių: detalaus plano parengimo išlaidų (toliau – 1 pažeidimas); diskonto normos (toliau – 2 pažeidimas); prognozuojamo pardavimo pajamų kitimo (toliau – 3 pažeidimas). Taip pat šioje ataskaitoje, vertindamas Graudūšių k. esančio sklypo vertę, nepagrįstai netaikė lyginamojo metodo ir tokiu būdu pažeidė Metodikos 62.1 punktą (toliau – 4 pažeidimas).
2. Ataskaitoje Nr. 8498, pažeisdamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 83.5 punktą, nepagrindė: Administracinio pastato vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių dydžių (nuomos kainos (toliau – 5 pažeidimas); patalpų neužimtumo (toliau – 6 pažeidimas); kapitalizavimo normos (toliau – 7 pažeidimas); nedengiamų išlaidų (toliau – 8 pažeidimas)); Šilutės pl. esančio sklypo vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių dydžių (statybos išlaidų (toliau – 9 pažeidimas); sandėliavimo patalpų neužimtumo (toliau – 10 pažeidimas); kapitalizacijos normos (toliau – 11 pažeidimas); metinių išlaidų (toliau – 12 pažeidimas); diskonto normos (toliau – 13 pažeidimas)). Taip pat šioje ataskaitoje nustatydamas Šilutės pl. esančio sklypo vertę, nepateikė jokios analizės, prielaidų, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuoma, Sutarties Nr. N21/2004-0166 pakeitimais, numatant jose galimybę statyti naujus statinius, ir taip pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 83.3 punktą (toliau – 14 pažeidimas).
25. Teismas darė išvadą, kad Garbės teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė 1–3 pažeidimus, ir kad pareiškėjo argumentai, jog nustatydamas Graudūšių k. esančio sklypo vertę, detalaus plano parengimo išlaidas, diskonto normą bei prognozuojamą pardavimo pajamų kitimą jis apskaičiavo ekspertiniu būdu, tai darydamas vadovavosi darbo metu surinkta informacija, nesuderinami su iš Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 83.5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kylančių imperatyvų turto vertinimo ataskaitoje nurodyti turto vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant jo vertės skaičiavimus, nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.
26. Teismas sprendė, kad Garbės teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė 4 pažeidimą ir kad Ataskaitoje Nr. 8472 nurodant aplinkybes, kodėl netaikomas lyginamasis metodas, nepakankamai pagrįsta, kodėl šiuo konkrečiu atveju negalima buvo, lyginant Graudūšių k. esantį sklypą su panašiais sklypais. Teisėjų kolegija sutiko su Sprendime Nr. GT-13(15)-S Garbės teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8472 nepagrindė, kodėl privažiavimo galimybes laiko esmine vertinimo aplinkybe, todėl lyginamojo metodo netaikymą šioje ataskaitoje pripažino nepagrįstu.
27. Teismo vertinimu, Garbės teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė 5, 6 ir 8 pažeidimus, kad nepakankamai pagrindė Administracinio pastato vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių, t. y. nuomos kainos, patalpų neužimtumo, nedengiamų išlaidų dydžius. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog vėliau – nagrinėjant drausmės bylą – pareiškėjas pagrindė šiuos dydžius, nereiškia, kad šiuo atveju pareiškėjas tinkamai vykdė iš Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 83.5 punkto kylančią pareigą turto vertinimo ataskaitoje nurodyti turto vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant jo vertės skaičiavimus, nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.
28. Teismas, įvertinęs 7 pažeidimo turinį, sutiko su Garbės teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8498 nepakankamai pagrindė Administracinio pastato kapitalizacijos normą, taip pat, kad iš šios ataskaitos turinio nėra aišku, kaip pareiškėjas apskaičiavo, kad turto likvidumas sudaro 2,5 proc., patalpų nuomos verslo rizika – 3,5 proc., turto vertės pasikeitimas – 1,3 proc.
29. Teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentai, kad Ataskaitoje Nr. 8498 jis pakankamai pagrindė Šilutės pl. esančio sklypo vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių – statybos išlaidų, kapitalizacijos normos, diskonto normos – dydžius, o detalesnio nurodytų rodiklių paskaičiavimo Ataskaitoje Nr. 8498 jis neprivalėjo pateikti, prieštarauja iš Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 83.5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kylančiai pareigai turto vertinimo ataskaitoje nurodyti turto vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant jo vertės skaičiavimus, nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Garbės teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas padarė 9, 11, 13 pažeidimus.
30. Vertindamas 10 ir 12 pažeidimų pagrįstumą, teismas sutiko su Garbės teismo skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais ir padaryta išvada, kad pareiškėjas šioje ataskaitoje nepakankamai pagrindė Šilutės pl. esančio sklypo vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių – sandėliavimo patalpų neužimtumo ir būsimo sandėlio-gamybos pastato metinių išlaidų – dydžius ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą bei Metodikos 83.5 punktą. Tokios teismo išvados nekeitė nustatyta aplinkybė, kad vėlesniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodytus dydžius iš esmės pagrindė.
31. Teismas, pasisakydamas dėl 14 pažeidimo, sprendė, jog, aplinkybė, kad Šilutės pl. esantis sklypas išnuomotas pagal Sutartį Nr. N21/2004-0166, pagal kurią galimybė statyti naujus statinius nenumatyta, neabejotinai reikšmingas nustatinėjant šio sklypo vertę, o šios aplinkybės neaptarimas turto vertinimo ataskaitoje, priešingai nei teigia pareiškėjas, negali būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad Garbės teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė 14 pažeidimą
32. Įvertinęs Sprendime Nr. GT-13(15)-S nustatytų pažeidimų pobūdį, jų gausą, darė išvadą, kad Garbės teismo paskirta drausminė nuobauda pareiškėjui yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Teismas pažymėjo, kad rengiant Ataskaitas Nr. 8472 ir 8498, dėl pareiškėjo jau buvo priimti ir pareiškėjui žinomi Garbės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. GT-35(13)-S, kuriuo jam skirta pastaba, 2013 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. GT-49(13)-S, kuriuo jam skirtas papeikimas, 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. GT-62(13)-S, kuriuo jam skirta pastaba. Teismo nuomone, sprendžiant dėl šių sprendimų įtakos parenkant drausminę nuobaudą, nėra reikšminga pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad minėti sprendimai įsiteisėjo vėliau.

III.

33. Pareiškėjas D. B. apeliaciniame skunde (V tomas, b. l. 26–36) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Garbės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. GT-13(15)-S ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus bei paaiškinimus, juos vertino formaliai ir paviršutiniškai, nesigilino į bylos faktines aplinkybes, apsiribojo Įstatymo nuostatų citavimu bei Tarnybos atsiliepime nurodytų argumentų perrašymu, bylą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, sprendimas yra be motyvų.
2. Vertindamas 1–3 pažeidimų pagrįstumą teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog jis, nustatydamas Graudūšių k. esančio sklypo vertę, detalaus plano parengimo išlaidas, diskonto normą bei prognozuojamą pardavimo pajamų kitimą apskaičiavo ekspertiniu būdu (kuris nėra draudžiamas), t. y. vadovaudamasis savo patirtimi, remdamasis darbus atliekančių įmonių apklausos, komercinių bankų apklausos duomenimis bei UAB „Resoliution valuations“ atliktais finansavimo sąlygų tyrimais. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte įtvirtintą teisės nuostatą nurodydamas, jog pareiškėjas nepateikė pakankamo rodiklių pagrindimo.
3. Pasisakydamas dėl 4 pažeidimo, teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8472 nepagrindė, kodėl privažiavimo galimybes laiko esmine vertinimo aplinkybe, ir kodėl šiuo konkrečiu atveju negalima taikyti lyginamojo metodo darant atitinkamas pataisas. Teismas ignoravo pareiškėjo argumentą, jog nebuvo analogiškų (turinčių tapačias charakteristikas) sklypų, esančių panašioje vietoje, ir kad iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos neįmanoma nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje yra palyginamieji objektai. Minėtais sandoriais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti, kadangi iš minėtų sandorių nėra įmanoma nustatyti esminių objektų charakteristikų. Privažiavimas ir jo kokybė yra viena esminių sklypų charakteristikų rinkoje, tai yra visuotinai pripažinta, todėl reikalavimas pagrįsti, kad privažiavimas yra esminė aplinkybė yra perteklinis.
4. Spręsdamas dėl 5, 6, 8, 10, 12 pažeidimų pagrįstumo, teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog pareiškėjas Garbės teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose pagrindė Administracinio pastato vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių, t. y. nuomos kainos, patalpų neužimtumo, nedengiamų išlaidų, dydžius, taip pat Ataskaitoje Nr. 8498 nurodytus dydžius. Šis pažeidimas turėtų būti laikomas formaliu pažeidimu, kadangi Garbės teismui pripažinus, jog pareiškėjas pagrindė nustatytus rodiklius, yra aišku, kad yra tinkamai nustatyta turto vertė.
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė Administracinio pastato kapitalizacijos normos, taip pat kad iš Ataskaitos Nr. 8498 turinio nėra aišku, kaip pareiškėjas apskaičiavo, kad turto likvidumas sudaro 2,5 proc., patalpų nuomos verslo rizika – 3,5 proc., turto vertės pasikeitimas – 1,3 proc. (7 pažeidimas). Pareiškėjas šių dydžių apskaičiavimą yra pateikęs Ataskaitos Nr. 8498  35 psl. ir mano, kad jis yra pakankamas, o teismas nenurodė, kokio detalumo paaiškinimų reikia tam, jog būtų tenkinamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas.
6. Dėl 9, 11, 13 pažeidimų pareiškėjas nesutinka su teismo nuomone, jog Pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8498 nepagrindė konkrečių kapitalizavimo normų sudėtinių dalių, ir mano, kad pareiškėjo nurodyti paaiškinimai ir apskaičiavimai yra pakankami, nes rodikliai buvo nustatyti remiantis ne tik gauta informacija iš ataskaitoje nurodytų šaltinių, bet paties pareiškėjo sukaupta patirtimi, t. y. ekspertiniu būdu.
7. Teismas, pripažindamas 14 pažeidimą, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8498 privalėjo pateikti analizę, prielaidas, susijusias su valstybinės žemės sklypo nuoma, nuomos sutarties pakeitimais, numatant jose galimybę statyti naujus statinius. Teismas neargumentavo, kodėl tokios aplinkybės nenurodymas neabejotinai reikšmingas nustatinėjant sklypo vertę, ir nenurodė, kaip ši aplinkybė galėtų paveikti nustatyto turto vertę.
8. Teismas, motyvuodamas sprendimą palikti drausminę nuobaudą nepakeistą, nurodė, jog Pareiškėjo atžvilgu jau buvo priimti trys Garbės teismo sprendimai, kuriais Pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau neanalizavo, ar tie pažeidimai yra tapatūs. Be to, pareiškėjas neturėjo galimybės pataisyti vėlesnių ataskaitų pagal Garbės teismo sprendimuose nurodytus reikalavimus, nes jie įsitesėjo tik 2014 m. liepos 10 d., rugpjūčio 26 d. ir rugsėjo 30 d.
9. Aplinkybė, kur buvo panaudotos Ataskaitos Nr. 8472 ir Nr. 8498, negali būti vertinama nei kaip sunkinanti, nei kaip lengvinanti drausminę nuobaudą aplinkybė, kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (toliau – ir Garbės teismo nuostatai) 36 punktas aiškiai nurodo, kokios aplinkybės yra sunkinančios ar lengvinančios.
10. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pareiškėjas bendradarbiavo su Garbės teismu bei Tarnyba, nes teikė paaiškinimus.
11. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-490-822/2015; 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-565/2014 formuojamos praktikos, kur už ženkliai grubesnius Įstatymo ir Metodikos pažeidimus vertintojams skiriamos švelnesnės drausminės nuobaudos.
35. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (V tomas, b. l. 47–56) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
36. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ekspertinis skaičiavimo būdas nepaneigia pareigos pagrįsti dydžių (išlaidų, diskonto normos ir kt.), kurių pagrindu apskaičiuota vertė, nustatymą. Apelianto argumentas, jog vertės skaičiavimuose naudojami esminiai dydžiai gali būti ne apskaičiuojami, o priimami tik vienam vertintojui suprantamu ekspertiniu būdu, todėl nepatikrinamu būdu, yra nesuderinamas su Įstatyme nurodytu rinkos vertės apibrėžimu.
2. Pareiškėjas nepagrįstai teisinasi tuo, kad nėra konkretaus reglamentavimo, kuris paaiškintų, kaip ir kokiu būdu, kokia apimtimi vertinimo ataskaitoje pateikti skaičiavimus, pagrindžiančius vertinamo turto rinkos vertės nustatyme naudojamus dydžius. Pareiškėjas, kaip turto vertintojas, turintis atitinkamą pažymėjimą, turi suvokti, kad Ataskaitos turi būti parengtos taip, kad jas panaudojantiems asmenims būtų visiškai aišku, kodėl naudojami atitinkami dydžiai, kaip jie gaunami, kaip gaunami kiti rodikliai. Be to, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyti detalūs reikalavimai, kas turi būti nurodyta turto arba verslo vertinimo ataskaitoje, o 13 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ataskaitoje turi būti turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus.
3. Pareiškėjo teiginys, kad Ataskaitoje Nr. 8498 Administracinio pastato vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių nustatymo pagrindimas buvo pateiktas vertintojo paaiškinimuose, teiktuose Garbės teismui, yra nepagrįstas – Garbės teismas konstatavo, kad pagrindimo, patvirtinančio esminių dydžių (kapitalizavimo normos, diskonto normos) nustatymo pagrįstumą, nei Ataskaitoje Nr. 8498, nei paaiškinimuose nėra. Be to, aplinkybė, jog vėliau, t. y. nagrinėjant drausmės bylą pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kuriuose iš esmės pagrindė kai kuriuos Ataskaitoje Nr. 8498 nurodytus Administracinio pastato vertei apskaičiuoti naudojamus rodiklius, t. y. nuomos kainos, patalpų neužimtumo, nedengiamų išlaidų, dydžius, nereiškia, kad šiuo atveju pareiškėjas tinkamai vykdė iš Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 83.5 papunkčio kylančią pareigą.
4. Pareiškėjo argumentas, kad nei Įstatyme, nei Metodikoje nėra numatytas reikalavimas vertinimo Ataskaitoje Nr. 8498 pateikti analizę ir prielaidas, susijusias su valstybinės žemės sklypo nuoma, yra nepagrįstas – vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą detalizuojančiu Metodikos 83.3 papunkčiu, ataskaitoje turi būti pateiktos grynųjų busimųjų pinigų srautų prognozėms sudaryti taikytos prielaidos. Vertintojas apskritai neanalizavo aplinkybių, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuoma, visa analizė ir atitinkamos prielaidos pateiktos tik su papildomais Vertintojo paaiškinimais.
5. Skundžiamo Garbės teismo sprendimo priėmimo metu galiojo visi 3 Garbės teismo sprendimai, kuriais pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos. Vadovaujantis Garbės teismo nuostatų 36 punktu, Garbės teismas turi įvertinti būtent sprendimo priėmimo metu galiojančias drausmines nuobaudas. Taip pat, pareiškėjo teiginys, kad jis neturėjo galimybės pakoreguoti ataskaitų, yra nepagrįstas, nes abiejų ataskaitų parengimo metu jau buvo įsiteisėjusi LVAT 2014 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014, kuria paliktas galioti Garbės teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. GT-49(13)-S (šiame sprendime išanalizuotos trys vertinimo ataskaitos ir visose nustatyti vertintojo padaryti pažeidimai, susiję su turto vertės nustatymo pagrindimu), todėl Pareiškėjas bet kuriuo atveju turėjo galimybę ir privalėjo į jį atsižvelgti.
6. Drausminė nuobauda ir jos griežtumas buvo parinkti atsižvelgiant visų pirma į tai, kad pareiškėjas grubiai pažeidė turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus – parengė ir užsakovui pateikė ataskaitas, kuriose esminė vertinimo ataskaitose privaloma būti informacija – vertės nustatymo pagrindimas – pateikta nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Iš ataskaitų neįmanoma nustatyti, kaip vertintojas apskaičiavo vertės skaičiavimuose naudotų dydžių reikšmes, todėl neįmanoma įsitikinti nustatytos vertės pagrįstumu. Taigi vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmės parengtoms ataskaitoms yra esminės. Todėl aplinkybė, ar ginčo ataskaitos buvo panaudotos priimant sprendimus, vertinant pačių pažeidimų sunkumą bei mastą, taip pat sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšmingos.
7. Pareiškėjo veiksmai – paaiškinimų Garbės teismui ir Tarnybai teikimas – nėra drausminę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjas privalėjo teikti paaiškinimus Tarnybai ir Garbės teismui, nes tokią pareigą jam numato Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Be to, pareiškėjas į Garbės teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
8. Vertintojo veiksmai rengiant ataskaitas sudarė pagrindo abejoti jo kvalifikacija ir profesionalumu, ypač turint omenyje tai, kad vertintojo drausmės bylos klausimas Garbės teisme svarstomas jau ketvirtą kartą per pastaruosius porą metų, kas apibūdina Pareiškėjo, kaip vertintojo veiklos kokybę, jo profesinę kvalifikaciją.
9. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, Garbės teismo Sprendime konstatuoti vertintojo padaryti pažeidimai teismų praktikoje nuosekliai pripažįstami užtraukiančiais skundžiamu Garbės teismo Sprendimu paskirtą arba griežtesnę drausminą atsakomybę (pvz. LVAT 2015 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-80-624/2015; 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015; 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1004-502/2015; 2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). LVAT 2015 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1075-552/2015 pažymėjo, kad vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas gali būti laikomas pakankamu pagrindu sustabdyti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą ar jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo Sprendimo Nr. GT-13(15)-S, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas dėl to, kad pareiškėjas, veikdamas kaip turto vertintojas, Ataskaitas Nr. 8472 ir 8498 parengė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų.
38. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. S2015(21.19-2102)-12-79 (II tomas, b. l. 20–21) kreipėsi į Tarnybą, prašydama išnagrinėti, ar 2014 m. rugpjūčio 14 d. atliktas Graudūšių k. esančio sklypo, taip pat 2014 m. rugpjūčio 21 d. atliktas Administracinio pastato ir Šilutės pl. esančio sklypo įvertinimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
39. Tarnyba 2015 m. kovo 9 d. raštu Nr. (1.13)A2-600(15) (II tomas, b. l. 24–25) ir 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (1.13)A2-890(15) (II tomas, b. l. 38) pareiškėjo paprašė pateikti paaiškinimus, susijusius su Ataskaita Nr. 8498, pareiškėjas 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. LT-15-03-23-DB-01 (II tomas, b. l. 28–32) ir 2015 m. balandžio 28 d. raštu Nr. LT-15-04-28-DB-01 (II tomas, b. l. 39–40)  pateikė atsakymus į Tarnybos klausimus. Taip pat Tarnyba 2015 m. kovo 19 d. raštu Nr. (1.13)A2-673(15) (II tomas, b. l. 122) pareiškėjo paprašė pateikti paaiškinimus, susijusius su Ataskaita Nr. 8472, pareiškėjas atsakymą pateikė 2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. LT-15-04-03-DB-01 (II tomas, b. l. 123–124).
40. Tarnyba 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (1.13)A2-892(15) (II tomas, b. l. 41), prašydama pateikti 2004 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0166 kopiją, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, kuris atsakymą ir minėtą sutartį pateikė 2015 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 13SD-535-(14.13.7.) (II tomas, b. l. 42). Tarnyba 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr. (1.13)A2-700(15) (II tomas, b. l. 127), prašydama pateikti su Ataskaita Nr. 8472 susijusios informacijos, kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kuri atsakymą Tarnybai pateikė 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (5.1.73)-A5-1572 (II tomas, b. l. 128–130).
41. Tarnyba 2015 m. gegužės 19 d. surašė išvadą Nr. GT-15(15)-I-1 „Dėl vertintojo D. B. veiksmų rengiant Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-14-08-22-8498“ (II tomas, b. l. 14–19) ir išvadą Nr. GT-15(15)-I-2 „Dėl vertintojo D. B. veiksmų rengiant Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-14-08-22-8472“ (II tomas, b. l. 132–133) bei Garbės teismui 2015 m. gegužės 19 d. surašė teikimą Nr. GT-15(15)-T iškelti drausmės bylą pareiškėjui (II tomas, b. l. 12–13). Taip pat prašydama informuoti, ar ginčo ataskaitos sukėlė teisinių pasekmių, Tarnyba  2015 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (1.13)A2-1139(15) (II tomas, b. l. 218) kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą, kuri 2015 m. birželio 4 d. rašte Nr. S2015/(21.19-2102)-12-2531 (II tomas, b. l. 219) nurodė, kad ginčo ataskaitose nustatytos nekilnojamojo turto vertės buvo naudojamos vertinant paskolų vertės sumažėjimą (specialiuosius atidėjinius) ir nustatant investicijų į banko dukterines įmones galimą vertės sumažėjimą.
42. Garbės teismo 2015 m. gegužės 21 d. vykusio posėdžio metu buvo nutarta pareiškėjui iškelti drausmės bylą (II tomas, b. l. 220–221). Pareiškėjas apie drausmės bylos iškėlimą buvo informuotas Tarnybos 2015 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (1.13)A2-1154(15) (II tomas, b. l. 222), kartu jam pateikiant 2015 m. gegužės 19 d. teikimą Nr. GT-15(15)-T iškelti jam drausmės bylą bei Tarnybos 2015 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. GT-15(15)-I-1 „Dėl vertintojo D. B. veiksmų rengiant Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-14-08-22-8498“ ir išvadą Nr. GT-15(15)-I-2 „Dėl vertintojo D. B. veiksmų rengiant Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-14-08-22-8472“, kuriose, be kita ko, nurodyti nustatyti pažeidimai ir Tarnybos argumentai, kuriais pažeidimai grindžiami.
43. Tarnyba 2015 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (1.13)A2-1165(14) (II tomas, b. l. 223–224) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų apie nekilnojamojo turto sandorius pateikimo. VĮ Registrų centro atstovė atsakymą pateikė 2015 m. gegužės 22 d. el. paštu (II tomas, b. l. 225–230).
44. Tarnybos 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. (1.13)A2-1505(15) (II tomas, b. l. 233) pareiškėjas buvo informuotas apie Garbės teismo posėdžio, kurio metu nuspręsta nagrinėti pareiškėjo drausmės bylą, vietą ir laiką. 2015 m. liepos 14 d. el. paštu pareiškėjas informavo Tarnybą, kad jis šiame Garbė teismo posėdyje dalyvauti negalės ir prašė drausmės bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (II tomas, b. l. 234).
45. Garbės teismas 2015 m. liepos 14 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. GT-13(15)-S (I tomas, b. l. 17–27) ir nutarė pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą už Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 62.1, 83.3 ir 83.5 punkto pažeidimus.
46. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte numatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Pagal Metodikos 62.1 punktą, turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes. Turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo grynųjų būsimųjų pinigų srautų prognozes ir joms sudaryti taikytas prielaidas (Metodikos 83.3 p.), taip pat taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (Metodikos 83.5 p.).

V.

47. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Garbės teismas Sprendime Nr. GT-13(15)-S pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeisdamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 83.5 punktą, Ataskaitoje Nr. 8472 nepagrindė šių Graudūšių k. esančio sklypo vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių dydžių: detalaus plano parengimo išlaidų (1 pažeidimas), diskonto normos (2 pažeidimas), prognozuojamo pardavimo pajamų kitimo (3 pažeidimas); Ataskaitoje Nr. 8498 nepagrindė šių Šilutės pl. esančio sklypo vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių dydžių: statybos išlaidų (9 pažeidimas); kapitalizacijos normos (11 pažeidimas); diskonto normos (13 pažeidimas); Ataskaitoje Nr. 8472 vertindamas Graudūšių k. esančio sklypo vertę, nepagrįstai netaikė lyginamojo metodo ir tokiu būdu pažeidė Metodikos 62.1 punktą (4 pažeidimas).
48. Taip pat Garbės teismas Sprendime Nr. GT-13(15)-S konstatavo, kad pareiškėjas, pažeisdamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 83.5 punktą, Ataskaitoje Nr. 8498, nepagrindė šių Administracinio pastato vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių dydžių: nuomos kainos (5 pažeidimas), patalpų neužimtumo (6 pažeidimas), nedengiamų išlaidų (8 pažeidimas), ir šių Šilutės pl. esančio sklypo vertei apskaičiuoti naudotų rodiklių dydžių: sandėliavimo patalpų neužimtumo (10 pažeidimas), metinių išlaidų (12 pažeidimas). Pirmosios instancijos teismas sutiko su šia išvada.
49. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Garbės teismas Sprendime Nr. GT-13(15)-S pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8498, pažeisdamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 83.5 punktą, nepagrindė Administracinio pastato vertei apskaičiuoti naudoto kapitalizavimo normos dydžio, taip pat kad iš Ataskaitos Nr. 8498 turinio nėra aišku, kaip pareiškėjas apskaičiavo, kad skaičiuojant Administracinio pastato kapitalizacijos normą naudotas turto likvidumas sudaro 2,5 proc., patalpų nuomos verslo rizika – 3,5 proc., turto vertės pasikeitimas – 1,3 proc. (7 pažeidimas).
50. Garbės teismas Sprendime Nr. GT-13(15)-S konstatavo, kad pareiškėjas Ataskaitoje Nr. 8498 nustatydamas Šilutės pl. esančio sklypo vertę, nepateikė jokios analizės, prielaidų, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuoma, Sutarties Nr. N21/2004-0166 pakeitimais, numatant jose galimybę statyti naujus statinius, ir taip pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 83.3 punktą (14 pažeidimas). Pirmosios instancijos teismas sutiko su šia išvada.

VI.

51. Minėta, kad Garbės teismas priėmė skundžiamą Sprendimą ir nutarė pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą už Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 62.1, 83.3 ir 83.5 punkto pažeidimus. Drausminė nuobauda pritaikyta dėl Graudūšių k. esančio sklypo įvertinimo (2 050 000 Lt rinkos vertė 2014 m. rugpjūčio 14 d.), Administracinio pastato ir Šilutės pl. esančio sklypo įvertinimo (3 290 000 Lt nuomos teisės rinkos vertė 2014 m. rugpjūčio 21 d.).
52. Drausminės atsakomybės, kaip ir bet kurios kitos teisinės atsakomybės, atsižvelgiant į šios teisinės kategorijos prigimtį ir pobūdį, taikymas lemia asmens teisinio statuso (teisių ir pareigų turinio ir apimties) pasikeitimą. Taikant teisinę atsakomybę ir teisinio poveikio priemones, gali būti suvaržoma ar prarandama galimybė įgyvendinti tam tikras subjektines asmens teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstines teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje A-2479-261/2016).
53. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad atsižvelgdama į tai, kad turto arba verslo vertintojų drausminės atsakomybės klausimai nėra detaliau reglamentuoti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, vertinant skiriamos  drausminės nuobaudos teisėtumą, be kita ko, reikia vadovausis bendraisiais teisės principais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje A-490-822/2015).
55. Drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą. Drausminės atsakomybės taikymas suponuoja išvadas, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai. Vertintojams yra keliami aukšti kvalifikacijos bei kiti bendrieji reikalavimai asmeniui (Įstatymo 7, 8 str.), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo atitinka minėtus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausminės atsakomybės taikymas yra reikšmingas profesinės veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei užsiimti vertintojo veikla, gauti pajamas iš šios veiklos. Todėl, kaip minėta, drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje A-3271-602/2016).
56. Drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas, kai profesinės pareigos yra vykdomos aiškiai aplaidžiai. Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio turto ar verslo vertinimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą.
57. Minėta, kad drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvų, patvirtinančių, ar Garbės teismo Sprendime konkrečiu atveju vertintojo pažeidimai buvo vertinami minėtu požiūriu. Nagrinėjamu atveju Garbės teismas, taikydamas vertintojui drausminę atsakomybę, konstatavo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pažeidimus, kuriuos vertintojas padarė atlikdamas turto vertinimą ir surašydamas ginčo Turto vertinimo ataskaitas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar  Garbės teismas motyvavo, ar minėti pažeidimai yra tokie profesinės veiklos pažeidimai, už kuriuos yra būtina konkrečiu atveju taikyti asmeniui profesinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Garbės teismas tinkamai motyvavo, kad nustatyti pažeidimai sukėlė tam tikras pasekmes – buvo pažeistos asmenų teisės ar teisėti interesai ar kilo kitokia žala. Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Garbės teismas Sprendime nustatė ir tinkamai motyvavo minėtus esminius dalykus, būtinus nustatyti taikant asmeniui drausminę atsakomybę, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo dėl to, kad teismas neįvykdė pareigos visapusiškai ir objektyviai pasisakyti dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų aplinkybių ir atliktų vertinimų (ABTĮ 3 str., 80 str. 1 d., 146 str. 1 d.). 
58. Minėta, kad vienu iš esminių dokumentų, dėl kurio ir buvo atliktas pareiškėjo profesinės veiklos vertinimas, buvo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. sausio 6 d. kreipimasis į Tarnybą. Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą vadovavosi taip pat Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. birželio 4 d. raštu, kuriame nurodyta, kad Ataskaitoje Nr. 8498 ir Ataskaitoje Nr. 8472 nustatytos nekilnojamojo turto vertės buvo naudojamos vertinant paskolų vertės sumažėjimą (specialiuosius atidėjinius) ir nustatant investicijų į banko dukterines įmones galimą vertės sumažėjimą. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. sausio 6 d. rašte yra nurodyta, kad aptarusi UAB „Medicinos bankas“ bendrojo inspektavimo rezultatus, Lietuvos banko valdyba įpareigojo banką sudaryti sutartį su turto vertinimo įmone ir atlikti UAB „Medicinos bankas“ ir jo kontroliuojamoms įmonėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir už padidintos rizikos paskolas įkeisto nekilnojamojo turto pakartotinį vertinimą. Atlikus turto pakartotinį vertinimą nustatyta, jog tam tikrų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertės yra gerokai mažesnės nei iki tol laikyta, todėl UAB „Medicinos bankas“ papildomai sudarė reikšmingą specialiųjų atidėjinių sumą. Ypač išskirti vienos įmonės (ne UAB „Resolution valuations“) 2013 metais atlikti vertinimai, kadangi pakartotinio vertinimo metu šių objektų vertės buvo sumažintos 30-60 procentų. 2015 m. sausio 6 d. rašte nurodyta, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos nuomone, atskiri 2014 metais atlikti (pakartotiniai) turto vertinimai taip pat kelia abejonių dėl jų atitikties turto vertinimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. Prie 2015 m. sausio 6 d. rašto pridėtas turto vertinimo ataskaitų, kuriose buvo nustatytos nepagrįstai didelės objektų vertės, sąrašas, kuriame yra 15 vertintų objektų, 3 iš kurių UAB „Resolution valuations“, 2 iš jų yra Ataskaitoje Nr. 8498 ir Ataskaitoje Nr. 8472 vertinti objektai.
59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtuose dokumentuose, kuriais remdamasis Garbės teismas skyrė drausminę nuobaudą vertintojui – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. birželio 4 d. raštuose, nebuvo pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių daryti konkrečias išvadas dėl pareiškėjo atliktų turto vertinimų bei dėl tokių vertinimų atsiradusių neigiamų pasekmių. Minėta, kad raštuose yra pateikta konkreti informacija tik dėl vienos įmonės, kurios objektų vertės buvo žymiai sumažintos 30-60 procentų, bet tai nebuvo UAB „Resolution valuations“, t. y. nebuvo ginčo ataskaitos. Dėl kitų objektų, kurių buvo 15, yra nurodytos abejonės, nekonkretizuojant informacijos konkrečių įmonių atžvilgiu. Tarnybos išvada, jog ginčo ataskaitos buvo panaudotos teikiant jas turto vertinimo užsakovams, neatskleidžia jokios esminės informacijos apie šiose ataskaitose pateiktą turto įvertinimą, todėl Tarnybos argumentas dėl pasekmių atsiradimo teikiant ataskaitas nėra patvirtintas faktiniais duomenimis.
60. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išreikalauti iš atsakovo arba iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos dokumentus, patvirtinančius faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos dėl UAB „Resolution valuations“ Ataskaitoje Nr. 8498 ir Ataskaitoje Nr. 8472 pareiškėjo vertintų objektų. Tokie dokumentai turėtų patvirtinti arba paneigti vieną iš Garbės teismo išvadų dėl drausminio pažeidimo pasekmių atsiradimo.
61. Pažymėtina, kad Tarnyba savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo, jog Tarnyba neprivalo nustatyti turto vertės iš naujo. Nėra abejonių, jog turto vertės nustatymas nėra turto vertinimo drausmės bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl atlikto turto vertinimo teisingumo yra tiesiogiai susijusios su būtinumu drausminės atsakomybės byloje nustatyti, ar turto vertintojo atliktas netinkamas (pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) turto vertinimas gali būti laikomas šiurkščiu ir akivaizdžiu profesinės etikos pažeidimu. Vien teisės aktų pažeidimų konstatavimas, nevertinant, ar šie pažeidimai yra pakankami drausminės atsakomybės taikymui, nevertinant, ar dėl šių pažeidimo padarymo atsirado pasekmės, negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu taikyti drausminę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės taikymui vienu iš esminių klausimų yra pernelyg didelės turto vertės nustatymas, todėl byloje turi būti tam tikri faktiniai duomenys, ar buvo nustatyta akivaizdžiai pernelyg didelė turo vertė, ar toks vertės nustatymas negali būti vertinamas kaip netikslumas, galintis atsirasti įprastai turto vertinimo procese. Turto vertinimas yra turto vertintojų veiklos esmė, darbo funkcija, todėl drausminė atsakomybė negali būti taikoma dėl įprastinėje veikloje atsirandančių netikslumų, galimų taikyti alternatyvių metodų ir panašių aplinkybių. Drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik dėl šiurkščių ir akivaizdžių asmens profesinėje veikloje nustatytų klaidų.   
62. Minėta, kad vertinant skiriamos drausminės nuobaudos teisėtumą, be kita ko, reikia vadovausis bendraisiais teisės principais. Pažymėtina, kad teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, būtent nevertino, ar Tarnyba spręsdama drausminės atsakomybės taikymo klausimą vienodai traktuoja visus asmenis ir vienodai taiko tuos pačius teisės aktus visų asmenų atžvilgiu.    

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.