Civilinė byla Nr. 2-1016-943/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01141-2014-0

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Aksa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ prašymu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-639-601/2016 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovei dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir visų pajamų, gautų neteisėtai valdant daiktą, priteisimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vespila“, uždaroji akcinė bendrovė „Aksa Holdingas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energetinės statybos projektai“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sprendimų medis“ kreipėsi į teismą prašydama:
1. išreikalauti iš atsakovės AB „Aksa“ neteisėto valdymo ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą: 2014 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą kilnojamąjį turtą -hidraulinę reguliuojamą formą (4 x 12,5), (6 vienetai) ir hidraulinę reguliuojamą formą (4,5 x 12,5), (2 vienetai) už 500 000 Lt kainą (toliau – įrenginiai), bei 2014 m. rugpjūčio 6 d. įrangos pirkimo –pardavimo sutartimi įsigytą kilnojamąjį turtą – betono gamybos linijos valdymo kompleksą (1 vnt.) už 300 000 Lt kainą;
2. įpareigoti atsakovę ieškovės pirmiau nurodyto turto demontavimo ir išgabenimo laikotarpiu užtikrinti ieškovės darbuotojų ir / ar įgaliotų asmenų patekimą į atsakovės teritoriją ir priėjimą prie ieškovei priklausančio turto.
3. priteisti ieškovei iš atsakovės 100 000 Lt, gautų naudojantis ieškovės turtu.
2. Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1. įpareigoti atsakovę nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos, per penkias darbo dienas leisti ieškovės pasirinktam antstoliui bei ieškovės įgaliotam atstovui patekti į atsakovės patalpas, ar kitas patalpas, esančias atsakovės žinioje, kuriose yra ginčo įranga ir leisti antstoliui konstatuoti faktą, kad ginčo kilnojamaisiais daiktais naudojamasi arba nesinaudojama, bei užfiksuoti ginčo kilnojamojo turto dabartinę būklę, naudojantis tam tikslui būtina filmavimo, fotografavimo ar / ir kita technine įranga, bei užtikrintų, jog antstolis atsakovės patalpose užfiksuotų būtent minėtus ginčo kilnojamuosius daiktus;
2. uždrausti atsakovei naudoti ginčo įrenginius (turtą) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo;
3. įpareigoti atsakovę perduoti saugoti ieškovei ginčo kilnojamuosius daiktus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
3. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino pilna apimtimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1632-516/2015 Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Atsakovė AB ,,Aksa“ pateikė prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovę UAB „Sprendimų medis“ pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 360 265 Eur sumą arba šiai sumai pateikti banko garantiją.
5. Nurodė, kad atsakovė vykdo gelžbetonio gamybos veiklą Visagine ir naudojasi atsakovei priklausančiu turtu, kaip gamybiniu kompleksu. Ieškovės nurodoma įranga: hidraulinės reguliuojamos formos, betono gamybos linijos valdymo kompleksas yra dalis atsakovės naudojamos įrangos. Ieškovė apskritai nepateikia jokių duomenų ir informacijos, kas sudaro betono gamybos linijos valdymo kompleksą. Prašyme taip pat pažymėta, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu ir uždrausti atsakovei naudoti nutartyje nurodytą turtą, kuris nutartyje įvardijamas kaip „nauja gelžbetonio gamybos linija“. Be ieškovės nurodomos dalies įrangos gelžbetonio gamyba yra neįmanoma, kadangi ieškovei tikėtina priklausanti tam tikra įranga sudaro dalį įrangos, kuri naudojama atsakovės gamybos procese. Dėl veiklos sustabdymo atsakovė patirtų labai didelių nuostolių, t. y. per metus atsakovė patirtų apie 125 000 Eur negauto grynojo pelno nuostolį; 181 244 Eur nuostolį, kaip nuomos mokesčio išlaidas; 243 734 Eur darbo užmokesčio išlaidų; 34 729 Eur turto apsaugos išlaidų. Atsakovė patirtų kitų nuostolių, kurie yra susiję su veiklos nutraukimu: suprastėtų atsakovės reputacija, atsakovė prarastų klientus, rinką ir kt. Atsakovei nusprendus demontuoti įrangą ir ją pakeisti kita, atsakovė patirtų apie 360 265 Eur nuostolių, t. y. įrangos demontavimo išlaidos siektų 152 342 Eur be PVM; veiklos sustabdymo išlaidos 121 923 Eur; naujos įrangos nupirkimo kaštai – 86 000 Eur; atsakovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, patirs nuostolių, kurių dydis gali siekti nuo 360 265 Eur iki 584 707 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą atmetė.
7. Vertindamas atsakovės prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė prašymą grindžia deklaratyviomis aplinkybėmis ir neįrodo nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinumo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nurodo, kad negali nustatyti ir identifikuoti, kokie konkrečiai įrengimai ieškovei buvo parduoti, kas gamintojas, kokios yra šių įrengimų dalys ir kt., tačiau iš antstolio 2016 m. sausio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra naudojamasi ginčo objektais, o AB ,,Aksa“ Visagino gamyklos direktorius S. B. bei gamybos technikos direktorius R. J. nurodė, kad AB ,,Aksa“ gelžbetonio gamykloje yra naudojamos ir kitos hidraulinės reguliuojamos formos, tačiau jų išmatavimai neatitinka Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės AB ,,Aksa“ direktoriui iš esmės buvo suprantama, dėl kokių konkrečiai objektų išmontavimo antstolis ir ieškovės atstovas į juos kreipėsi (galėjo juos identifikuoti).
8. Atsakovė, nepateikdama jokių įrodymų, kokį nekilnojamojo turto kompleksą ir gamybinę įrangą yra įsigijusi, kvestionuoja ieškovės nuosavybės teisę į įrangą ir kelia abejones, ar ieškovė yra įgijusi betono gamybos linijos valdymo kompleksą ir hidraulines reguliuojamas formas, ar tai nėra ta pati įranga, kaip ir UAB „Vespila“ nurodoma įranga ir kt. Taigi atsakovė, galimų nuostolių atsiradimą argumentuoja tuo, kad ginčo objektai iš esmės nepriklauso ieškovei (ginčija ieškinio pagrįstumą), tačiau teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek UAB ,,Vespila“ gamybinės linijos sudedamąsias dalis neturi aiškaus pagrindo spręsti, kad tai yra ta pati gamybinė linija. Atsakovė jokių pagrįstų įrodymų dėl UAB ,,Sprendimų medis“ ir UAB ,,Vespila“ gamybinių linijų tapatumo nepateikė.
9. Atsakovė galimus savo nuostolius sieja su tuo, kad jai neleidus naudotis ginčo objektu, ji patirs nuostolių, t. y. iš esmės siekia, kad būtų leidžiama naudotis ne jai priklausančia gamybos linija, priešingu atveju, ji patirs nuostolių (įrodymų, jog ginčo objektai priklauso jai, nepateikta). Pažymėtina, kad atsakovė naudodamasi ginčo įranga ir gaudama iš jos pajamas ir pelną, iš esmės elgiasi neteisėtai (gauna naudą iš neteisėtų savo veiksmų).
10. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės prašymas dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas ir vertintinas kaip atsakovės siekis tokiu būdu panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė AB „Aksa“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atsakovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo tenkinti.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, pasisakė dėl aplinkybių, kurios sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, konstatavęs, kad atsakovė ginčo objektus valdo neteisėtai. Šie teismo argumentai pažeidžia ir įstatymu nustatytą prezumpciją, kad asmuo, valdantis turtą yra teisėtas valdytojas.

12.2. Atsakovė prašyme pagrindė poreikį taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą nurodydama, kad ji yra įsigijusi nekilnojamojo turto kompleksą ir gamybinę įrangą, reikalingą gelžbetonio gamybai vykdyti bei šią veiklą vykdo, naudodamasis gamybiniu kompleksu. Šios bylos ginčo objektai yra dalis atsakovės naudojamos įrangos, kuri sumontuota gelžbetonio gamykloje, todėl vykdant teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė turėtų demontuoti gelžbetonio gamybinę liniją išimant iš jos ginčo objektus, kas akivaizdu, sukeltų atsakovės prašomus užtikrinti ir pagrįstus nuostolius.

12.3. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl atsakovės prašymo argumentų, kuriais įrodinėjama, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų atlyginimas po atsakovei palankaus teismo sprendimo priėmimo būtų apsunkintas dėl to, kad ieškovės finansinė padėtis nėra stabili.

13. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. birželio 2 d. AB „Aksa“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais informavo teismą apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje vertinamas klausimas, ar ieškovė šioje byloje, yra ginčo įrangos savininkė, įvertinus šią aplinkybę, bus pagrindas konstatuoti ieškovės prašymu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose pažymima, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę nevykdant teismo įpareigojimo perduoti ginčo įrangą ieškovei, kadangi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10446-528/2016 konstatuota, kad būtent antstolis, vykdantis ieškovės prašymu vykdymo veiksmus pagal byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones turi perimti įrangą. Kartu su rašytiniais paaiškinimais AB „Aksa“ pateikė ir profesoriaus Ž. R. išvadą Dėl gelžbetonio gamyklos, technologinės schemos studijos atlikimo, kuri patvirtina, kad įrangos išardymas dalimis būtų žalingas, kadangi išardytų vientisą turtinį kompleksą bei sutrikdytų gelžbetonio gamyklos veiklą. Rašytiniai paaiškinimai buvo priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi.

14. Atsiliepimais į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Sprendimų medis“ ir trečiasis asmuo RUAB „Vespila“ prašo atsakovės skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.
15. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, o tik vertino atsakovės prašymo pagrįstumą bylos aplinkybių kontekste. Atsakovė teigia, kad byloje neišsprendus klausimo dėl nuosavybės teisių į ginčo objektus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemia nuostolių atsiradimą, nors į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teismui manyti, kad ginčo objektai priklauso būtent atsakovei.

15.2. Atsakovės pateikiami įrodymai apie prašomų užtikrinti nuostolių dydį nėra objektyviai pagrįsti, be to, įsiteisėjusia nutartimi atsakovei uždrausta naudotis įrenginiais, todėl neteisėtas jų naudojimas negali nešti atsakovei pelną, kurio atlyginimą esant palankiam teismo sprendimui prašo užtikrinti atsakovė. Pateikti įrodymai apie galimas atsakovės įrangos demontavimo išlaidas, apima ne tik ginčo objekto, bet ir kitos įrangos išmontavimo kaštus, todėl jie neturi būti vertinami kaip pagrindžiantys atsakovės prašomus užtikrinti nuostolius.

15.3. Nepagrįsta prašomų užtikrinti nuostolių atlyginimo suma negali savaime suponuoti pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl galimai didelės ieškovei prašomų atlyginti nuostolių sumos. Be to, ieškovė yra veikianti, skolų valstybės biudžetui neturinti ir pelningai dirbanti įmonė, todėl grėsmės, jog esant palankiam atsakovei teismo sprendimui nebus įmanoma iš ieškovės prisiteisti nuotolių atlyginimą, atmestini kaip nepagrįsti.

16. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. gegužės 24 d. UAB „Sprendimų medis“ pateikė prašymą nagrinėjant byloje kilusį ginčą atsižvelgti į analogišką situaciją vertinusio Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-462-280/2016, prašymas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi buvo netenkintas.
17. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. birželio 8 d. UAB „Sprendimų medis“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė atsisakyti priimti AB „Aksa“ pateiktus procesinius dokumentus. UAB „Sprendimų medis“ teigė, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, o duomenys išdėstyti dokumente nagrinėjamai bylai reikšmės neturi, kadangi yra arba paremti teismų sprendimais, kurie nėra įsiteisėję, arba patvirtina pačios atsakovės neteisėtus veiksmus inicijuojant nepagrįstus procesus, kad būtų sutrukdytas ieškovės teisių įgyvendinimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės pateikta Ž. R. nuomonė negali būti vertinama kaip eksperto išvada, nes ji parengta neatlikus tyrimo ar atlikus jį atsainiai. Rašytiniai paaiškinimai buvo priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Sprendimų medis“ pareiškė atsakovei AB „Aksa“ vindikacinį ieškinį, siekdama išreikalauti iš, kaip teigiama ieškiniu, neteisėto atsakovės valdymo ginčo objektus - hidraulinę reguliuojamą formą (4 x 12,5) (6 vienetai), hidraulinę reguliuojamą formą (4,5 x 12,5) (2 vienetai) ir betono gamybos linijos valdymo kompleksą (1 vnt.), kuriuos ieškovė nurodo įsigijusi 2014 m. liepos 25 d. bei 2014 m. rugpjūčio 6 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartimis iš UAB „Vespila“. Kadangi nurodytas turtas iki šiol yra pas atsakovę ir ieškovė teigia negalinti įgyvendinti į ginčo turtą savo, kaip savininkės, teisių, Kauno apygardos teismui buvo pareikštas ieškinys dėl aptarto turto išreikalavimo iš atsakovės, o šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2015 m. birželio 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė įpareigota leisti ieškovės pasirinktam antstoliui patekti į atsakovės patalpas ir leisti antstoliui konstatuoti faktą, kad ginčo kilnojamaisiais daiktais naudojamasi arba nesinaudojama, bei užfiksuoti ginčo kilnojamojo turto dabartinę būklę; atsakovei uždrausta naudoti ginčo įrenginius (turtą) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; atsakovė įpareigota perduoti saugoti ieškovei ginčo kilnojamuosius daiktus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
20. Atsakovė nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia realią nuostolių atsiradimo tikimybę, todėl kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino nusprendęs, kad atsakovė, nepateikdama jokių įrodymų, kokį nekilnojamojo turto kompleksą ir gamybinę įrangą valdo, tik kvestionuoja ieškovės nuosavybės teisę į įrangą bei neįrodo jokių realių nuostolių atsiradimo tikimybės.
21. Atsakovei nesutikus su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismui pavesta įvertinti nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti nuostolių įvykdymo užtikrinimo, ir atsakovės prašymo teisėtumą ir pagrįstumą.
22. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 145 straipsnio antrąja dalimi, parenkant laikinąją apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas įpareigoja teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010). Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais nepatogumais ar teisių suvaržymais asmeniui, kurio turtui jos yra taikomos, tačiau tais atvejais, kai byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pareikštiems reikalavimams suvaržo šalies teises, sukelia, ar realiai gali sukelti, nuostolių atsiradimą, įstatymas numato galimybę prašyti pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis) ar taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė savo teisių įgyvendinimui pasirinko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
23. CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
24. Pagal susiformavusią teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541/2014ir kt.).
25. Nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška (tame tarpe ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), apibrėžiami kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vertinant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
26. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašo užtikrinti jos nuostolius, kurie, kaip nurodyta skunde, gali būti patirti dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ne tik uždrausta atsakovei naudoti ginčo įrenginius (hidraulinę reguliuojamą formą (4 x 12,5) (6 vienetai); hidraulinę reguliuojamą formą (4,5 x 12,5) (2 vienetai) bei betono gamybos linijos valdymo kompleksą), bet atsakovė įpareigota ir perduoti saugoti ieškovei ginčo kilnojamuosius daiktus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovė nurodo, kad ieškovės prašoma išreikalauti įranga yra dalis atsakovės naudojamos įrangos, kuri yra sumontuota gelžbetonio gamykloje ir naudojama atsakovės. Atsakovė nurodė, kad nusprendus demontuoti įrangą ir ją pakeisti kita, atsakovė patirtų apie 360 265 Eur dydžio nuostolius, kurių atlyginimą atsakovė ir prašo užtikrinti, įpareigojant ieškovę pervesti šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba šiai sumai pateikti banko garantiją.
27. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino iš esmės dėl tos priežasties, kad byloje nėra paneigta, kad ieškovė kelia neteisėtus reikalavimus, bei yra pagrindo manyti, kad atsakovė ginčo objektus valdo neteisėtai. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, ši klausimą dėl nuostolių atlyginimo vertinusio teismo išvada nėra savalaikė.
28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad teismas, vertindamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo negalėjo apsiriboti tik nagrinėjamos bylos duomenimis, o turėjo kompleksiškai vertinti visą tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją, kadangi tik apibendrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateiktą informaciją apie ginčo situaciją, bus galima priimti visapusiškai teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą.
29. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad Visagine, adresu Katilinės g. 3, Karlų k., yra įsikūrusi gelžbetonio gamykla, kurią anksčiau valdė dabar bankrutavusi UAB „Energetinės statybos projektai“. Bankroto proceso metu buvo išparduotas BUAB „Energetinės statybos projektai“ turtas. Dalį BUAB „Energetinės statybos projektai“ turto įsigijo atsakovė AB „Aksa“, o kitą dalį - UAB „Vespila“. UAB „Vespila“ savo ruožtu tam tikrą įsigyto turto dalį perleido ieškovei – UAB „Sprendimų medis“, sutartimis, kuriomis ieškovė šioje byloje grindžia savo, kaip turto savininkės, reikalavimus atsakovei. Tarp nurodytų įmonių kilus ginčui dėl įrangos teisėtų valdytojų, teismuose buvo inicijuoti ginčai.
30. Kauno apygardos teisme UAB „Sprendimų medis“ inicijavo civilinę bylą Nr. 2-639-601/2016 dėl daikto išreikalavimo iš atsakovės AB „Aksa“ svetimo neteisėto valdymo ir visų pajamų, gautų neteisėtai valdant daiktą, priteisimo. Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių taikymo atsakovė ir prašo užtikrinti jos galimus nuostolius. Pirmosios instancijos teismui prašymo netenkinus, klausimas dėl prašymo pagrįstumo vertinamas nagrinėjamoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje.
31. Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-64-844/2016 UAB „Vespila“ (įmonė, kuri taip pat yra įsigijusi dalį gelžbetonio gamyklos ir jos įrangos) pateikusi prevencinį ieškinį AB „Aksa“, kuriuo prašo atsakovei uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę. Ieškovės prašymu byloje 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovei uždrausta savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudotis ieškovei UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. nutartyje išvardintomis naujos gelžbetonio gamybos linijos sudėtinėmis dalimis ir naujos betono gamybos linijos sudėtinėmis dalimis bei vibraciniu presu su formomis, įrenginiais gelžbetoninių žiedų gamybai, presu su dviem formomis.
32. AB Aksa“ ir UAB „Aksa Holdingas“, nesutikdamos su nurodytų įmonių reikalavimais ir ieškiniais, pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovėms BUAB „Energetinės statybos projektai“, RUAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“, kuriuo prašo sandorius, kuriais BUAB „Energetinės statybos projektai“ dalį turtinio komplekso ir įrangos perleido UAB „Vespila“, o ši savo ruožtu – UAB „Sprendimų medis“ pripažinti niekiniais ir negaliojančiais; pripažinti, jog ieškovė AB „Aksa“ įgijo nuosavybės teise į gelžbetonio gamyklą, kaip vientisą turtinį kompleksą, taikyti restituciją. Ieškovių vertinimu, jų valdomoje gamykloje dalis įrangos neteisėtai buvo perleista atsakovei RUAB „Vespila“, kuri vėliau dalį įrangos perleido atsakovei UAB „Sprendimų medis“. Sudarius ginčo sandorius ne tik buvo išskaidytas vientisas turtinis kompleksas, tačiau sudarytas sandoris dėl kilnojamojo turto, kuris negalėjo būti savarankišku civilinių teisių objektu. Ieškovių vertinimu atsakovėms negalėjo būti perleista įranga atskirai nuo viso turtinio komplekso – gelžbetonio gamyklos. Vilniaus apygardos teisme nurodyto ieškinio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. e2-4220-565/2016, byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1013-516/2016, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo nutarties rezoliucinėje dalyje išvardintą ilgalaikį kilnojamąjį turtą, esantį gamykloje, adresu Katilinės g. 3, Karlų k., Visagine, kurį sudaro nauja gelžbetonio gamybos linija ir nauja betono gamybos linija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aptarta 2016 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi be kitų įrenginių areštuotas ir UAB „Sprendimų medis“ reikalavimų užtikrinimui perduotas saugoti turtas.
33. Aptarta situacija rodo, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas ne tik dėl neteisėto įrangos valdymo ir savininkų teisių į jį įgyvendinimo, bet ir keliamas klausimas, ar prevencinį (RUAB „Vespila“) ir vindikacinius (UAB „Sprendimų medis“) ieškinius pareiškusios įmonės įrangą įgijo teisėtai ir pagrįstai bei turi nuosavybės teisę į įrangą (jos dalį). Todėl, kaip teisingai pažymėjo skunde AB „Aksa“, ieškovės UAB „Sprendimų medis“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ginčo įrangą pavesta perduoti saugoti UAB „Sprendimų medis“, nesant tarp aptartų įmonių išspręstam ginčui dėl įrangos įgijimo ir valdymo teisėtumo, gali sukelti atsakovei ir jos vykdomai ūkinei – komercinei veiklai nuostolius. Be to, aktualia ginčo situacijoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1013-516/2016, gamykloje, adresu Katilinės g. 3, Karlų k., Visaginas esanti įranga – nauja gelžbetonio ir betono gamybos linija, kurių sudėtine dalimi yra ir UAB „Sprendimų medis“ prašoma išreikalauti iš AB „Aksa“ ir perduoti saugoti ieškovei, įranga (hidraulinė reguliuojama forma (4 x 12,5) (6 vienetai), hidraulinė reguliuojama forma (4,5 x 12,5) (2 vienetai) ir betono gamybos linijos valdymo kompleksas (1 vienetas), areštuota siekiant užtikrinti AB „Aksa“ ir UAB „Aksa Holdingas“ reikalavimus, todėl šių įmonių interesais taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi kelti pačioms įmonėms turtinių nuostolių, o egzistuojant realiai jų atsiradimo tikimybei – turi būti užtikrinti.
34. Atsakovės atstovų paaiškinimai (t. 1, b. l. 139) bei pateikti įrodymai byloje patvirtina, kad nesant išspręstam ginčui dėl įrangos nuosavybės teisių, perdavus ją saugoti ieškovei, atsakovės ūkinė – komercinė veikla nutrūks, kadangi ieškovės siekiama išreikalauti įranga įeina į bendrą gelžbetonio gamybinio įrenginio sudėtį (t. 1, b. l. 105), todėl vienos ar kelių technologinio komplekso dalių demontavimas sutrikdys gelžbetonio gamyklos funkcionavimą. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės teismui pateikta Ž. R. išvada, kuri patvirtina byloje esančius duomenis, todėl ja teismas remiasi kaip vienu iš įrodymų. Ieškovė nagrinėjamoje byloje (UAB „Sprendimų medis“) kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties vykdymo, todėl akivaizdu, kad atsakovės nuostolių atsiradimo tikimybė byloje yra reali ir neatsiejamai susijusi su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dėl ko kyla poreikis vertinti atsakovės prašomų užtikrinti nuostolių dydžio pagrįstumą.
35. Atsakovė teigia, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nutraukus veiklą bus patirta nuo 360 265 Eur iki 584 707 Eur nuostolių, todėl prašo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą ir užtikrinti bent minimalius atsakovės nuostolius 360 265 Eur sumai. Nurodo, kad šią suma sudaro įrangos demontavimo išlaidos – 152 342 Eur; veiklos sustabdymo išlaidos – 121 923 Eur ir naujos įrangos pirkimo kaštai – 86 000 Eur.
36. Ginčo turtas yra specifinis civilinių teisių objektas (gelžbetonio gamyklos įrangos sudėtinės dalys), kurio įsigijimo kaštus sudėtinga įrodyti dėl to, kad tokie įrangos perleidimo sandoriai nėra viešai registruojami, o jų sąlygos įprastai nėra viešai skelbiamos, todėl atsakovė nurodydama galimą ieškovės išreikalautinos įrangos įsigijimo kainą remiasi pačios ieškovės pateiktais šios įrangos įsigijimo kaštais. Remiantis ieškinyje pateikta informacija, 2010 metais ginčo įrangos įsigijimo kaina buvo – 231 696 Eur (800 000 Lt). Kadangi antstolis konstatavo, kad atsakovė ginčo įrangą naudoja savo veikloje (t. 1, b. l. 138-140), dėl ko ji dėvisi, prašoma priteisti įrangos įsigijimo vertė, apskaičiavus galimą jos nusidėvėjimą, pasak atsakovės sudaro 86 000 Eur (300 000 Lt).
37. Įrangos demontavimas, be abejo, sutrikdytų ir laikinai nutrauktų atsakovės vykdomą ūkinę – komercinę veiklą, kas lemtų ir atsakovės nurodomas stabdomos veiklos išlaidas, kurios jos teigimu sudarytų 121 923 Eur. Į šią sumą atsakovė įskaičiuoja 7 235,40 Eur turto saugojimo išlaidas; 50 778 Eur darbo užmokesčio sąnaudas; 37 757 Eur sumokėto nuomos mokesčio ir 26 153 Eur negauto gryno pelno. Atsakovės pateikti duomenys įrodo, kad įrangos demontavimo darbai užtruktų apie du su puse mėnesio (t. 1, b. l. 65), įrangos išėmimo metu visi įrenginiai turėtų būti atjungti nuo elektros tinklo (t. 1, b. l. 62), kas reiškia, kad jokia ūkinė veikla nurodytu laikotarpiu įmonėje nebūtų galima. Nutraukus laikinai veiklą įmonė negautų pelno ir tuo pačiu patirtų darbo užmokesčio sąnaudas dėl prastovos. Atsakovė pateikia duomenis apie nurodytų sumų apskaičiavimą ir jų realumą (t. 1, b. l. 66, 70), ieškovei jų nenuginčijus ir nepaneigus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti jų pagrįstumu. Atsakovės pateiktos negyvenamųjų patalpų nuomos bei saugos sutartys (t. 1, b. l. 52-59) patvirtina, kad be išlaidų, tiesiogiai susijusių su darbo užmokesčiu ir negaunamomis pajamomis, būtų patirtos ir išlaidos, kylančios iš ilgalaikių nurodytomis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė pažymi, kad patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovė grindžia nuostolių atsiradimą, sudaryta su susijusia įmone, todėl nuomos kaina gali būti iškreipta, tačiau ieškovė nenuginčija šios sutarties, nepaneigia, kad ši sutartis yra vykdoma, bei nepateikia įrodymų, kokia, jos vertinimu, būtų reali analogiško turto nuomos kaina, todėl jos argumentai atmestini.
38. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paskutinės iš prašomų atlyginti nuostolių grupės - įrangos demontavimo išlaidų 152 342 Eur sumai pagrįstumą, pažymi, jog šios išlaidos sudaro sprendimo įvykdymo išlaidas, į kurių atlyginimą atsakovė galėtų pretenduoti tik tuo atveju, jei priverstinai įvykdžius nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ji realiai patirtų šias išlaidas, o ieškovės pareikšti reikalavimai teismo nebūtų tenkinami.
39. CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas teismo procesinio sprendimo vykdymo išlaidas priskiria prie su civilinės bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias bylinėjimosi išlaidų našta tenka tai proceso šaliai, kurios nenaudai išsprendžiama byla. Tokį reglamentavimą atitinka ir CPK 97 straipsnio 3 dalis, 610-611 straipsniai; Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 punkto nuostatos, pagal kurias vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko išieškotojui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išieškotojo iniciatyva (CPK 144 straipsnis), kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010).
40. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidų atsiradimas su skolininko kalte gali būti susiejamas tik palankios išieškotojui bylos baigties atveju, t. y. tuomet, kai teismas galutiniu procesiniu sprendimu nustato, jog laikinąsias apsaugos priemones prašiusio taikyti asmens teisme pareikštas reikalavimas buvo pagrįstas, o teismo procesas buvo inicijuotas ir visi su tuo susiję procesiniai veiksmai, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atlikti bei su šiais veiksmais susiję bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl to, jog skolininkas laiku ir tinkamai be teismo įsikišimo nevykdė jam pareikšto pagrįsto reikalavimo.
41. Ieškinio atmetimo atveju nepagrįstais laikytinas ne tik teisminių reikalavimų pareiškimas, bet ir su tuo susiję papildomi reikalavimai, įskaitant ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl, remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, ieškinio netenkinimo atveju asmuo, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ne tik negali patirti neigiamų procesinių padarinių, bet ir turi teisę reikalauti dėl taikytų suvaržymų patirtų materialinių nuostolių atlyginimo. Nesant galimybės iš karto po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo įvertinti, dėl kieno kaltės atsirado vykdymo išlaidos, šių išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas ne CPK 610-611 str. nustatyta tvarka, o atsižvelgiant į procesinio teisinio santykio specifiką - visas vykdymo išlaidas antstoliui sumoka išieškotojas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas) ir vykdomoji byla užbaigiama, tuo tarpu išieškotojo patirtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidos vertinamos kaip jo patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurių paskirstymo klausimas išsprendžiamas priimant teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, atsižvelgiant į teisme reikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis (CPK 93 straipsnis).
42. Apibendrinant išdėstytas išvadas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįsta ir reali atsakovės prašomų užtikrinti nuostolių, dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, suma sudaro 207 923 Eur, t. y. prašomų užtikrinti nuostolių suma be įrangos demontavimo išlaidų (152 342 Eur). Tačiau, kaip minėta, tik taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nulemtų nuostolių realumas, savarankiškai nesudaro pagrindo vertinti, kad egzistuoja poreikis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Kita būtina sąlyga šio instituto taikymui – turi būti nustatyta, kad teismui priėmus galutinį, tikėtina ieškovei nepalankų teismo sprendimą, ieškovė nebūtų pajėgi padengti atsakovės patirtų nuostolių.
43. Šiai nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygai įrodyti atsakovė pateikė duomenis apie ieškovės įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių bei jos 2014 metų finansines ataskaitas. Nurodyti duomenys patvirtina atsakovės nuogąstavimus dėl ieškovės nestabilios finansinės padėties – įmonėje 2015 metų gruodžio mėnesį dirbo tik du darbuotojai (t. 1, b. l. 68), įmonės turtas 2014 metais (282 424 Eur arba 975 154 Lt) dengė įmonės įsipareigojimus (240 857 Eur arba 831 631 Lt), tačiau aktualių įmonės finansinę padėtį patvirtinančių duomenų ieškovė nepateikia, o tik 2014 metų finansinių ataskaitų duomenys  patvirtina, kad ieškovė nebūtų pajėgi padengti atsakovės nuostolius. Neigdama šias išvadas ieškovė nurodė, kad teikiant ieškinį ji sumokėjo didelį žyminį mokestį, neturi skolų valstybės biudžetui, ieškovei teismuose nėra iškelta bylų, kuriomis siekiama prisiteisti skolą iš jos. Šie duomenys, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovės įrodytos aplinkybės, kad priėmus tikėtina atsakovei palankų procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, jai padengti atsakovės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtus nuostolius būtų sudėtinga. Teismo vertinimu 4 386 Eur dydžio žyminio mokesčio suma, lyginant ją su atsakovės įrodytų realiai patirtinų nuostolių dydžiu - 207 923 Eur, neįrodo jos geros finansinės padėties. Skolų valstybės biudžetui nebuvimas gali rodyti ir tą aplinkybę, kad įmonė realiai nevykdo ūkinės veiklos, turint omenyje ir įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių bei įmonės vykdomos ūkinės veiklos pobūdį (investicinių nekilnojamojo turto projektų vykdymas). Atsakovei sukėlus abejones dėl geros ieškovės finansinės padėties, šios abejonės ieškovės nėra paneigtos.
44. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju galimų nuostolių atsiradimo galimybė dėl konkrečiai nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės įrodyta. Tokia išvada darytina remiantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinus atsakovės prašymo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovės vykdomos ūkinės veiklos pobūdį, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, ieškovės prašymu teismo atsakovės atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir mastą. Atsakovė tikėtinai pagrindė 207 923 Eur dydžio galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atmestas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), įpareigojant ieškovę į specialiąją teismo sąskaitą įnešti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Išaiškinti ieškovei, jog jai nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovės akcinės bendrovės „Aksa“, įmonės kodas 133502520, prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Sprendimų medis“, įmonės kodas 300114996, buveinės adresas Vandens g. 12, Vilnius, per dešimt dienų nuo šios nutarties įteikimo įmokėti į Kauno apygardos teismo sąskaitą Nr. LT26 7300 0100 0222 7969, 207 923 Eur (du šimtus septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris eurus) nuostolių, galinčių kilti akcinei bendrovei „Aksa“ dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą, ir pateikti Kauno apygardos teismui įrodymus apie nurodytos sumos sumokėjimą arba per dešimt dienų nuo šios nutarties įteikimo pateikti teismui įrodymus apie suteiktą banko garantiją nurodytai sumai.

Išaiškinti ieškovei, jog nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimų laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 (2016 m. bylos Nr. 2-639-601/2016) bus panaikintos.

Teisėja                               Egidija Tamošiūnienė