Civilinė byla Nr. e2-401-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00142-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.11; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keka“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Keka“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, nes 2022 m. sausio 21 d. duomenimis įmonės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 44 405,13 Eur. Įsiskolinimas susidarė nuo 2020 m. liepos mėn. Atsakovė neturi lėšų kredito įstaigose ir jokio registruotino turto. Atsakovė negali vykdyti turtinių prievolių, nevykdo realios veiklos ir yra negyvybinga. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Keka“ bankroto bylą.

3.       Teismas nustatė, kad UAB „Keka“ juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. balandžio 5 d. Bendrovė neturi jokio registruotino turto, nėra pradėtų civilinių bylų ir vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš atsakovės. 2022 m. kovo 2 d. atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 46 094,07 Eur. Bendrovėje yra 8 darbuotojai, apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu.

4.       Pagal 2020 m. balanso duomenis įmonė turėjo iš viso 243 030 Eur vertės turto (116 143 Eur ilgalaikio ir 125 962 Eur trumpalaikio), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 84 787 Eur. Atsakovės turtas 2019 m. sudarė 183 239 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 43 041 Eur.

5.       Teismas, vertindamas atsakovės nemokumą pagal 2020 m. balansą, nurodė, kad įmonė nelaikytina nemokia, kadangi balanse nurodyti įsipareigojimai (84 787 Eur) neviršijo atsakovės turimo turto vertės (243 030 Eur). Šie duomenys nėra aktualūs, nes šiuo metu situacija gali būti iš esmės pasikeitusi ir atsakovės finansinė būklė nemokumo aspektu gali būti visiškai kitokia.

6.       Teismas pažymėjo, kad, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų, kai prievolių apmokėjimo terminai suėję, ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas), atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimus nėra laikinas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių veiklos vykdymą (darbo sutartis su darbuotojais, užsakymus iš tiekėjų (klientų) ir t. t.), todėl neaišku, kokiu būdu, nevykdydama ūkinės–komercinės veiklos, atsakovė galėtų apmokėti įsiskolinimą pareiškėjui ir kitiems kreditoriams.

7.       Teismas konstatavo, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas, todėl atsakovė laikytina nemokia. Neįrodyta, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, jog ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą. Atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nes neįrodyta, kad atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdytos ateityje.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB „Keka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas negalėjo spręsti klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nes pareiškėjas realiai nebuvo informavęs atsakovės apie nemokumo proceso inicijavimą. Pareiškėjas nesiūlė sudaryti susitarimo dėl pagalbos teikimo juridiniam asmeniui ir nepateikė jokių galimų pagalbos priemonių, kurias taikant būtų išsaugotas atsakovės mokumas.

8.2.                      Šiuo metu pas atsakovę dirba šeši darbuotojai, yra veikiančios parduotuvės, todėl įmonė vykdo veiklą ir yra gyvybinga.

9.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Atsakovė 2021 m. gruodžio 22 d. registruotu laišku buvo informuota, kad, jei per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokės 41 540,99 Eur skolos, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas. Pranešimas buvo siunčiamas atsakovės registruotos buveinės adresu ir kitu žinomu atsakovės adresu. Atsakovei nebuvo siūloma sudaryti susitarimo dėl pagalbos, kadangi anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos buvo netinkamai vykdomas. Pareiškėjo 2021 m. liepos 23 d. sprendimu atsakovei buvo atidėtas 32 692,64 Eur įsiskolinimo sumokėjimas, tačiau atsakovė nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

9.2.                      Atsakovė nepateikė įrodymų apie turtinę padėtį, veiklos vykdymą, galėjimą atsiskaityti su kreditoriais. 2022 m. kovo 16 d. duomenimis atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo iki 47 168,67 Eur, iš jų 46 839,77 Eur įmokos už apdraustuosius už 2020 m. gruodžio mėn.–2022 m. vasario mėn. laikotarpį ir 328,90 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už pavėluotą įmokų pervedimą už 2020 m. gruodžio 15 d.–2022 m. sausio 17 d. laikotarpį. Bendrovės darbuotojų skaičius 2022 m. kovo 16 d. duomenimis sumažėjo iki 5. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. kovo 23 d. išvadoje nurodė, kad atsakovė nevykdo veiklos, nes atsakovė skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmokas ne mažiau kaip už tris praėjusius kalendorinius mėnesius iš eilės, nesikreipė dėl einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo, nepateikė veiklą įrodančių dokumentų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11.       Pareiškėjas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė 2022 m. kovo 23 d. išvadą apie atsakovės veiklos nevykdymą, 2021 m. liepos 23 d. sprendimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka, 2022 m. I ketvirčio preliminarią ataskaitą apie atsakovės įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, darbuotojų skaičių.

12.       Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

13.       Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, nes atsakovei naujų įrodymų duomenys yra žinomi.

14.       Apeliantė nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnyje numatytos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos, nes apeliantė nebuvo informuota apie nemokumo proceso inicijavimą.

15.       Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis).

16.       JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

17.       Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako, prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-1075/2018).

18.       Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovės registruotos buveinės adresu ir kitu žinomu bendrovės adresu pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovė per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokės 41 540,99 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos. AB Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenys patvirtina, kad nei viena pareiškėjo atsakovei siųsta pašto siunta nebuvo įteikta. JANĮ nuostatos, nepavykus pranešti registruotu laišku apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nenustato pareigos pakartotinai siųsti pranešimo bendrovės registruotos buveinės adresu, nes pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį bendrovės registruotos buveinės adresu registruotu laišku išsiųstas pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

19.       Pranešime kreditorius turi informuoti, įspėti skolininką, kad nepasiekus nei vieno iš galimų alternatyvių ginčo sprendimo rezultatų, kreditorius galės inicijuoti bankroto procesą teisme. Įstatymas neįpareigoja kreditoriaus siūlyti skolininkui sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, o tiesiog numato galimus taikius ginčo sprendimo būdus, todėl negalima teigti, kad JANĮ yra numatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Kreditorius turi teisę pasirinkti, koks ginčo sprendimo būdas jam yra priimtiniausias ir pranešime dėl ketinimo kreiptis į teismą nurodyti būtent jį. Visų galimų alternatyvų (siūlymas įvykdyti neginčijamą prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos, priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka) pranešime nenurodymas negali būti traktuojamas kaip netinkamas kreditoriaus pranešimas apie jo ketinimą inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).

20.       Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. pranešime nenustatė atsakovei termino susitarimui dėl pagalbos sudaryti. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu nutarė tenkinti atsakovės 2021 m. liepos 14 d. ir 2021 m. liepos 20 d. prašymus ir atidėti atsakovei 32 692,64 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą 2022 m. liepos 15 d.–2026 m. birželio 15 d. laikotarpiui. Sprendimu atsakovė įpareigota mokėti einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas, nes priešingu atveju sprendimas netektų galios po 30 kalendorinių dienų nuo einamųjų įmokų mokėjimo pažeidimo. Atsakovė nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. gruodžio 22 d., t. y. pareiškėjo pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimo atsakovei dieną, išaugo iki 41 540,99 Eur. Atsakovė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų: 2022 m. kovo 16 d. duomenimis atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo iki 47 168,67 Eur, iš jų 46 839,77 Eur įmokos už apdraustuosius už 2020 m. gruodžio mėn.–2022 m. vasario mėn. laikotarpį ir 328,90 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už pavėluotą įmokų pervedimą už 2020 m. gruodžio 15 d.–2022 m. sausio 17 d. laikotarpį. Pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teisme gautas 2022 m. vasario 3 d.

21.       Atsakovė nevykdė pareiškėjo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, nemokėjo einamųjų įmokų. Tai lėmė įmokų įsiskolinimo padidėjimą iki 41 540,99 Eur (2021 m. gruodžio 22 d.) ir 2021 m. liepos 23 d. sprendimo negaliojimą. Pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsirado nuo pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas.

22.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

23.       Juridinio asmens nemokumas – tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

24.       Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

25.       Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.

27.       Atitinkamų atsakovės duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

28.       Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog ji realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.

29.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovei terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą iškelti bankroto bylą ir įpareigoti atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos teismui pateikti: atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus; atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; atsakovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą iškelti bankroto bylą, taip pat jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjo pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių atsakovė į bylą nepateikė.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2020 m. galima spręsti, jog nurodytais metais įmonė neturėjo rimtų finansinių sunkumų, nes įmonės turto vertė sudarė 243 030 Eur (116 143 Eur ilgalaikis turtas, 125 962 Eur trumpalaikis turtas), mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 197 076 Eur, pardavimo pajamos sudarė 472 485 Eur, įmonė gavo 1 406 Eur pelno. Apeliantė nepateikė duomenų apie šiuo metu turimą turtą, įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė disponuoja 2020 m. balanse nurodytu turtu, vykdo veiklą, dirba pelningai, jos skolos yra mažesnės už turto vertę.

32.       Pareiškėjo prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikta 2022 m. kovo 23 d. išvada patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį atsakovė laikytina nevykdančia veiklos, nes atsakovė skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmokas ne mažiau kaip už tris praėjusius kalendorinius mėnesius iš eilės, nesikreipė dėl einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo, pagal 2022 m. kovo 15 d. reikalavimą nepateikė veiklą įrodančių dokumentų.

33.       Apeliantė nepateikė veiklą įrodančių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Atsakovė neturi jokio registruotino turto. 2022 m. sausio 21 d. duomenimis įmonės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 44 405,13 Eur, 2022 m. kovo 16 d. – 47 168,67 Eur. Įsiskolinimas susidarė nuo 2020 m. liepos mėn. Pareiškėjo 2021 m. liepos 23 d. sprendimu atsakovei buvo atidėtas 32 692,64 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas 2022 m. liepos 15 d.–2026 m. birželio 15 d. laikotarpiui su sąlyga, kad atsakovė mokės einamąsias įmokas. Atsakovė nemokėjo valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų, todėl pareiškėjo 2021 m. liepos 23 d. sprendimas neteko galios. Pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 29 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą teikė kredito įstaigoms mokėjimo nurodymus nurašyti lėšas iš atsakovės sąskaitų, tačiau mokėjimo nurodymai nebuvo įvykdyti, nes atsakovė neturėjo lėšų sąskaitose. Pati atsakovė paskutinį kartą į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 2021 m. liepos 20 d. sumokėjo tik 48,81 Eur. Bendrovės darbuotojų skaičius nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. kovo 16 d. sumažėjo nuo 8 iki 5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai skelbiamais duomenimis 2022 m. kovo 31 d. atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 136 584,86 Eur. 

34.       Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui nuolat auga, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir įmonės nemokumą.

35.       Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė–komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su įmonės nemokumu, negyvybingumu, nepateikė įrodymų, kad šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą. Apeliantė nepateikė duomenų, kaip įmonė vykdys veiklą, kokias pajamas planuoja gauti, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais, todėl šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi galimybės laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, vykdant ūkinę–komercinę veiklą,  atsakovė neįrodė, nėra pagrindo spręsti, jog, neiškėlus bankroto bylos, apeliantė bus pajėgi vykdyti sėkmingą veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės skolos nuolat auga, darbuotojų skaičius mažėja, atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti ženklų pradelstų kreditorinių reikalavimų padidėjimą, kuris neatitiks nei pačios įmonės, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

36.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė yra nemoki, nes atsakovė neįrodė, jog yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir yra moki. Apeliantė neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, jog egzistuoja perspektyvos atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.

37.       Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                          Neringa Švedienė