Civilinė byla Nr. 2-887-601/2018

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00597-2017-7

                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1.;

                       3.2.6.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

      Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams bankroto administratoriui S. G., adv. D. N., atsakovės atstovams A. S., adv. K. S., trečiojo asmens atstovei adv. V. M.,

      viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Formateka“ ieškinį atsakovei UAB ,,Formpakas“ su trečiuoju asmeniu AB Šiaulių bankas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ieškinio esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo:

1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė UAB „Formateka“ atsakovei UAB „Formpakas“ pardavė pastatą-sandėlį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovei BUAB „Formateka“ pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi UAB „Formateka“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d.), įmonės administratoriumi paskirtas S. G.. Įvertinęs turimus įmonės dokumentus, administratorius nustatė, jog 2015 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Formateka“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove UAB „Formpakas“, pagal kurią pardavė už 110 000 Eur savo turtą pastatą-sandėlį (toliau – pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jame esanti gamybinė įranga (staklės) nebuvo parduota atsakovei. Bankroto procese įranga (64 vnt. staklių) yra parduota už 51 000 Eur kitai įmonei, nes atsakovė nepirko.

3. Pastato pardavimas pažeidė tiek kreditorių, tiek pačios įmonės interesus (prieštaravo įmonės veiklos tikslams), nes, įmonei esant nemokiai, parduotas vertingiausias ieškovės turtas (pastatas) žymiai mažesne nei rinkos kaina. Yra visos sąlygos šį sandorį pripažinti negaliojančiu, vadovaujantis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. (civ. byla Nr. eB2-456-264/2018) nutartyje konstatuota, kad „iš pateikto balanso už 2013 metus matyti, kad įmonė buvo nemoki, kadangi turimas turtas sudarė 297 406,16 Eur (1 026 884 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 301 806,07 Eur (1 042 076 Lt). Už tą patį laikotarpį pateikta pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad įmonė patyrė 72 021,84 Eur (248 677 Lt) nuostolių. Už 2015 metus pateiktas balansas patvirtina, kad įmonė turto turėjo už 205 846 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 385 543 Eur. Už tą patį laikotarpį pateikta pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad įmonė patyrė 52 594 Eur dydžio nuostolius. VSDFV Kauno skyriaus pateiktame UAB „Formateka“ 2016-05-30 dienai parengtame balanse nurodoma, kad įmonė turto turi už 173 408 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 306 876 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 175 598 Eur. 2016-08-12 dienai parengtame balanse nurodoma, kad su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro jau 199 970 Eur“. Taigi, įmonė jau 2013 m. buvo nemoki, tačiau nei įmonės vadovas, nei akcininkai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vietoj to, įmonės turtas (pastatas), elgiantis nesąžiningai (CK 6.67 str. 7 p. – nesąžiningumo prezupcija), buvo parduotas kitai to paties akcininko kontroliuojamai įmonei (atsakovei). Ginčijamą sandorį pasirašė ieškovės buvęs direktorius A. L., kuris yra ieškovės akcininko (30 proc. akcijų turėtojo) V. L. sūnus ir atsakovės direktorius P. P., kuris yra ieškovės akcininkas (70 proc. akcijų turėtojas).

4. 2018 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Formateka“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nes suinteresuoti asmenys 2013 m. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau blogino įmonės būseną bei vykdė atsiskaitymus nesilaikydami CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Nutartyje konstatuota, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. darbo užmokesčio ieškovė buvo skolinga 106 220,64 Eur, iš jų pradelsta 88 139,93 Eur; juridiniams asmenims skola sudarė 230 454,16 Eur, iš jų pradelsta 144 506 Eur; viso pradelsta – 232 646 Eur (t. 5, b. l. 57).

5. Tai, kad pastatas buvo parduotas žymiai mažesne kaina negu rinkos patvirtina tokios aplinkybės kaip: 1) pastatas parduotas susijusiems asmenims, t. y. pastatas buvo parduotas įmonei (atsakovei, kurios akcijos priklauso P. P.), kuri priklauso tam pačiam akcininkui, kaip ir ieškovė 2) pastatas nepateko į rinką (nebuvo viešai siūlomas), 3) trys ekspertizės aktai (2017-09-28/2017-10-16 UAB „Turto vertė“, 2018-03-19 ekspertas J. U., 2018 -10-15 ekspertas V. L.), kuriuose nustatyta pastato rinkos vertė atitinkamai 159 000 Eur (t. 2, b. l. 58), 183 705,63 Eur (t. 3, priedas), 172 000 Eur (t. 6, b. l. 22). Ieškovės atstovai prašo vadovautis šiais ekspertizės aktais, kuriais abejoti nėra pagrindo (vertinimus atliko teismo ekspertai). Neginčija teismo eksperto V. G. surašyto 2018 m. rugsėjo 14 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto (nustatyta pastato vertė – 109 000 Eur), tačiau mano, kad šis ekspertas turi mažai patirties.

6. Pastato pardavimu buvo siekiama padengti atsakovės skolą (tai buvo skolos padengimas turtu) bei išlaikyti pastatą savo žinioj (neparduoti jo tretiesiems asmenims bankroto procese). Gavus pinigus už pastato pardavimą, pinigai buvo paskirstyti taip: darbo užmokestis darbuotojams – 39 124,14 Eur, VMI – 1 428,41 Eur, atsiskaityta už prekes ir paslaugas – 3 713,32 Eur, direktoriui A. L. – 6 900 Eur ir atsakovei sumokėtos paskolos, kurių mokėjimo terminai dar nebuvo suėjęs – 58 809 Eur, nors pradelstos skolos tiekėjams (iki pastato pardavimo) buvo 33 289,50 Eur, o pradelstos skolos darbuotojams buvo 79 964,09 Eur, viso 113 253,59 Eur. Pastato pardavimas nesumažino skolų kreditoriams, skolos toliau didėjo.

II. Atsakovės atsiliepimų esmė

7. Atsakovė prašo ieškinį atmesti, nes neįrodytos actio Pauliana instituto sąlygos.

8. Nurodo, kad ginčo sandoris nepažeidė ieškovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nebuvo pabloginta skolininko padėtis ir nebuvo sumažintas skolininko mokumas, priešingai, ieškovo mokumas dėl sandorio sudarymo padidėjo, skolininkas ir atsakovas sudarydami sandorį buvo sąžiningi, vadovavosi skolininko kreditorių interesais (ieškovei buvo leista tęsti gamybinę veiklą ir gauti pajamų, neatlygintinai naudotis pastatu; po pastato pardavimo dar buvo sumokėta dalis įsiskolinimų (virš 30 000 Eur) už ieškovę), siekė padidinti skolininko mokumą ir tęsti įmonės veiklą. Pastate esančios įrangos atsakovė nepirko, nes ji buvo įmonei nereikalinga, įmonė neužsiėmė tokios produkcijos gamyba.

9. Faktas, kad sandoris yra sudarytas tarp atsakovės UAB „Formpakas“, kurios vadovu buvo P. P. (akcininkas – 100 proc. akcijų paketo savininkas – D. P.) ir ieškovės UAB „Formateka“, kurios akcijas valdė P. P., tačiau jis nebuvo bendrovės vadovu, savaime sandorio nedaro negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ar šalių nesąžiningų. Nors pagal CK 6.67 str. įtvirtinta, kad šalių nesąžiningumas preziumuojamas, jeigu sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų, tačiau šalis laikoma nesąžininga, jeigu pats sandoris pažeidžia kreditorių interesus (dėl sandorio skolininkas tapo nemokus ar jo mokumas sumažėjo). Jeigu sandoris yra sudarytas vadovaujantis gera verslo praktika ir rinkos sąlygomis, jos šalys negali būti laikomos nesąžiningomis, nors ir yra susiję asmenys. Šiuo atveju, ginčijamas sandoris yra sudarytas rinkos sąlygomis netgi už didesnę, nei rinkos kaina, todėl nepažeidžia skolininko kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Kad ginčo sandoris atitiko rinkos vertę, patvirtina 2018 m. rugsėjo 14 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas (teismo ekspertas V. G.), kuriame nustatyta pastato rinkos vertė (naudojant lyginamąjį metodą) 109 000 Eur, 2017 m. lapkričio 19 d. UAB „Turtas ir vertė“ vertinimo ataskaita (turto vertintoja I. K.), kurioje nustatyta pastato vertė – 105 000 Eur bei 2015 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartis (2015-08-18 hipotekos sutartis), kurioje trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas ir atsakovė pastatą įvertino 108 607,51 Eur.

III. Trečiojo asmens atsiliepimų esmė

10. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašo ieškinį atmesti, palaiko atsakovės poziciją.

11. Nurodo, kad bankas yra atsakovės UAB „Formpakas“ kreditorius. Kreditiniai teisiniai santykiai tarp banko ir atsakovės yra kilę iš 2015-08-18 dieną sudarytos kredito sutarties su juridiniu asmeniu Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė 110 000 Eur kreditą atsakovei. Nurodyto kredito paskirtis - nekilnojamojo turto - pastato-sandėlio, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo finansavimas. Šalių susitarimu turto vertė buvo nustatyta 108 607,51 Eur (t. 1, b. l. 89). Įsigytas pastatas buvo įkeistas bankui 2015-08-18 sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartimi (t. 1, b. l. 104). Bankas yra sąžiningas hipotekos kreditorius. Mano, kad pastatas buvo parduotas už rinkos kainą. Siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pastato pirkimo - pardavimo sutartis neturėtų būti pripažinta negaliojančia. Atsakovės likęs įsiskolinimas bankui šiuo metu yra 43 729,43 Eur.

         Ieškinys atmestinas.           

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

12. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovei UAB „Formateka“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d.), įmonės administratoriumi paskirtas S. G. 2015 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė UAB „Formateka“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove UAB „Formpakas“, pagal kurią ji atsakovei pardavė už 110 000 Eur savo turtą - pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sumontuota gamybinė įranga (staklės). Šios staklės nebuvo parduotos atsakovei. Bankroto proceso metu įranga (64 vnt. staklių) yra parduota už 51 000 Eur kitai įmonei. Įranga šiuo metu yra pastate, gamyba nevykdoma. Atsakovė pastatą įsigijo paimdama kreditą (110 000 Eur) iš trečiojo asmens AB Šiaulių bankas bei įkeisdama bankui šį turtą. Ieškovė, gavusi pinigus už pastato pardavimą, juos paskirstė taip: darbo užmokestis darbuotojams – 39 124,14 Eur, VMI – 1 428,41 Eur, atsiskaityta už prekes ir paslaugas – 3 713,32 Eur, išmokėta direktoriui A. L. – 6 900 Eur ir sumokėtos paskolos atsakovei, kurių mokėjimo terminai dar nebuvo suėjęs – 58 809 Eur. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. (civ. byla Nr. eB2-456-264/2018) nutartyje, 2018 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartyje (bankrotas pripažintas tyčiniu) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje konstatuota, kad atsakovė jau nuo 2013 m. buvo nemoki, o atsakovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o sąmoningi atsakovės valdymo organų ir dalyvių veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

13. Ginčijamą sandorį pasirašė ieškovės buvęs direktorius A. L., kuris yra ieškovės akcininko (30 proc. akcijų turėtojo) V. L. sūnus ir atsakovės direktorius P. P., kuris yra ir ieškovės akcininkas (70 proc. akcijų turėtojas).

V. Teisiniai argumentai ir išvados

    Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo

14. Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2017 m. vasario 1 d.. nutartis civilinėje byloje 3K-3-3-695/2017). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

15. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl actio Pauliana sąlygos - kreditorių teisių pažeidimo, kuris pasireiškė dėl galimai žymiai per mažos pastato pardavimo kainos. Dėl kitų actio Pauliana sąlygų iš esmės ginčo nėra.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises – dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). 

21. Siekiant nustatyti, ar pastatas parduotas už rinkos kainą byloje pateikti penki šio pastato turto vertinimai, t. y.:

1) pagal ieškovės užsakymą atliktas 2017-09-28/2017-10-16 UAB „Turto vertė“ ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 20-83; teismo ekspertas G. J. B.), kuriame nustatyta pastato rinkos vertė – 159 000 Eur;

2) pagal atsakovės užsakymą atlikta 2017 m. lapkričio 19 d. UAB „Turtas ir vertė“ vertinimo ataskaita (turto vertintoja I. K.), kurioje nustatyta pastato vertė – 105 000 Eur;

3) pagal teismo nutartį atliktas 2018-03-19 ekspertizės aktas (t. 3, priedas; teismo ekspertas J. U. buvo siūlomas ieškovės), kuriame nustatyta pastato rinkos vertė – 183 705,63 Eur;  

4) pagal teismo nutartį (paskirta pakartotinė ekspertizė) atliktas 2018 m. rugsėjo 14 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas (t. 5, b. l. 131-175; teismo ekspertas V. G. buvo siūlomas atsakovės), kuriame nustatyta pastato rinkos vertė (naudojant lyginamąjį metodą) - 109 000 Eur;

5) pagal ieškovės užsakymą atliktas 2016 m. spalio 15 d. teismo eksperto V. L. ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas (t. 6, b. l. 4-28), kuriame nustatyta pasato rinkos vertė – 172 000 Eur.

22. Taigi, kaip matyti iš pateiktų turto vertinimo aktų, juose nustatyta pastato rinkos vertė labai skiriasi. Įvertinus šiuos aktus, galima daryti išvadą, jog skirtingos išvados padarytos dėl pasirinktų skirtingų palyginamųjų pavyzdžių bei pritaikytų skirtingų pataisos koeficientų. Kaip matyti, turto vertintojų išvados naudingos tai šaliai, kurios užsakymu buvo atliktas turto vertinimas, todėl teismas šių išvadų (išskyrus teismo paskirtas ekspertizes) nelaiko objektyviomis ir išsamiau nevertina. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. buvo paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui J. U. (nustatyta pastato rinkos vertė – 183 705,63 Eur). Kilus abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, 2018 m. birželio 25 d. buvo paskirta pakartotinė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. G. (nustatyta pastato rinkos vertė – 109 000 Eur). Teismas, įvertinęs pakartotinės ekspertizės aktą, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti jo pagrįstumu. Atliekant ekspertizę buvo įvertinti penki palyginamieji pavyzdžiai (paimti iš 18 sandorių), tarp kurių nebuvo įtraukti sandoriai nei su didžiausia 1 kv. m. kaina nei su mažiausia. Buvo panaudoti aštuoni pataisos koeficientai. Tuo tarpu teismo eksperto J. U. pateiktame ekspertizės akte įvertinti keturi palyginamieji pavyzdžiai (paimti tik iš 8 sandorių), tarp kurių buvo įtrauktas sandoris su didžiausia kaina, o su mažiausia neįtrauktas. Buvo panaudoti tik 3 pataisos koeficientai. Taip pat pažymėtina, kad teismo eksperto J. U. ekspertizės akte nėra pastato apžiūros akto, t. y. nėra aišku, ar buvo atsižvelgta į pastato būklę (nesimato, jog tai būtų įvertinta ekspertizės akte). Iš teismo eksperto V. G. pastato apžiūros akto matyti, jog pastato būklė yra bloga. Tą patvirtina ir byloje esantis (atsakovės pateiktas) pastato esamos techninės statybos techninės veiklos būklės įvertinimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (atliko teismo ekspertas S. S.), kuriame konstatuota, jog šio pastato techninė būklė yra avarinė, neatitinka visos apimties esminių statinio reikalavimų, reikalingas statinio rekonstravimas (t. 2, b. l. 190). Ieškovės atstovai nenurodė jokių trūkumų (pastabų) dėl teismo eksperto V. G. ekspertizės akto (išskyrus teismo eksperto patirties trūkumą).

23. Vertindamas teismo eksperto V. G. ekspertizės aktą, teismas atsižvelgia ir į kitus byloje esančius įrodymus, tokius kaip: 1) pasirašant 2015 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas ir atsakovė pastatą įvertino 108 607,51 Eur (t. 1, b. l. 89), 2) VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše pastato vidutinė rinkos vertė nurodyta tik 41 700 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2016-01-25) (t. 1, b. l. 50), ir sprendžia, kad pastatas parduotas atsakovei pagal tuo metu (2015 m. rugpjūčio 13 d.) buvusią rinkos kainą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė tiek prieš pastato pardavimą, tiek po pastato pardavimo (sumokėjo virš 30 000 Eur) dengė ieškovės įsiskolinimus kreditoriams. Tai, kad atsakovė įsigijusi pastatą, savo pinigais dar dengė ieškovės įsiskolinimus kreditoriams, kai ieškovės finansinė padėtis buvo itin sunki, vertintina, kaip netiesioginis įrodymas, patvirtinantis, jog už pastatą buvo sumokėta rinkos kaina. Šalims turint abejonių dėl pardavimo kainos, atsakovės mokėjimai ieškovės kreditoriams (iš esmės žinant, jog atsakovei šie pinigai nebus grąžinti) galėjo būti įtraukti į pastato kainą, tačiau tai nebuvo padaryta.

24. Tai, kad pastatas nebuvo viešai parduodamas, nesudaro pagrindo abejoti, jog pastatas parduotas rinkos kaina. Pažymėtina, kad šalys yra laisvos disponuoti savo turtu savo nuožiūra, t. y. laisvos pasirinkti tiek pardavimo būdą, tiek pardavimo kainą, tiek pirkėją, jeigu toks pardavimas nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų.

25. Ieškovė nurodo, kad kreditorių teisės buvo pažeistos ir todėl, kad dalis pinigų (58 809 Eur) gautų už parduotą pastatą buvo panaudoti paskolų atsakovei grąžinimui, kurių terminai dar nebuvo suėję. Teismas sutinka su ieškove, jog toks pinigų panaudojimas galimai pažeidė kreditorių interesus, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti pastato pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, nes pats pastato pardavimas (kaip sandoris) už rinkos kainą nepažeidė kreditorių teisių (ieškovė neprarado turto, pasikeitė jo forma – iš nekilnojamojo turto į pinigus). Šiuo atveju ieškovė turi galimybę ginčyti sandorius dėl gautų už pastato pardavimą pinigų panaudojimo ir susigrąžinti šiuos pinigus (yra aišku, kam, kada, kokiu pagrindu pinigai buvo panaudoti). Būtų galima įžvelgti kreditorių teisių pažeidimą, jeigu dėl pastato pardavimo būtų sukurta situacija, jog nėra galimybės susigrąžinti paskirstytus pinigus už pastato pardavimą (neaišku kam panaudoti, kokiu sandoriu, kada ir pan.), įvertinant jų paskirstymo teisėtumą.  

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Byloje nustatyta, kad pastatas yra įkeistas trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui, tačiau nėra ginčijamas įkeitimo sandoris. Taigi, tenkinus ieškinį ir pripažinus sandorį negaliojančiu bei grąžinus pastatą ieškovei, pastatas liktų įkeistas trečiajam asmeniui, kas reiškia, jog pirmumo teisę vykdyti išieškojimą iš šio turto turi trečiasis asmuo, t. y. ieškinio tikslas nebūtų pasiektas, nes ieškovė nebūtų sugrąžinta į ankstesnę turinę padėtį (be turto apsunkinimo), o kreditoriai neįgytų teisės tenkinti savo reikalavimų iš grąžinto turto, kol nebūtų atsiskaityta su trečiuoju asmeniu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad patenkinus ieškinį nebus apgintos kreditorių teisės, tačiau būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, suteiktas nepagrįstas pranašumas ieškovei (atsakovė prarastų pastatą ir už jį sumokėtus pinigus).

27. Be to, nustatyta, kad dalis gautų už pastato pardavimą pinigų buvo panaudota esantiems kreditoriniams įsiskolinimams dengti (darbo užmokestis darbuotojams – 39 124,14 Eur, VMI – 1 428,41 Eur, atsiskaityta už prekes ir paslaugas – 3 713,32 Eur, direktoriui A. L. – 6 900 Eur), dėl kurių panaudojimo bankroto administratorius pretenzijų neturi. Taip pat nustatyta, kad pardavus pastatą ieškovės veikla nepasikeitė (ieškovė toliau tęsė savo gamybinę veiklą tose patalpose), o jos turtinė padėtis netgi šiek tiek pagerėjo, nes ieškovė toliau vykdė gamybinę veiklą nemokėdama nuomos mokesčių, eksploatacinių mokesčių, žemės nuomos mokesčio. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pastato pardavimas leido sumažinti ieškovės kreditorinius įsiskolinimus ir leido tęsti įmonės gamybinę veiklą bei gauti pajamas, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog pastato pardavimas pažeidė ieškovės kreditorių interesus. Pastato pardavimas nesukėlė ieškovės nemokumo (jis jau buvo 2013 m.) bei neturėjo įtakos vis blogėjančiai ieškovės finansinei padėčiai (finansinė padėtis kasmet blogėjo jau ilgą laiką). Pastato pardavimas neatėmė iš ieškovės galimybės gauti pajamų (įmonė toliau veikė) bei neturėjo įtakos kreditorių galimybei susigrąžinti įsiskolinimus (parduota už rinkos kainą; pinigai sumokėti; žinoma, kaip paskirstyti pinigai kreditoriams).

28. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra įrodyta actio Pauliana sąlyga - kreditorių teisių pažeidimas, todėl nėra pagrindo 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti 2 377,65 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimų surašymas, rašytinių paaiškinimų surašymas, susipažinimas su ekspertizės aktu, dalyvavimas teismo posėdžiuose). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau pateiktoje ataskaitoje yra įtrauktos išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje dėl UAB „Formateka“ tyčinio bankroto (0,75 val. x 60 + PVM = 69,45 Eur), kurios nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, todėl jos nepriteistinos. Taigi, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 323,20 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir 500 Eur už teismo eksperto V. G. atliktą ekspertizę, kurią apmokėjo atsakovė. Viso atsakovei priteistina 2 823,20 Eur.   

30. Taip pat iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 20,85 Eur (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 96 str.).

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

      Ieškinį atmesti.

      Panaikinti ieškovės BUAB ,,Formateka“ ((duomenys neskelbtini)) ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui UAB ,,Formpakas“ ((duomenys neskelbtini)) priklausančiam nekilnojamajam turtui pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

      Priteisti atsakovei UAB „Formpakas“, (duomenys neskelbtini), iš ieškovės BUAB ,,Formateka“, (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų, 2 823,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

      Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Formateka“, (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų, 20,85 Eur (dvidešimt eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

      Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                Evaldas Burzdikas