Civilinė byla Nr. 3K-3-413-2012
Proceso Nr. 2-08-3-02508-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 50.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: VĮ „Regitra“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Travesta“; institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 2710,87 Lt nesumokėtų įmokų, 975,91 Lt delspinigių, 53 627,57 Lt negrąžinto turto neišpirktą (likutinę) vertę, 7901,54 Lt palūkanų nuo įmokų po sutarties nutraukimo, iš viso – 65 215,89 Lt, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. dirbo UAB „Travesta“ vadybininku, įmonė vertėsi automobilių prekyba. 2007 m. sausio 26 d. UAB „Travesta“, atstovaujama V. K., Vokietijoje įsigijo automobilį BMW 525. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ (tuometis pavadinimas – UAB „Hansa lizingas“) su atsakovu V. K. 2007 m. vasario 21 d. sudarė lizingo sutartį, kuria įsipareigojo iš atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti jo pasirinktą turtą. UAB „Swedbank lizingas“, pagal 2007 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjusi 79 400 Lt UAB „Travesta“ už automobilį BMW 525, įgijo jį nuosavybės teise ir turto priėmimo–perdavimo aktu jį perdavė pagal lizingo sutartį atsakovui valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o šis įsipareigojo per 60 mėnesių kas mėnesį mokamomis įmokomis automobilį išpirkti. Vokietijos Bad Hersfeld apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartimi iš pagrobto turto slėpimu įtariamo V. K. 2007 m. birželio 4 d. paimtas automobilis BMW 525 buvo konfiskuotas, paaiškėjus, kad jis 2007 m. sausio 7 d. buvo pavogtas Vokietijoje. V. K. pripažino, kad jis Vokietijoje buvo nuteistas, tačiau teigė nesupratęs, kokiu pagrindu. Po to atsakovas nebesutiko išpirkti automobilio iš lizingo bendrovės. Atsakovui nesumokėjus įmokų per nustatytą terminą, ieškovas 2008 m. gegužės 26 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį dėl sutarties sąlygų esminio pažeidimo, nustatyto lizingo sutarties 11.1.1 punkte.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos vykdyti sutartinę prievolę – sumokėti turto neišpirktos (likutinės) vertės sumą ir kitas įmokas, kai šis turtas iš lizingo gavėjo konfiskuotas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš V. K. 65 215,89 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad pagal lizingo sutarties 3.4 punktą lizingo davėjas pardavėją ir turtą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus, todėl neatsako už jo pasirinkimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas darė įtaką atsakovui pasirinkti lizingo dalyko pardavėją. Atsakovas, nuo 2006 m. balandžio 21 d. būdamas pardavėjo UAB „Travesta“, prekiavusios automobiliais, darbuotojas, pats susirado ir pasirinko lizingo dalyką, todėl jis turėjo būti atidus ir rūpestingas. Lizingo davėjas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Jis neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo gavėjo pareiga. Automobilį konfiskavus kaip vogtą, atsakovas, pats pasirinkęs lizingo objektą, privalo sumokėti likusią lizingo dalyko kainą ir kitas įmokas pagal lizingo sutartį bei turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus dėl lizingo dalyko.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 9 d. nutartimi Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymėjo, kad atsakovui nemokant lizingo sutartimi sulygtų įmokų ieškovas sutartį teisėtai nutraukė dėl atsakovo kaltės, laikydamasis CK 6.574 straipsnyje nustatytos tvarkos. Pats atsakovas tiesiogiai automobilį surado ir jį perdavė UAB „Travesta“, o vėliau pasirinko lizingo sutarties dalyką ir pardavėją, todėl nėra CK 6.573 straipsnio 3 dalyje ir 6.571 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų išimtinių aplinkybių, kurioms esant lizingo davėjas privalėtų atsakyti už lizingo sutarties dalyką.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo: panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neištyrė faktinių šios bylos aplinkybių, nesiekė nustatyti, kad lizingo bendrovė ir automobilį jai pardavusi UAB „Travesta“ veikė išvien, siekė abipusės naudos, todėl teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju lizingo davėjas neatsako už sutarties dalyko kokybę. Atsakovo civilinės atsakomybės klausimas galėjo būti svarstomas pagal lizingą reglamentuojančias CK nuostatas tik tuo atveju, jeigu lizingo gavėjas būtų atsisakęs grąžinti lizingo davėjui sutarties dalyką, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas kaip nors būtų trukdęs ieškovui susigrąžinti jo nuosavybę.
2. Panevėžio apygardos teismas neįvertino to, kad finansinė nuomos sutartis turi specifinių, tik šiai sutarčiai būdingų bruožų, kartu ir pirkimo-pardavimo bei nuomos sutarties bruožų. Dėl to, aiškindamas teisės normas dėl lizingo sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas turėjo sistemiškai vertinti visas teisės normas, t. y. pripažinti, kad jeigu parduotas daiktas (automobilis BMW 525) yra netinkamos kokybės arba konfiskuotas, ne tik daikto pirkėjas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), bet ir lizingo gavėjas turi teisę atsisakyti 2007 m. vasario 21 d. sutarties Nr. LT046879 ir reikalauti grąžinti už daiktą jau sumokėtą kainą. Kasatoriaus nuomone, jis pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 6.217 straipsnio 1 dalį tinkamai gynė savo teises, raštiškai atsisakydamas sutarties su vogto automobilio savininku ieškovu.
3. Panevėžio apygardos teismas, nustatęs faktą, kad lizingo dalykas fizine prasme lizingo gavėjui buvo perduotas netinkamas (pavogtas Vokietijoje), ex officio privalėjo konstatuoti, jog 2007 m. vasario 21 d. šalių pasirašyta lizingo sutartis negalioja nuo šios sutarties nutraukimo momento – 2008 m. gegužės 26 d.
4. Lizingo davėjui turi likti pirminė įmoka (lizingo sutarties 10.1.3 punktas), o po sutarties nutraukimo iš lizingo gavėjo priteisti periodines įmokas nebuvo teisinio pagrindo, nes jis automobiliu nesinaudojo. Lizingo davėjas netinkamai vykdė prievolę (perdavė naudotis netinkamą daiktą), todėl įmokų mokėjimas iki lizingo sutarties nutraukimo buvo sustabdytas pagristai.
5. Lizingo bendrovių praktikoje sudaromos iš anksto jų parengtos (neindividualizuojant sutarties sąlygų pagal kiekvieną konkrečią civilinių teisinių santykių situaciją) šabloninės bei tik lizingo bendrovėms palankios sutartys, kurios, kilus ginčų, neatspindi tikrųjų sutarties šalių lūkesčių, valios, ketinimų. Toks lizingo gavėjo teisių ir pareigų vertinimas prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės įstatymui principui.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo skundą atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:
1. Šioje byloje buvo nustatyta, kad buvo sudarytas netiesioginis (trišalis) lizingas, kai pardavėją ir lizingo dalyką renkasi pats lizingo gavėjas, nesiremdamas lizingo davėjo kompetencija, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas ir UAB „Travesta“ veikė išvien ir siekė abipusės naudos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Travesta“ ir atsakovas veikė išvien. Pagal CK 6.573 straipsnio 3 dalies ir 6.571 straipsnio 3 dalies nuostatas lizingo gavėjas pretenzijas dėl daikto kokybės ar reikalavimus bei atsikirtimus, pagrįstus daikto kokybe, lizingo davėjui gali reikšti tik tokiu atveju, jei lizingo davėjas parinko daiktą ar pardavėją, arba darė įtaką šiam procesui. CK 6.567 straipsnio 2 dalyje ir lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 3.4 punkte nurodyta, kad lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita. Taigi, visa rizika, susijusi su automobiliu ir pardavėju, tenka atsakovui, o lizingo davėjui netaikoma atsakomybė už daikto ir pardavėjo parinkimą. Dėl to atmestinas atsakovo skunde nurodytas argumentas, kad teismas, nustatęs, jog lizingo gavėjui perduotas netinkamos kokybės turtas, ex officio privalėjo konstatuoti, kad lizingo sutartis yra niekinė. Apskritai daikto trūkumai nėra pagrindas lizingo sutartį pripažinti niekine.
2. CK šeštosios knygos IV dalies XXX skyriuje (lizingas (finansinė nuoma) tik 6.570 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienintelis atvejis, kai lizingo gavėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį - kai daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavėjui. Pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 3.10 punktą ribotos galimybės naudotis turtu arba negalimumas juo naudotis, susijęs su turto sugadinimu, techniniu, juridiniu arba ekonominiu netinkamumu, nekeičia atsirandančių iš sutarties kliento įsipareigojimų. Taigi tai, kad turtas buvo konfiskuotas, neatleidžia lizingo gavėjo (atsakovo) nuo pagal lizingo sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Dėl to nepagrįstai atsakovas teigia, kad, lizingo bendrovei perdavus netinkamą turtą, atsakovas turėjo teisę atsisakyti lizingo sutarties.
3. Lizingo gavėjas pagal CK 6.573 straipsnį ir pirkimo–pardavimo sutarties 1.2 punktą bei lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 3.2 ir 3.7 punktus turi visas pirkėjo teises ir pareigas. Be to, pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.13 punktą lizingo gavėjas įpareigotas, jei tai yra reikalinga, savo sąskaita ginti savo ar lizingo bendrovės pažeistas teises teisme, arbitraže, ikiteisminio tyrimo ar kitose institucijose. Taigi pareiga rūpintis automobilio susigrąžinimu buvo vienas lizingo gavėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje, priimtoje UAB „Afin Baltica“ v. Gyto Milašiaus įmonė „Saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-31/2010, išaiškino, kad lizingo davėjas paprastai neatsako už pardavėjo netinkamą daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų vykdymą, tačiau turi teisę reikalauti pardavėjo pašalinti parduoto daikto trūkumus, o esant pagrindui ir sutinkant lizingo davėjui, reikalauti pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti. Dėl to visus reikalavimus dėl turto atsakovas turėjo reikšti ne ieškovui, o turto pardavėjui UAB „Travesta“.
4. Kasatorius teigia, kad buvo pasirašyta tik lizingo bendrovei palanki sutartis, kuri neatspindi tikrųjų sutarties šalių lūkesčių, valios bei ketinimų, tačiau nenurodo, kurios konkrečios sutarties sąlygos yra nepalankios lizingo gavėjui, pažeidžia jo teises ir buvo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo priežastis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl lizingo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
CK 6.567 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti, jeigu sutartis nenustato kitaip. Pagal šią teisės normą lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, vykdydamas lizingo sutartimi prisiimtas prievoles, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens, todėl privalo su juo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl lizingo dalyko įsigijimo. Pirkimo–pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydimasis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų, palyginus su atskira pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui. Šis, nebūdamas pirkimo–pardavimo sutarties šalis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6.573 straipsnio 1 dalis). Tokia lizingo forma, kai sudarius dvi nurodytas sutartis, susiklosto trišaliai jas sudariusiųjų santykiai, vadinama netiesioginiu (trišaliu) lizingu. Nors pirkimo—pardavimo sutartis ir lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiūriu savarankiškos dvišalės sutartys, jų pagrindu atsiradę trišaliai santykiai lemia specifinį jų dalyvių teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. Be jau nurodytų ypatumų, pažymėtina, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik pasirinktą daiktą, bet ir pardavėją, iš kurio lizingo davėjas privalo jį nupirkti, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už jo pasirinkimą, t. y. daikto trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą (CK 6.567 straipsnyje 2 dalis, 6.571 straipsnio 3 dalis, 6.573 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju lizingo gavėjas kreipiasi į lizingo davėją tik dėl finansavimo, jau apsisprendęs dėl konkretaus pardavėjo parduodamo daikto įsigijimo, prisiimdamas riziką dėl netinkamo pardavėjo ir (ar) įsigyjamo daikto pasirinkimo. Šiai rizikai maksimaliai sumažinti ne lizingo davėjas, o būtent jis turi imtis apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių ir išsiaiškinti galimus daikto trūkumus. Taigi, esant lizingo santykiams nurodytomis sąlygomis, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas.
Lizingo davėjo atsakomybė už lizingo sutarties dalyko trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą įstatyme nustatyta tais atvejais, kai: dėl to šalys sutaria sutartimi; lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis; lizingo davėjas darė įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką; pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga (CK 6.567 straipsnyje 2 dalis, 6.571 straipsnio 3 dalis, 6.573 straipsnio 3 dalis).
Kadangi lizingo santykius reglamentuoja specialiosios CK šeštosios knygos XXX skyriaus teisės normos, tai taikyti šiems santykiams kitas sutartis (pvz., kasatoriaus nurodomas nuomos ir pirkimo–pardavimo) reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas galima tuo atveju, kai tai nurodyta pačiose specialiosiose normose (pvz., CK 6.573 straipsnio 1 dalyje) arba kai tam tikri civiliniai santykiai teisės normų nereglamentuoti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Byloje nekonstatavus lizingo santykių teisinio reglamentavimo spragų, taikyti teisės ar įstatymo analogiją nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad lizingo davėjas, vykdydamas sutartį, nupirko iš trečiojo asmens atsakovo nurodytą automobilį ir perdavė atsakovui (lizingo gavėjui), taip įvykdydamas įstatyme ir lizingo sutartyje nustatytas pareigas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, apie lizingo davėjo įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką ar ieškovo ir pardavėjo UAB „Travesta“ veikimą išvien. Priešingai, nustatyti UAB „Travesta“ ir jos darbuotojo atsakovo suderinti veiksmai renkantis ir įsigyjant automobilį Vokietijoje dar prieš kreipiantis į ieškovą dėl lizingo sutarties sudarymo. Lizingo sutartyje jos šalys nenustatė kitokių lizingo davėjo atsakomybės sąlygų, nei nustatyta įstatyme, taip pat sutartyje nėra nuostatų dėl lizingo davėjo pareigos parinkti automobilio pardavėją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę šias įstatymo taikymui reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai atmetė kasatoriaus argumentą, jog ieškovas (lizingo davėjas) atsakingas už atsakovo pasirinkto daikto kokybę (CK 6.567 straipsnyje 2 dalis, 6.571 straipsnio 3 dalis, 6.573 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant konstatuotoms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į išdėstytą lizingo santykių teisinį reglamentavimą, kasatorius turėjo teisę visus reikalavimus dėl lizingo dalyko reikšti tiesiogiai pardavėjui, taip pat, derindamas su lizingo davėju, reikalauti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau byloje nėra duomenų, kad kasatorius būtų siekęs ginti savo teises šiuo įstatyme nustatytu būdu. Lizingo davėjui tinkamai įvykdžius savo prievoles pagal sutartį, kasatorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sutarties su lizingo davėju.
Kasatorius teigia, kad teismas, nustatęs faktą, jog lizingo dalykas fizine prasme lizingo gavėjui buvo įteiktas netinkamas (pavogtas Vokietijoje), ex officio privalėjo konstatuoti, jog 2007 m. vasario 21 d. šalių pasirašyta lizingo sutartis negalioja nuo šios sutarties nutraukimo momento – 2008 m. gegužės 26 d., taip pat nuo šio momento nebuvo teisinio pagrindo iš lizingo gavėjo priteisti periodines įmokas, nes jis automobiliu nesinaudojo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus teiginys dėl teismo pareigos lizingo sutartį pripažinti negaliojančia ex officio nėra išsamiai pagrįstas teisiniais argumentais, t. y. jis neatitinka kasacinio skundo argumentams keliamų reikalavimų, todėl dėl jo kolegija nepasisako (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pagal CK 6.574 straipsnį, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį ir, lizingo davėjui reikalaujant, pažeidimų nepašalinus, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje byloje lizingo davėjas pasinaudojo nurodytoje teisės normoje nustatytomis teisėmis ir, nutraukęs sutartį, pareikalavo atlyginti nuostolius, susidariusius lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių. Minėta, kad kasatorius į lizingo davėją kreipėsi tik kaip į automobilio įsigijimo finansuotoją, pats pasirinkęs lizingo dalyką ir jo pardavėją, prisiimdamas riziką dėl galimų pasirinkto daikto trūkumų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasatorius nenurodė aplinkybių, kurios galėjo iš esmės pažeisti sutarties laisvės principą, sudarant ginčo sutartį. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma, priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, kasatoriui laisva valia sudarius lizingo sutartį, jam išliko pareiga vykdyti šia sutartimi prisiimtas prievoles ieškovui, nepaisant to, kad automobilį konfiskavus, jis naudotis juo nebegalėjo. Šių prievolių nevykdymas suponavo kasatoriaus pareigą atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius CK 6.574 straipsnyje nustatyta tvarka.
Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 44,25 Lt Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš V. K. (kodas duomenys neskelbtini) 44,25 Lt (keturiasdešimt keturis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Juozas Šerkšnas