Nr. DOK-4279 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02196-2016-2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijos Tamošiūnienės, 

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 8 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infostendas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Infostendas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Informo“ ieškinį atsakovams UAB „Infostendas“, UAB „Lapelis“, J. B., D. B., G. S., E. S., A. L., S. K. (buv. S.), J. M., J. M., R. L., Ž. G., R. M., B. R., V. K., tretiesiems asmenims UAB „KIV“, VĮ Registrų centrui dėl sutikimo, pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio, restitucijos taikymo, nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, bei pagal ieškovės pagal priešieškinį UAB „KIV“ priešieškinį atsakovams UAB „Infostendas“, BUAB „Informo“, UAB „Lapelis“, VĮ Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. B., D. B., G. S., E. S., S. K., A. L., J. M., J. M., R. L., Ž. G., R. M., V. K., B. R., A. D., A. D., kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab initio, valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimų panaikinimo, niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo; tretieji asmenys notaras R. Trečiokas, notarė R. Džavachidienė, notarė J. Rulienė.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino M. K. 2014 m. rugsėjo 2 d. sutikimą niekiniu ir negaliojančiu, kitą ieškinio dalį atmetė, priešieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Antanas Rudzinskas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškė atskirąją nuomonę, kuria teisėjas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės. 

Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. 

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą ir nepagrįstai perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepagrįstai konstatavo absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju turi būti nustatytos dvi būtinosios sąlygos: turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė (sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-201-313/2021). Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstamas absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tinkamai nesivadovavo teismų praktika ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas gali turėti įtakos materialiosioms (duomenys neskelbtini) „B“ korpuse esančių rūsio (parkingo) patalpų bendraturčių teisėms ir pareigoms, nors pirmosios instancijos teismas net nesprendė klausimo dėl tokių patalpų bendraturčių materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą matyti, kad byloje nekilo ginčas dėl rūsio (parkingo) patalpų (duomenys neskelbtini) „B‘ korpuse, nebuvo pareikštas joks materialus reikalavimas dėl šių patalpų priklausomybės, atitinkamai dėl jų savininkų materialiųjų teisių ir pareigų.

2. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vien formalus motyvavimas nėra pakankamas pagrindas apeliacinės instancijos teismui taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet nėra pakankamas pagrindas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta kolegijos pirmininko ir pranešėjo atskiroji nuomonė leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas surinko visus galimus įrodymus, juos išsamiai išnagrinėjo ir įvertino, dėl visų įrodymų pateikė atitinkamus jų vertinimo argumentus. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tas sutartis, susitarimus, kitus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, kurių neteisingą ar nepakankamą vertinimą apeliacinės instancijos teismas nurodė kaip pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šią faktinę aplinkybę netiesiogiai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl šių konkrečių įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritikos. Taigi, net jei apeliacinės instancijos teismas manė, jog šiuos įrodymus reikia vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, tai savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad byloje pateiktų įrodymų negalima tinkamai išnagrinėti iš naujo ir jų įvertinti apeliacinės instancijos teisme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai Artūras Driukas

                                                                                                   Virgilijus Grabinskas

        Egidija Tamošiūnienė