Civilinė byla   Nr. e2-1113-962/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr.2-69-3-06727-2017-2

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

               2.4.2.13.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 2.4.2.12.2.

(S)

                                KAUNO APYLINKĖS TEISMAS                                   

                                 S P R E N D I M A S

                         LIETUVOS  RESPUBLIKOS VARDU                                                

                                               2018 m. kovo 20 d.

                                                            Kaunas

             Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Laurynui Lipnickui, Samantai Vicbelytei, Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovei R. Ž., jos atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,

atsakovei D. K.,

atsakovui A. K.,

atsakovų atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams D. K., A. K. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.  

Teismas  

n u s t a t ė :

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus (el. b. tomas I, b.l. 1-5, 183-185), prašo įpareigoti atsakovus savo lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų keliamus reikalavimus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: sutvarkyti (pakeisti) atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos dalį, esančią ieškovų žemės sklypo pusėje taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir saugus sniego gaudytuvų funkcionavimas, ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą; perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovų žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius ir pastato katilinės garo vamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuosavybės teise valdo 0,0651 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei jame esančius statinius. Ieškovės sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu 0,0439 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora). Atsakovų gyvenamasis namas yra iš 2 statinių, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pastatas yra 2 – jų aukštų, o kiemo viduje kita pastato dalis yra 3 – jų aukštų, abiejų pastatų stogai yra šlaitiniai, stogų šlaitų nuolydis yra į atsakovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, abiejų statinių stogų šlaitai yra išsikišę už pastato į atsakovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę. Atsakovų trijų aukštų pastato lietvamzdžiai įrengti ir lietaus vanduo iš jų nuvestas į ieškovės sklypo pusę, katilinės garo vamzdžiai įrengti ir išsikišę į ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, atidirbusio kuro dujos ir garas iš jų nuvestas taip pat į ieškovės sklypo pusę. 2016-01-25 nuo atsakovų namo stogo nukritęs sniegas apgadino ieškovės žemės sklype tuo metu stovėjusius automobilius, o vasaros metu nuo stogo krenta lietus ir kiti krituliai. Ieškovė dar 2011-01-07 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu panaikinti ieškovų gyvenamojo namo priėmimo naudoti 1997-02-05 aktą bei įpareigoti juos pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, nurodydama ne tik padarytus statybos pažeidimus, bet ir savo teisių pažeidimus: sniego nuo ieškovų pastato stogo kritimą, jo valymą bei keliamą grėsmę, dėl netinkamai įrengtų lietvamzdžių bei katilinės vamzdžių, nuvestų į atsakovės kiemo pusę daromą žalą. Teismas netenkino ieškovės reikalavimų dėl gyvenamojo namo priėmimo naudoti 1997-02-05 akto panaikinimo bei įpareigojimo pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius motyvuodamas senaties suėjimu, tačiau Kauno apygardos teismas 2012-06-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1058-555/2012 nurodė, kad rengtas vandens nuvedimas nuo ieškovų namo į atsakovei priklausantį žemės sklypą ar sniego patekimas nuo ieškovų namo stogo nesudaro pagrindo statinį griauti, tačiau savininko pažeistos teisės gali būti ginamos kitais, adekvačiais būdais (CK 4.98, 1.138 str.). Ieškovės teisės pažeidžiamos, nes žiemos metu krenta sniegas ant pravažiavimo, krenta varvekliai, nesaugu vaikščioti, buvo apgadintas automobilis, žalą atlygino draudimas. Lietvamzdžiai ir katilinės vamzdžiai yra ieškovės sklypo pusėje, išlindę 30 cm, bėga vanduo, darosi pelkės. Pažeidimai tęsiasi nuolat. Nežino, kaip atsakovai turi pertvarkyti stogą, galbūt perdaryti jį į lygų stogą.

Ieškovės atstovė advokatė Laura Daumantaitė palaikė ieškovės reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad ieškinio reikalavimams įgyvendinti reikalingi projektai, tačiau teismas negali užkrauti ieškovei pareigos rūpintis projektu, tai yra atsakovų pareiga, todėl reikalavimai suformuluoti tinkamai, o kokiu būdu bus įgyvendinamas sprendimas – spręsti atsakovams. Kai ieškovė bus apsaugota, pertvarkymo darbai nepažeis jos interesų – sprendimas bus įvykdytas. Ieškovė neprivalo projektuoti, siūlyti būdo, kaip tai padaryti. Prašė priimti atskirąją nutartį, įvertinant atsakovės D. K. pasisakymus dėl to, kad ji melagingai teigė, jog nežinojo apie draudiminį įvykį. Atsakovų prašymą dėl bylos nutraukimo prašė atmesti, kadangi ieškovė šioje byloje reikalavimus reiškia kitais pagrindais.

Atsakovė D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (el. b. tomas I, b.l. 47-51) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės reikalavimas suformuluotas neaiškiai ir netinkamai, nes pagal reikalavimą – sutvarkyti stogo konstrukciją, tai lyg reikalaujama atlikti kapitalinį remontą, nors stogas uždengtas pagal projektą ir šis klausimas jau buvo spręstas reiškiant ieškovei analogiškus reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012. Teismui ir patenkinus tokį ieškovės reikalavimą, neaišku, kas ir kaip jį galėtų įvykdyti. Su ankstesniais kaimynais nebuvo jokių konfliktų, 1997 metais namas priduotas, gauti visi sutikimai, įvykdyti visų institucijų reikalavimai, viskas pastatyta ir įrengta pagal projektą, jokių išorinių pakeitimų po 1997 metų nedaryta. Draudimo bendrovės atstovai nekvietė jų į įvykio vietą, draudimas žalą atlygino. Ant atsakovams priklausančio gyvenamojo namo 2012 metais buvo įrengti sniego gaudytuvai ir jie atlieka savo funkciją, sniegą sulaiko. Tuomet, kai ieškovė nufotografavo krentant sniegą, Lietuvoje ypač gausiai snigo. Atsakovams priklausančiame name katilinės garo vamzdžiai įrengti teisėtai ir pagal projektą. Šis ieškovės reikalavimas jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 ir kaip nepagrįstas teismo buvo atmestas. 2011-12-19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovė jau vadovavosi minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje jos reikalavimai buvo atmesti. Nurodė, kad sutiktų lietvamzdžius perkelti į savo sklypą, tačiau ieškovė į savo sklypą neįsileidžia, žmogus, tvirtinęs sniego gaudytuvus, turėjo prisirišęs eiti stogu. Dujinis katilas įrengtas seniai, pagal projektą.

Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (el. b. tomas I, b.l. 47-51) nurodė analogiškai kaip atsakovė D. K. ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pats prašė ieškovės, kad ši jį įsileistų į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kad išsiaiškinti, kaip galima būtų pakeisti lietvamzdžių vietą, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė, teigdama, jog padarys dar blogiau. Namas pastatytas pagal patvirtintą projektą, gauti sutikimai, leidimai, namas pripažintas tinkamu naudoti, priduotas 1997 metais. Ieškovė kelia tuos pačius reikalavimus, kurie jau išnagrinėti 2012 metais, yra įsiteisėję teismų sprendimai. Stogo konstrukcijos atsakovai ne tik nesutinka, bet ir negali keisti, nes viskas padaryta pagal projektą. Apie draudiminį įvykį nežinojo, nedalyvavo.

Atsakovų atstovė advokatė Dana Žvingilienė palaikė atsakovų atsikirtimus, pagrindė teisiniais argumentais, prašė bylą nutraukti CPK 293 str. 3 d. pagrindu, o nenutraukus – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

konstatuoja :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 4. 98 str. įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė savo teises gina pareiškusi negatorinį ieškinį. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai yra gretimų sklypų savininkai. Ieškovei priklauso 118/790 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 0,0651 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovams priklausančia valda – (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovei D. K. priklauso 215/439 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 49/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 49/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovui A. K. priklauso  224/439 žemės sklypo, 51/100 dalys gyvenamojo namo ir 51/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros). Ginčo dėl nuosavybės teisių nėra, nuosavybės teises patvirtina byloje esantys registro išrašai (el. b. tomas I, b.l. 6-7, 8-9, 10, 11-12, II tomas, b.l. 138-144). 2011-12-19 surašytas antstolio Mareko Petrovskio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vykdant ieškovės R. Ž. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes šalia R. Ž. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietrytinėje pusėje esantį kaimyninį pastatą Nr. 96 bei šio pastato būklę (el.b. tomas I, b.l. 13-14) bei darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos faktinės aplinkybės (el.b. tomas I, b.l. 15-22). 2010-06-28 surašyta UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės vadovo A. Š. pažyma, vertinant ieškovei R. Ž., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), daromą gretimo namo, esančio (duomenys neskelbtini) žalą (el.b. tomas I, b.l. 23-24). 2016-02-03 raštu Nr. 20-S-19157 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK viešosios policijos skyriaus Akelsoto PN informavo AB „Lietuvos draudimas“ apie A. Ž. pareiškimą dėl žalos, padarytos nuo kaimyninio namo stogo nukritus sniegui ant automobilio. Rašte nurodoma, jog pareiškimo patikrinimo metu išsiaiškinta, jog sniegas nukrito nuo kaimyninio (duomenys neskelbtini) namo, priklausančio D. K., stogo (el. b. tomas I, b.l. 27). Draudiminį įvykį dėl nuo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo stogo nukritusio sniego, dėl ko buvo apgadintas ieškovės sklype stovėjęs automobilis Subaru Outback, v/n (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje pateikta Kauno m. Centro PK Aleksoto PN medžiaga (el. b. tomas II, b.l. 109-131, atskiras priedas) bei AB „Lietuvos draudimas“ pateikti duomenys (el. b. tomas II, b.l. 44-77). 2016-03-14 ir 2016-05-02 pranešimais AB „Lietuvos draudimas“ informavo UAB (duomenys neskelbtini) apie apskaičiuotą žalą (el.b. tomas I, b.l. 25,26). Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas atsakovams priklausantis gyvenamasis namas, apsnigtas jo stogas, krentantis sniegas, varveklis, ant įvažiavimo į ieškovės kiemą susidariusi vandens bala, pastoginė ieškovės žemės sklype (el.b. tomas I, b.l. 28-33). Atsakovai teigė, jog ieškovė savo sklype turi pakankamai vietos parkuoti automobilį ne vien ties atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu, tokiems argumentams patvirtinti teikė fotonuotraukas (el. b. tomas II, b.l. 170-174). Kauno apylinkės teismas 2012-02-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 (el. b. tomas I, b.l. 52-57, atskiras priedas civilinė byla Nr. 2-156-364/2012) atmetė ieškovės R. Ž. patikslintą ieškinį, kuriuo ji, vadovaujantis CK. 4.103 str. prašė panaikinti ieškovų gyvenamojo namo priėmimo naudoti 1997-02-05 aktą bei įpareigoti juos pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius. Teismas nenustatė normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų, sukeliančių CK 4.103 str. numatytas pasekmes, be to taikė ieškinio senatį. Kauno apygardos teismas 2012-06-14 nutartimi ankstesnį sprendimą paliko nepakeistą (el. b. tomas I, b.l. 58-63). 2015-06-26 sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas atmetė ieškovės R. Ž. skundą, kuriuo ji prašė panaikinti 2015-02-02 Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymą Nr. A-261 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (el.b. tomas I, b.l. 64-69). Sprendimas paliktas galioti 2016-10-25 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (el.b. tomas I, b.l. 70-82). 2016-03-24 raštu „Dėl išmokos išieškojimo“ AB „Lietuvos draudimas“ informavo atsakovę D. K. apie tai, kad ji regreso tvarka turi sumokėti 434,32 Eur dėl 2016-01-25 įvykio, kurio metu padaryta žala automobiliui Subaru Legacy Outback v/n (duomenys neskelbtini) (el. b. tomas II, b.l. 97). 2017-11-16 AB „Lietuvos draudimas“ raštu informavo UAB (duomenys neskelbtini), kad anuliuotas regresinis reikalavimas atsakovės D. K. atžvilgiu, kadangi yra sudaryta būsto draudimo sutartis (el. b. tomas II, b.l. 98, 168). 2016-12-29 raštu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno skyrius infromavo atsakovus, kad ieškovės žemės sklype pastatyta stoginė yra kilnojamasis daiktas, kuriam netaikomos Statybos įstatymo nuostatos ir Inspekcijai nesuteikta teisė vykdyti valstybinę priežiūrą (el. b. tomas II, b.l. 180).

Dėl bylų tapatumo

Atsakovai teigė, jog ieškovė kelia tuos pačius reikalavimus ir nurodinėja tas pačias faktines aplinkybes, kurios jau išnagrinėtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012, todėl teismo prašė bylą nutraukti, vadovaujantis LR CPK 293 straipsnio 3 punktu.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, todėl teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Vadovaujantis CPK 293 str. 3 punktu, teismas bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios. Nors tam tikros ieškovės nurodomos aplinkybės ir reikalavimai lingvistiškai suformuluoti panašiai, ar net tapačiai, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimus grindžia CK 4.98 str., 1.138 str., o iš priede esančios civilinės bylos matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 ieškovė R. Ž. reikalavimus grindė CK 4.103 str. – Normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo teisinės pasekmės (atskiras priedas civilinė byla Nr. 2-156-364/2012, tomas I, b.l. 81-84, 172-175). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškiniai yra pareikšti skirtingu pagrindu, grindžiami skirtingais juridiniais faktais. Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, ką ieškovė ir padarė šioje byloje. Be to, ir apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti 2012-02-02 Kauno apylinkės teismo sprendimą, nurodė, jog: „Ieškovės nurodoma faktinė aplinkybė, kad įrengtas vandens nuvedimas nuo atsakovų namo į ieškovei priklausantį žemės sklypą ar sniego patekimas nuo atsakovų namo stogo nesudaro pagrindo statinį griauti. Grįsdama ieškinį šiais motyvais ieškovė nenurodė normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų, sukeliančių CK 4.103 straipsnyje numatytas pasekmes. Savininko pažeistos teisės gali būti ginamos kitais, adekvačiais būdais (CK 4.98 straipsnis, 1.138 straipsnis), nesukeliant neproporcingų pasekmių kitam savininkui.“ Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog reikalavimai nagrinėjamoje byloje pareikšti kitu pagrindu, todėl atsakovų prašymas nutraukti bylą remiantis LR CPK 293 straipsnio 3 punktu, atmestinas.

Dėl stogo konstrukcijos

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus savo lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų keliamus reikalavimus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: sutvarkyti (pakeisti) atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos dalį, esančią ieškovų žemės sklypo pusėje taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir saugus sniego gaudytuvų funkcionavimas, ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. Būtent tokie reikalavimai nustatyti Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 10 punkte. Pagal Reglamento 2 punktą, jis nustato projektavimo ir statybos reikalavimus naujų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams.

Šį reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad nuo atsakovų gyvenamojo namo stogo nukritęs sniegas apgadino ieškovės sklype stovėjusį automobilį.

Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-156-364/2012 medžiaga nustatyta, kad 1990-07-01 tuometinė atsakovams gretimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė E. G. davė sutikimą, kad A. K. į rytų pusę statytų garažą, o virš jo – gyvenamąsias patalpas ant sklypo ribos (Atskiras priedas civilinė byla Nr. 2-156-364/2012, tomas I, b.l. 16). Tokį pat sutikimą davė ir kito gretimai esančio žemės sklypo tuometinis savininkas J. D. (Atskiras priedas civilinė byla Nr. 2-156-364/2012, tomas I, b.l. 17). 1991 m. buvo parengtas projekto papildymas, kurį 1991-11-12 suderino Kauno miesto Vyriausiojo architekto pavaduotojas (Atskiras priedas civilinė byla Nr. 2-156-364/2012, tomas I, b.l. 33-34). Pabaigus statinio rekonstrukcijos darbus, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas tinkamu naudoti ginčijamu 1997-02-05 individualaus statinio priėmimo naudoti aktu (Atskiras priedas civilinė byla Nr. 2-156-364/2012, b.l. 11-12). Ieškovė atsakovams gretimos namų valdos savininke tapo 1994 metais, o, kaip minėta, buvusi šios valdos savininkė dar 1990-07-01 buvo davusi sutikimą atsakovams statyti ant sklypo ribos garažą ir virš jo – gyvenamąsias patalpas. Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos, sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). Pažymėtina, kad ankstesnio savininko duotas sutikimas privalomas naujam savininkui, kadangi jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog pasikeitus savininkui turi būti gautas naujas sutikimas. Iki šios dienos sutikimas, kaip civilinis sandoris nėra įstatymo nustatyta tvarka atšauktas ar teismine tvarka panaikintas. Todėl pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas ir negaliojantis, nėra. Taigi, atsakovų gyvenamasis namas, tame tarpe ir stogas, pastatyti bei įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir ko šalys neginčija, ant atsakovų gyvenamojo namo stogo yra įrengti sniego gaudytuvai. Nors ieškovė teigia, jog sniego gaudytuvai nefunkcionuoja, tačiau jokių duomenų apie tai, jog sniego gaudytuvai įrengti netinkamai, yra nefunkcionalūs, nepateikta.

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų keliamus reikalavimus sutvarkyti (pakeisti) atsakovams priklausančio gyvenamojo namo stogo konstrukcijos dalį, esančią ieškovų žemės sklypo pusėje, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad minėtas stogas yra įrengtas ne teisės aktų nustatyta tvarka ir ne pagal teisės aktų keliamus reikalavimus. Kaip minėta, ant atsakovų gyvenamojo namo stogo, yra įrengti sniego gaudytuvai, stogas įrengtas nenukrypstant nuo projekto, t.y. laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai turi būti atlikti pertvarkymai, tačiau teigė, jog tam reikalingi projektai, stogas gali būti perdarytas į lygų, iš esmės reikalaudama keisti projektą, pagal kurį atsakovams priklausantis gyvenamasis namas pastatytas ir priduotas.

Ieškovės pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti krentantis sniegas, nepaneigia sniego gaudytuvų funkcionalumo. Teismas sprendžia, jog dėl gamtinių sąlygų, t.y. gausaus snygio, tam tikrais atvejais, stogo konstrukcijai esant įrengtai tinkamai ir pagal visus teisės aktų reikalavimus, visgi galima sniego nuošliaužos susiformavimo ir (ar) varveklio (-ių) susidarymo tikimybė, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tuo yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Turi būti nurodytas ir įrodytas konkretus teisės pažeidimas. Be to, teismas taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais sprendžia, jog ta aplinkybė, kad nuo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo stogo į ieškovės žemės sklypą žiemos metu krenta sniegas, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio dalyje dėl stogo konstrukcijos pertvarkymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų gyvenamasis namas yra pastatytas ant sklypo ribos, tačiau gavus tuometinių gretimų sklypų savininkų sutikimus ir pagal patvirtintą projektą. Pažymėtina, kad rizika turi būti įvertinama duodant sutikimą ar tampant tokio sklypo savininku.  

Kaip minėta, ieškovė, reikšdama nagrinėjamą reikalavimą teigė, jog jos pažeistas teises įrodo tai, kad 2016-01-25 apie 9:00 val. A. Ž., priėjęs prie savo automobilio Subaru Outback v/n (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini) kieme, pastebėjo, kad ant automobilio stogo, nuo kaimyninio namo stogo, nukrito sniegas, dėl ko įlinko automobilio stogas. Pareiškimas buvo registruotas Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK. Pareiškimo patikrinimo metu buvo išsiaiškinta, kad sniegas nukrito nuo kaimyninio namo, priklausančio D. K. stogo. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgiant į  D. K. sudarytą būsto draudimo sutartį. Nors atsakovai teigė, jog 2016-02-03 Kauno apskrities VPK rašte AB „Lietuvos draudimas“ nurodyta, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) kieme, todėl nuo atsakovų gyvenamojo namo stogo sniegas negalėjo nukristi, kadangi atsakovų gyvenamasis namas ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypu, tačiau iš bylos medžiagos, o būtent policijos bei draudimo bendrovės pateiktų duomenų akivaizdu, kad sniegas nukrito nuo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo stogo, o minėtame 2016-02-03 rašte padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris esmės nekeičia ir nepaneigia draudiminio įvykio. Visgi teismas sprendžia, jog minėtas įvykis nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovų gyvenamojo namo stogo konstrukcijos pertvarkymo, atsižvelgiant į jau anksčiau minėtus argumentus – atsakovai D. K. ir A. K. yra teisės aktų nustatyta tvarka ir procedūromis pagal patvirtintą projektą, atlikę gyvenamojo namo rekonstrukciją, iš valstybės ir savivaldybės institucijų gavę tam reikalingus administracinius aktus, atsakovams priklausantis gyvenamasis namas pastatytas, priduotas ir pripažintas tinkamu naudoti, savo nuosavybės teises į rekonstruotą gyvenamąjį namą atsakovai yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre; duomenų, kad po 1997 metų buvo daryti statinio pakeitimai – nėra; ant stogo įrengti sniego gaudytuvai, kurių funkcionalumui paneigti jokių duomenų nepateikta; tuometinė gretimo sklypo savininkė G. yra davusi sutikimą rekonstruojant atsakovų gyvenamąjį namą statyti ant sklypo ribos ir byloje nėra duomenų, kad rekonstrukcijos metu ji būtų reiškusi kokias nors pretenzijas gretimo namo savininkams, todėl darytina išvada, kad buvusi namo, šiuo metu priklausančio ieškovei, savininkė, nemanė, jog jos teisės yra pažeidžiamos, darytina išvada, jog ieškovės nurodyti jos teisių pažeidimai yra deklaratyvūs, o atsakovų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR Statybos įstatymo 49 str. 1 d. 3 punktu, statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, tačiau byloje duomenų, kad atsakinga institucija būtų nustačiusi pažeidimus – nėra. Dėl automobilio apgadinimo nuslinkus sniego nuošliaužai, ieškovė yra apgynusi savo teises, taikant žalos atlyginimo institutą. Be to paminėtina ir tai, jog iš byloje šalių pateiktų fotonuotraukų darytina išvada, kad ieškovė turi galimybę automobilį statyti ne tik ties atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu. Tai ypač aktualu esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms, nes kiekvienas asmuo turi vadovautis sąžiningumo, protingumo principais, elgtis apdairiai, siekti išvengti žalos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl stogo konstrukcijos pertvarkymo (pakeitimo) atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl lietvamzdžių bei garo vamzdžių

Ieškovė R. Ž. prašė perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovų žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius ir pastato katilinės garo vamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę.

Atskirajame bylos priede, t.y. civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai buvo atlikti remiantis išduotu statybos leidimu, statinio projektu, jo papildymais (suderintais su Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotoju), kita projektine medžiaga (Atskiras priedas civilinė byla Nr. 2-156-364/2012, tomas I, b.l 13- 39). Atsakovams priklausančiame name katilinės garo vamzdžiai įrengti teisėtai ir pagal projektą. Antstolio Mareko Petrovskio 2011-12-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (el.b.tomas I, b.l. 13-14), kuriuo remiasi ieškovė, nurodyta, kad kaimyninio namo Nr. (duomenys neskelbtini) 3-jų aukštų pastato lietvamzdžiai įrengti ir lietaus vanduo iš jų nuvestas į ieškovės R. Ž. sklypo pusę. Kaimyninio namo katilinės garo vamzdžiai įrengti ir išsikišę į R. Ž. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, atidirbusio kuro dujos ir garas iš jų nuvestas taip pat į R. Ž. sklypo pusę. Be to, ieškovė taip remiasi UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės vadovo parengta pažyma. Pažymėtina, kad tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek minėta eksperto pažyma ieškovė rėmėsi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-156-364/2012 (atskiras priedas, tomas I, b.l. 45, t. II, 43-44) bei remiasi šioje byloje. Visgi, vien tai, jog antstolio protokole bei eksperto pažymoje konstatuotas kaimyninio namo katilinės garo vamzdžių įrengimas bei įsikišimas į R. Ž. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos, kadangi tai atitinka statinio projektą, o normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų nenustatyta. Iš atskirajame priede esančios civilinės bylos medžiagos matyti, kad garo vamzdžiai įrengti būtent pagal projektą ir gyvenamajame name esančios katilinės pusėje. Ieškovė savo pažeistas teises šioje dalyje grindė tuo, kad katilinės garo vamzdžiai įrengti ir 0,3 m išsikišę į ieškovės žemės sklypo pusę, iš jų pučiamas garas, atidirbusio kuro dujos rūksta į ieškovės sklypo pusę, skleidžia blogą kvapą, tačiau teismas sprendžia, jog toks ieškovės nurodytas teisių pažeidimas yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovus keisti projektinius sprendinius. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2012-06-14 nutartyje nurodė, jog savininko pažeistos teisės turi būti ginamos nesukeliant neproporcingų pasekmių kitam savininkui. Įvertinus šalių pateiktus rašytinius įrodymus byloje, paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodyti jos teisių pažeidimai yra deklaratyvūs, o atsakovų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Tačiau sprendžiant dėl lietvamzdžių perkėlimo į atsakovų žemės sklypo pusę, teismas reikalavimą laiko pagrįstu. Ieškovė savo teisių pažeidimą šioje dalyje įrodinėjo tuo, kad namas yra pastatytas ant sklypo ribos ir iš lietvamzdžių tekantis lietaus vanduo bėga į ieškovės sklypo pusę, dėl ko ant trinkelėmis iškloto įvažiavimo į kiemą susidaro ir laikosi bala. Tokias ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje pateiktos fotonuotraukos. Iš atskirajame priede esančios civilinės bylos Nr. 2-156-364/2012 medžiagos, o būtent dar 2010 metais darytų fotonuotraukų (atskiras priedas civilinė byla Nr. 2-156-364/2012, tomas I, b.l. 62,) matyti, kad iš tiesų ties nuo atsakovų gyvenamojo namo nuleistu lietvamzdžiu, yra susiformavusi pelkė. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateiktų fotonuotraukų, situacija nėra pasikeitusi, ant ieškovės įvažiavimo į kiemą matyti bala (el.b. tomas I, b.l. 33).

Statybos reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 15 punktas nustato, jog vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Pateiktose fotonuotraukose užfiksuota situacija sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ant pravažiavimo susidaranti vandens bala daro neigiamą poveikį trinkelėmis grįstam įvažiavimui į kiemą (keliukui/ šaligatviui). 

Iš esmės atsakovai dėl lietvamzdžių perkėlimo neprieštaravo, teigė, jog sutiktų juos perkelti į savo sklypo pusę ir jau seniau tai ketino padaryti, tačiau ieškovė neįsileidžia į kiemą.  Atsižvelgiant į tai, ieškinys dalyje dėl perkėlimo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ieškovų žemės sklypo pusėje esančių lietvamzdžių į atsakovų žemės sklypo pusę, tenkintinas, įpareigojant ieškovę įsileisti atsakovus į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą lietvamzdžių perkėlimo darbų atlikimui. 

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

Ieškovės atstovė prašo priimti atskirąją nutartį, siekiant įvertinti atsakovės D. K. pasisakymus, kad ji melagingai teigė, jog nežinojo apie draudiminį įvykį.

Vadovaujantis CPK 299 str., atskiroji nutartis priimama tais atvejais, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. CPK 300 str. reglamentuoja, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Ieškovės atstovė prašė priimti atskirąją nutartį dėl melagingų paaiškinimų, tačiau pažymėtina, jog dėl melagingų parodymų davimo numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 235 str. liudytojui ar nukentėjusiajam asmeniui (CPK 192 str. 3,8 d., BK 235 str. 1 d.), o civilinės bylos šaliai už priesaikos sulaužymą, remiantis 186 str. 6 d., teismas turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. nagrinėjamoje byloje yra atsakovė, priimti atskirosios nutarties nėra jokio pagrindo. 

Sprendžiant klausimą dėl priesaikos sulaužymo, teismas pažymi, jog atsakovė teisme teigė, kad apie draudiminį įvykį nežinojo, į įvykio vietą kviesta ji pati, ar jos šeima, nebuvo. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, jog atsakovė būtų nurodžiusi šias aplinkybes neteisingai, kadangi jokie duomenys (nei policijos medžiaga, nei Draudimo bendrovės pateikti duomenys), nesudaro pagrindo teigti priešingai. Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados tyrėjo K. R. 2016-02-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuota, jog: „Nuvykus nurodytu adresu buvo bendrauta su pil. A. K. <...>“, tačiau kada buvo nuvykta, tarnybiniame pranešime (nei kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose) nenurodyta ir jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė D. K. buvo kviesta po įvykio apžiūrėti apgadinto automobilio, ką ji ir teigė teisme. Be to, 2017-10-10 elektroniniame laiške bendrovei „Lietuvos draudimas“ atsakovė D. K. nurodė analogiškai, t.y. kad kai nukrito sniegas ant automobilio, ji namuose nebuvo, įvykio nematė, niekas nekvietė į įvykio aplinkybių apžiūrą, nepateikė sugadinto automobilio fotonuotraukų (el. b. tomas II, b.l. 99). Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog atsakovė sulaužė priesaiką teisme duodama paaiškinimus. Be to, vadovaujantis aukštesnės instancijos teismų praktika, tas faktas, jog bylos šalis kai kurias faktines aplinkybes aiškina kitaip savo procesiniuose dokumentuose, ar teismo posėdžiuose, nei jas nurodo priešinga šalis, ar net nustato teismas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog bylos dalyvis sulaužė teisme duotą priesaiką. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, kad šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs (Pvz. Lietuvos Apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-263-330/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant jokio pagrindo konstatuoti duotos priesaikos sulaužymą, ieškovės atstovės prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 str. 2 d.). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje iš ieškovės pareikštų reikalavimų vienas reikalavimas patenkintas iš dalies, t.y. tenkinta 25 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ji patyrė 1954,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 31,00 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistina 496,38 Eur (po 248,19 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų pateiktais duomenimis atsakovai patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus 75 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės priteistina 750 Eur (po 375 Eur kiekvienam atsakovui) jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovams priteisia 253,62 Eur (po 126,81 Eur kiekvienam atsakovui) patirtų bylinėjimosi išlaidų (750 Eur – 496,38 Eur).

Taip pat, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 11,43 Eur pašto išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybei priteistina 8,57 Eur pašto išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 str.,  teismas

n u s p r e n d ž i a:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę, įpareigojant ieškovę R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsileisti atsakovus į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą lietvamzdžių perkėlimo darbų atlikimui.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 126,81 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 81 ct) kiekvienam atsakovui, bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,57 Eur (aštuonis eurus 57 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660, teismui pateikiant mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

     Teisėja                                                                                      Indrė Petrokienė