Civilinė byla Nr. e2A-1158-896/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00913-2022-9         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.2; 3.3.1.18.2

        (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1775-812/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gražus kiemas“ ieškinį atsakovei G. Š. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė UAB „Gražus kiemas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. Š. (toliau – ir atsakovė) 8 397,40 Eur skolą, 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė rangos darbų sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijoje atlikti pagrindo paruošimo, akmenų klojimo ir tvoros stulpų įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti. Ieškovė turėjo iškloti grindinio trinkeles 7×13 cm išmatavimų, kurių trys pusės – pjautos, o viena – skelta, t. y. nelygaus krašto. Darbams atlikti reikėjo paruošti pagrindą – nukasti ir išvežti žemės sluoksnį, kloti dangą - smėlį, skaldą, dolomitinę skaldą, smėlbetonį ir ant jo kloti trinkeles. Klojamo ploto susidarė apie 169 kv. m. Užsakovė (atsakovė) nepateikė projekto, ribas susiderino vietoje, buvo atvykęs ir matininkas. Darbai truko nuo 2021 m. rugpjūčio iki rugsėjo mėn. pabaigos. Atliekamus darbus prižiūrėjo užsakovės techninis prižiūrėtojas V. Š.. Užsakovė pateikė trinkeles, o kitos medžiagos buvo ieškovės. Ieškovė darbus atliko ir 2021 m. spalio 19 d. pateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, o taip pat PVM sąskaitą faktūrą GK Nr. 0000574 dėl 8 397,40 Eur apmokėjimo. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

3.       Atsakovė G. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad žodine statybos rangos sutartimi tarp šalių buvo suderinta darbų kaina – 40 Eur/ kv. m, tuo tarpu atlikus darbus atsakovė gavo sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta apmokėti darbų kainą 40 Eur/ kv. m ir PVM, nors ieškovė sutarties sudarymo metu tinkamai neatskleidė atsakovei, kad mokėtinas PVM neįeina į sutartą kainą ir galutinė kaina dėl to bus didesnė. Ieškovės nurodytas elektroninis laiškas ir jo priedas niekaip neįrodo tarp šalių buvusio galutinio susitarimo esmės, kadangi nurodyto laiško priede yra nurodyti visai kiti nei atsakovės užsakymui reikalingi atlikti darbai, tuo tarpu atsakovė buvo užsakiusi atlikti grindinio akmens klojimo darbus, kurių klojimo technologija ir kainos už klojimo darbus skiriasi. Sąmatoje nenurodytas nei darbų atlikimo laikas, nei vieta, nei užsakovas, nei objektas, todėl negalima spręsti, kad ši sąmata yra apskritai susijusi su atsakovei atliktinais ir vėliau atliktais darbais bei jų kaina. Rašytinės sutarties nėra, todėl nėra aiškumo dėl konkretaus susitarimo, susijusio su kaina, todėl turi būti atsižvelgiama į tai, kad nėra jokių įrodymų dėl 40 Eur/ kv. m plius PVM kainos susitarimo tarp ginčo šalių egzistavimo. Atsakovė yra vartotoja, todėl visi neaiškumai turi būti vertinami vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, naudai.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė atliko darbus nekokybiškai: netinkamai įrengė aikštelės ir įvažiavimo pagrindą (neišlaikė sluoksnių storio, tolygumo, nesilaikė medžiagų tinkamumo ir kt.), dėl ko grindinio akmenys buvo sudėti nelygiai, su iškilimais, taip pat ir nevienodais tarpais (kai kur tarpai pernelyg dideli, kai kur akmenys remiasi vienas į kitą), ne visur tarpai pripildyti atsijomis, todėl tarp akmenų yra neleistinas laisvumas (jie juda), ne visur, kur reikia, sudėti bortai, tiek grindinio kraštinės, tiek ir visas paviršius nelygus (neišlaikytas jo horizontalumas), o aikštelės paviršiuje susidaro neleistini iškilimai, be to ir tvorų stulpai yra nevienodo aukščio. Nurodytiems defektams nustatyti, patvirtinti ir užfiksuoti buvo iškviestas specialių ekspertinių žinių turintis asmuo, kuris nustatė, kad darbai technologiškai atlikti nekokybiškai, ne pagal tokiems darbams nustatytus reikalavimus ir standartus, dėl ko reikalinga keisti aikštelės pagrindus ir perdėti suklotus akmenis, dėl ko susidaro situacija, kad iš esmės visi atlikti darbai turi būti daromi iš naujo. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. ji sumokėjo dalį kainos ieškovei, t. y. 4 000 Eur grynaisiais už PVM sąskaitoje faktūroje GK Nr. 0000574 nenurodytus darbus, tačiau jokio pinigų priėmimo kvito iš ieškovės nėra gavusi. Atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų kokybės po kelių dienų atlikus darbus ir gavus sąskaitą apmokėjimui. Vėliau (2021 m. gruodžio 3 d.) trūkumai buvo nurodyti elektroniniame laiške, o dar vėliau – ir atskirai parašytoje pretenzijoje, kadangi ieškovė nesiėmė trūkumų šalinti. Ieškovė nesutiko šalinti atliktų darbų trūkumų, taip pat nesutiko sumažinti darbų kainą, todėl atsakovė nesutiko apmokėti likusios dalies kainos už atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Gražus kiemas“ iš atsakovės G. Š. 4 724,46 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 512,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinio netenkino, grąžino ieškovei UAB „Gražus kiemas“ nepanaudotą avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti 100 Eur, sumokėtą 2022 m. rugpjūčio 8 d., 3 200 Eur ir 713 Eur avansą ekspertizės išlaidoms padengti, sumokėtus atitinkamai 2022 m. spalio mėn. ir 2022 m. gruodžio mėn., į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą; priteisė iš UAB „Gražus kiemas“ į valstybės biudžeto pajamas 7,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė yra ilgametę patirtį gerbūvio tvarkymo paslaugų srityje turintis juridinis asmuo, savo srities profesionalas; darbus ieškovė pradėjo dirbti be rašytinės rangos sutarties; kokia darbų kaina buvo suderinta su užsakove vartotoja G. Š. iki darbų pradžios, ieškovė rašytinių, tiesioginių, netiesioginių įrodymų nepateikė. Pirmieji rašytiniai duomenys apie tai, kokią darbų kainą skaičiavo ieškovė, nurodyta tik po to, kai darbai jau buvo atlikti – pateikus atsakovei apmokėjimui sąskaitą. Teismas nurodė, kad iš 2021 m. rugsėjo 5 d. ieškovės siųsto elektroninio laiško priedo galima nustatyti tik dalį darbų atlikimo kainos, kuri įvardinta - kiemo pagrindo paruošimo akmens klojimo 160 kv. m kaina 15 Eur, viso 2 400 Eur; terasoms pagrindo iš žvyro parengimo 18 kv. m po 15 Eur, viso 270 Eur. Teismas nesivadovavo minėtame laiške nurodytais duomenimis apie kitus su bylos nagrinėjimu nesusijusius darbus bei prie jų įkainių pateikta pastaba, kad darbų kaina nurodyta be PVM, nes dėl kiekvieno atliktino darbo ir jo kainos šalys turėjo susitarti atskirai. Daryti vienareikšmės išvados, kad ir kitų po pastaba nurodytų atliekamų darbų įkainiai taip pat nurodyti be PVM, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Vadovaudamasis CPK 178 straipsniu ir nagrinėjamos kategorijos bylose įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, teismas sprendė, kad ieškovė, būdama rangove vartojimo rangos santykiuose, privalėjo įrodyti, jog susitarė su atsakove dėl kito atlygio už darbą, nei nurodė atsakovė. Duomenys, patvirtinantys, kad ieškovė įvykdė CK 6.674 straipsnio 1 dalies reikalavimą suteikti užsakovei informaciją iki sutarties sudarymo, nepateikti, kad kaina kito sutarties vykdymo metu užsakovei nepranešta, kad ieškovės nurodyta darbų atlikimo kaina atitiko tą kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, taip pat nepateikti. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei pradėjus darbus neturint tinkamai įforminto susitarimo ar kitų rašytinių įrodymų, patikimai patvirtinančių apie sutartą galutinę darbų atlikimo kainą 48,40 Eur/ kv. m, teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl galutinės pagrindo paruošimo ir trinkelių klojimo kainos 40 Eur, į kurią įskaičiuoti ieškovės mokėtini mokesčiai valstybei.

7.       Teismas nurodė, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl stulpų montavimo kainos, todėl šiuo klausimu teismas nepasisakė. Byloje atsakovė teigė, kad dalį sumos buvo sumokėjusi ieškovei grynais pinigais be apskaitos dokumentų. Bylos nagrinėjimo metu įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nebuvo pateikti, ieškovė neigė gavusi avansą. Avanso sumokėjimo aplinkybės taip pat nebuvo nustatytos. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 6 977,80 Eur (6 760 Eur+180 Eur+37,80 Eur).

8.       Dėl darbų kokybės. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pripažino iš dalies pagrįstais atsakovės argumentus dėl netinkamos kokybės trinkelių klojimo darbų rezultato įvažiavimo į kiemą. Teismas nurodė, kad liudytojo J. G. tyrimas atliktas ir rezultatai gauti ne dėl viso dangos ploto, o tik dėl įvažiavimo dalies, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus įrodymais argumentus, kad trinkelės suklotos nelygiais tarpais, tarpai ne visur pripildyti atsijomis, dangos pagrindas netinkamai sutankintas ir likusioje kiemo dalyje, nes tokie įrodymai pateikti nebuvo. Teismas nurodė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM 2014 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. V-72 53 punkto reikalavimai leidžia standžius įtvirtinimus ir be bortų įrengimo, todėl trinkelių kraštinių sutvirtinimą betonu pripažino tinkamu sutvirtinimu. Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovės argumentus dėl netinkamos darbų kokybės nesumontavus bortų visu kiemo dangos perimetru, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, jog įrodymai, kad pats sutvirtinimas buvo atliktas netinkamai, taip pat nebuvo nepateikti.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą žemės sklypo dalies, kurioje paklota trinkelių danga, išpildomąją nuotrauką su, iš atsakovės paaiškinimų, įrengtos dangos nuolydžių matavimais. Kartu pateikė duomenis iš internetinio geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų registro 1GKV apie A. K. pažymėjimo išdavimo laiką ir numerį. Teismas pateiktą išpildomąją nuotrauką vertino kritiškai ir nesirėmė ja kaip įrodymu dėl formos ir turinio trūkumų. Teismas nurodė, kad, priėmus rašytinius įrodymus, papildomai nebuvo pateikti duomenys apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo atliktas tyrimas, kokius sertifikuotus prietaisus naudojant gauti matavimų duomenys, kokie asmenys juos atliko, nuotrauka nepasirašyta ją parengusio asmens, nepateiktas jos duomenų rinkimo būdas, iškeltos užduotys, tyrimo eiga, duomenų analizė, padarytos išvados. Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės argumentus dėl netinkamai ieškovės suformuoto dangos nuolydžio, o taip pat, kad dangos kraštinės ir visas paviršius nelygus, neišlaikytas jo horizontalumas, yra susidarę iškilimai, teismas juos atmetė kaip nepagrįstus.

10.       Teismas nurodė, kad atsakovė taip pat įrodinėjo, jog ieškovė sumontavo ne vienodo aukščio tvoros stulpus. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės argumentus, kad ieškovė nesilaikė duotos schemos ir suformavo per statų linkį nuo tvoros krašto. Ieškovė šias aplinkybes neigė. Teismas, nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytus teiginius, juos atmetė kaip nepagrįstus.

11.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad pripažinta įrodytais darbų trūkumai suklojus dangą įvažiavimo į sklypą dalyje, sprendė, kad ieškovė turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus, kurių trūkumai nebuvo įrodyti. Iš pateiktos trinkelių dangos klojimo schemos nustatė, kad ieškovės klota trinkelių danga buvo kiemo aikštelėje ir įvažiavimo take, tikslūs išmatavimai schemoje nenurodyti, dangos klojimo projektas nebuvo rengtas. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas pripažino, kad teisinga ir proporcinga ginant užsakovės teises sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą 1/3 dalimi, ieškovei priteisė iš atsakovės 4 506,66 Eur (6 760 Eur/ 3×2) už atliktus trinkelių dangos klojimo darbus ir 217,80 Eur už tvoros stulpų montavimo darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė G. Š., atstovaujama advokato Arūno Rudzinsko, prašo priimti naujai pateikiamus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo jau po teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo; Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės UAB ,,Gražus kiemas” atsakovės G. Š. naudai visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad eksperto (byloje apklausto liudytoju) J. G. tyrimas atliktas ir rezultatai gauti yra ne dėl viso atsakovės užsakyto kiemo įrengimo dangos ploto, o tik dėl įvažiavimo dalies (apytiksliai 1/3 dalies). Ieškovė pateikė 2021 m. spalio 19 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, o taip pat PVM sąskaitą faktūrą serija GK Nr. 0000574 8 397,40 Eur sumai, iš kurių akivaizdu, kad atsakovės užsakymu buvo atlikta 169 kv. m darbų ir šie darbai apima tiek kiemo aikštelės, tiek ir įvažiavimo į kiemą darbus (iš esmės, nepriklausomai nuo pavadinimo, visas plotas ir yra įvažiavimas į kiemą). Atsakovė, grįsdama savo poziciją dėl netinkamos visų darbų atlikimo kokybės, dėl ko atsisakė apmokėti už darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą serija GK Nr. 0000574, 2022 m. birželio 6 d. pirmosios instancijos teismui pateikė eksperto J. G. surašytą ekspertinę išvadą, iš kurios matyti tyrimo objektas: ,,Užsakovui nuosavybės teise priklausantis įvažiavimas į kiemą, esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“. Atlikus apžiūrą ir matavimus buvo nustatyta, kad ,,Įvažiavimas įrengtas nesilaikant norminių dokumentų reglamentuojančių įvažiavimų su trinkelių danga įrengimą. Būtina demontuoti suklotą trinkelių dangą ir naujai įrengti pagrindus bei trinkelių dangą. Minėtų trūkumų ištaisymui reikalinga 14 903,75 Eur suma (priedas sąmata paskaičiuota naudojant programą ProSama 5G)”. Kadangi prie ekspertinės išvados pridedamas priedas yra neatskiriama išvados dalis, iš šio priedo aiškiai matyti, kad kalbama ir tyrimas bei skaičiavimai atliekami dėl viso 169 kv. m ploto darbų (Skaldytų akmenų grindinio ardymas mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; dolomito skaldelės pagrindo įrengimas sluoksnio storis 35 cm mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; 15 cm storio viensl. pagrindo iš dolomit. skaldos įrengimas mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; keičiant sluoksnio storį, kiekvienam sekančiam centimetrui prie normatyvų pridėti arba atimti mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; smėlio pagrindo įrengimas sluoksnio storis 15 cm mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; šaligatvio pasluoksnio įrengimas akmenų atsijos sluoksnio storis 3 cm mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; skaldytų akmenų grindinio įrengimas mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69). Nepaisant to, kaip tyrimo objektas buvo pavadintas išvadoje (,,kiemo aikštele ir įvažiavimu”, ar tik ,,įvažiavimu”), esmė nesikeičia, nes tyrimas buvo atliktas dėl viso 169 kv. m ploto, kas akivaizdžiai rodo, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ši išvada patvirtina tik dalies darbų, t. y. ,,įvažiavimo”, kas atitinkamai sudaro apie 1/3 darbų, netinkamą kokybę, yra visiškai klaidinga, neatitinkanti pateiktų įrodymų turinio ir būtent ši įrodymų vertinimo klaida sudarė prielaidas priimti visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą bei tenkinti ieškinį 2/3 dalyje.

12.2.                      Padaryta įrodymų turinio vertinimo klaida lėmė šias nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas: ,,Liudytojo J. G. tyrimas atliktas ir rezultatai gauti ne dėl viso dangos ploto, o tik dėl įvažiavimo dalies, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus įrodymais argumentus, kad trinkelės suklotos nelygiais tarpais, tarpai ne visur pripildyti atsijomis, dangos pagrindas netinkamai sutankintas ne tik įvažiavimo į kiemą dalyje, bet ir likusioje kiemo dalyje”; ,,Atsakovė taip pat teigia, kad visos kiemo dangos kraštinės buvo įrengtos nesilaikant reikalavimo trinkelių dangą įrengti tarp bordiūrų (apvadų) ar kitų standžiai įtvirtintų elementų. Nors liudytojas J. G. parodė, kad trinkelės visu perimetru nebuvo sutvirtintos betonu, šiuos parodymais galima laikyti pagrįstais tik dalyje dėl įvažiavimo dalies, susikertančios su gatvės danga, nes liudytojas gavo užduotį ir tyrimą atliko tik dėl įvažiavimo dangos įrengimo”; ,,pripažinti įrodytais darbų trūkumai suklojus dangą įvažiavimo į sklypą dalyje, Ieškovė turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus, kurių trūkumai nebuvo įrodyti”. Priešingu atveju, jei pirmosios instancijos teismas nebūtų suklydęs, būtų pagrindas, remiantis atsakovės pateiktais duomenimis ir byloje surinktais įrodymais, konstatuoti, kad, liudytojo (eksperto) J. G. tyrimas atliktas ir rezultatai gauti dėl viso dangos ploto, todėl aplinkybė, jog trinkelės suklotos nelygiais tarpais, tarpai ne visur pripildyti atsijomis, dangos pagrindas netinkamai sutankintas visame plote; liudytojas J. G. parodė, kad trinkelės visu perimetru nebuvo sutvirtintos betonu, ir šie parodymai laikytini pagrįstais vertinant viso dangos ploto kokybę; pripažinus įrodytais darbų trūkumus suklojus dangą visoje teritorijoje pagal užsakovės užduotį, ieškovė neturi teisės gauti apmokėjimo už atliktus darbus, kurių trūkumai yra įrodyti ir kurių pašalinimas kainuoja 14 903,75 Eur sumą.

12.3.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu gavo ir 2023 m. balandžio 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškovės įrengtos dangos atsakovei priklausančio gyvenamojo namo teritorijoje nuolydžio ir dangos viršaus aukščių nuokrypių matavimus, kuriuos atliko geodezininkas A. K., įrašytas į Geodezininkų registrą. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovės įrengtos dangos nuolydis ir nuokrypiai neatitinka Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 71 patvirtintų Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklių ĮT TRINKELĖS 14 reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įrodymą priėmė, šis įrodymas teisminio nagrinėjimo metu buvo tiriamas ir tik priėmus sprendimą paaiškėjo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu nesirėmė, esą papildomai nebuvo pateikti duomenys apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo atliktas tyrimas, kokius sertifikuotus prietaisus naudojant gauti matavimų duomenys, kokie asmenys juos atliko, pateikta išpildomoji nuotrauka nepasirašyta ją parengusio asmens, nepateiktas jos duomenų rinkimo būdas, iškeltos užduotys, tyrimo eiga, duomenų analizė, padarytos išvados. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės nuostatas įrodymų priėmimo dalyje, nenustatydamas termino ir neišaiškindamas atsakovei teisės pašalinti teikiamo dokumento formos ir turinio trūkumus, o šį įrodymą vertino ir sprendimo priėmimo metu nutarė juo nesiremti, taip užkirsdamas kelią atsakovei teikti tinkamus įrodymus ir ginti savo poziciją teisme. Dėl susiklosčiusios situacijos kartu su šiuo skundu atsakovė teikia įrodymus po trūkumų ištaisymo, t. y. išpildomąją nuotrauką, pasirašytą ją sudariusio asmens, bei eksperto išvadą dėl išpildomosios nuotraukos, nurodydama, kad šių įrodymų pateikimo apeliacinei instancijai būtinybė iškilo jau po teismo sprendimo byloje priėmimo ir šie įrodymai buvo gauti (trūkumai pašalinti) po teismo sprendimo pirmojoje instancijoje priėmimo.

12.4.                      Pateikta eksperto išvada papildomai patvirtina aplinkybes, kad išpildomojoje gerbūvio nuotraukoje nustatyti nelygumai kai kuriose vietose siekia 146 mm, kai neturi viršyti 15 mm (Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklės ĮT TRINKELĖS 14 Nelygumai). Paviršiaus nelygumai, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, kai naudojamos gamtinio akmens tašyto paviršiaus trinkelės ar plokštės, neturi viršyti 15 mm, o kitais atvejais neturi viršyti 10 mm. Pagrindo sluoksnio nelygumai, kurie viršija leistinuosius nuokrypius, negali būti išlyginti klojant pasluoksnį. Trinkelių ir plokščių danga siūlių vietose turi būti paklota vienodame aukštyje (lygyje). Klojant lygaus paviršiaus statybos produktus nuokrypis neturi viršyti 2 mm, o klojant grublėto paviršiaus statybos produktus nuokrypis neturi viršyti 5 mm. Įrengiant trinkelių ir plokščių dangų prijungtis prie apvadų, kelio (gatvės, eismo zonos) įrenginių ir vandens latakų, šių dangų paviršius turi būti 3–5 mm aukštesnis už apvadų ir kelio įrenginių paviršių ir 3–10 mm aukštesnis už vandens latako briaunos paviršių. Nelygumų atsiradimo priežastis - nesutankinti pagrindai po akmens trinkelių danga. Specialisto išvada: ,,Reikalinga išardyti nekokybiškai suklotą akmens trinkelių dangą, tinkamai įruošti pagrindus ir iš naujo sukloti akmens trinkeles”.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gražus kiemas“, atstovaujama advokato Dariaus Matulevičiaus, atsiliepime į atsakovės G. Š. apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliantės (atsakovės) G. Š. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos, atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1775-812/2023 palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Eksperto J. G. (toliau – Ekspertas 1) 2022 m. gegužės 27 d. parengtos ekspertinės išvados (toliau – Išvada 1) motyvai yra visiškai deklaratyvūs, nepagrįsti, grubiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kelia didelių abejonių dėl atitikties objektyviai tikrovei. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu dėl automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14, patvirtintų 2014 m. vasario 21 d. Nr. V-72, (toliau – Nurodymai) nuostatos yra taikomos darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose, o taip pat gali būti taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms (Nurodymų 1 punktas). Ginčo kiemo aikštelė nėra nei valstybinės, nei vietinės reikšmės kelias, o yra apeliantei priklausanti privati namų valda (kiemas). Taigi Nurodymų nuostatos, kuriais Ekspertas grindė Išvadą 1, šiuo atveju apskritai negalėjo būti taikomos.

13.2. Apeliantė, deklaruodama, jog ieškovės darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti su trūkumais, bylos nagrinėjimo metu turėjo pateikti objektyvius, pakankamai pagrįstus ir norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius šią jos poziciją. Apeliantei tokių duomenų neteikiant ar juos pateikiant nepakankamai objektyvia forma, teismas sprendime pagrįstai laikė jos poziciją dėl ginčo dangos neatitikties Taisyklių reikalavimams nepagrįsta ir neįrodyta bei pagrįstai šiuos argumentus atmetė. Apeliantės motyvai, jog teismas atitinkamu rašytiniu įrodymu turėtų remtis apeliantei pašalinus jo trūkumus, sąlygotų grubų teismų nepriklausomumo principo pažeidimą, o taip pat išankstinį nepagrįstai vienai iš šalių palankų įrodymų vertinimą, galutinai neišnagrinėjus bylos iš esmės.

13.3. Teismas turėtų netenkinti apeliantės prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, kadangi įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

13.4. Jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog Taisyklių reikalavimai galioja ginčo apimčiai (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), bet kokiu atveju nėra aišku, kuo vadovaujantis Išvadoje 2 yra nurodyta, kad atlikti darbai prieštarauja Taisyklių 145-147 p.: 1) Taisyklių 145 p. yra nustatyta, kad paviršiaus nelygumai, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, kai naudojamos gamtinio akmens tašyto paviršiaus trinkelės ar plokštės, neturi viršyti 15 mm, o kitais atvejais neturi viršyti 10 mm. Akivaizdu, jog leistini nuokrypiai yra matuojami 3 m ilgio atkarpoje, specialia matavimo liniuote. Iš geodezininko A. K. išpildomosios nuotraukos nėra aišku, ar tokia liniuote apskritai buvo naudotasi matavimų metu, be to, išpildomojoje nuotraukoje yra nustatyti kažkokie taškai, atskirai nevertinant 3 m ilgio atkarpos (atkarpų); 2) geodezininko A. K. išpildomojoje nuotraukoje nėra konstatuota, kad matininkas matavimus atliko trinkelių siūlių vietose. Todėl nebuvo pagrindo Išvadoje 2 konstatuoti, kad ginčo danga siūlių vietose buvo paklota ne vienodame aukštyje (Taisyklių 146 punktas); 3) geodezininko A. K. išpildomojoje nuotraukoje nėra pateikti duomenys apie tai, ar matininkas matavo (duomenys neskelbtini) asfalto paviršių, kaip orientacinį kriterijų vertinant prijungties nuokrypį. Be to, nei nuotraukoje, nei Išvadose 1-2 nėra pateikti duomenys apie latako briaunos paviršius. Taigi Išvados 2 motyvas, neva ieškovės atlikti darbai prieštarauja Taisyklių 147 p., taipogi yra visiškai nepagrįsti.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl skolos priteisimo už statybos rangos (vartojimo) darbų atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.       2021 m. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė rangos darbų sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijoje atlikti pagrindo paruošimo, akmenų klojimo ir tvoros stulpų įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti. Ieškovė turėjo iškloti grindinio trinkeles 7×13 cm išmatavimų, kurių trys pusės – pjautos, o viena – skelta, t. y. nelygaus krašto. Darbams atlikti reikėjo paruošti pagrindą – nukasti ir išvežti žemės sluoksnį, kloti dangą - smėlį, skaldą, dolomitinę skaldą, smėlbetonį ir ant jo kloti trinkeles. Klojamo ploto susidarė apie 169 kv. m. Ieškovė darbus atliko ir 2021 m. spalio 19 d. pateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, o taip pat PVM sąskaitą faktūrą GK Nr. 0000574 dėl 8 397,40 Eur apmokėjimo. Atsakovė už darbus nesumokėjo. Atsakovė, be to, kad ginčijo sutartą darbų kainą, taip pat nurodė darbų trūkumus: grindinio akmenys buvo sudėti nelygiais tarpais, tarpai ne visur pripildyti atsijomis, nesudėti bortai, tiek grindinio kraštinės, tiek ir visas paviršius nelygus (neišlaikytas jo horizontalumas), o aikštelės paviršiuje susidaro neleistini iškilimai. Ieškovė nesutiko šalinti atliktų darbų trūkumų, taip pat nesutiko sumažinti darbų kainą, todėl atsakovė nesutiko apmokėti likusios dalies kainos už atliktus darbus.

Dėl ginčo esmės

17.       Pirmosios instancijos teismui iš dalies patenkinus ieškinį, o atsakovei su tokiu sprendimu nesutinkant bei siekiant visiško ieškinio atmetimo, ji apeliacinį skundą grindžia iš esmės dviem argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad J. G. tyrimas atliktas ir rezultatai gauti ne dėl viso dangos ploto, o tik dėl įvažiavimo dalies, suklydo ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą; 2) pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino atsakovės pateiktų įrodymų - ieškovės įrengtos dangos atsakovei priklausančio gyvenamojo namo teritorijoje nuolydžio ir dangos viršaus aukščių nuokrypių matavimus, kuriuos atliko geodezininkas A. K..

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė į teismą kreipėsi prašydama priteisti 8 397,40 Eur skolą už atliktus ir neapmokėtus darbus. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl sutarties kainos ir dėl atsakovės pareikštų pretenzijų dėl netinkamos kokybės darbų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas priteisti skolą, ją apskaičiuojant 40 Eur už kv. m. + PVM, yra nepagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl netinkamos kokybės darbų yra iš dalies pagrįsti, t. y. jie įrodo netinkamos kokybės darbus, bet ne dėl viso dangos ploto, o tik dėl įvažiavimo dalies.

19.       Kaip jau minėta šio sprendimo 17 p., atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad J. G. tyrimas atliktas dėl viso dangos ploto.

20.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, specialių ekspertinių žinių turintis asmuo J. G., vykdydamas užsakovės G. Š. užduotį, kuri suformuluota taip: nustatyti ar įvažiavimas įrengtas laikantis galiojančių norminių dokumentų tokiems inžineriniams statiniams, 2022 m. gegužės 27 d. pateikė ekspertinę išvadą, kurioje nurodė, kad įvažiavimas įrengtas nesilaikant norminių dokumentų, reglamentuojančių įvažiavimų su trinkelių danga įrengimą. Būtina demontuoti suklotą trinkelių dangą ir naujai įrengti pagrindus bei trinkelių dangą. Minėtų trūkumų ištaisymui reikalinga 14 903,75 Eur suma (priedas: sąmata, paskaičiuota naudojant programą ProSma 5G) (e. bylos 1 tomas, 80–83 b. l.).

21.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs užduoties ir ekspertinės išvados formuluotę “Įvažiavimas”, sprendė, kad ekspertinė išvada pateikta tik dėl dalies atliktų darbų, t. y. tik dėl kiemo įvažiavimo dalies, todėl savarankiškai apskaičiavo, jog tokia dalis yra apie 1/3 visų atliktų darbų ploto. Apeliaciniu skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo žodžio “Įvažiavimas” aiškinimas ir teigiama, kad “Įvažiavimas” apima visą apie 169 kv. m. atliktų darbų plotą.

22.       Kaip matyti iš tyrimo eigos, J. G. tyrimo metu trijose vietose išėmė plyteles ir prietaiso TF BF StB pagalba išmatavo pagrindo po trinkelėmis deformacijų modulių Ev2 vertes (ekspertinės išvados 9.1 p.). Kaip matyti, tyrimo eiga užfiksuota fotonuotraukomis, kurios yra pateiktos į bylą. Fotonuotraukoje “Pirmasis bandymas 2022.05.24 / 10:20 Ev2 = 39,68 NM/m2” matyti išimtos grindinio plytelės, į išimtą vietą įstatytas prietaisas. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo vieta yra netoli grindinio krašto, kuris yra puslankio formos (e. bylos 1 tomas, 90 b. l.). Fotonuotraukoje “Antrasis bandymas 2022.05.24 / 10:230 Ev2 = 23,54 NM/m2” matyti išimtos grindinio plytelės, į išimtą vietą įstatytas prietaisas. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo vieta yra netoli pirmosios tyrimo vietos (ši matosi toje pačioje nuotraukoje) ir yra toliau nuo grindinio krašto, kuris yra puslankio formos (e. bylos 1 tomas, 91 b. l.). Fotonuotraukoje “Trečiasis bandymas 2022.05.24 / 10:35 Netankinta (prietaisas nefiksavo)” matyti išimtos grindinio plytelės, į išimtą vietą įstatytas prietaisas. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo vieta yra netoli stačiu kampu einančio grindinio krašto, šalia matosi kitokios formos plytelių grindinio fragmentas (e. bylos 1 tomas, 92 b. l.). Fotonuotraukoje “Įvažiavimo jungtis su (duomenys neskelbtini) gatve” matyti grindinio plytelių jungtis su asfalto danga (e. bylos 1 tomas, 94 b. l.). Fotonuotraukoje “Įvažiavimo fragmentas” matyti grindinio plytelių dangos fragmentas, besiribojantis su žalia veja, su stulpais (e. bylos 1 tomas, 95 b. l.). Fotonuotraukoje “Įvažiavimo fragmentas” matyti puslankiu einantis grindinio plytelių dangos fragmentas (e. bylos 1 tomas, 96 b. l.). Fotonuotraukoje “Įvažiavimo fragmentas” matyti grindinio plytelių dangos fragmentas (e. bylos 1 tomas, 97 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. G. visose nuotraukose atliktų darbų plotą vadina “Įvažiavimu”. Be to, įvertintini ir kiti byloje esantys duomenys. Kaip matyti iš G. Š. į bylą pateikto susirašinėjimo (e. bylos 1 tomas, 194 b. l.) su ieškovės atstovu duomenų, ji 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės atstovui siuntė terasos ir įvažiavimo schemas, kurios yra pateiktos į bylą (e. bylos 1 tomas, 196 b. l.). Iš schemos matyti “Įvažiavimo” dalis. Šioje schemoje matyti, kad “įvažiavimo” formoje yra dvi vietos, kurių kraštinė eina puslankiu. Abi šios vietos yra ties atliktų darbų ploto vidurine dalimi, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip negali būti siejamos su dangos dalimi, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra įvažiavimo iš gatvės dalis. Taigi, darytina išvada, kad J. G. tyrė ne tik įvažiavimo iš gatvės dalį, bet ir vidurinę atliktų darbų ploto dalį.

23.       Be to, kaip jau minėta šio sprendimo 22 p., ekspertinės išvados priedas yra sąmatą paskaičiuota naudojant programą ProSama 5G (e. bylos 1 tomas, 84-85 b. l.). Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad iš šio dokumento aiškiai matyti, kad kalbama ir tyrimas bei skaičiavimai atliekami dėl viso 169 kv. m ploto darbų: Skaldytų akmenų grindinio ardymas mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; dolomito skaldelės pagrindo įrengimas sluoksnio storis 35 cm mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; 15 cm storio viensl. pagrindo iš dolomit. skaldos įrengimas mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; keičiant sluoksnio storį, kiekvienam sekančiam centimetrui prie normatyvų pridėti arba atimti mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; smėlio pagrindo įrengimas sluoksnio storis 15 cm mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; šaligatvio pasluoksnio įrengimas akmenų atsijos sluoksnio storis 3 cm mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69; skaldytų akmenų grindinio įrengimas mato vienetas 100 m2, kiekis 1,69).

24.       Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. G. tyrimas įrodo netinkamą darbų kokybę tik 1/3 dalyje atliktų darbų ploto, yra klaidinga ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

25.       Pažymėtina, jog ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu dėl automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14, patvirtintų 2014 m. vasario 21 d. Nr. V-72, (toliau – Nurodymai) nuostatos yra taikomos darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose, o taip pat gali būti taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms (Nurodymų 1 punktas). Ieškovės teigimu, ginčo kiemo aikštelė nėra nei valstybinės, nei vietinės reikšmės kelias, o yra apeliantei priklausanti privati namų valda (kiemas). Taigi Nurodymų nuostatos, kuriais Ekspertas grindė Išvadą 1, šiuo atveju apskritai negalėjo būti taikomos.

26.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad ginčo kiemo aikštelė nėra nei valstybinės, nei vietinės reikšmės kelias, tačiau pažymi, kad yra akivaizdu, jog ginčo kiemo aikštelė yra padaryta transporto priemonėms važiuoti ir stovėti, todėl turi atitikti tam tikrus atsparumo kriterijus, kurie yra būtini tokio tipo inžineriniams statiniams. Ieškovė, priešingai nei atsakovė, nepateikė jokių įrodymų dėl kriterijų, tik kritikavo atsakovės pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo (CPK 3 straipsnio 7 dalis), pagrįstai kaip tinkamą įrodinėjimo priemonę vertino atsakovės pateiktą ekspertinę išvadą ir ja vadovavosi.

27.       Atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi specialių ekspertinių žinių turinčio asmens J. G. parengta ir atsakovės į bylą pateikta ekspertine išvada, jos pagrindu atmetė dalį ieškinio, ieškovė apeliacinio skundo dėl tokio teismo sprendimo nepateikė, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti ieškovės argumentai dėl šio įrodymo įrodomosios vertės (ją parengusio asmens kontekste), bylą nagrinėjant apeliacinio skundo ribose neturi teisinės reikšmės.

28.       Be to, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl formos trūkumų nesivadovauti atsakovei priklausančio gyvenamojo namo teritorijoje nuolydžio ir dangos viršaus aukščių nuokrypių matavimais, kuriuos atliko geodezininkas A. K..

29.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. Š. 2023 m. balandžio 25 d. į bylą pateikė (duomenys neskelbtini), gerbūvio išpildomąją nuotrauką, kuri patvirtina, kad įrengtos dangos nuolydis ir nuokrypiai neatitinka Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 71 patvirtintų Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklių ĮT TRINKELĖS 14 reikalavimų. Nuotrauka parengta geodezininko A. K.. Apeliantės pateikti įrodymai 2023 m. balandžio 26 d. priimti teisėjos rezoliucija.

30.       Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nekilo ginčo dėl pateiktų įrodymų formos, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, sprendė, jog šie pateikti įrodymai neatitinka įrodymams keliamos formos reikalavimų ir jais nesivadovavo.

31.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui priėmus įrodymus ir neiškėlus klausimo dėl netinkamos jų formos, G. Š. pagrįstai tikėjosi, jog teismas vertins jų turinį, todėl teismui atsisakius vertinti įrodymus dėl jų formos trūkumų buvo priimtas siurprizinis sprendimas.

32.       Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021, 36 punktas).

33.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, peticijos Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.).

34.       Todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pateiktų įrodymų formos trūkumus, turėjo pirmiausia taikyti procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), ir tik trūkumų neištaisius atsisakyti priimti įrodymus, ar, jeigu jie jau priimti, informuoti proceso dalyvius, kad jais nesivadovaus.

35.       Atsižvelgdama į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė aptariamus įrodymus (e. bylos 2 tomas, 127–131 b. l.) jau ištaisiusi pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus, teisėjų kolegija šiuos įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

36.       Iš specialių ekspertinių žinių turinčio asmens J. G. pagal užsakovės G. Š. užsakymą parengtos 2023 m. birželio 13 d. ekspertinės išvados matyti, kad išvadą parengęs asmuo, be kita ko, nustatė, jog išpildomoje gerbūvio nuotraukoje nelygumai kai kuriose vietose siekia 146 mm, leistini nelygumai neturi viršyti 15 mm. Nelygumų atsiradimo priežastis -nesutankinti pagrindai po akmens trinkelių danga.

37.       Ieškovė, kritikuodama apeliantės pateiktą įrodymą, nurodo, jog iš šio dokumento visiškai nėra aišku, kaip buvo nustatytas atskaitos taškas, nuo kurio buvo matuojami nuokrypiai/nuolydžiai (nulinė altitudė). Kita vertus, nors pakoreguotoje išpildomojoje nuotraukoje yra konstatuota, kokiu prietaisu geodezininkas A. K. atliko matavimus, tačiau nėra pateikti tokio prietaiso sertifikatai, sukalibravimo bei kiti reikšmingi duomenys, liudijantys, kad matavimų atlikimo metu prietaisas buvo tinkamas tokiems matavimams atlikti ir (ar) veikė tinkamai. Kartu su išpildomąja nuotrauka taipogi nepateikta informacija, kaip buvo renkami duomenys, kokios užduotys buvo iškeltos, kokia buvo tyrimo eiga, kaip buvo analizuojami duomenys, bei atitinkamai kokios išvados padarytos. Akivaizdu, jog išpildomoji nuotrauka negali būti laikoma patikimu įrodymu, taigi Eksperto išvadų teikimas Išvadoje 2, remiantis aptartu abejotinos kilmės įrodymu, taip pat negali būti laikomas pagrįstu.

38.       Vertindama ieškovės pateiktus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepateikia jokių apeliantės pateiktus įrodymus paneigiančių duomenų, pvz., išpildomosios nuotraukos, kuri patvirtintų, jog nelygumai neviršija leistinų normų. Ta aplinkybė, kad nėra pateikta matavimo prietaiso sertifikatai, sukalibravimo duomenys, savaime nereiškia, kad prietaisas nebuvo tinkamas tokiems matavimams atlikti ir (ar) neveikė tinkamai. Ieškovė gavo apeliacinį skundą su pateiktais įrodymais, rengdama atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo galimybę gauti įrodymus, paneigiančius apeliantės pateiktus įrodymus, tačiau tokia galimybe nesinaudojo. Todėl spręstina, kad ieškovė nepaneigė apeliantės pateiktų įrodymų, kad darbų ploto nelygumai kai kuriose vietose siekia 146 mm, yra viršijamos leistinos normos, o nelygumų atsiradimo priežastis - nesutankinti pagrindai po akmens trinkelių danga.

39.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nevertinant šių duomenų, kitų byloje esančių įrodymų visuma, o būtent kitos 2022 m. gegužės 27 d. ekspertinės išvados vertinimas (šio sprendimo 22–24 p.) lemia išvadą, kad ieškovės kiemo grindinys įrengtas nesilaikant norminių dokumentų, reglamentuojančių įvažiavimų su trinkelių danga įrengimą, būtina demontuoti suklotą trinkelių dangą ir naujai įrengti pagrindus bei trinkelių dangą, o minėtų trūkumų ištaisymui reikalinga 14 903,75 Eur suma. Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį atmesti visiškai.

Dėl civilinės bylos procesinės baigties

40.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

41.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

44.       Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sumokėjo 500 Eur už advokato teisinę pagalbą (DOK-117712). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

45.       Apeliantė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį valstybei bei 500 Eur už advokato teisinę pagalbą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gražus kiemas“, juridinio asmens kodas 161168177, atsakovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gražus kiemas“, juridinio asmens kodas 161168177, atsakovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 607 Eur (šešis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Evaldas Burzdikas

Laima Kriaučiūnaitė

                                                Tomas Romeika