Civilinė byla Nr. e2A-1512-912/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31429-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės MB „Atsakingas sprendimų valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei MB „Atsakingas sprendimų valdymas“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – MB „Dažymo ekspertai“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 322,72 Eur skolos; 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 13,95 Eur kompensacinių palūkanų; 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo pagal žodinį susitarimą atliko atsakovei dažymo darbus, už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 522,72 Eur sumai. Iki darbų atlikimo atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 200 Eur avansą, bet nesumokėjo likusios 322,72 Eur. Ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) perleido ieškovei reikalavimo teises į 322,72 Eur skolą. Prieš sudarydamas šią sutartį trečiasis asmuo apie tai informavo atsakovę. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę registruotu laišku atsakovės registruotos buveinės adresu, elektroniniu paštu ir telefonu.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad trečiasis asmuo ir ieškovė, sudariusios reikalavimo perleidimo sutartį, pažeidė CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvųjį draudimą kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui. Atsakovės informavimas apie reikalavimo perleidimą formalus, nes ieškovė nesiuntė ir nepateikė atsakovei reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos. Atsakovei išsiunčiamas tik ieškovės teismui pateiktas pranešimas be priedo (sutarties). Reikalavimo perleidimo sutartis – netinkamai patvirtina dokumento kopija, nes sutarties priedo 1 punkte yra paslėptų įrašų. Ieškinys grindžiamas tik PVM sąskaita-faktūra, kuri nepatvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai įvykdė savo prievolę atsakovei. Atsakovė teigė, kad ieškovei perleista reikalavimo teisė neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, nes pirminis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovei specialių žinių, įgūdžių bei įrangos reikalaujančią paslaugą – metalo gaminių (lauko spiralinių laiptų elementų) dažymo paslaugą, o ieškovė nėra nurodytų metalo gaminių dažymo specialistė bei objektyviai negali tinkamai įgyvendinti bei įrodyti CK 6.663 straipsnyje apibrėžtų rangovo atliekamų darbų kokybės reikalavimų. Atsakovė abejoja, ar trečiasis asmuo atliko PVM sąskaitoje-faktūroje nurodomas paslaugas, nes nepateikti įrodymai, kada darbai atlikti, kokia paslaugų, rangos darbų sutartis sudaryta. Atsakovė nurodė, kad rangos sutartimi įsipareigojo UAB „Dolitas“ parengti techninį projektą, projekte bei kituose objekto statybos dokumentuose numatytomis sąlygomis atlikti gyvenamųjų namų, išorinių spiralinių laiptų statybos darbus ir perduoti užsakovei. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo UAB „Dolitas“ dažymo darbus atlikti iki 2018 m. gruodžio 24 d. Trečiasis asmuo laiku neįvykdė įsipareigojimų, todėl atsakovė pažeidė sutartinius darbų atlikimo terminus, numatytus rangos sutartyje, sudarytoje su UAB „Dolitas“. Trečiasis asmuo darbus atliko nekokybiškai, nesilaikė keliamų technologinių reikalavimų, ignoravo visas atsakovės pretenzijas ir pastabas, nes dažų danga pradėjo luptis jų transportavimo metu. Trečiasis asmuo atliko ne visų konstrukcijų paviršių nusmėliavimo darbus, juodojo plieno elementai nebuvo tinkamai parengti dažyti ir padengti grunto sluoksniu prieš dažymo darbus, nes šie elementai bus greitai paveikti korozijos. Dalis perduotų spiralinių laiptų elementų pamesta ir negrąžinta atsakovei. Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad neatlikta darbų perdavimo procedūra, nesurašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovė teigia, kad reikėjo pašalinti trečiojo asmens darbų trūkumus ir prideda UAB „Kolormeta“, UAB „Ramtom“ atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovei neperduotos darbams panaudotų produktų ir medžiagų atitikties deklaracijos, produktų ir medžiagų atitikties sertifikatai, eksploatacinių savybių deklaracijos, įrenginių pasai, kokybės pažymėjimai.
4. Trečiasis asmuo atsiliepime prašė tenkinti ieškinį. jis nurodė, kad atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl cinkuotų metalinių laiptų pakopų ir kitų metalinių laiptų dalių miltelinio dažymo. Gaminiai tiekti keliais etapais, nes dalis konstrukcijų buvo gaminamos. Atlikus pirmuosius darbus išrašyta PVM sąskaita-faktūra 363 Eur sumai. Atsakovė pristatė papildomus gaminius. Už atliktus darbus atsakovei pateikta PVM sąskaita-faktūra 522,72 Eur suma. Trečiasis asmuo nurodė, kad sąskaitoje pataisyta suma. Susirašinėjime nėra žinučių apie netinkamą darbų kokybę, neginčijama likusi nesumokėta skolos dalis. Atsakovė neinformavo trečiojo asmens, kad vykdo rangos sutartį, sudarytą su įmone UAB „Dolitas“, darbai turi būti atlikti iki 2018 m. gruodžio 24 d.
5. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. (V. S.) paaiškino, kad jis veikė atsakovės vardu pagal prokūrą. Atsakovė 2018 metų gegužės mėn. UAB Dolitas“ pardavė laiptus, dėl kurių dažymo atsakovė 2018 metų lapkričio mėn. kreipėsi į trečiąjį asmenį, kurį rado svetainėje „Google“. Liudytojas paaiškino, kad tokius dažymo darbus atlieka apie 50 asmenų. Trečiajam asmeniui užduotis suformuluota žodžiu. Darbai vyko dviem etapais: pirmas – cinkuotų pakopų (apie 13), stulpelių (apie 80) smėliavimas ir dažymas; antras – 7 lankų ir stulpelių nugruntavimas ir dažymas. Iki 2018 metų Kalėdų pirmojo etapo darbai baigti. Liudytojas dalyvavo atliekant dažymo darbus, padėjo užklijuoti vietas, kurių nereikėjo dažyti. Jis nuotraukas, pateiktas su atsiliepimu, siuntė trečiajam asmeniui 2018 metų gruodį. Trečiasis asmuo pataisė trūkumus. Pirmojo etapo darbų rezultatus liudytojas pasiėmė asmeniškai vasario mėn. Antrojo etapo darbų rezultatus priėmė taip pat jis. Atsiimdamas kokybės netikrino, detalių neskaičiavo. Darbų trūkumai pastebėti sumontavus laiptus. Montavimo darbai baigti 2019 metų balandžio mėn. Liudytojas apie trūkumus trečiojo asmens neinformavo, nekvietė pašalinti trūkumų, nevežė detalių trūkumų šalinimui. Sąskaitos-faktūros išrašytos gal vasario ar birželio mėn. Sąskaitose kiekiai ir sumos nurodytos teisingai. Jis nesiūlė surašyti darbų priėmimo-perdavimo akto. Liudytojas su trečiuoju asmeniu apie sertifikatus kalbėjo 2018 metų lapkritį, vėliau nereikalavo. Liudytojas nurodė, kad necinkuotas detales dažė dar du tokius darbus atliekantys asmenys 2019 metų balandžio ir birželio mėn.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu tenkino ieškinį: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės 322,72 Eur skolą už atliktus darbus, 13,95 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. metinės procesinės palūkanas už priteistą 376,67 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė valstybei iš atsakovės 8,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė, veikdama per liudytoją V. S., kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl metalinių laiptų detalių dažymo. Nuo 2018 metų pabaigos (tikėtina gruodžio mėn.), atsakovės iniciatyva, atsirado atsakovės ir trečiojo asmens rangos teisinai santykiai. Šalys žodžiu sudarė rangos sutartį. Dažymo darbai buvo atliekami dviem etapais, kurių vienas baigtas 2018 gruodžio mėn., kitas – tikėtina, 2019 metų kovo–balandžio mėn. Atsakovės atstovas turėjo galimybę tikrinti atliktus darbus jų priėmimo metu, bet nevykdė šios pareigos. Sutarties šalys nesurašė darbų priėmimo-perdavimo akto. Atsakovė, priimdama atliktus darbus, per protingą terminą nereiškė trečiajam asmeniui pastabų dėl darbų kokybės.
8. Trečiasis asmuo nebuvo kviečiamas apžiūrėti teismui pateiktose nuotraukose, darytose prieš posėdį, užfiksuotų daiktų, trečiajam asmeniui nebuvo atskleista, kokiu adresu buvo montuojamos jo nudažytos laiptų detalės. Dėl to teismas vertino, kad atsakovės pateiktos nuotraukos, darytos prieš teismo posėdį, nėra pagrindas daryti išvadai, kad nuotraukose užfiksuoti daiktai yra dažyti trečiojo asmens, kad jose galbūt fiksuoti defektai, atsiradę būtent dėl dažymo darbų, bet ne metalo savybių ar kitų veiksnių.
9. Teismas nurodė, kad UAB „Kolomerta“ sąskaitoje-faktūroje nurodyti dažymo darbai nėra identiški trečiojo asmens atliktiems dažymo darbams. UAB „Ramtom“ atsakovei išrašytoje sąskaitoje-faktūroje dažymo darbai nėra identifikuoti, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad šie asmenys šalino trečiojo asmens darbų trūkumus. Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai įgyvendino pareigą tikrinti priimamų darbų rezultatus, ir atmetė jos argumentus dėl atliktų darbų trūkumų.
10. Teismas nurodė, kad organizuoti ir atlikti rangos darbų priėmimą yra atsakovės pareiga (CK 6.662 straipsnio 2 dalis, 6.694 straipsniai). Byloje parodymus davęs liudytojas patvirtino, kad nė viena sutarties šalis neišreiškė pageidavimo sudaryti darbų priėmimo–perdavimo akto. Šis asmuo taip pat patvirtino, kad su kitais rangovais, kurie, atsakovės užsakymu, atliko atsakovei dažymo darbus, nepasirašyti priėmimo–perdavimo aktai. Dėl to teismas atmetė atsakovės argumentus, kad trečiasis asmuo perdavė darbus be darbų priėmimo–perdavimo akto, kad atsakovei neperduoti sertifikatai, kiti dokumentai.
11. Teismas padarė išvadą, kad pakeistoje sąskaitoje nurodyta mokėtina suma 522,72 Eur yra teisinga, trečiasis asmuo atliko pakeistoje (vėlesnėje) sąskaitoje–faktūroje nurodytus darbus, trečiajam asmeniui nesumokėta 322,72 Eur suma už atliktus dažymo darbus. Reikalavimo perleidimo sutartis atitinka jai keliamus formos reikalavimus. Šios sutarties priedo 2 punkto sąlygos užtušuotos, bet iš turinio aišku, kad ieškovei trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į 322,72 Eur skolą pagal sąskaitą-faktūrą.
12. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo įgijo teisę į apmokėjimą už atliktus dažymo darbus pagal 2019 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta 522,72 Eur suma. Trečiojo asmens ieškovei perleistas reikalavimas kildinamas iš rangos teisnių santykių, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad perleistas reikalavimas neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. Teismas nenustatė, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi pažeistos imperatyviosios įstatymo nuostatos. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovei pranešta ir žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą, atmesti ieškinį ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.647 straipsnio 2 dalį, 6.665 straipsnio 5 dalį, 6.694 straipsnio nuostatas bei rangovo pareigą užtikrinti darbų atlikimą tik iš sertifikuotų ir atitikties reikalavimus atitinkančių medžiagų.
13.2. Apeliantė teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog rangovė pateikė atsakovei pranešimą apie atliktus darbus, kokius konkrečiai darbus ji nori perduoti užsakovei. Teismo motyvas, kad nė viena sutarties šalis neišreiškė pageidavimo pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo akto, prieštarauja esminiams imperatyviems reikalavimams dėl atliktų darbų perdavimo ir rangovo pareigų. Atsakovė darbų neatliko, negalėjo ir neturėjo parengti atliktų darbų akto, nurodyti jame tikslius atliktų darbų kiekius, panaudotas medžiagas ir darbų kainos paskaičiavimus. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.20 punkte rangovui, kaip sutartinių santykių dalyviui, nustatyta pareiga parengti ir pateikti atliktų darbų aktus. Rangovė arba jos teises įsigijusi ieškovė atliktų darbų faktą ir atliktų darbų turinį (kiekius, kainas, darbų pobūdį) turėjo įrodinėti tik atliktų darbų aktais, bet nevykdė šios pareigos.
13.3. Trečiasis asmuo MB „Dažymo ekspertai“ nekokybiškai atliko spiralinių laiptų metalinių elementų parengimo dažyti ir dažymo darbus, nesilaikė tokiems darbams keliamų technologinių reikalavimų, ignoravo atsakovės žodžiu pareikštas pretenzijas ir pastabas. Atsakovė atliktų darbų nekokybiškumą įrodinėjo prie atsiliepimo į ieškinį pateiktomis nuotraukomis, kuriose matyti trečiojo asmens atliktų metalo konstrukcijų dažymo darbų brokas. Nuotraukose užfiksuota, kad, transportuojant lauko metalinių laiptų elementus, dažų danga pradėjo luptis. MB „Dažymo ekspertai“ atliko ne visų konstrukcijų paviršių smėliavimo darbus. Juodojo plieno elementai netinkamai parengti dažyti ir padengti grunto sluoksniu prieš dažymo darbus, todėl lauko sąlygomis šie elementai greitai paveikti korozijos. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės ir trečiojo asmens poziciją dėl nekokybiškai atliktų darbų, 2020 m. vasario 27 d. pateikė teismui 8 nuotraukas, patvirtinančias, kad, nepraėjus metams nuo darbų atlikimo, daugelį metalinių konstrukcijų reikia perdažyti, dengti antikoroziniu sluoksniu. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė įrodymų turinio, bet nurodė, kad nuotraukose užfiksuoti daiktai nėra dažyti trečiojo asmens. Teismas formaliai atmetė atsakovės pateiktus įrodymus, konstatuodamas, kad trečiasis asmuo tinkamai atliko dažymo darbus, ir atleido trečiąjį asmenį bei ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos.
13.4. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio neaišku, kokie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo parengimo dažyti ir dažymo darbų prievoles įvykdė tinkamai. Trečiasis asmuo veikė savo rizika, neparengė atliktų darbų akto, todėl su ieškove privalėjo tinkamai atliktų darbų faktą įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne tik paaiškinimais.
13.5. Atsakovė su tripliku pateikė teismui UAB „Kolormeta“ 2019 m. balandžio 11 d. sąskaitą-faktūrą ir UAB „Ramtom“ 2019 m. birželio 21 d. sąskaitą-faktūrą, kurios patvirtina trečiojo asmens atliktų darbų trūkumų šalinimą, bet, teismo vertinimu, jos nepagrindžia, jog šie asmenys šalino trečiojo asmens darbų trūkumus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Kolormeta“ sąskaitoje-faktūroje nurodyti dažymo darbai nėra identiški. Atliekami darbai ir jų trūkumų šalinimo darbai nėra ir negali būti identiški, nes jų turinys ir paskirtis kitokia.
13.6. Trečiasis asmuo neatliko darbų perdavimo procedūros, nes nesugebėjo iki galo tinkamai atlikti dažymo darbų. Teismo sprendime formaliai konstatuojamas rangovo atliktų darbų absoliutus kokybiškumas yra neįrodytas, nepagrįstas, pažeidžia CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą bei esmines įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles.
13.7. Teismas nepaneigė atsakovės nurodyto motyvo, kad dalis atsakovės perduotų spiralinių laiptų elementų pamesta ir negrąžinta atsakovei. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas V. S.. Rangovė neparengė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto. Remiantis rangos bei statybos rangos teisiniu reglamentavimu, atliktų darbų kokybė nustatoma rangovui atlikus sutartinius darbus ir priėmimo-perdavimo aktu siekiant perduoti darbų rezultatą užsakovui. Trečiasis asmuo neatliko darbų perdavimo procedūros, nes nesugebėjo iki galo tinkamai atlikti dažymo darbų. Užsakovo pareiga atsiskaityti pagal atliktų darbų aktus atsiranda tik tada, kai darbai atliekami griežtai laikantis sutarties ir projekto sąlygų, yra suderinti su užsakovu ir užsakovas neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio bei priima atliktus darbus.
13.8. Rangovė atsako užsakovui už nukrypimus nuo norminių dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Ieškovė ir trečiasis asmuo neneigė, kad visi darbai atlikti naudojant rangovės medžiagas, todėl ji turi atsakyti kaip pardavėja pagal pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.665 straipsnio 5 dalis).
13.9. Trečiasis asmuo neperdavė atsakovei darbams panaudotų produktų ir medžiagų atitikties deklaracijų, produktų ir medžiagų atitikties sertifikatų, eksploataciniu savybių deklaracijų, įrenginiu pasų, kokybės pažymėjimų, nors ši prievolė turėjo būti įvykdyta be išlygų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovė argumentus kaip nepagrįstus.
13.10. Teismo motyvacija siejant rangovo pareigos vykdymą su aplinkybe, kad ginčo šalys neišreiškė pageidavimo sudaryti darbų priėmimo–perdavimo akto, yra teisiškai nepagrįsta ir subjektyvi. Priėmimo–perdavimo akto parengimas yra rangovės pareiga, kuri nepriklauso nuo užsakovo valios ir privalo būti vykdoma, jei rangovas siekia gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Teismo sprendime nurodytas dviejų savarankiškų rangovo prievolių sutapatinimas (atliktų darbų akto parengimas bei medžiagų dokumentacijos perdavimas užsakovui) yra teisiškai nepagrįstas bei pažeidžiantis esminę užsakovo teisę į tinkamos kokybės darbų rezultatą.
13.11. Rangovė su darbų rezultatu turėjo perduoti užsakovei panaudotų medžiagų dokumentaciją. Teismas, atmesdamas vieną esminių atsakovės motyvų, nenurodė savo išvados teisinio pagrindo, todėl ši teismo sprendimo dalis šiurkščiai pažeidžia CK 6.647 straipsnio 2 dalies, 6.665 straipsnio 5 dalies nuostatas ir yra be motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas.).
13.12. Byloje nebuvo sprendžiami atsakovės ir kitų jos samdytų rangovų teisiniai santykiai ir reikalavimai, todėl faktai apie tai, kokie sandorius sudarė atsakovė ir kiti rangovai, kaip vykdomos konkrečių kitų sandorių šalių teisės ir pareigos, nėra šios bylos ginčo dalykas. Teismas, darydamas išvadas apie atsakovės atliktų darbų priėmimo procedūras su kitais rangovais, peržengė pareikšto ieškinio ribas ir reikalavimo faktinį pagrindą (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
13.13. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. rangos sutartimi, sudaryta su UAB „Dolitas“, perduoti UAB „Dolitas“ dokumentaciją apie panaudotas medžiagas. Šių duomenų neperdavimas taip pat reiškia ir atsakovės prisiimtų prievolių pažeidimą, t. y. ji negali pateikti dokumentacijos užsakovei UAB „Dolitas“, tinkamai vykdyti prisiimtų darbų kokybės ir garantinių įsipareigojimų.
13.14. Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovei pateikta reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančios dokumento kopija. Atsakovei siųstas tik 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimas, bet atsakovei nesiųstas šio pranešimo priedas (reikalavimo perleidimo sutartis).
13.15. Teismui pateikta reikalavimo perleidimo sutartis – netinkamai patvirtinta dokumento kopija, nes dokumento turinys negali būti laikomas autentišku, dalis teksto paslėpta. Toks procesinis elgesys negali būti laikomas sąžiningu, bet atsižvelgiant į ieškovės, kaip juridinio asmens statusą, jos teikiamų teisinių paslaugų turinį bei profesionalios atstovavimo pagalbos naudojimą šiame ginče akivaizdžiai neatitinka CPK 95 straipsnio reikalavimų bei CK 6.109 straipsnio 1 dalies imperatyvo atskleisti visą informaciją apie reikalavimo perleidimo faktą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius teikdamas reikalavimą skolininkui be jokių išlygų privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Įstatymų leidėjas nenustatė, kad gali būti pateikiama dalis reikalavimo sutarties arba tik naujojo kreditoriaus atrinktos reikalavimo sutarties sąlygos. Ši teismo sprendimo dalis neatitinka turinio reikalavimų, nes yra be motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
13.16. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nereikėjo atsakovės sutikimo reikalavimo perleidimo sutarčiai sudaryti. Nurodytas teismo motyvas nepagrįstas, prieštarauja teisiniam reglamentavimui dėl rangovo prievolės perduoti tinkamai atliktą darbą, suteikti atliktiems darbams garantiją, garantuoti darbams panaudotų medžiagų kokybę ir atitiktį reikalavimams. Pirminė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovei specialių žinių, įgūdžių bei įrangos reikalaujančią paslaugą, t. y. metalo gaminių (lauko spiralinių laiptų elementų) dažymo paslaugas, bet tinkamai šios paslaugos atsakovei nesuteikė. Ieškovė nėra nurodytų metalo gaminių dažymo specialistė bei priešingai negu konstatuojama skundžiamame sprendime, objektyviai negali tinkamai įgyvendinti bei įrodyti CK 6.663 straipsnyje apibrėžtų rangovo atliekamų darbų kokybės reikalavimų. Taigi, rangovės reikalavimas (teisė į apmokėjimą) yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu.
13.17. Perleista reikalavimo teisė, kurios neturėjo cedentė, todėl cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Tariamos reikalavimo teisės kildinimas iš neužbaigtos arba netinkamai įvykdytos rangovės prievolės užsakovei nėra pagrindas išvadai, kad pirminė kreditorė tinkamai ir visa apimtimi įvykdė savo sutartinę prievolę užsakovei (atsakovei), daryti.
13.18. Teismas netinkamai vertino liudytojo V. S. paaiškinimus, konstatuodamas, kad atsakovė pripažino savo atsiskaitymo prievolę trečiajam asmeniui ir ieškovei. Liudytojas paaiškino teismui, telefonu neginčijo atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus, nes norėjo sužinoti ieškovės reikalavimo teisinį pagrindą. Garso įrašas nepatvirtina, kad pripažinti ieškovės reikalavimai.
13.19. PVM sąskaita-faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Ja negali būti įforminamas rangos (dažymo) darbų atlikimo faktas.
13.20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės pozicija, kad trečiasis asmuo nebuvo kviečiamas apžiūrėti teismui pateiktose nuotraukose, darytose prieš teismo posėdį, užfiksuotų daiktų, jam neatskleista, kokiu adresu sumontuotos jo nudažytos laiptų detalės, ir nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuotraukose užfiksuoti daiktai dažyti trečiojo asmens, jose galbūt fiksuoti defektai yra atsiradę dėl dažymo darbų, bet ne metalo savybių ar kitų veiksnių. Teismas peržengė ieškinio dalyką ir reikalavimo pagrindą. Trečiasis asmuo yra perleidęs savo reikalavimo teisę į atsakovę, todėl neturi nei norminio, nei sutartinio pagrindo dalyvauti atsakovei fiksuojant atliktų darbų trūkumus ir juos vertinti. Atsakovė neužsakinėjo, trečiasis asmuo neatliko jo nudažytų gaminių montavimo darbų, todėl nebuvo pagrindo trečiajam asmeniui žinoti, kokiu adresu bus montuojamos metalinių laiptų konstrukcijos.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Ieškovė sutinka, kad trečiasis asmuo turėjo pranešti apie darbų atlikimą. Pareiga organizuoti darbų priėmimą tenka atsakovei. Šalims nenustatyta pareigos pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ar darbų atlikimo faktą grįsti tik darbų priėmimo-perdavimo aktu (CK 6.694 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė ir trečiasis asmuo nesudarė raštu rangos sutarties, todėl, vadovaujamasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis rangos teisinius santykius. Trečiasis asmuo atliko cinkuotų metalinių laiptų pakopų ir kitų metalinių laiptų dalių dažymą milteliais. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas V. S., statybos vadovas, turėjo galimybę tikrinti atliktus darbus jų priėmimo metu, bet nevykdė šios pareigos. Be to, jis dalyvavo dažant laiptus ir priėmė darbus.
14.2. Atsakovės ir UAB „Dolitas“ sudarytos sutarties sąlygos trečiajam asmeniui nežinomos, atsakovė iš trečiojo asmens nereikalavo jokių deklaracijų ar sertifikatų.
14.3. Liudytojas V. S. posėdyje patvirtino faktą, kad darbai tinkamai atlikti ir perduoti. Iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad atsakovė nuolat žadėjo, jog atsiskaitys už atliktus darbus, sumokėjo dalį u-mokesčio – 200 Eur. Į bylą pateiktas pokalbio telefonu garso įrašas patvirtina, kad atsakovė žadėjo atsiskaityti. Pateiktuose susirašinėjimuose aptarta darbų kaina, nurodyta, kokie konkrečiai darbai atlikti. Įstatyme nenustatyta, kokios formos turi būti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, todėl byloje esantis susirašinėjimas gali būti prilyginamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktui.
14.4. Liudytojas V. S. paaiškino, kad atsakovės pateiktos nuotraukos neįrodo, jog darbus atliko trečiasis asmuo, nuotraukose užfiksuotus darbus galėjo atlikti ir kiti asmenys, taip pat nuotraukose užfiksuoti pažeidimai galėjo atsirasti ne tik dėl dažymo kokybės, bet ir dėl metalo savybių ar kitų pašalinių veiksnių.
14.5. Atsakovė priėmė darbus, šių nepatikrinusi, todėl nepagrįstai bando iš neįvykdytos pareigos kilusias neigiamas pasekmės perkelti kitiems asmenims. Atsakovė neįrodė, kad darbai atlikti netinkamai ar nekokybiškai, todėl teismui nebuvo pagrindo papildomai pasisakyti dėl CK 6.665 straipsnio 5 dalies.
14.6. Atsakovė nurodo, kad trečiasis asmuo nesureagavo į jos daugkartines pastabas. Atsakovė visą laiką žadėjo atsiskaityti tiek su trečiuoju asmeniu, tiek su ieškove.
14.7. Liudytojas paaiškino, kad nuotraukos darytos 2018 m. gruodžio mėn., jose fiksuotus trūkumus trečiasis asmuo pašalino dar 2018 m. gruodžio mėn. Atsakovė 2020 m. vasario 27 d. teismui pateikė prašymą priimti rašytinius įrodymus, prie prašymo pridėjo 8 nuotraukas, padarytas 2020 m. vasario mėn. Tai patvirtina, kad atsakovė tinkamai neįgyvendino savo pareigų ir laiku nepranešė apie darbų trūkumus, jei tokių iš tiesų būta. Iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kad tai trečiojo asmens atlikti dažymo darbai.
14.8. Atsakovė teigia, kad rangovė, atlikusi darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę (CK 6.647 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepasinaudojo teise, nustatyta CK 6.662 straipsnio 5 dalyje, nepateikė prašymo teismui skirti ekspertizę. Teismas teisingai nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų negalima spręsti, ar fiksuoti defektai yra atsiradę dėl dažymo darbų, ar dėl metalo savybių ar kitų veiksnių.
14.9. Atsakovė, teikdama, kad trečiasis asmuo įsipareigojo perduoti atsakovei sertifikatus, atitikties deklaracijas, nepagrįstai primeta trečiajam asmeniui pareigas pagal atsakovės ir UAB „Dolitas“ sudarytą rangos sutartį (CK 6.650 straipsnio 3 dalis).
14.10. Tai, kad atsakovė iš dalies atsiskaitė su trečiuoju asmeniu, susirašinėjimai ir pokalbio telefonu įrašas su ieškove patvirtina, kad darbai atlikti tinkamai.
14.11. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ginčo santykiams taikytinos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Trečiasis asmuo atliko cinkuotų metalinių laiptų pakopų ir kitų metalinių laiptų dalių dažymą, atsakovė pristatė gaminius dažyti. Ieškovei nežinoma, kas ir ar tinkamai pagamino metalinių laiptų konstrukcijas.
14.12. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija registruotu laišku atsakovės registruotos buveinės adresu, taip pat el. paštu „atsakingas.sv@gmail.com“ ir „kraulaidys@gmail.com“. Taip pat 2019 m. rugsėjo 11 d. pokalbio telefonu metu ji informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsakovė skolos neginčijo, pageidavo skolą sumokėti dalimis, pirmąją įmoką sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 13 d.
14.13. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai tam nereikia skolininko sutikimo, gali būti pranešta bet kokia forma ir būdu, suteikiant informaciją apie reikalavimo perleidimą.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje keliami rangos darbų priėmimo–perdavimo akto surašymo, reikalavimo teisės perleidimo pagrįstumo klausimai.
16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacijoje
17. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
19. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
20. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2018 m. gegužės 4 d. atsakovės ir UAB „Dolitas“ sudarytos rangos sutarties kopiją. Apeliantė teigia, kad gavo UAB „Dolitas“ sutikimą pateikti teismui nurodytos sutarties kopiją. Iš bylos duomenų matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovę atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas). Taigi atsakovei buvo žinoma, kad ji turi pagrįsti savo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Be to, sutartį sudarė ne trečiasis asmuo ir atsakovė. Nurodytas dokumentas nepagrindžia trečiojo asmens ar ieškovės įsipareigojimų atsakovei. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl atsakovės įsipareigojimų UAB „Dolitas“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą naują rašytinį įrodymą, daro išvadą, kad jis neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl atsisako priimti jį į bylą.
Dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo fakto kvalifkavimo
21. Pagal CK 6.647 straipsnio 2 dalį, rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 5 dalimi, jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
22. Atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė žodinę sutartį, kuria susitarė, kad trečiasis asmuo atliks cinkuotų metalinių laiptų pakopų ir kitų metalinių laiptų dalių dažymą milteliais. Atsakovė gaminius trečiajam asmeniui tiekė dviem etapais. Trečiasis asmuo negamino laiptų konstrukcijų. Jis nurodė, kad atsakovė neatskleidė, kur ir kokiomis sąlygomis bus naudojamos dažytos laiptų konstrukcijos. Atsakovė nurodė, kad nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl montavimo darbų, todėl trečiajam asmeniui ši informacija nežinoma. Nesant į bylą pateiktų įrodymų, kad dažymo darbai atlikti nekokybiškai, laiptų konstrukcijos nudažytos netinkamai dėl pasirinktų dažų ar dažymo technologijos, bet ne dėl transportavimo, montavimo ar nepalankių oro sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
23. CK 6.694 straipsnyje reglamentuotas rangos darbų perdavimas ir priėmimas. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
24. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – Reglamentas) 36.20 punkte įtvirtinta, kad statinio statybos vadovas privalo parengti ir pateikti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovui) pasirašyti ar vizuoti (statytojo (užsakovo) nustatyta tvarka) atliktų darbų aktus ir, jam reikalaujant, patikrinti ar aktuose nurodytų darbų kiekiai atitinka faktinius.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
26. Atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl laiptų konstrukcijų dažymo darbo. Atsakovė teigia, kad su UAB „Dolitas“ buvo sudariusi sutartį, pagal kurią turi sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė teigia, kad negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl trečiojo asmens kaltės, bet iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė trečiajam asmeniui neatskleidė visos informacijos. Atsakovė, būdama verslininkė, nereikalavo sudaryti rašytinės rangos sutarties. Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, įtvirtinto Reglamente matyti, kad atsakovė (užsakovė) turėjo nustatyti tvarką statinio statybos vadovui parengti ir pateikti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui pasirašyti ar vizuoti atliktų darbų aktus. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad sutartimi įpareigojo trečiąjį asmenį pateikti jai pasirašyti atliktų darbų aktus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas V. S. paaiškino, kad trečiasis asmuo sudarė galimybę atsakovei dalyvauti dažant gaminius, tikrinti atliktų darbų kokybę darbų priėmimo metu. Be to, liudytojas V. S. patvirtino, kad jis, kaip atsakovės statybos vadovas, dalyvavo dažant laiptus ir priėmė darbus.
27. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).
28. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog rangovė pateikė atsakovei pranešimą apie atliktus darbus, kokius konkrečiai darbus ji nori perduoti užsakovui. Faktą, kad atsakovė priėmė trečiojo asmens atliktus rangos darbus, patvirtina ne tik tai, jog atsakovės atstovas patvirtino priėmęs rangovės darbus, bet ir tai, kad laiptų konstrukcijos yra sumontuotos ir naudojamos pagal paskirtį. Dėl to atsakovei kyla pareiga sumokėti už rangovės atliktus dažymo darbus.
29. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė įvykdė CK 6.694 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą organizuoti ir atlikti darbų priėmimą. Į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kokius darbus atliko atsakovė, aptarta jų kaina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad PVM sąskaita-faktūra savaime nepagrindžia kokybiško darbų atlikimo fakto. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas V. S. patvirtino, kad trečiasis asmuo darbus atliko ir perdavė atsakovei. Darbų atlikimo faktą patvirtina sutarties šalių susirašinėjimas, ne visiškas atsiskaitymas už atliktus darbus, pokalbio telefonu garso įrašas. Taigi, nors byloje nėra darbų priėmimo–perdavimo akto, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo įvykdė darbus pagal rangos sutartį ir perdavė juos atsakovei. Aptariamų įrodymų pakanka faktui, kad atlikti darbai perduoti, konstatuoti, nepaisant to, jog rangos sutarties šalys nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, priimdama rangovės darbą, turėjo galimybę jį patikrinti. Nekilo atsakovės ir trečiojo asmens ginčo, kad atsakovė 2018 m. gruodžio mėn. nustatė trečiojo asmens darbų trūkumų, kuriuos trečiasis asmuo pašalino. Atsakovė nepateikė duomenų, kad buvo kitų, paslėptų trūkumų ir kad atsakovė apie juos informavo trečiąjį asmenį. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė darbų perdavimo faktą įrodinėja tik subjektyviais paaiškinimais.
Dėl darbų kokybės vertinimo
30. Apeliantė teigia, kad trečiasis asmuo spiralinių laiptų metalinių elementų parengimo dažyti ir dažymo darbus atliko nekokybiškai, nesilaikė tokiems darbams keliamų technologinių reikalavimų, ignoravo atsakovės žodines pretenzijas ir pastabas. Atsakovė atliktų darbų nekokybiškumą įrodinėjo į bylą pateiktomis nuotraukomis. Atsakovė dalį nuotraukų pateikė su atsiliepimu. Šios nuotraukos darytos 2018 m. gruodžio mėn. Liudytojas V. S. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad trečiasis asmuo šiose nuotraukose užfiksuotus trūkumus pašalino 2018 m. gruodžio mėn. Kitą dalį nuotraukų atsakovė pateikė prieš pat 2020 m. vasario 29 d. teismo posėdį.
31. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad, fiksuojant trūkumus, neturėjo pareigos kviesti dalyvauti trečiojo asmens atstovą, nes šis perleido reikalavimo teisę ieškovei. Atsakovė atėmė trečiajam asmeniui galimybę įsitikinti, kad ji nudažė būtent nuotraukose užfiksuotas metalines konstrukcijas. Atsakovė neginčijo, kad jai dažymo darbus atliko ne tik trečiasis asmuo. Šią aplinkybę patvirtino taip pat ir liudytojas V. S.. Taigi atsakovės pateiktos nuotraukos yra nepakankamas įrodymas nagrinėjamoje byloje.
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad į bylą atsakovė su tripliku pateiktos UAB „Kolormeta“ 2019 m. balandžio 11 d. sąskaita-faktūra ir UAB „Ramtom“ 2019 m. birželio 21 d. sąskaita-faktūra negrindžia, jog šie asmenys šalino trečiojo asmens darbų trūkumus. Aptariamose sąskaitose-faktūrose nenurodyta, kad jos išrašytos už atlikus trečiojo asmens dažymo darbų trūkumų šalinimo darbus. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad trečiasis asmuo atliko darbus nekokybiškai ar neištaisė jos nurodytų trūkumų. Iš trečiojo asmens liudytojo V. S. paaiškinimų darytina išvada, kad trečiasis asmuo 2018 m. gruodžio mėn. ištaisė atliktų darbų trūkumus. Atsakovė teigia, kad trečiasis asmuo neatliko darbų perdavimo procedūros, nes nesugebėjo iki galo tinkamai atlikti dažymo darbų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo darbus atliko kokybiškai. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovė, matydama, kad trečiasis asmuo neketina parengti darbų priėmimo-perdavimo akto, būtų pareikalavusi rangovą tai padaryti ar pati organizavusi trečiojo asmens atliktų darbų priėmimą, nustačiusi trūkumus ir apie juos informavusi trečiąjį asmenį. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rangos sutarties šalys bendru sutarimu nepasirašė tokio akto.
33. Atsakovė teigia, kad dalis atsakovės perduotų spiralinių laiptų elementų pamesta ir negrąžinta. Vis dėlto byloje nėra pagrindžiančių duomenų, kad atsakovė reikalavo, jog trečiasis asmuo atlygintų dėl to patirtą žalą.
34. Atsakovė teigia, kad užsakovo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus atsiranda tik tada, kai darbai atliekami griežtai laikantis sutarties ir projekto sąlygų, yra suderinti su užsakovu ir dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio užsakovas neturi pretenzijų bei priima atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neatskleidė rangovei, kaip ir kokiomis sąlygomis bus naudojamos laiptų konstrukcijos, jos atstovas dalyvavo atliekant dažymo darbus, nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų (išskyrus 2018 m. gruodžio mėn., kai tą patį mėnesį trūkumai buvo pašalinti), nereikalavo pateikti naudotų medžiagų dokumentaciją. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sutiko su skola, nurodė, kad ją sumokės dalimis. Atsakovės argumentas, kad liudytojas V. S. telefonu neginčijo atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus, nes norėjo sužinoti ieškovės reikalavimo teisinį pagrindą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovė nepateikė duomenų, kad kitokiu būdu, t. y. nurodydama, kad trečiasis asmuo atliko darbus su trūkumais, nebūtų sužinojusi ieškovės reikalavimo pagrindo.
35. Apeliantė nurodo, kad 2018 m. gegužės 4 d. rangos sutartimi, sudaryta su UAB „Dolitas“, perduoti UAB „Dolitas“, įsipareigojo pateikti užsakovei dokumentaciją apie panaudotas medžiagas. Negaudama šių duomenų iš trečiojo asmens, ji negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo nebuvo 2018 m. gegužės 4 d. rangos sutarties šalis, todėl iš šios sutarties jai nekyla jokių įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė informavo trečiąjį asmenį apie savo sutartinį įsipareigojimą pateikti dokumentaciją apie panaudotas medžiagas ar žodžiu ar kita forma su trečiuoju asmeniu būtų tai aptarusi. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nepareiškė dėl to jokių pretenzijų trečiajam asmeniui, kol ginčas nebuvo pradėtas nagrinėti teisme.
36. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų rangovų, peržengė ieškinio ribas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų rangovų, atlikusių analogiškus darbus, siekė išsiaiškinti, ar atsakovė su jais sudarė darbų priėmimo–perdavimo aktus, t, y, siekė išsiaiškinti atsakovės įmonėje vyraujančią praktiką. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad su kitais rangovai, atlikusiais atsakovei dažymo darbus, nebuvo sudaryti priėmimo–perdavimo aktai, pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo perdavė darbus be darbų priėmimo–perdavimo akto, ir atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog jai nebuvo perduoti darbams panaudotų produktų ir medžiagų atitikties deklaracijų, produktų ir medžiagų atitikties sertifikatai, eksploatacinių savybių deklaracijos, įrenginiu pasai, kokybės pažymėjimai.
Dėl cesijos sutarties kvalifikavimo
37. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Be to, draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas ar kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).
38. Aiškindamas ir taikydamas reikalavimo perleidimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
39. Trečiasis asmuo su ieškove 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria trečiasis asmuo perleido ieškovei 322,72 Eur reikalavimo teisę į atsakovę pagal PVM sąskaitą-faktūrą. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nustatė, kad trečiasis asmuo tinkamai atliko žodine rangos sutartimi sulygtus darbus. Dėl to atsakovės argumentas, kad trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į reikalavimą, kurio negalima išieškoti, atmestinas kaip nepagrįstas.
40. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės sutikimas reikalavimo perleidimo sutarčiai sudaryti nebuvo. Apeliantė teigia, kad rangovės reikalavimas (teisė į apmokėjimą) yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu, nes pirminė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovei specialių žinių, įgūdžių bei įrangos reikalaujančią paslaugą, t. y. metalo gaminių (lauko spiralinių laiptų elementų) dažymo paslaugas, bet tinkamai šios paslaugos atsakovei nesuteikė (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės reikšmingos nagrinėjant rangos darbų atlikimo klausimus, bet neturi reikšmės sprendžiant dėl reikalavimo apmokėti už atliktus darbus perleidimo. Asmens, turinčio teisę gauti mokėjimą už pagal rangos sutartį atliktus darbus, pasikeitimas analizuojamu atveju nepažeidžia skolininkės (apeliantės) teisių. Pažymėti, kad pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį, skolininkas turi teisę reikšti cesionieriaus (naujojo kreditoriaus) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų apribota jos teisė reikšti visus atsikirtimus naujajam kreditoriui, kuriuos jis galėjo reikšti pradiniam kreditoriui.
41. Atsakovė teigia, kad į bylą pateikta pirmiau nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis – netinkamai patvirtinta dokumento kopija, nes dokumento turinys negali būti laikomas autentišku, dalis teksto paslėpta juoda markiruotės juosta. Apeliantė teigia, kad tai neatitinka CPK 95 straipsnio reikalavimų bei CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimo atskleisti visą informaciją apie reikalavimo perleidimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pateikta sutartis atitinka jai keliamus formos reikalavimus (CK 6.103 straipsnis). Iš sutarties ir jos priedo turinio yra aišku, kad ieškovei trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į 322,72 Eur skolą pagal pirmiau nurodytą sąskaitą–faktūrą. Sutiktina, kad reikalavimo perleidimo sutarties priedo 2 punkto sąlygos yra užtušuotos, bet užtušuota informacija svarbi sutarties šalims ir neturi esminės reikšmės skolininkei, kuri turi pareigą atsakyti pagal perleistą reikalavimą. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė atskleidė visą reikšmingą skolininkei informaciją apie reikalavimo teisės perleidimą. 2019 m. rugsėjo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis įrodo, kad ieškovė reikalavimą atsakovei reiškia šios sutarties pagrindu. Sutartis galioja, byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl sutarties negaliojimo, todėl atsakovės argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarties turinio atmetami kaip nepagrįsti.
42. CPK 6.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apeliantė teigia, kad jai pateiktas tik 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimas, bet nepateikta reikalavimo perleidimo sutartis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją registruotu laišku atsakovės registruotos buveinės adresu ir elektroninio pašto adresais „atsakingas.sv@gmail.com“ ir „kraulaidys@gmail.com“. Be to, ieškovė 2019 m. rugsėjo 11 d. pokalbio telefonu metu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsakovė skolos neginčijo, pageidavo skolą pasidengti dalimis, pirmąją įmoką sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Be to į bylą pateikta reikalavimo perleidimo sutarties kopija, su kuria atsakovė galėjo susipažinti. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą.
43. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
44. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).
46. Atsakovė pateikė rašytinių įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas sumokėjo 369 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažinamas. Iš atsakovės ieškovei priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ (kodas 302528679) iš atsakovės MB „Atsakingas sprendimų valdymas“ (kodas 304411945) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.