Civilinė byla Nr. 2A-1144-611/2008
Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.2; 121.15

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. sausio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
teisėjų Henricho Jaglinskio ir Algirdo Auruškevičiaus
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,
dalyvaujant atsakovui R.-K. L. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo R.-K. L. apeliacinį skundą
dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. sausio 19 d. sprendimo
civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui R.-K. L. dėl paskolos išieškojimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė J. R. prašė priteisti iš atsakovo
firmos „EKOCHRON“ 90 516 Lt, ieškinio užtikrinimui uždėti turto areštą atsakovo
turimam turtui. Nurodė, kad 1994-01-01 su firma „EKOCHRON“, kurią atstovavo R. L. , gyv. Dūkštų g. 12-42, sudarė kreditinę sutartį,
ieškovė paskolino 13 500 JAV dolerių. Atsakovas sumą su palūkanomis, viso 22
629 JAV dolerius, turėjo grąžinti iki 1995-01-01, tačiau iki tos dienos jų
negražino.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. sausio
19 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino,
priteisė ieškovei iš atsakovo R.-K. L. ir Elektroninės
technikos projektavimo R. L. individualios firmos
„Ekochron“ solidariai 90 516 Lt paskolos ir palūkanų. Nustatė, kad 1994-01-01 atsakovas pasiskolino iš ieškovės 13 500 JAV
dolerių su sąlyga, kad mokės 16,66% palūkanų. Sutarties pasibaigimo termino
dienai 1995-01-01 tai sudarė 22 629 JAV dolerius arba 90 516 Lt. Atsakovas
skolos negrąžino.
Atsakovas R.-K. L. apeliaciniu
skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. sausio 19 d. sprendimą
panaikinti. Nurodė, jog teismo sprendimas buvo priimtas, remiantis J. R. ir jos atstovo G. R. melagingais
parodymais, duotais teismo proceso metu. Mano, kad teismo sprendimas yra
naikintinas, kadangi buvo pažeistos procesinės teisės normos. Pažymėjo, jog
1995-01-19, kai vyko teismo posėdis, atsakovui prieš 10 dienų buvo iškelta
baudžiamoji byla, o nuo 1995-01-09 atsakovas buvo areštuotas ir kalinamas Lukiškių
kalėjime, todėl teismas, tai žinodamas, turėjo privalomai sustabdyti bylos
nagrinėjimą, kol bus išspręsta jam iškelta baudžiamoji byla Nr.2-1-005/95.
Minėta baudžiamoji byla vėliau buvo sprendžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme
kaip byla Nr.1-13-31/97, kurioje nutartimi atsakovas buvo pripažintas nepakaltinamu
ir visi toje byloje buvę civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti,
remiantis seno LR CK 50 str. nuostata, kaip niekiniai sandoriai. 1995-01-19
vykstant teismo posėdžiui atsakovas nebuvo atvežtas iš Lukiškių kalėjimo į
teismo posėdį, kadangi teismas neatsiuntė Lukiškių kalėjimui nutarties. Taip
pat teismas, neatsiuntęs per tris dienas atsakovui priimto sprendimo ir
nutarties kopijų, pažeidė ieškovo teises, taip pat atėmė teisę skųsti sprendimą
apeliaciniu skundu. Atsakovas nurodė, kad nuo arešto dienos 1995-01-09 iki
2000-09-21 jis buvo izoliacijoje ir negalėjo žinoti, apie tai, jog teismas
tenkino J. R. ieškinį. Nurodo, jog dėl neteisėtai gauto
sprendimo J. R. naudai byloje Nr.2-19-905/95 atsakovas
prarado gyvenamąjį būstą, dvi automašinas, garažą, visą turėtą turtą ir dar
turėjo sumokėti žyminį mokestį 4525, 80 Lt.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kadangi byloje sprendimas buvo priimtas 1995 metais, t.y.
iki galiojančio LR CPK įsigaliojimo, todėl pagal LR CPK patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002-02-28, Nr.5-743) 7 str. 1 d.,
nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, taikytinos 1964 m. LR CPK
normos.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 332 str.
įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį
sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama
nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus
įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė
faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms
taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą
nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat
apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus
bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 338 str. 2 d.
nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pirmosios
instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas,
teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas,
tinkamai jas motyvavo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti
ar naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra
pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Iš
byloje esančių duomenų matyti, kad J. R. pagal 1994-01-01
kreditinę sutartį suteikė Elektroninės technikos projektavimo R.
L. individualiai firmai „Ekochron“, atstovaujamai direktoriaus R. L. , 13500 JAV dolerių paskolą iki 1994-07-01 (b.l.4).
Šalys susitarė, kad skolininkas mokės 16,66 procentų dydžio palūkanas. Atsakovo
firma sutartyje nustatytu terminu paskolos negrąžino ir palūkanų nesumokėjo. Atsakovas
pripažino, kad pinigus iš ieškovės gavo ir sutartyje nustatytu terminu
negrąžino. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė
ieškovei skolą. Atsakovo argumentas, kad tarp šalių sudaryta kreditavimo
sutartis yra niekinė, atmestinas. Kreditinės sutarties sudarymo metu galiojusio
1964 m. LR CK 50 str. 2 d. numatė, kad negalioja sandoris, sudarytas fizinio
asmens, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Atsižvelgiant
į LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18,
Nr.VIII-1864) 4 str. 1 d., 9 str., tarp šalių sudarytos kreditinės sutarties
negaliojimui turi būti taikomos 1964 m. LR CK normos. Pagal 1964 m. LR CK 50
str. 2 d. tik teismine tvarka pripažinto neveiksniu asmens sudarytas sandoris
yra negaliojantis, tačiau toks sandoris turėjo būti nuginčytas teismine tvarka.
Atsakovas nėra teismine tvarka pripažintas neveiksniu, o pripažinimas
baudžiamojoje byloje nepakaltinamu nereiškia pripažinimo neveiksniu civilinėje
byloje. Atsakovas nėra pareiškęs ieškinio dėl kreditinės sutarties pripažinimo
negaliojančia atskiroje byloje, nebuvo pareiškęs tokio ieškinio ir šioje
byloje. Atsakovas nenurodė jokių teisinių pagrindų civilinei bylai sustabdyti.
Bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo pateikta jokių
duomenų apie atsakovo psichinę būklę, pinigų gavimo faktas neginčijamas,
baudžiamoji byla teisme nebuvo nagrinėjama, o atliekamas ikiteisminis tyrimas (bylos
nagrinėjimo metu parengtinis tardymas) nėra pagrindas bylai stabdyti, todėl nebuvo
1967 m. LR CPK 239-240 str. nurodytų pagrindų bylai stabdyti.
Apie 1995-01-19 įvyksiantį teismo posėdį, kurio metu byla
buvo išnagrinėta iš esmės, atsakovas R. L. buvo
informuotas asmeniškai (b.l.27), atsakovas tai pripažino teismo posėdyje,
nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsakovas nebuvo pareiškęs teismui raštu
noro užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimo metu
galiojusios procesinės teisės normos numatė pareigą informuoti šalis teismo
šaukimais apie teismo posėdį, šis reikalavimas buvo įvykdytas. Atsakovo teisė į
apeliaciją nebuvo pažeista, kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo priimtas,
jam buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti.
Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios
instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, iš esmės tinkamai
nustatė faktinę padėtį bei tinkamai aiškino ir taikė įstatymus. Kiti
apeliancinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos
teismo sprendimo. Dėl aptartų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta,
o skundžiamą teismo sprendimą iš esmės palieka galioti nepakeistą.
Vadovaudamasi
1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 335 straipsniu, 336
straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 1995 m. sausio 19 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Andžej
Maciejevski
Teisėjai Henrichas
Jaglinskis
Algirdas Auruškevičius