Baudžiamoji byla Nr. 2K- 183/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.2.4.
2.1.6.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui S. Bekiš,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutarties.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Priteista R. P. V. iš D. K. ir A. S. solidariai 9137 Lt ir 60 ct žalos atlyginimo.Priteista V. V. iš D. K. ir A. S. solidariai 2226 Lt žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. K., tačiau jo atžvilgiu kasacinis skundas nepaduotas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistųjų D. K. ir A. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
D. K. ir A. S. nuteisti už tai, kad 2004 m. rugsėjo 18 d., veikdami bendrininkų grupėje laikotarpiu nuo 15 iki 23 val., išlaužę lango rėmą bei įsibrovę į patalpą, t. y. V. V. ir R. P. V. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė didelės – 32 907,6 Lt vertės turtą, priklausantį V. V. ir R. P. V.: V. V. auksinę apyrankę su dėžute bendros 1500 Lt vertės, du auksinius žiedus bendros 1480 Lt vertės, sidabrinę apyrankę 160 Lt vertės, moterišką laikrodį 1120 Lt vertės ir apyrankę 72 Lt vertės bei R. P. V. priklausančius nešiojamąjį kompiuterį „Gateway“, modelis SOLO-VE-9300CL, sudarytą iš procesoriaus Pentium III 700 MHz, monitoriaus LCD, Ati Mobility vaizdo plokštės, CD/DVD-ROM, tinklo plokštės, modemo, 328 MB operatyvinės atminties sukomplektuotą kartu su programine įranga: Windows Millenium ir Microsoft Word 2000 Lt vertės, bei papildomu programinės įrangos paketu Corel Professional Suite 1846 Lt vertės, Navvvin (finansinių duomenų analizei) 1405 Lt vertės, Trade Navigator -Platinum 4813 Lt vertės, Macromedia Authonvare 8517 Lt vertės, Powerpoint 650 Lt vertės, Norton Internet Security 227 Lt vertės, sukomplektuotą kaip bendros 19458 Lt vertės įrenginį, kompaktinį įrašomąjį įrenginį „Sharp“ su ausinėmis ir mikrofonu, nenustatytos vertės, lagaminą kompiuteriui 50 Lt vertės, odinį lagaminą 200 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla“ su SIM kortele nenustatytos vertės, mobilaus ryšio telefono duomenų perdavimo laidą 400 Lt vertės, auksinę moterišką apyrankę su rubinu 3000 Lt vertės, vyrišką sidabrinį žiedą su deimantais 600 Lt vertės, kelioninį žadintuvą 40 Lt vertės, dvi poras rankogalių sąsagų bendros 125 Lt vertės, prožektorių 25 Lt vertės, maisto produktus bendros 20 Lt vertės, įvairios valiutos: 400 JAV dolerių, 150 eurų, 400 Švedijos kronų, 70 latų, 900 Šveicarijos frankų, 230 Norvegijos kronų, 200 zlotų, bendros 4387,60 Lt vertės, 430 Šilingų, keturias pinigines bendros 170 Lt vertės, kompiuterio kompaktinių diskų odinį dėklą 50 litų vertės ir kompiuterio duomenų perkėlimo magnetinį diską 50 Lt vertės bei tuo pat metu slapta pagrobė R. P. V. priklausančius dokumentus: gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo kopiją, piloto licenziją, piloto žurnalą, medicininę pažymą ir tris Amerikos bankų: „SunTrust“, „Laredo National Bank“, „Nothern Trust“ čekių knygeles išduotus R. P. V. vardu, keturis „American expres“ kelionės čekius, keturis JAV banko „Wachovia“ čekius.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo ir nieko nepagrobė. Nuteistasis nurodo, kad įrodymai, patvirtinantys jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, yra gauti neteisėtais būdais (suklastoti), todėl neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo. Kvapų pavyzdžių nuėmimas yra neteisėtas, nes klaidingai nurodytas pavyzdžių paėmimo laikas, taip neteisingai nurodyta, nuo kurios rankos buvo paimti kvapų pavyzdžiai. Kasatorius taip pat abejoja, ar prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėta cigaretės nuorūka priklauso jam, ir teigia, kad nebuvo paneigta jo iškelta versija, jog jį sulaikius nukentėjusieji atnešė visai kitą cigaretės nuorūką nei ta, kuri buvo perduota tirti specialistams. Be to, atliekant įvykio vietos apžiūrą, policijos pareigūnai jokios cigaretės nuorūkos nerado ir nepaėmė.
Pavyzdžiai lyginamajam tyrimui paimti pažeidžiant kasatoriaus teisę į gynybą, nesuteikiant jam galimybės laikino sulaikymo metu pasikonsultuoti su gynėju, be to, jam neišaiškinta teisė atsisakyti duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui.
Be to teigia, kad teismas nepagrįstai užaukštino pagrobto turto vertę ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas nevertino gynybos argumentų.
Nuteistojo A. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl kasatoriaus dalyvavimo padarant nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Nuteistasis A. S. kasaciniame skunde teigia, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kurio nepadarė. Esminė asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga įtvirtinta BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Ten pasakyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kuris yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik tada, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų pagrindu pagrįstai kasatorių pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatavo, kad A. S. padarytoje veikoje yra visi BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t. y. jis, dalyvavo pagrobiant svetimą turtą, įsibraunant į patalpą. Išvada apie nusikalstamos veikos sudėties buvimą asmens padarytoje veikoje daroma remiantis ne tik jo prisipažinimu ar neprisipažinimu dėl padarytos veikos, bet ir byloje nustatytų objektyviųjų požymių pagalba. Kolegija pažymi, kad vienas kasacinio skundo argumentų dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atkartoja vieną iš jo apeliacinio skundo motyvų. Atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad A. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. K., padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Nuteistojo A. S. dalyvavimą BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme patvirtina įvykio vietoje rasti A. S. kvapo (ant prožektoriaus) ir biologinis (ant nuorūkos) pėdsakai. Šią aplinkybę patvirtina: apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 48-51), kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiųjų namą buvo paimti kvapo pėdsakai; daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 120), kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji V. V. pateikė tyrėjai L. L. name rastą cigaretės nuorūką, ant kurios specialistas rado A. S. priklausantį kvapo pėdsaką (t. 1, b. l. 129-131). Minėta 2004 m. lapkričio 8 d. specialisto išvada Nr. 6526 buvo patikrinta teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus specialistą L. Stankevičių, kuris patvirtino, kad ant pateiktos tyrimui nuorūkos, rastos namo tualete, rasti biologiniai pėdsakai priklauso A. S. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, turintis tokus pačius DNR pėdsakus yra ne didesnė kaip 5,3*10-17. Taigi šis įrodymas atmeta nuteistojo A. S. abejonę, kad rasta nuorūka priklauso ne jam. Be to, apžiūros protokole neužfiksuota, kad įvykio vietoje buvo rasta ir paimta dar viena nuorūka (t. 1, b. l. 48-51). Taip pat ir tyrėja L. L., apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, patvirtino, kad tyrimui atlikti buvo pateikta ta pati nukentėjusiosios V. V. rasta nuorūka. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, taip pat pažymėjo, kad tai, jog nukentėjusiosios dukra R. V. nurodė kitas nuorūkos radimo aplinkybes, nes nematė, kaip mama rado nuorūką, nepaneigia fakto, kad rastoji nuorūka priklauso A. S. ir neturi reikšmės vertinant specialisto išvadą. Taigi, specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad biologiniai pėdsakai, rasti ant nuorūkos, priklauso A. S., paneigia jo abejones dėl rastos nuorūkos priklausomybės. Kitoje specialisto 2004 m. lapkričio 12 d. išvadoje Nr. 269 dėl kvapų identifikavimo konstatuota, kad kvapo pėdsake, paimtame įvykio vietoje nuo prožektoriaus, rasti tiek D. K., tiek A. S. kvapai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, konstatavo, kad minėtos specialistų išvados patvirtina faktą, kad A. S. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Be to, pats A. S. negalėjo paaiškinti, kaip kvapo ir biologiniai pėdsakai buvo palikti nukentėjusiųjų bute, jeigu jis šiame name nesilankė ir nusikaltimo nepadarė.
Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Visi nuteistojo A. S. kaltę patvirtinantys įrodymai atitiko BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, buvo ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl kolegija laiko, kad A. S. pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Dėl pagrobtojo turto didelės vertės
Kasatorius ginčija teismo nustatytą pagrobto turto vertę ir teigia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ Nr. 52 6 punktą, atsakomybė už turto pagrobimą BK diferencijuojama pagal pagrobtojo turto vertę. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Pagal BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (31 250 Lt) dydžio sumą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu.
Kasacinis skundas šioje dalyje atkartoja apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas dėl pagrobtojo turto didelės vertės ir konstatavo, kad baudžiamasis įstatymas A. S. pritaikytas tinkamai, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Kaltinamajame akte buvo nurodyta A. S. pagrobto turto vertė - 47 536,60 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertintas ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus (įvertinęs pateiktas pažymas ir apklausęs specialistus), sumažino pagrobto turto vertę iki 32 907,60 Lt. Abi šios sumos atitinka „didelės vertės“ sąvokos turinį. Pagal UAB „Skorpiono takas“ pažymą (4, b. l. 92) ir specialisto A. Vizbaro išvadą, pagrobtojo R. P. V. nešiojamojo kompiuterio (su programine įranga) vertė veikos padarymo metu buvo 19 458Lt, nors kaltinamajame akte pagrobtas kompiuteris (su programine įranga) buvo įvertintas 22 800 Lt. Specialistas A. Vizbaras išvadą dėl pagrobtojo turto vertės pateikė atlikęs jam pavestą objektų tyrimą - apžiūrėjęs ir įvertinęs pagrobtąjį R. P. V. kompiuterį su programine įranga. Specialisto išvados duomenys apie pagrobtojo kompiuterio (su programines įranga) vertę veikos padarymo metu buvo patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus specialistą A. Vizbarą, kuris patvirtino, kad visos sistemos kaina, tame tarpe ir programinės įrangos, veikos padarymo metu, t. y. 2004 m. rugsėjo 18 d., buvo 19458 Lt. Teismas specialisto išvada ir jo parodymais neturėjo pagrindo netikėti, todėl jais remdamasis nustatė pagrobtojo kompiuterio (kartu su programine įranga) vertę veikos padarymo metu.
Nuteistasis A. S. nepagrįstai kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į jo apeliacinio skundo argumentą dėl pagrobtojo turto vertės, nevertino jo gynėjo pateiktų duomenų apie nusikaltimo dalyko vertę. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą iš UAB „Bitkomas“, kurioje nurodoma, kad pagrobto kompiuterio (su programine įranga) vertė yra mažesnė negu pateiktojo specialisto A. Vizbaro išvadoje. Tačiau minėtos UAB „Bitkomas“ pažymos išvados buvo pateiktos neapžiūrėjus pagrobtojo turto, kas yra būtina atliekant objektų tyrimą ir pateikiat išvadą, bei nenurodant jo vertės konkrečiu veikos padarymo metu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, atsakydamas nesivadovavo minėta pažyma.
Be to, pirmosios instancijos teismas, abejones dėl pagrobto turto vertės traktuodamas kaltinamojo naudai, sumažino dalies pagrobto turto (R. P. V. CD grotuvo su ausinėmis, V. V. apyrankės) vertę. Perkvalifikavęs veiką dėl bankų ir „American express“ kelionės čekių pagrobimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, sumažino pagrobto turto vertę atitinkamai 8447 Lt. Taip pat nelaikydamas kompiuteryje sukauptų finansinių duomenų materialiu turtu, kuris yra BK 178 straipsnyje esančio nusikaltimo dalyku, sumažino pagrobto turto vertę šioje kaltinimo dalyje 8520 Lt. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad mažinti likusio pagrobto turto vertę nėra pagrindo. Teismui nustačius, kad pagrobtojo turto vertė veikos padarymo metu buvo 32 907,60 Lt, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas. Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas A. S. buvo pritaikytas tinkamai.
Dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies
Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Šiuos duomenis įrodymais pripažįsta tik teisėjas arba teismas, juos įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus vadovaujantis įstatymu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus.
Nuteistasis A. S., kaip esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą nurodo tai, kad įrodymai, t. y. specialistų išvados dėl kvapo ir biologinių pėdsakų priklausomybės, patvirtinantys jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme yra suklastoti. Tai reiškia, kad minėti įrodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo (teisėtumo) reikalavimo. BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo reikalavimas reiškia, kad įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi tokie duomenys, kurie yra surinkti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir nepažeidžiant šiems procesiniams veiksmas keliamų reikalavimų bei tinkamai juos užfiksuojant. Taigi, įrodymų leistinumas reiškia jų tinkamumą, o būtent, ar teisėtai buvo panaudoti tie šaltiniai, iš kurių tos žinios gautos, ar teisėti tų žinių gavimo būdai ir priemonės.
Nors nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad įrodymai, patvirtinantys jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme (specialistų išvados dėl kvapo ir biologinių pėdsakų priklausomybės), yra suklastoti, tačiau nenurodo, kaip būtent pasireiškė minėtų įrodymų suklastojimas. Suklastota specialisto išvada yra tada, kad joje įrašomi žinomai neteisingi ir neegzistuojantys duomenys arba duomenys, gauti iš kito šaltinio. Byloje nėra duomenų, kad specialisto išvada dėl kvapo priklausomybės būtų suklastota.
Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas buvo atliktas laikantis BPK 114 straipsnyje numatytų šiam procesiniam veiksmui keliamų reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad tyrėja L. L., turėdama baudžiamojo proceso įstatymo numatytą teisę atlikti pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, atliko ši procesinį veiksmą. Tai užfiksuota pavyzdžių lyginamajam tyrimui paimti protokoluose (t. 1, b. l. 110, 112; 124), kurie patvirtinti tyrėjos L. L., dalyvavusių specialistų ir pateis nuteistojo A. S. parašais. Tai reiškia, kad minėti tyrimo veiksmai A. S. buvo atlikti bei paimti jam priklausantys individualaus kvapo bei DNR pavyzdžiai. Šie įrodymai buvo patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus pavyzdžius lyginamajam tyrimui paėmusius specialistus, kurie patvirtino, kad lyginamieji pavyzdžiai buvo paimti laikantis šio veiksmo atlikimui nustatytos metodikos, o tyrimo rezultatai atlikus objektų tyrimą įforminti specialisto išvadoje. Taigi, įrodymai, patvirtinantys A. S. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, buvo surinkti nepažeidžiant įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo: jie buvo surinkti atliekant BPK 114 straipsnyje numatytą pavyzdžių lyginamajam tyrimui atlikti paėmimo procesinį veiksmą, nepažeidžiant jam keliamų reikalavimų bei tinkamai jį užfiksuojant protokole.
Nuteistasis A. S. kasaciniame skunde teigia, kad pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole ir specialisto išvadoje dėl kvapų identifikavimo esantys neatitikimai nuo kurios rankos (dešinės – pagal protokolą; kairės – pagal specialisto išvadą) ir per kiek laiko (30 minučių – pagal protokolą; 50 minučių – pagal specialisto išvadą) buvo imamas lyginamasis jo kvapo pavyzdys daro minėtą procesinį veiksmą neteisėtu. Tačiau kolegija pažymi, kad minėti neatitikimai nekelia abejonių, kad buvo paimtas ir tyrimui pateiktas būtent nuteistojo A. S. lyginamasis kvapo pavyzdys. Šie neatitikimai negali būti laikomi esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nors nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad atliekant minėtus procesinius veiksmus buvo pažeista jo teisė į gynybą, tačiau šis jo teiginys deklaratyvus. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš atliekant pavyzdžių lyginamajam tyrimui iš A. S. paėmimą, jam buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, tačiau jis gynėjo atsisakė (t. 1, b. l. 109, 123). Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, o A. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį remiantis suklastotais įrodymais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Benediktas Stakauskas
Vytautas Piesliakas