(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S   S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei

dalyvaujant ieškovo atstovams advokato padėjėjui Vytautui Kuliečiui, direktoriaus pavaduotojui Jonui Romeikai, atsakovo atstovui Donatui Zubavičiui, trečiajam asmeniui V. K., vertėjui Giedriui Račkauskui

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dizaino centras“ ieškinį atsakovui UAB „Graso“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „Graso“ 6 883,15 Eur skolą, 362,98 Eur palūkanas, 40 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 7 286,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 531 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad UAB „Dizaino centras“ už pristatytas ir perduotas prekes atsakovui apmokėti pateikė PVM sąskaitas faktūras bendrai 11 757,57 Eur sumai. Dalį sumos – 6 883,15 Eur atsakovas sumokėjo. Iki šiol skola nebuvo sumokėta.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nei jokios sutarties, nei perdavimo-priėmimo akto, nei apskritai jokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio savo reikalavimų atsiskaityti pagrįstumą, išskyrus savo paties padarytus buhalterinės apskaitos programos išrašus. Ieškinyje įmonė (verslininkė) teigė, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta žodžiu. Daugeliu atvejų, o ypač tais, kurių kaina (vertė) yra didelė, tarp šalių vyko elektroninis susirašinėjimas, kurio metu būdavo pasiekiami susitarimai. Atsakovas neneigia, kad jis pirko iš ieškovo pagal visas jos nurodytas PVM sąskaitas faktūras, išskyrus vieną – 2019-06-10 DIC Nr. 0005356. Būtent dėl to, kad atsakovas nepatvirtino šioje sąskaitoje nurodytų prekių pirkimo, ieškovas ir nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovui tiko šių daiktų kaina, kiekis, atsiskaitymo tvarka ir pan. Ieškovas, prieš išrašydamas pateiktas PVM sąskaitas faktūras privalėjo sudaryti rašytinę sutartį (bent jau elektroniniu paštu, kokia ir buvo susiklosčiusi praktika tarp šalių) ir su atsakovu susitarti dėl esminių sutarties sąlygų – pagrindo vykdyti tokį sandorį ir atitinkamai reikalauti atlyginimo (t. y. išrašyti konkrečią PVM sąskaitą faktūrą). PVM sąskaitoje faktūroje 2019-06-10 DIC Nr. 0005356 nurodytų prekių atsakovas neužsakė ir jų nepirko. Mano, kad ieškovo ieškinys vertintinas kaip nepagrįstas siekis praturtėti ir turi būti atmestas.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose nurodė palaikantis ieškinio reikalavimus. Pažymi, kad atliko įskaitymus pagal gautus mokėjimus kaip seniausios skolos apmokėjimą. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl pateiktų sąskaitų ar pretenzijų. Pažymi, kad pridedamas elektroninis susirašinėjimas su atsakovu patvirtina užsakymo buvimą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaikė visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko.

Preliminarus teismo sprendimas pakeistinas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Skola ir palūkanos nepriteistini žemiau nurodytais motyvais.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Iš tiesų, pagal civilinę bylą Nr. e2-1024-294/2021 matyti, kad ieškovas su atsakovu elektroniniu susirašinėjimu sutardavo dėl prekių pardavimo.

Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai). Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010). 

Iš visų duomenų, šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad šalys aiškiai nebuvo sutarę, kaip bus perduodamos PVM sąskaitos faktūros ir vykdomas apmokėjimas.

Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad trečiasis asmuo klausė el. paštu ieškovo apie tam tikrų prekių pagaminimą: bazę tipo „UNO“ (65 vnt.), stalo bazę su storu vamzdžiu, taip pat klausė, ar bus pagaminta per 2-3 savaites.

Atsakyme ieškovas nurodė, kokia būtų užsakomų prekių kaina ir nurodytas telefono numeris. Daugiau jokių patvirtinimų, prašymų ar kt. susirašinėjimo šiuo prekių atveju teismui nepateikta. 

Ieškovas šioje byloje turi įrodyti aplinkybes, kad atsakovas prekes užsakė ir sutartų sumų neapmokėjo pagal gautas PVM sąskaitas faktūras.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Byloje išklausius šalių atstovus, apklausus trečiąjį asmenį nustatyta, kad buvęs atsakovo darbuotojas teiravosi dėl prekių pagaminimo iš savo asmeninio el. pašto, tačiau galutinio suderinimo nebuvo.

Teisme apklausus liudytoją D. E., kuris galimai gabeno užsakytas prekes, pastarasis negalėjo tiksliai paaiškinti, kokias prekes paėmė, kas prekių užsakymą paėmė, kiek prekių buvo, kas jas krovė, kur jos buvo nugabentos.

Teismui paprašius ieškovo pateikti įrodymus, kad prekės buvo gabentos atsakovui, pavyzdžiui, krovinio gabenimo važtaraščius ar kitus dokumentus, pastarieji nebuvo teismui pateikti.

Priešingai, iš 2020 m. kovo mėn. elektroninio susirašinėjimo su atsakovo direktoriumi matyti, kad šis nesutiko su sąskaita, nes paslaugų už tokią sumą nepirko; prašė patikrinti per klaidą į buhalteriją pateikusią sąskaitą.

Iš tiesų, kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovas, ieškovo pateikta detalizacija dėl tariamos skolos yra nepilna, neišsami, kitos atsakovo nurodytos sąskaitos faktūros apmokėtos visiškai. Be to, teismas nesutinka su paaiškinimais, kad pareiga apmokėti atsakovui kildinama iš nepatvirtinto el. susirašinėjimo ir turi būti apmokama be atskiro nurodymo.

Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

Teismas, įvertinęs tai, kad šalys, prisiimdamos riziką, nutarė veikti be rašytinės sutarties, į tai, kad ieškovas negalėjo pagrįsti ginčijamoje sąskaitoje nurodytų prekių pristatymą, į tai, kad apklausiamas vairuotojas negalėjo nurodyti jokių papildomų aplinkybių ar kitų asmenų, kuriuos būtų galima apklausti liudytojais byloje ir taip įrodyti, kad prekės buvo užsakytos, pagamintos ir pristatytos atsakovui, į tai, kad ieškovo ir liudytojo parodymai prieštaringi.

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Šiuo atveju, atsakovo atsikirtimai laikytini atitinkančiais faktines aplinkybes, dėstomas procesiniuose dokumentuose, o ieškovo aiškinimai, turintys prieštaravimų, atmestini kaip nepagrįsti. Sąžiningumo principas nacionalinėje civilinėje teisėje įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje kaip bendrasis civilinių teisių santykių dalyvių elgesio reikalavimas, taip pat kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismai aiškindami ir taikydami įstatymus bei vykdydami teisingumą. Sąžiningumo reikalavimo svarba akcentuojama ir konkrečiuose CK straipsniuose, reglamentuojančiuose sutartinius teisinius santykius.

Aukščiau sprendime minėtas ieškovo elgesys teismui kelia sąžiningumo abejonių.  

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiuo atveju teismas nenustatė, kad atsakovas būtų ne visiškai atsiskaitęs su ieškovu, pagal kitas neginčijamas PVM sąskaitas faktūras buvo atsiskaityta visiškai, todėl laikytina, kad atsakovas pagal nurodytą 2019-06-10 PVM sąskaitą faktūrą DIC Nr. 0005356 nėra skolingas ieškovui ir jo reikalavimai atmestini visiškai (įskaitant tiek skolos priteisimą, tiek palūkanas, pastarųjų papildomai nemotyvuojant kaip išvestinio reikalavimo). 

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į teismui pateiktus atsakovo prieštaravimus, teismo priimtas preliminarus sprendimas keistinas ir ieškovo ieškinys atmestinas visiškai.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

Atsakovas ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas (kartu su prašymu tokias išlaidas priteisti), todėl ieškovo ieškinį atmetus visiškai, pastarosios tretiesiems asmenims iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos viršija minimalią priteistiną sumą ir sudaro 5,11 Eur (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 93, 262, 428 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo prieštaravimus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. priimtą preliminarų sprendimą pakeisti: „Ieškovo UAB „Dizaino centras“, juridinio asmens kodas 122766643, ieškinį atsakovui UAB „Graso“, juridinio asmens kodas 303003727, dėl 6883,15 Eur skolos, 362,98 Eur palūkanų, 40 Eur baudos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 7286,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 531 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visiškai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Dizaino centras“, juridinio asmens kodas 122766643, valstybei 5,11 Eur (penki eurai 11 centų) pašto išlaidų. Išaiškinti ieškovui, kad nurodytas išlaidas ieškovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.“

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Gintaras Seikalis