Administracinė byla Nr. eA-5091-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02447-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. U. (I. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. U. (I. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas I. U. (I. U.) (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (15-01)31-15144U-3849/(15/5-3)4U-391 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo informacijos apie jo išvykimą iš Migracijos departamente gavimo dienos; 2) panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo informacijos apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamente gavimo dienos.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: atsisakyti išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje; panaikinti išduotą daugkartinę vizą; pavesti Migracijos departamento Vilniaus skyriui spręsti jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką klausimą; uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo informacijos apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamente gavimo dienos; įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo informacijos apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamente gavimo dienos.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintose Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), nei Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Vertinimo tvarka) nėra nustatyti sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turiniui ir formai keliami reikalavimai. Pagal teismų praktiką Migracijos departamentas, priimdamas tokį sprendimą, turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatomis, kuriomis nagrinėjamu atveju nesivadovavo.

4.       Pareiškėjas teigė, kad aplinkybių, išskyrus aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi (užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikė suklastotą turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, taigi, siekdamas leidimo laikinai gyventi elgėsi nesąžiningai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė), kurios galėtų būti faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas, Sprendime nėra nurodyta. Migracijos departamentas nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat atsakovas neįverto, ar priimtas Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes.

5.       Pareiškėjas akcentavo, jog nėra pateikta duomenų, kad jis praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Atsakovas pripažįsta, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Ginčijamame Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

6.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skundo teikimo dienai jis gyvena Lietuvoje ir realiai dirba tinkuotoju, t. y. realiai vykdo jam išduotos darbinės vizos sąlygą, todėl atsakovo teiginiai, kad tikrieji jo buvimo tikslai Lietuvoje yra kitokie, yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Jis neturi Lietuvoje jokių kitų tikslų, išskyrus dirbti tiesioginį tinkuotojo darbą, ką realiai dirba.

7.       Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktu, jis neatitinka nė vieno iš Aprašo kriterijų, kas pagrindžia, kad jis nekelia nelegalios migracijos grėsmės, todėl Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad jis realiai mokėsi (duomenys neskelbtini) aukštojoje meno profesinėje mokykloje (toliau – ir Mokykla), kurią baigus jam buvo išduotas profesinę kvalifikaciją patvirtinantis liudijimas. Mokyklos pateiktame rašte Nr. 385 yra suklysta, taip pat atsakymas buvo gautas elektroniniu paštu, kas neleidžia patikrinti minėtą raštą siuntusio asmens kompetencijos ir įgaliojimų tokį raštą pateikti ir iš esmės panaikina galimybę įsitikinti tokio atsakymo autentiškumu.

9.       Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal teismų praktika sprendžiant leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo (atsisakymo išduoti) klausimą turi būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu.

10.       Pareiškėjas paaiškino, kad, teikdamas Migracijos departamentui dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją, neturėjo tyčios apgauti atsakovą, pateikti suklastotus dokumentus. Atvykęs į Lietuvos Respubliką realiai dirba tinkuotojo darbą, kas objektyviai pagrindžia, kad neturėjo tyčios ir tikslo piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Teikdamas Migracijos departamentui dokumentus, pagrindžiančius profesinę kvalifikaciją, sąžiningai klydo dėl teikiamų dokumentų tikrumo (galimai buvo apgautas trečiųjų asmenų dėl jo mokslų ir mokslų baigimo faktą pagrindžiančių dokumentų tikrumo), kas objektyviai patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios apgauti atsakovą bei piktnaudžiauti migracijos procedūromis.

11.       Pareiškėjas vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas Vertinimo taisyklių 5 punkto taikymui, nes jo judėjimo laisvę ribojanti priemonė – draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką – yra neproporcinga, nes nėra realios nelegalios migracijos grėsmės.

12.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

13.       Atsakovas nurodė, kad sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktų, 133 straipsnio 1 dalies pagrindu, pareiškėjui nepateikus numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų pagrindimo.

14.       Atsakovas paaiškino, kad įvertinus tai, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo pagrįstai pateikti C.SIS.

15.       Atsakovas vertino, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, atitinka Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus (Vertinimo tvarkoje, įtvirtinant draudimo atvykti laikotarpį, atsižvelgta į proporcingumo principą). Nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Vertinimo tvarkos 12 punktu, pareiškėjui ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas imperatyviai teisės akte nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Pagal nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą negalėjo pareiškėjui nustatyti kitokio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Nenustatė, kad pareiškėjas verčiasi ūkine komercine veikla ar turi verslo interesų kitose Šengeno valstybėse. Pareiškėjo teiginiai dėl ūkinės komercinės veiklos ir verslo kitose Šengeno valstybėse prieštarauja skundo teiginiams, kad pareiškėjo tikslas – tik dirbti tinkuotojo darbą Lietuvoje.

16.       Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos migracijos politikos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 (2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 166 redakcija) (toliau – ir Gairės) 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiais, nurodė, kad pareiškėjas Sprendimų nustatytų kriterijų, įtvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Aprašas), 6.2 papunktyje ir 7 punkte nepaneigė jokiais įrodymais.

17.       Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybės dėl Mokyklos pažymos sudarė pagrindą priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą gyventi – šios Sprendimo dalies (dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi) pareiškėjas neskundžia. Be to, Migracijos departamentas gavo oficialų Mokyklos raštą Nr. 385, kuriame teigiama, kad pareiškėjas Mokykloje nesimokė, nurodyta pažyma nebuvo išduota Mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu Mokyklos direktoriaus parašu. Minėtas raštas buvo gautas iš (duomenys neskelbtini) (oficialaus Mokyklos elektroninio pašto), buvo pasirašytas Mokyklos direktoriaus A. I. B., ant rašto yra Mokyklos antspaudas. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas Mokykloje nesimokė ir Migracijos departamentui pateiktame dokumente nurodytos kvalifikacijos neįgijo. Migracijos departamentas pakartotinai pateikė užklausas aukštajai mokyklai. Mokyklos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 488 buvo informuotas, kad pareiškėjas Mokykloje nesimokė. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu paštu Mokyklos buvo informuotas, kad Mokykla neturi licencijos mokyti užsienio piliečius, todėl pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu, negalėjo šioje Mokykloje mokytis. Pareiškėjas nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kitokias išvadas.

18.       Atsakovas pabrėžė, kad ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis (pareiškėjas neskundžia dalies dėl atsisakymo išduoti leidimą). Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešai tvarkai yra numatytas Įstatymo 133 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir tai yra savarankiškas draudimo atvykti pagrindas. Ginčijamas Sprendimas priimtas kitu savarankišku pagrindu – Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą gyventi).

19.       Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

20.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Migracijos departamentui sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.

 

II.

 

21.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo I. U. skundą atmetė.

22.       Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

22.1.                      Pareiškėjas 2020 m. gegužės 28 d., tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;

22.2.                      Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, pareiškėją paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą;

22.3.                      Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesinės mokyklos 2013 m. gegužės 19 d. išduotą pažymą Nr. 251, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi tinkuotojo kvalifikaciją;

22.4.                      Migracijos departamentas 2020 m. gegužės 16 d. oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pažymą išdavusiai Mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame prašė patvirtinti, ar pareiškėjo pateikta pažyma iš tikrųjų buvo išduota ir ar pareiškėjas iš tikrųjų įgijo tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. Kartu su šiuo paklausimu išsiuntė pareiškėjo pateiktos pažymos skaitmeninę kopija;

22.5.                      Mokykla 2020 m. birželio 16 d. pateikė oficialų raštą Nr. 385, kuriame nurodė, kad pareiškėjas Mokykloje nesimokė, nurodyta pažyma nebuvo išduota Mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu Mokyklos direktoriaus parašu;

22.6.                      Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją (Mokyklos 2013 m. gegužės 19 d. išduota pažyma Nr. 251), pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

22.7.                      Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;

22.8.                      Migracijos departamentas 2020 m. birželio 10 d. pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004350814, galiojančią iki 2020 m. spalio 28 d. Ši viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.11 papunktį. Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004350814 išduota pareiškėjui kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas atsisako išduoti jam leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų;

22.9.                      Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teiktini C.SIS, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais, 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1987/2006) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Taisyklių 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais ir Vertinimo tvarkos 12 punktu, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, panaikino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004350814, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įvedė į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.

23.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas

neginčija Sprendimo dalies dėl atsisakymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi ir daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo bei vertindamas nesutikimo su ginčijamo Sprendimo dalimis motyvų pagrįstumą, akcentuodamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus šių nuostatų taikymo kontekste, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, kurios, be kita ko, patvirtina, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Mokyklos 2013 m. gegužės 19 d. pažymą Nr. 251, kuri neatitinka tikrovės, konstatavo, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

24.       Teismas nelegalios migracijos grėsmės aspektu, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Gairių 22.1, 22.3.3 papunkčiais, atkreipdamas dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos ir kt., vertino, kad pareiškėjo vienintelis tikslas yra pasiekti Šengeno erdvę, o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindą. Pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje. Pagrindo, nustatyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, buvimas (pvz., duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi, neatitikimas tikrovei) savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

25.       Teismas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalyse, Taisyklių 111 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamas Sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir jam draudžiama atvykti į Lietuvos Respublika 3 metus, darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nurodė įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

26.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nustatyta, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitiko tikrovės, taip pat nesant duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Kriterijų 11 ir 12 punktais, pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus.

27.       Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas skiriamą draudimo atvykti terminą pagrindė teisės aktų nuostatomis, motyvavo susidariusia faktine situacija, todėl tinkamai ginčijamame Sprendime išaiškino tokio draudimo termino skyrimo pagrindą. Pareiškėjas nenurodė objektyvių pagrindų, kodėl toks draudimo laikas yra per ilgas ar neatitinkantis įprasto draudimo atvykti neturint šeiminių ryšių ir pateikus netikrą išsilavinimo dokumentą sąlygų. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl šio Sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas vertinti šį Sprendimą neproporcingu.

28.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, į tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo pagrįstai pateikti C.SIS.

29.       Teismas priėjo prie išvados, kad

Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą ginčijamoje dalyje. Migracijos departamentas šį Sprendimą priėmė įvertinęs individualias su pareiškėjo situacija susijusias aplinkybes, pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Sprendimo ginčijamos dalys atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

 

III.

 

30.       Pareiškėjas I. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti.

31.       Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

31.1.                      Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos kiekvienu atveju atsisakant išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje taikyti užsieniečiui papildomas judėjimą ribojančias priemones. Tokių papildomų judėjimą ribojančių priemonių taikymas yra vertinamojo pobūdžio, jų taikymas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis bei teisės normomis. Tai pagrindžia Vertinimo tvarkos 5 punktas, kuris taikytinas nagrinėjamu atveju;

31.2.                      Teismo sprendimo išvados grindžiamos išimtinai Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją. Jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti faktinis ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas, teismo sprendime nenurodyta;

31.3.                       Teismas nevertino Vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti ir ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat neįverto, ar Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes;

31.4.                       Nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Atsakovas pripažįsta, kad neturi duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei;

31.5.                      Nei atsakovo Sprendime, nei teismo sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą;

31.6.                       Atsakovo Sprendimo priėmimo dienai pareiškėjas gyveno Lietuvoje ir realiai dirbo tinkuotoju, t. y. realiai vykdė darbinę veiklą Lietuvoje pagal Migracijos departamentui pateiktus duomenis, todėl deklaratyvūs samprotavimai, kad tikrieji pareiškėjo buvimo tikslai Lietuvoje yra kitokie, yra nepagrįsti bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjas neturėjo Lietuvoje jokių kitų tikslų, išskyrus dirbti tiesioginį tinkuotojo darbą;

31.7.                       Pareiškėjas realiai neatitinka nei vieno iš Apraše nurodyto kriterijaus, kas objektyviai pagrindžia, kad nėra jokios realios nelegalios migracijos grėsmės, todėl jam taikyta papildoma judėjimą ribojanti priemonė yra neproporcinga. Vertinimo tvarkos 5 punkto kontekste draudimo laikotarpiai užsieniečiui gali būti nustatomi jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga;

31.8.                       Skunde išdėstyti argumentai pagrindžia, kad pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui dokumentus, pagrindžiančius jo profesinę kvalifikaciją, sąžiningai klydo dėl teikiamų dokumentų tikrumo (pareiškėjas galimai buvo apgautas trečiųjų asmenų dėl jo mokslų ir mokslų baigimo faktą pagrindžiančių dokumentų tikrumo), kas objektyviai patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios apgauti atsakovą bei piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Šiuos pareiškėjo teiginius objektyviai įrodo faktinės aplinkybės – pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, realiai dirbo tinkuotojo darbą, t. y. neturėjo jokių kitų neteisėtų tikslų. Aplinkybė, kad mokymai netikri, kad jam pasiūlyta Mokykla nėra akredituota teikti mokymų paslaugas užsieniečiams, objektyviai negalėjo būti žinoma;

31.9.                       Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo (atsisakymo išduoti) klausimą, turėtų būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu. Be to, būtina užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, kurią suponuoja proporcingumo principo reikalavimai;

31.10.                      Pareiškėjui nustatyta judėjimo laisvę ribojanti priemonė – draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką – yra neproporcinga, nes jokios realios nelegalios migracijos grėsmės Aprašo įtvirtintų kriterijų kontekste pareiškėjas nekelia. Nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Atsakovas pripažįsta, kad neturi duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

32.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

33.       Atsakovas sutinka su skundžiamu teismo sprendimu bei jo motyvais ir nurodo nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

33.1.                      Apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ginčijamu Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Vertinimo tvarko 12 punkto teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėjui ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas verčiasi ūkine komercine veikla ar turi verslo interesų kitose Šengeno valstybėse;

33.2.                       Ginčijamu Sprendimu buvo objektyviai nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Minėta aplinkybė leido pagrįstai manyti, kad pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Pareiškėjas negalėjo vykdyti veiklos pagal pateiktus duomenis (pagal įgytą kvalifikaciją), nes nurodytos kvalifikacijos pareiškėjas nebuvo įgijęs;

33.3.                      Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, – pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šių objektyviai nustatytų aplinkybių nepaneigė jokiais įrodymais;

33.4.                      Ginčijamame Sprendime buvo įvertinta pareiškėjo galima grėsmė valstybės saugumui ir viešai tvarkai, tačiau tai neturėjo įtakos ginčijamam Sprendimui. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis kitu savarankišku pagrindu – Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą gyventi);

33.5.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pagrindo neišduoti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto (neteisėtai įgyto ar suklastoto dokumento pateikimo) konstatavimu, o tai, ar asmuo dokumentą suklastojo pats, ar asmuo žinojo, kad dokumentas buvo suklastotas, ir siekė tokį dokumentą pateikti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste;

33.6.                      Ginčijamas Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, todėl jis atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas;

33.7.                      Pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Migracijos departamentui sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

34.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (15-01)31-15144U-3849/(15/5-3)4U-391 dalių, kuriomis: pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo informacijos apie jo išvykimą iš Migracijos departamente gavimo dienos; nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo informacijos apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamente gavimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

35.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, tinkamai taikęs ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinęs individualias su pareiškėjo situacija susijusias aplinkybes, pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, priėmė Sprendimą, kurio ginčijamos dalys atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus.

36.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris savo apeliacinio skundo reikalavimus grindžia teismo išvadų dėl ginčijamos atsakovo sprendimo dalies teisėtumo nepagrįstumu.

37.       Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors byloje nėra pateikti (duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesinės mokyklos raštų vertimai į valstybinę kalbą, taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai nustatyta tvarka būtų išversti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 9 str. 3 d.), pareiškėjas šia aplinkybe savo apeliacinio skundo negrindžia, byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose šių dokumentų turinys perteiktas iš esmės korektiškai, t. y. neiškraipant ar nepakeičiant šiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų faktinių duomenų. 

38.       Bylos duomenimis, Migracijos departamentas 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (15-01)31-15144U-3849/(15/5-3)4U-391 dalimis, kurios nėra ginčijamos, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikino daugkartinę nacionalinę vizą, motyvuodamas tuo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. apie turimą profesinę kvalifikaciją, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos tokio leidimo išdavimui, o atsisakius išduoti leidimą, pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, be to, gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. 

39.       Ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, be kita ko, nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (1 d.); užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (7 d.); sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (8 d.).

40.       Taigi, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, aplinkybės, kad užsieniečiui išduota viza buvo panaikinta, taip pat kad buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, išskyrus Įstatyme aiškiai aptartus atvejus, savaime nėra pagrindas priimti sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui: toks sprendimas priimamas kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, inter alia Migracijos departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar tokio draudimo laikotarpį, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis / panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Dėl Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punkto pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, t. y. aplinkybė, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonė nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis. 

41.       Įvertinus, kad ginčijamo Migracijos departamento 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (15-01)31-15144U-3849/(15/5-3)4U-391 dalys, kuriomis pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat panaikinta daugkartinė nacionalinę viza, yra galiojančios, pareiškėjas procesiniuose dokumentuose jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Migracijos departamento išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, nenurodė, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamos Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos, neatitinkančios Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų tokio administravimo akto turiniui. 

42.       Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjo skundo argumentai pagrindžia, jog pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui dokumentus, pagrindžiančius jo profesinę kvalifikaciją, sąžiningai klydo dėl teikiamų dokumentų tikrumo (pareiškėjas galimai buvo apgautas trečiųjų asmenų dėl jo mokslų ir mokslų baigimo faktą pagrindžiančių dokumentų tikrumo), nepagrįsti nei įrodymais, nei logiškais paaiškinimais (kas turima omenyje teigiant, kad pareiškėjas „galimai buvo apgautas trečiųjų asmenų dėl jo mokslų ir mokslų baigimo faktą pagrindžiančių dokumentų tikrumo“), taip pat prieštarauja byloje pateiktiems duomenims (pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo net ir neteigė, kad lankėsi / gyveno (duomenys neskelbtini), kurioje ir yra (duomenys neskelbtini) aukštoji meno profesinė mokykla, kurios, kaip teigiama, jam išduotą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį liudijimą pateikė atsakovui). Šiuo aspektu pažymėtina, kad duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo Taisyklių nustatyta tvarka.

43.       Kiek tai susiję su perspėjimo įrašymu į SIS II sistemą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

44.       2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1986/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnyje nurodyta, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka (1 dalis); perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje (2 dalis); perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 dalis).

45.       Kaip minėta, Migracijos departamentas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (15-01)31-15144U-3849/(15/5-3)4U-391 pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie savo kvalifikaciją, siekė legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse, jo atvykimo ir gyvenimo šalyje ketinimai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsme. Taigi atsakovas sprendimą priėmė siekdamas užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir Šengeno acquis zonoje.

46.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia padaręs kokių nors teisės pažeidimų, o taip pat duomenų, kurie sudarytų rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsme: pavyzdžiui, kad gautą vizą pareiškėjas panaudojo kitokiu tikslu, nei vykti dirbti Lietuvos Respublikoje. Ginčijamame sprendime taip pat nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo, vizos panaikinimo ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, kodėl yra būtina papildoma, itin reikšmingai jo judėjimo laisvę ribojanti priemonė.

47.       Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2009 m. spalio 22 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009). Pažymėtina ir tai, kad SIS II reglamento 21 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas tokių sprendimų proporcingumas, nurodyta, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Kai 24 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi šalyje yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras.

48.       Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas dalyje dėl perspėjimo įrašymo į SIS II sistemą nelaikytinas proporcingu, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

49.       Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su išvadų dėl pareiškėjos galimai keliama nelegalios migracijos grėsme, nepagrįstumu, duomenų apie užsieniečio keliama grėsmę viešai tvarkai ar visuomenei nebuvimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintų Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos nuostatų reikšmės priimant ginčijamą sprendimą nėra reikšmingi, kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas neginčija Migracijos departamento sprendimo dalies dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis 12 punkte nustatytu pagrindu, o aplinkybių, kurios pagrįstai laikomos nustatytomis, visuma sudarė pakankamą pagrindą ginčijamoms Migracijos departamento sprendimo dalims priimti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo I. U. (I. U.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (15-01)31-15144U-3849/(15/5-3)4U-391 dalį, kuria nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui I. U. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką priėmimo dienos, o jeigu I. U. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo informacijos apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamente gavimo dienos.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas        

 

        Ričardas Piličiauskas

 

Veslava Ruskan