Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-34-557/2016

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01677-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.;3.26.1.;

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 413 str. 1 d. R. P. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

n u s t a t ė:

R. P. 2015-09-26 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VMI-03P-38199164-15 už tai, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. apie 14 val. 20 min. operatyvinio patikrinimo metu nustatyta, kad minėtą dieną nuo 14 val. savo prekybos vietoje - parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) , ji leido A. G. prekiauti prekėmis (rūbais, avalyne, aksesuarais), t. y. dirbti pardavėjos pareigose, nesudariusi su A. G. rašytinės darbo sutarties, žodžiu aptarusi darbo sąlygas, pareigas, darbo laiką. Tikrinimo metu minėtu adresu esančioje parduotuvėje atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu pirkta vaikiška kepuraitė už 4,35 euro. Prekę pardavė, paėmė pinigus 20 eurų, juos apskaitė elektroniniu kasos aparatu CHD3050, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), atidavė grąžą su elektroninio kasos aparato kvitu Nr. 0000003 A. G.. Tokiu būdu R. P. pažeidė DK 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, t. y. jos darbo vietoje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas šio kodekso 98 str. 1 d.. Tokie R. P. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 413 str. 1 d.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu R. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 str. 1 d., įvykio ir sudėties. Teismas be kita ko motyvavo, jog įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindas teigti, kad nebuvo nustatyta, jog R. P. priėmė nelegaliai dirbti A. G.. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp R. P. ir A. G. būtų buvęs susitarimas, kuriuo A. G. įsipareigotų dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, o R. P. būtų įsipareigojusi jai suteikti darbą, mokėtų už jį atlyginimą, užtikrintų kitas darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Nėra byloje duomenų, kad būtų susitarta ir dėl atlygio ar susitarta, kad atlygį A. G. gaus vėliau. Tiek R. P., tiek A. G. teigia, kad 2015-09-08 A. G. pati pasisiūlė pabūti R. P. parduotuvėje nuo 14 val. iki kol sugrįš (sugrįžo 14.40 val.) R. P., kadangi pastarajai skubiai reikėjo išvykti su mažamete dukra į gydymo įstaigą, o klientė turėjo tuo metu grąžinti anksčiau nupirktą prekę. Be to, teismas pažymėjo, jog nors liudytoja L. I. parodė, kad R. P. prekybos vieta buvo patikrinta gavus signalą įslaptintu pasitikėjimo telefonu apie tai, kad nuo 14 val. bus daromas pažeidimas, ji nepatvirtino, kad skambinęs asmuo nurodė, jog toks darbas pagal verslo liudijimą dirbančios R. P. parduotuvėje buvo dirbamas ir anksčiau, yra sistemingas, atlyginamas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog net ir darant prielaidą, kad A. G. į parduotuvę atėjo specialiai iš anksto paprašyta R. P., pastarosios veiksmų negalima laikyti kaip užtraukiančių atsakomybę pagal ATPK 413 str. 1 d. dėl anksčiau aptartų priežasčių bei vertinant situacijos visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą pakeisti, R. P. pripažinti kalta padarius ATPK 413 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir paskirti nuobaudą sankcijos ribose. Mano, kad priimdamas nutarimą teismas netinkamai aiškino ATPK 413 str. 1 d. nuostatas, kuriose numatyta darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Šis teismo netinkamas aiškinimas turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad R. P. suprato, jog A. G. atliks pardavėjos funkcijas, t. y. informavo, kad jos nesant ateis klientė, kuri turi grąžinti prekę, o A. G. prekes turėjo priimti. 2015-09-08 rašytiniame paaiškinime R. P. nurodė, kad pat paprašė A. G. pabūti parduotuvėje. 2015-09-08 paaiškinime A. G. nurodė, kad 2015-09-08 dirbo pardavėjos pareigose, t. y. aptarnavo pirkėjus, pardavė prekę, tačiau dėl atlygio nesitarė. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams atliekant kontrolinį pirkimą, prekę pardavė, pinigus elektroniniu kasos aparatu apskaitė, grąžą su elektroninio kasos aparato kvitu atidavė A. G., t. y. atliko konkrečias pardavėjos funkcijas, ką ir pati A. G. nurodė 2015-09-08 paaiškinime. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 413 str. (LVAT nutartis Nr. N575-1271/2011). Taip pat svarbu pabrėžti, kad liudytojos A. G. ir R. P. parodymai buvo nenuoseklūs. Iki liudytojos teisme apklausos buvo praėję daugiau negu 2 mėnesiai nuo pirminių paaiškinimų davimo, todėl tikėtina, kad liudytoja savo parodymus galėjo suderinti su darbdaviu. Tikėtina, kad liudytojai, teisme davusiai nenuoseklius parodymus, įtaką galėjo daryti darbdavys - administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismo posėdžio metu A. G. teigė, kad operatyvaus patikrinimo metu telefonu jai skambino R. P., o R. P. teigė, kad skambino A. G.. Teismas pažymėjo, kad pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbo santykių buvimo faktą, privalo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. ATPK 256 str. 1 ir 2 d. nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymi, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu veiksniu – vidiniu įsitikinimu. Įrodymai šiuo atveju objektyviai grindžiami operatyvaus patikrinimo pažyma. Teismas, priimdamas nutarimą, neįvertino visų bylos aplinkybių. Teismas turėjo vertinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų parodymus, kurios nėra suinteresuotos apkaltinti R. P.. Daro išvadą, kad R. P. kaltė įrodyta, remiantis bylos medžiaga ir liudytojų parodymais. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys Nr. N12-1650/2004, N575-858/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad užtenka vieno iš požymio – rašytinės darbo sutarties nebuvimo arba nepranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiuo konkrečiu atveju nustatyti abu požymiai.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

ATPK 413 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. DK 98 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 413 str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT nutartis Nr. 2AT-19-2013). Pažeidimas, numatytas ATPK 413 str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241). Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad R. P., norėdama išvažiuoti iš parduotuvės į ligoninę paskiepyti dukrą, leido joje pasilikti A. G., R. P. neliepė A. G. aptarnauti pirkėjus jos išvykimo su dukra pas medikus metu, o atvykusioms Mokesčių inspekcijos pareigūnėms prekes A. G. pardavė savo iniciatyva, turėdama pardavėjos patirties ir žinodama, kaip tokiu atveju elgtis, dėl to konstatavo, jog susitarimo dėl darbo tarp A. G. ir R. P. nebuvo, nebuvo susitarta ir dėl atlyginimo, be to, A. G. parduotuvėje buvo trumpą laiko tarpą, todėl R. P. veiksmų negalima laikyti kaip užtraukiančių atsakomybę pagal ATPK 413 str. 1 d. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu aplinkybių vertinimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiama R. P. duodama 2015-09-08 paaiškinimą nurodė, jog tą dieną turėjo išeiti 14.00 val. į polikliniką, skubiai nuvesti savo vaiką pas daktarą, todėl paprašė A. G. pabūti parduotuvėje pardavėja, už suteiktą paslaugą nesitarė atsilyginti, pabūti A. G. pardavėja paprašė pirmą kartą, dėl pažeidimo nesutinka (b. l. 7). Duodama 2015-09-08 paaiškinimą A. G. nurodė, jog atėjo į parduotuvę pakeisti R. P. todėl, kad jai skubiai reikėjo nuvykti su mažamečiu vaiku į polikliniką, dirbo pardavėjos pareigose, aptarnavo pirkėją, pardavė prekę, apskaitė pardavimą kasos aparatu, jos buvo susitarusios, jog ji dirbs pardavėja iki tol, kol grįš R. P., jokio atlygio kol kas nėra gavusi, dėl jo nesitarė (b. l. 8). Taigi duodamos paaiškinimus po įvykio tiek R. P., tiek ir A. G. nurodė, kad A. G. atėjo į parduotuvę R. P. prašymu pabūti pardavėja, t. y. atlikti pardavėjos darbines funkcijas, kol jos nebus. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama R. P. parodė, jog kaltės nepripažįsta, nesutinka, kad tai buvo nelegalus darbas, jai būnant darbo vietoje parduotuvėje, užsuko draugė A. G., su kuria labai gerai sutaria, būnant parduotuvėje paskambino medicinos darbuotoja, kad reikia atvežti dukrą į gydymo įstaigą pasiskiepyti, nes atsilieka nuo skiepų grafiko. A. G. pasiguodė, kad reikia nuvežti dukrą į gydymo įstaigą, tačiau negali išvykti iš savo darbo vietos, nes turi atvykti klientė, kuri nori grąžinti prekę. Neturėjo klientės telefono numerio, todėl negalėjo jai paskambinti, ji buvo ne vietinė. Tada A. G. pasisiūlė pabūti parduotuvėje, kol ji nuveš dukrą į polikliniką. A. G. nepaaiškino, kaip elgtis, galvojo, kad greitai grįš. Apie 14 val. išvažiuodama iš parduotuvės, A. G. nepaliko jokių nurodymų, ką daryti. Jai nei draudė, nei liepė prekiauti, tiesiog pasakė, kad turi ateiti klientė. Suprato, kad ateis klientė grąžinti prekę, draugė ją priims, bet tuo metu nieko nepagalvojo. A. G. neleido dirbti, nenurodė jokių sąlygų, nesitarė dėl atlygio, su ja nebuvo sudariusi jokios darbo sutarties. Kadangi buvo išsigandusi, šoko būsenoje, tai paaiškinimą surašė taip, kaip liepė mokesčių inspekcijos pareigūnės, nes jos sakė, kad privalo taip rašyti. A. G. pirmą kartą taip pabuvo parduotuvėje. Tą dieną A. G. nieko nebuvo pardavusi, išskyrus tą kepurę. Žinojo, kad A. G. moka naudotis kasos aparatu, nes ji anksčiau dirbo šalia esančioje komiso parduotuvėje, kasos aparatu jos dirbti nemokė. A. G. savavališkai įmušė į kasos aparatą kepurės kainą. Sutinka, kad padarė klaidą, leisdama pasilikti A. G. savo darbo vietoje, bet nesutinka, kad tai nelegalus darbas. Su A. G. neaptarė darbo sąlygų, pareigų, atlygio, darbo laiko, tik leido A. G. pabūti darbo vietoje, kol pati sugrįš (b. l. 30-31). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, jog 2015-09-08 apie 14.20 val. buvo parduotuvėje, bet ne pardavėjos pareigose. Tą dieną užėjo pas draugę R. P. į parduotuvę, joms begeriant kavą, suskambo telefonas. R. P. susijaudino, sakė, kad reikia vaiką vežti į polikliniką. Nieko blogo nepagalvodama, pasisiūlė pabūti R. P. parduotuvėje, kadangi sakė, jog pirkėja turėjo atnešti prekes. Nesutarė dėl laiko, t. y. kiek laiko jai reikės būti parduotuvėje. R. P. išvažiavo apie 14 val., o apie 14.20 val. užėjo moterys iš mokesčių inspekcijos ir padarė užpirkimą. Per visą buvimo laiką aptarnavo tik tą vieną pirkėją iš mokesčių inspekcijos. Anksčiau yra dirbusi pardavėja, žino, kad visas prekes reikia įmušti į kasą. Nieko blogo nepagalvodama, paėmė ir aptarnavo. Negalvojo, kad padarė pažeidimą, parduotuvėje pabuvo be atlygio. R. P. neatėjo pakeisti, tik buvo toje parduotuvėje. Anksčiau nėra pakeitusi R. P.. Yra dirbusi pardavėja komiso parduotuvėje, todėl mokėjo dirbti kasos aparatu (b. l. 32).

Iš išvardinto matyti, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiama R. P., tiek ir liudytoja A. G., duodamos parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje pakeitė savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes: paaiškinimuose jos abi nurodė, jog R. P. pasikvietė A. G. į parduotuvę, nes jai reikėjo vykti su dukra į polikliniką, o teisme nurodė, jog žinią, kad reikia vežti dukrą pas medikus, R. P. gavo ją darbo vietoje atsitiktinai lankant A. G.. Taip pat paaiškinimuose abi nurodė, jog A. G. buvo pasikviesta pabūti pardavėja, o teisme parodė, jog jokių darbo funkcijų atlikti A. G. nebuvo prašoma. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismo posėdžiui vykstant po dviejų mėnesių nuo pažeidimo fiksavimo ir paaiškinimų davimo, R. P. ir A. G., būdamos, kaip pačios pripažįsta, artimos draugės, turėjo galimybę suderinti savo parodymus, nes sistemiškai vertinant parodymus, matomas bandymas juos keisti R. P. naudai. Nors R. P. ir A. G. nurodo, jog parodymus paaiškinimuose joms padiktavo tyrėjos, tačiau iš 2015-09-08 paaiškinimų turinio (nurodoma, kad R. P. išvyko su vaiku į polikliniką) matyti, jog šių aplinkybių tikrinusios pareigūnės negalėjo žinoti ir padiktuoti, be to, jos nebuvo suinteresuotos iškreipti šių asmenų paaiškinimus, dėl to R. P. ir A. G. parodymai teismo posėdžio metu, kad paaiškinimuose nurodytos aplinkybės buvo padiktuotos tikrintojų, laikytini gynybine versija siekiant išvengti darbdavio atsakomybės. Teismų praktikoje pastebima, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui yra pareigūnų parodymai (LVAT nutartis Nr. N575-535/2012). Klaipėdos apskrities VMI vyresnioji specialistė liudytoja L. I. apklausiama pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad įslaptintu pasitikėjimo telefonu gavo informaciją, kad bus daromas pažeidimas nuo 14 val. iki 16 val., skambinęs asmuo apibūdino asmenį, kuris dirbs pardavėjos pareigose, tik nenurodė vardo ir pavardės, todėl nuvyko į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir atliko kontrolinį patikrinimą, pirko prekę. Pardavėjos pareigas ėjo A. G., kuri pardavė prekę. Gautus pinigus apskaitė kasos aparatu. A. G. apklausė, surašė patikrinimo pažymą. Nustatė, kad A. G. įdarbinta, dirba pardavėja, dėl einamų pardavėjos pareigų su R. P. yra sudariusi žodinį susitarimą. Viskas užfiksuota patikrinimo medžiagoje. A. G. teigė, kad nėra sudariusi rašytinės darbo sutarties, viskas buvo aptarta žodžiu su R. P.. Darbo sąlygos yra darbo funkcijos, kurias vykdo, t. y. dirbo su pinigais, pasiūlė prekę, pasakė kainą, aptarnavo klientus, vaikščiojo po salę, saugojo prekes, nes ji buvo vienintelis atsakingas asmuo parduotuvėje. A. G. sakė, kad su R. P. yra susitarusi žodžiu, kaip atsilygins. Nustatė, kad A. G. dirbo nuo 14 val. iki kol grįš R. P., todėl darbo pabaigos neparašė. Įvertino situaciją, pasirinko prekes. A. G. aptarnavo dar kitus pirkėjus – ten buvo dar dvi moterys, jos nieko nepirko, tik A. G. joms rodė sukneles. A. G. buvo užduodami klausimai, tačiau nebuvo sakoma, ką rašyti. A. G. pati surašė paaiškinimą. Patikrinimo metu A. G. skambino R. P. (b. l. 47). Liudytoja V. G. apklausiama pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-09-08 patikrinimo metu atliko kontrolinį pirkimą. A. G. iš jų paėmė pinigus, juos apskaitė kasos aparatu, išdavė kvitą. Jos paprašė pateikti darbo sutartį ar darbo pažymėjimą. Ji sakė, kad neturi, nes tik išleido savininkę ir dirba vietoj jos. Paimant paaiškinimus iš A. G. ir R. P., dalyvavo su L. I.. Abi užduodavo klausimus, jos atsakydavo. Nediktavo, ką rašyti. Nelegalaus darbo požymiai yra tai, kad A. G. dirbo patalpose su kasos aparatu, buvo sutartas darbo laikas, darbo vieta. Dėl atlygio sakė buvo susitarta žodžiu, sumos neįvardijo. A. G. galimai skambino R. P.. Kiek atsimena, A. G. klausė, ar gali paskambinti, lyg skambino R. P., sakė, kad negali atsiliepti (b. l. 48).

Sistemiškai vertinant R. P. ir liudytojos A. G. 2015-09-08 paaiškinimus, jų ir liudytojų L. I. ir V. G. parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje, taip pat operatyvaus patikrinimo pažymoje pateikiamą informaciją (b. l. 4-6) matyti, jog R. P. veiksmuose galima konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

pirma, byloje neginčijamai nustatyta, jog A. G. pradėjo dirbti realiai: parduotuvės darbo metu A. G. buvo vienintelis atsakingas asmuo parduotuvėje, ji buvo prekybos salėje, saugojo prekes, konsultavo klientus, pasakė kainą, pirkėjoms išsirinkus prekę, paėmė iš jų pinigus ir juos apskaitė kasos aparatu. Taigi A. G., atlikdama valinius veiksmus darbo vietoje, kurdama vertę (prižiūrėdama, konsultuodama, parduodama) realiai veikė R. P. verslo naudai;

antra, darbdavio (R. P.) ir nelegalaus darbuotojo (A. G.) santykiai turi turėti darbo sutarties požymių. Tiek R. P., tiek ir A. G. paaiškinimuose nurodė, jog A. G. į parduotuvę buvo pakviesta dirbti pardavėjos pareigose, kol nebus R. P., t. y. darbdavys ir darbuotoja susitarė dėl tam tikro darbo atlikimo. Nors duodamos parodymus teisme jos nurodė, jog A. G. pati pasisiūlė pabūti parduotuvėje, kol nebus R. P., ir ji nebuvo kviesta aptarnauti klientų, jai nebuvo pavestos darbo funkcijos, tačiau R. P. pripažįsta, jog jos susitarė, kad A. G. pabus parduotuvėje ir aptarnaus prekę gražinti atnešiančią klientę, kol R. P. bus išvykusi. R. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog žinojo, kad ateis klientė grąžinti prekę, o A. G. ją priims, taigi, žinojo, kad palieka A. G. dirbti pardavėjos pareigose (prižiūrėti parduotuvę, priimti gražinamą prekę) šiai sutinkant. Tokiu būdu R. P. ir A. G. susitarė, kad A. G. dirbs. Akivaizdu, jog būnant parduotuvėje A. G. buvo pavesta ir ji turėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai (tai patvirtina ir nustatyti objektyvūs A. G. veiksmai) – būti salėje, leisti klientams užeiti į parduotuvę, priimti gražinamą prekę, neišeiti iš parduotuvės, kol negrįš savininkė. Be to, nors R. P. duodama parodymus teisme nurodė, jog nesuteikė leidimo naudotis kasos aparatu, tačiau to daryti ir neuždraudė. Tai, jog A. G. pardavė prekę bei apskaitė ją kasos aparatu rodo, kad ir A. G. suprato, jog yra susitarta dėl jos, kaip pardavėjos pareigų ir ji turi pardavinėti prekes. Aplinkybė, jog A. G., gavusi pinigus už prekę, įmušė sumą į kasą ir padavė grąžą atskleidžia, kad R. P. jai buvo perdavusi kasos aparato pinigų stalčiaus raktus (jų nepasiėmė su savimi), kas patvirtina, jog buvo perleista pardavėjos darbo priemonė ir taip susitarta dėl pardavėjos funkcijų atlikimo. Pasisakydamos dėl darbo atlygio tiek duodamos paaiškinimus, tiek teismo posėdžio metu A. G. ir R. P. nurodė, jog dėl jo nesitarė. Tačiau R. P. duodama parodymus teisme paminėjo, jog ji padeda A. G. savo ūkyje užaugintomis daržovėmis. Kita vertus, nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 413 str. (LVAT nutartis Nr. N575-3202/2011). Nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog buvo gautas pelnas. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad A. G. susitarė su R. P. dėl darbo parduotuvėje, A. G. pardavė prekę, už kurią gavo apmokėjimą, kurį apskaitė kasos aparatu. Taigi A. G. atliko veiksmus, dėl kurių R. P. turėjo naudos;

trečia, analizuojant bylos medžiagą matyti, jog egzistuoja ir trečiasis nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartis nebuvo pasirašyta ir apie A. G. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, darbo santykių nebuvimą motyvavo ir tuo, jog iš darbo vietos R. P. tik trumpam išvyko pas medikus, o VMI pasitikėjimo telefonu skambinęs asmuo nenurodė, jog toks darbas pagal verslo liudijimą dirbančios R. P. parduotuvėje buvo dirbamas ir anksčiau, yra sistemingas, atlyginamas. Apygardos teismas pažymi, jog R. P. nurodoma nebuvimo darbo vietoje ir prašymo ją pavaduoti priežastis – išvykimas į ambulatoriją skiepyti dukros – laikytina mažareikšme dingstimi. Byloje nėra duomenų apie ūmų R. P. dukros susirgimą, dėl kurio reikėjo nedelsiant vykti į ambulatoriją, o vaiko vakcinavimas yra planinė procedūra, dėl kurios laiko galima iš anksto susitarti ir jį suderinti. Pažymėtina ir tai, kad R. P. pati nurodė, jog jau vėlavo skiepyti dukrą pagal nustatytą grafiką, kas dar kartą patvirtina, jog ji galėjo kitaip spręsti susiklosčiusią situaciją. Be to, norėdama išvykti į ambulatoriją, ji galėjo trumpam uždaryti parduotuvę, tačiau to nepadarė, nes žinojo, kad atvyks klientė, todėl pavedė pardavėjos funkcijas atlikti A. G.. Nors apylinkės teismas akcentuoja trumpą A. G. darbo laiką ir nenustatytą tokio darbo sistemingumą, pastebėtina, kad nelegalaus darbo objektyvieji požymiai nėra siejami su tokio darbo trukme, kita vertus, net ir trumpą laiką dirbdama pardavėjos pareigose, A. G. pardavė prekę, konsultavo klientus, ir taip R. P. gavo naudos iš nelegalios darbuotojos.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, netinkamai taikydamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, R. P. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Byloje esančių įrodymu visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 4-6), R. P. paaiškinimu (b. l. 7) ir parodymais teisme (b. l. 30-31), A. G. paaiškinimu (b. l. 8) ir parodymais teisme (b. l. 32), kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktu (b. l. 9-10), liudytojų L. I. ir V. G. parodymais teisme (b. l. 47-48) apeliacinės instancijos teismas laiko patikimai nustatytu, kad R. P. 2015 m. rugsėjo 8 d. nuo 14 val., savo prekybos vietoje - parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), leido A. G. prekiauti prekėmis (rūbais, avalyne, aksesuarais), t. y. dirbti pardavėjos pareigose, nesudariusi su A. G. rašytinės darbo sutarties, žodžiu aptarusi darbo sąlygas, pareigas, darbo laiką. Tikrinimo metu minėtu adresu esančioje parduotuvėje atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu pirkta vaikiška kepuraitė už 4,35 euro. Prekę pardavė, paėmė pinigus 20 eurų, juos apskaitė elektroniniu kasos aparatu CHD3050, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), atidavė grąžą su elektroninio kasos aparato kvitu Nr. 0000003 A. G.. Tuo R. P. pažeidė DK 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, t. y. jos darbo vietoje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas šio kodekso 98 str. 1 d. ir padarė ATPK 413 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Remiantis išvardintu apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas – R. P. pripažįstama kalta pagal ATPK 413 str. 1 d. ir jai skiriama administracinė nuobauda. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Nors byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. administracine tvarka už pažeidimus darbo ir gyventojų apsaugos srityje nebausta, nelegali darbuotoja parduotuvėje dirbo trumpą laiką, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, jos veiksmais didelė reali žala valstybės ir socialinio draudimo biudžetams nepadaryta, pažeidėjos verslas nėra itin pelningas, ji verčiasi prekyba su verslo liudijimu, vienintelė šeimoje dirba, augina du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis.

Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat būtina pažymėti, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Apeliacinės instancijos nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – R. P. gali būti pasiekti taikant ATPK 301 str. nuostatas ir paskiriant jai mažesnę, negu numatyta ATPK 413 str. 1 d. sankcijoje, baudą. Apygardos teismo vertinimu, 100 Eur dydžio bauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, bus optimali įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant R. P. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 5 p.,

n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: R. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. 1 d. ir, taikant ATPK 301 str., nubausti ją 100 (vieno šimto) eurų bauda.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas