Teisėja Danutė Švitinienė              Administracinio teisės pažeidimo byla

              Nr. ATP-53-719/2016

              Proceso Nr. 4-08-3-03138-2015-8

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, taikant ATPK 301 straipsnį, 1400 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 8 d. apie 3.37 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas baustu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti Pažeidėjui ne tik 1400 eurų baudą, bet ir jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimą. Institucija cituoja ATPK 301, 1302 straipsnius, administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą ir mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė ATPK 301 straipsnį bei paskyrė Pažeidėjui švelnesnę už įstatyme numatytą nuobaudą. Nurodo, kad Pažeidėjas nebe pirmą kartą vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, o transporto priemonės valdytojas (naudotojas) turėjo objektyvią galimybę numatyti Pažeidėjo veiksmus ir privalėjo užtikrinti savo automobilio apsaugą, kad juo nepasinaudotų Pažeidėjas. Pažeidėjas ir transporto priemonės valdytojas yra draugai, jie kartu atvažiavo į pobūvį ir vartojo alkoholinius gėrimus, transporto priemonės valdytojas nepateikė pareiškimo (pranešimo) apie neteisėtą transporto priemonės užvaldymą ir naudojimą. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, jog Pažeidėjo ir transporto priemonės valdytojo versija apie tai, kad Pažeidėjas automobilį pasiėmė nežinant jo valdytojui (naudotojui), vertintina kritiškai, kaip siekimas išvengti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Institucija taip pat teigia, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl pagal suformuotą teismų praktiką, o taip pat nesant ypatingai Pažeidėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių, taikyti ATPK 301 straipsnį ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – apylinkės teismas negalėjo.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Institucija skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimo įrodytumo ir jo kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti Pažeidėjui ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 1302 straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK <...> 126 straipsnyje <...> numatytus pažeidimus, užtraukia <...> teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Taikydamas ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirdamas Pažeidėjui sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į tai, kad Pažeidėjas nėra transporto priemonės savininku, o pastarasis ir teisėtas transporto priemonės valdytojas (naudotojas) patys neperdavė Pažeidėjui savo automobilio, neleido juo naudotis ir taip nesielgė nerūpestingai.

Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada negalima sutikti. Susipažinęs su visomis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Pažeidėjui ATPK 301 straipsnio nuostatas. Atvirkščiai, šioje byloje nustatytos dvi Pažeidėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios, pagal suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju iš esmės eliminuoja galimybę taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Taip pat Pažeidėjas padarė itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į kelių eismo saugumą, bet ir į žmonių sveikatą ar turtą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu, neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir turint galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar vairuota transporto priemonė priklauso Pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne Pažeidėjo, transporto priemonės savininko ar jos valdytojo (naudotojo) suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su Pažeidėjo įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp transporto priemonės savininko ar jos valdytojo (naudotojo) nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos Pažeidėjas pasikėsino paminėtu ATPK 1302 straipsnyje įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų net ir administracinio teisės pažeidimo nepadariusio transporto priemonės savininko ar jos valdytojo (naudotojo) nuosavybės teisių ribojimą.

Kitaip savininko ar valdytojo (naudotojo) teisės būtų ginamos, jeigu pažeidimo padarymo metu panaudotas jo turtas būtų užvaldytas neteisėtai, pavyzdžiui, būtų buvęs pagrobtas arba juo būtų pasinaudota be transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo (naudotojo) žinios. Tokiu atveju įstatymas gintų turto savininko ar teisėto valdytojo (naudotojo) teises. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pažeidėjas ir transporto priemonės valdytojas (naudotojas) yra draugai, įvykio dieną jie kartu atvažiavo į tą patį pobūvį, jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir transporto priemonės valdytojui (naudotojui) neabejotinai buvo žinoma Pažeidėjo būklė, t. y. kad Pažeidėjas yra neblaivus ir jis negali vairuoti transporto priemonių. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o transporto priemonės savininkas ar jos valdytojas (naudotojas) būtų ėmęsi kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią tam (pranešęs teisėsaugos institucijoms ar pan.). Įvertinus tai laikytina, kad šiuo atveju Pažeidėjas transporto priemone pažeidimo metu disponavo apie tai žinant teisėtam transporto priemonės valdytojui (naudotojui) ir jam savo neveikimu iš esmės pritariant tokiam Pažeidėjo elgesiui, t. y. teisėtai, todėl šiuo atveju transporto priemonės savininkui ir teisėtam jos valdytojui (naudotojui) tenka daikto – transporto priemonės – atsitiktinio žuvimo rizika. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, teisėtas transporto priemonės savininkas ar jos valdytojas (naudotojas) gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą, susijusią su turto netekimu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš esmės taip pat transporto priemonės konfiskavimo klausimu pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2013 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. 2AT-31/2013).

Taigi, šiuo atveju iš esmės visos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės negali būti iškeltos aukščiau už visuomenės intereso užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą svarbą, todėl jos nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei – šios aplinkybės leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 1302 straipsnio sankcijos ribose. Atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai įvertino tinkamam nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes bei netinkamai taikė įstatymą (ATPK 301 straipsnio nuostatas), todėl nutarimas keičiamas ir Pažeidėjui skiriamos ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatytos pagrindinė ir papildoma nuobaudos.

Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą pakeisti.

Nubausti A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnį 1400 eurų bauda su transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Artūras Ridikas