Civilinė byla Nr. e2-1499-340/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00001-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.2.3.1; 3.2.4.4
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,
sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,
dalyvaujant ieškovės Olandijoje registruotos bendrovės Melkweg Holland B.V. atstovams advokatei Simonai Čečytei ir advokatui Miroslav Nosevič,
atsakovės viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros atstovėms Ž. A., V. K. ir advokatei Juditai Judickienei,
trečiojo asmens biudžetinės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams M. G., A. G. ir D. V.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ atstovui advokatui Arvydui Pociui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Olandijoje registruotos bendrovės Melkweg Holland B.V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai dėl netinkamos kokybės prekės kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje biudžetinė įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės pieno konservai“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Olandijoje registruota bendrovė Melkweg Holland B.V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: (i) sumažinti ieškovės ir atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytos 2018 m. gruodžio 18 d. Nugriebto pieno miltelių pirkimo-pardavimo iš intervencinių sandėlių sutarties kainą 100 919,50 Eur dydžio suma ieškovės naudai ir priteisti ieškovei iš atsakovės 100 919,50 Eur sumą; (ii) priteisti iš atsakovės 248 275,83 Eur sumą ieškovės naudai; (iii) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (iv) priteisti iš atsakovės žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. dalyvavo atsakovės organizuotame pieno gaminių intervencinio pirkimo konkurse ir šį konkursą laimėjo. 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė su atsakove sudarė Nugriebto pieno miltelių pirkimo-pardavimo iš intervencinių sandėlių sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pateikti, o ieškovė įsipareigojo priimti nugriebto pieno miltelius (toliau – ir NPM), saugomus uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Autoverslo logistika“ ir UAB „Vitransa“ intervenciniuose sandėliuose, ir už juos sumokėti sutarties kainą. Sutartimi buvo susitarta dėl bendro 1 000 tonų NPM pirkimo-pardavimo už 1 475 000,00 Eur kainą.
2. Ieškovė nurodė, kad vykdant, Sutartį atsakovės parduoti nugriebto pieno milteliai, sudarantys 75 000 kg neto (78 110,044 kg bruto) svorio krovinį Nr. LOT 78, 2019 m. kovo 6 d. – 2019 m. kovo 19 d. laikotarpiu iš intervencinių sandėlių buvo perduoti originaliose gamintojo pakuotėse ieškovės pasamdytiems vežėjams ir buvo išgabenti į Nyderlandų Karalystę ir Italijos Respubliką bei paskirstyti tarp Van Drie Group įmonių grupės įmonių – Schils, Navobi ir Zoogamma – sandėlių. Krovinys LOT 78 buvo paskirstytas tokia tvarka: 1) pirma dalis krovinio LOT 78, sudaranti 23 351,99 kg bruto svorį, 2019 m. kovo 6 d. originaliose pakuotėse buvo išgabenta iš Autoverslo logistika, UAB intervencinio sandėlio automobiliu, kurio registracijos numeriai GOP 073 7 / HJ 017, ieškovės parduota bendrovei Schils ir 2019 m. kovo 11 d. pristatyta į bendrovės Navobi sandėlį; 2) antra dalis krovinio LOT 78, sudaranti 5 070 kg bruto svorį, 2019 m. kovo 6 d. originaliose pakuotėse buvo išgabenta iš Autoverslo logistika, UAB intervencinio sandėlio automobiliu, kurio registracijos numeriai FGR 644 / LU 481, ieškovės parduota bendrovei Zoogamma ir 2019 m. kovo 11 d. pristatyta į bendrovės Zoogamma sandėlį; 3) trečia dalis krovinio LOT 78, sudaranti 23 296,01 kg bruto svorį, 2019 m. kovo 7 d. originaliose pakuotėse buvo išgabenta iš Autoverslo logistika, UAB intervencinio sandėlio automobiliu, kurio registracijos numeriai JDS 293 8 / EV 184, ieškovės parduota bendrovei Schils ir 2019 m. kovo 11 d. pristatyta į bendrovės Navobi sandėlį; 4) ketvirta dalis krovinio LOT 78, sudaranti 23 342,01 kg bruto svorį, 2019 m. kovo 7 d. originaliose pakuotėse buvo išgabenta iš Autoverslo logistika, UAB intervencinio sandėlio automobiliu, kurio registracijos numeriai JZS 305 / GU 267, ieškovės parduota bendrovei Zoogamma ir 2019 m. kovo 11 d. pristatyta į bendrovės Zoogamma sandėlį; 5) penkta dalis krovinio LOT 78, sudaranti 3 050,034 kg bruto svorį, 2019 m. kovo 19 d. originaliose pakuotėse buvo išgabenta iš Autoverslo logistika, UAB intervencinio sandėlio automobiliu, kurio registracijos numeriai GOK 581 / GU 265, ieškovės parduota bendrovei Zoogamma ir 2019 m. kovo 25 d. pristatyta į bendrovės Zoogamma sandėlį. Krovinio Nr. LOT 78 dalys, originaliose gamintojo pakuotėse parduotos ir pristatytos bendrovei Schils (į bendrovės Navobi sandėlį), įgavo vidinius registracijos numerius Nr. 829774 ir Nr. 829775. Kitos krovinio Nr. LOT 78 dalys, originaliose gamintojo pakuotėse parduotos ir pristatytos bendrovei Zoogamma, naujo registracijos numerio neįgavo ir bendrovės Zoogamma apskaitoje buvo užregistruotos kaip krovinys Nr. LOT 78.
3. Ieškovė paaiškino, kad iš karto po pristatymo ISO17025 sertifikuota laboratorija LABORA vykdė krovinių Nr. 829774 ir Nr. 829775, Schils pavedimu sandėliuotų Navobi sandėliuose, tyrimus. Vykdytų tyrimų rezultatai buvo gauti 2019 m. balandžio 3 d. ir juose buvo užfiksuota, kad krovinius Nr. 829774 ir Nr. 829775 sudarančiuose NPM yra gyvūniniuose maisto produktuose draudžiamos cheminės medžiagos Chloramfenikolio, kurio koncentracija tirtuose krovinio Nr. 829774 mėginiuose sudaro 0,99 ng/g, o krovinio Nr. 829775 mėginiuose – 1,18 ng/g. Krovinių Nr. 829774 ir Nr. 829775 tyrimai buvo papildomai atlikti ir dar vienoje ISO17025 sertifikuotoje laboratorijoje Qlip, kuri 2019 m. balandžio 4 d. taip pat pateikė išvadą, jog krovinius Nr. 829774 ir Nr. 829775 sudarančiuose NPM yra gyvūniniuose maisto produktuose draudžiamos cheminės medžiagos chloramfenikolio, kurios koncentracija tirtuose mėginiuose siekia 1,77 µg/kg. Krovinio Nr. LOT 78 dalis, pristatyta į bendrovės Zoogamma sandėlius, taip pat buvo ištirta ISO17025 sertifikuotoje laboratorijoje Laemmegroup S.r.l., o 2019 m. balandžio 15 d. šios laboratorijos pateikti rezultatai taip pat patvirtino, jog tirtuose NPM mėginiuose buvo rasta gyvūniniuose maisto produktuose draudžiama cheminė medžiaga chloramfenikolis, kurios koncentracija tirtuose mėginiuose sudarė 0,83 µg/kg ir 1,25 µg/kg. Apie krovinyje Nr. LOT 78 rastą gyvūniniuose maisto produktuose draudžiamą cheminę medžiagą chloramfenikolį buvo informuotos atsakingos Olandijos ir Italijos institucijos; be to, ieškovė, informuodama apie nustatytą draudžiamą cheminę medžiagą, pretenzija informavo atsakovę.
4. Ieškovė, be kita ko, pažymėjo, kad po pretenzijos pateikimo visi Zoogamma įsigyti NPM, kuriose buvo rasta gyvūniniuose maisto produktuose draudžiamos cheminės medžiagos - chloramfenikolio, buvo sunaikinti. Bendrovė Schils įsigytus NPM jau buvo panaudojusi produkcijos gamyboje, todėl visus pagamintus ir klientams parduotus produktus atšaukė iš rinkos ir sunaikino; kita dalis Schils pagamintos ir klientams parduotos produkcijos (16 550 kg) iki nustatymo, kad NPM sudėtyje yra chloramfenikolio, Schils klientų jau buvo suvartota, dėl to negalėjo būti atšaukta ir sunaikinta. Nurodytoje 16 550 kg produkcijoje NPM sudarė 6 580 kg svorį. Ieškovės teigimu, ieškovės įsigyti NPM nėra tinkamos kokybės ir neatitinka Sutarties, nes įsigytuose NPM buvo rasta gyvūniniuose maisto produktuose draudžiamos cheminės medžiagos chloramfenikolio. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, įsigydama nekokybiškus NPM, nepagrįstai sumokėjo visą NPM pirkimo kainą, kuri privalo būti sumažinta 100 919,50 Eur suma, atitinkančia proporcingai sunaikintos krovinio Nr. LOT 78 dalies vertę. Be to, dėl įsigytų nekokybiškų NPM, kuriuos ieškovė pardavė bendrovėms Schils ir Zoogamma, ieškovė patyrė ne mažesnius kaip 248 275,83 Eur nuostolius, kuriuos sudaro bendrovių Schils ir Zoogamma faktiškai patirta žala, kurią atlyginti turi pareigą ieškovė. Ieškovės vertinimu, yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, o tai sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą dėl 248 275,83 Eur nuostolių atlyginimo patenkinti visa apimtimi.
5. Atsakovė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad administruoja sviesto ir nugriebto pieno miltelių intervencinius pirkimus, t. y. superka iš teisės aktų reikalavimus atitinkančių ūkio subjektų jų parduodamus pieno gaminius. Atsakovė nurodė, kad prieš įsigyjant pieno gaminius, vadovaujantis teisės aktais, Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba, VMVT) atlieka atsakovės įsigijimui pateiktų pieno gaminių kokybės ir pakuotės ženklinimo kontrolę. Tik patikrų ir VMVT atliktų tyrimų rezultatams patvirtinus, kad pieno gaminiai atitinka kokybės reikalavimus, taikomus intervencinio pirkimo būdu įsigyjamiems pieno gaminiams, atsakovė šiuos gaminius įsigyja, o vėliau konkurso tvarka parduoda. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. atsakovė ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ sudarė nugriebto pieno miltelių pirkimo į intervencinį sandėlį pirkimo-pardavimo Sutartį Nr. 15 SUT-(6.16)-035. Prie Sudarant nurodytą sutartį, UAB „Marijampolės pieno konservai“ pateikė Kokybės pažymėjimą Nr. 85-1, kuriame pardavėjas garantavo ir patvirtino, kad pažymėjime nurodoma produkcija, įskaitant gamybos partijos Nr. 78, yra pagaminta iš kokybiškos žaliavos, laikantis technologijos instrukcijų bei higienos normų ir taisyklių, ir yra skirta realizavimui. Prieš atsakovei perimant ir nuperkant iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ NPM, jų atitikimą kokybės reikalavimams, taikomiems intervencinio pirkimo būdu įsigyjamiems nugriebto pieno milteliams, įvertino ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri 2016 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 37V7-(37.5)-294 „Dėl kokybės patikros atlikimo rezultatų“ nurodė kad NPM kokybė, pakavimas ir ženklinimas atitinka 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (ES) 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją, reikalavimus. Ieškovė ir atsakovė NPM pirkimo-pardavimo iš intervencinių sandėlių sutartį Nr. 14 SUT-(6.15)-023 (4) sudarė 2018 m. gruodžio 18 d.
6. Kiek žinoma atsakovei, ieškovė neišreiškė pageidavimo papildomai apžiūrėti pieno gaminius, paimti jų mėginius. NPM perėmimo ir išvežimo iš intervencinio sandėlio metu iš ieškovės ar jos įgaliotų asmenų nebuvo gauta pretenzijų dėl įsigytų prekių (NPM), jų kokybės, pakuotės tinkamumo - prekės buvo priimtos be pretenzijų. Atsakovė, be kita ko, informavo, kad vėliau gavusi ieškovės pretenziją, kurioje nurodyta apie produkcijoje rastą chloramfenikolį, kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl informacijos pateikimo. Tarnyba nurodžiusi, kad Tarnyba kiekvienais metais pagal Metinį planą atrenka valstybinius mėginius dėl chloramfenikolio, kurio per pastaruosius 4 metus dar nebuvo nustatyta; be to, Tarnyba nurodė, kad gavusi pranešimą apie NPM nustatytą chloramfenikolį (produkto partijos Nr. LOT 78, produkto gamintojas UAB „Marijampolės pieno konservai“), atliko šio gamintojo neplaninį patikrinimą dėl nugriebto pieno miltelių partijos Nr. LOT 78 gamybos ir naudotų žaliavų atsekamumo: patikrinimo metu buvo nustatyta, kad partija pagaminta iš 2016 m. kovo 18 d. supirktos pieno žaliavos, iš kiekvienos pienovežio talpos sparčiuoju Delvotest Fost BL metodu ūkio subjektas atliko priimamos žaliavos savikontrolės tyrimus, o 2016 m. kovo 19 d. atliko inhibitorinių medžiagų tyrimus Delvotest SP-NT metodu (plataus spektro antibiotikų nustatymo), kurių metu inhibitorinių medžiagų nebuvo nustatyta.
7. Atsakovės teigimu, ieškovė pateikė įrodymų, paneigiančių Tarnybos išvadas dėl NPM kokybiškumo, jų atitikimo kokybės reikalavimams, taikomiems intervencinio pirkimo būdu įsigyjamiems pieno gaminiams. Nebuvo pateikta ir įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ieškovės iš atsakovės įsigytuose NPM, esančiuose originaliose gamintojo pakuotėse (o ne, pavyzdžiui, sumaišytuose kelių skirtingų gamintojų NPM), buvo rastas chloramfenikolis; neįrodė, kad būtent gamintojo originaliose pakuotėse buvusių NPM mėginiai buvo pateikti kompetentingai ir licencijuotai laboratorijai tyrimams. Atsakovės vertinimu, dalyje iš su ieškiniu pateiktų laboratorijų išvadų įrašyta, jog tirti buvo kliento pateikti mėginiai, kuriuos paėmė ne kompetentingi laboratorijų darbuotojai, įsitikindami, iš kur, kokie mėginiai tiksliai paimami. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad laboratorijos, kurių tyrimų rezultatais ieškovė remiasi, yra patikimos ir turinčios įgaliojimus vertinti NPM kokybę; kad metodas (-ai), kuriais remiantis nustatytas chloramfenikolio buvimas NPM, yra patikimas ir tikslus. Dėl to atsakovė, kuri pardavė ieškovei NPM, kurių kokybę patvirtino tiek Tarnyba, tiek jų gamintojas, ir dėl kurių (NPM) kokybės, tinkamumo produkcijos perdavimo metu iš ieškovės nebuvo gauta jokių pretenzijų, nesutinka su ieškovės atsakovei reiškiamais reikalavimais dėl prekių (NPM) kainos sumažinimo. Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, Be to, atsakovė akcentavo, kad ieškovė neįrodė netinkamos kokybės prekės perdavimo fakto, todėl ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi būti atmestas. Atsakovė, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė neįrodė patirtos žalos dydžio, t. y. neįrodė, kad būtų tretiesiems asmenims atlyginusi trečiųjų asmenų patirtus realius nuostolius.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Tarnyba paaiškino, kad Tarnyba, vadovaudamasi 2015 m. birželio 26/29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. TP11-(7.7)-78/BSR-39/4SUT-(6.4)-014, pasirašytos su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos, Tarnybos ir Atsakovės 12.1 punktu, pagal atskirus atsakovės prašymus atlieka produktų, kuriems taikomos intervencinės žemės ūkio reguliavimo priemonės, sudėties, saugos, kokybės, pakuotės bei ženklinimo atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimą. Tarnybos Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į atsakovės 2016 m. balandžio 20 d. prašymą Nr. 2A(8.24)-106 „Dėl kokybės patikros atlikimo“, 2016 m. balandžio 27 d., atliko neplaninį patikrinimą dėl intervencinių nugriebto pieno miltelių, pagamintų puškimo būdu, kuriuos atsakovė iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ įsigijo 2016 m. balandžio 1 d. pagal Nugriebto pieno miltelių pirkimo į intervencinį sandėlį pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15SUT-(6.16)-035); patikrinimo aktas Nr. 37GPGĮ-31. Tarnyba nurodė, kad vadovaujantis minėto patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktų kokybės rodiklių laboratorinių tyrimų rezultatais buvo konstatuota, kad NPM kokybė, ženklinimas ir pakavimas atitinka 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją. Klaipėdos Tarnyba 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 37V7-(37.5)-294 „Dėl kokybės patikros atlikimo rezultatų“ visus dokumentus, susijusius su minėtu patikrinimu (t. y. patikrinimo aktą, tyrimo protokolus), pateikė atsakovei, kuri turėjo teisę disponuoti gauta informacija.
9. Tarnyba, be kita ko, paaiškino, kad 2019 m. balandžio 8 d. Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje gavusi pranešimą apie nugriebto pieno milteliuose nustatytą draudžiamą medžiagą chloramfenikolį, 2019 m. balandžio 25 d. buvo atliktas UAB „Marijampolės pieno konservai“ neplaninis patikrinimas dėl NPM partijos Nr. LOT 78 gamybos ir naudotų žaliavų atsekamumo, kurio metu buvo patikrinti ir žaliavos, ir pagamintų produktų NPM inhibitorinių medžiagų registracijos žurnalai. Neplaninio patikrinimo metu atlikus NPM (partijos Nr. LOT 78) atsekamumo patikrą, buvo nustatyta, kad partija pagaminta iš 2016 m. kovo 18 d. supirktos pieno žaliavos, kuriai Delvotest SP-NT metodu ūkio subjektas atliko inhibitorių medžiagų žaliame piene tyrimus (inhibitorių nenustatyta), o 2016 m. kovo 19 d. - inhibitorinių medžiagų pieno milteliuose tyrimus Delvotest SP-NT metodu (plataus spektro antibiotikų nustatymo), kurių metu inhibitorinių medžiagų nebuvo nustatyta. Tarnybos vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kurie grindžiami laboratorinių tyrimų ataskaitomis. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad mėginius tyrimams pateikė pats ūkio subjektas, o ne kompetentingas, nešališkas tyrimų rezultatais asmuo, todėl neaišku, ar tyrimui buvo pateikti būtent ginčo NPM mėginiai, ir ar mėginiai buvo atrinkti iš originalių pakuočių. Tarnybos teigimu, nešališkumo ir nepriklausomumo principo užtikrinimas imant mėginius gali turėti įtakos tyrimų rezultatams, nes mėginiai galėjo būti užteršti mėginių atrinkimo metu (atrinkimo tara, atrinkimo įrankiai ar net žmogus galėjo būti taršos šaltiniu); be to, Tarnyba pažymėjo, kad siekė kontaktuoti su kompetentingomis Nyderlandų karalystės institucijomis, tačiau negavo prašomos informacijos, t. y. Nyderlandų karalystės oficialios kontrolės institucijos atrinktų mėginių tyrimo protokolų, kurių pagrindu būtų patvirtinta ginčo NPM kokybė/nekokybiškumas bei egzistuojantis ryšys tarp iš atsakovės įsigytų NPM ir laboratorijos tyrimų rezultatų. Kaip svarbią aplinkybę Tarnyba nurodė ir tai, kad įsigytas ir sunaikintas NPM kiekis skiriasi net 2 tonomis; kyla abejonių, ar NPM nebuvo sumaišyti iš kelių skirtingų gamintojų įsigytos produkcijos.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Marijampolės pieno konservai“ (toliau – ir Gamintoja arba MPK) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškinio argumentais nesutiko; prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra viena iš didžiausių pieno gaminių gamintoja Lietuvoje, užsiimanti taip pat ir nugriebto pieno miltelių gamyba; pažymėjo, kad vadovaudamasi teisės aktais, pati tiria inhibitorines medžiagas Delvotest SP-NT metodu kiekvienoje supirkto pieno pienovežio talpykloje ir atitinkamai veda inhibtorinių medžiagų žaliame piene kontrolės žurnalą IMŽPKŽ-295-2. Gamintoja laikėsi pozicijos, kad ieškovės teiginiai dėl Gamintojo nugriebtų pieno miltelių kokybės trūkumų, o būtent dėl kenksmingos - inhibitorinės medžiagos buvimo, neturi pagrindo ir yra nepagrįsti, kadangi prieš pasirašant Sutartį su atsakove, Gamintoja atliko produkcijos kokybės tyrimą ir pateikė atsakovei Kokybės pažymėjimą Nr. 85-1, kuriame Gamintoja garantavo ir patvirtino, kad pažymėjime nurodoma produkcija, įskaitant gamybos partijos Nr. 78, yra pagaminta iš kokybiškos žaliavos laikantis technologijos instrukcijų bei higienos normų ir taisyklių, ir yra skirta realizavimui. Pažymėjo, kad tyrimas yra atliekamas Delvotest SP-NT metodu (plataus spektro antibiotikų nustatymo metodas). Pažymėjo, kad pati Gamintoja minėtu metodu tiria tiek iš savo tiekėjų supirktą žaliavinį pieną, tiek ir iš jų pagamintus pieno miltelius (kuriuos vėliau parduoda atsakovei). Atlikus šiuos tyrimus, inhibitorinių medžiagų nustatyta nebuvo. Be to, Gamintojos pieno produkcijos kokybę tikrino ir VMVT Klaipėdos skyrius, kuris 2016 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 37V7-(37.5)-294 „Dėl kokybės patikros atlikimo rezultatų“ nurodė, kad „Klaipėdos VMVT nustatė, kad aukščiau nurodytų NPM kokybė, pakavimas ir ženklinimas atitinka 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (ES) 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją, reikalavimus“. Gamintoja taip pat nurodė, kad gavus pranešimą apie nugriebto pieno milteliuose neva nustatytą draudžiamą medžiagą, Marijampolės VMVT 2019 m. balandžio 25 d. atliko MPK neplaninį patikrinimą dėl NPM partijos Nr. LOT 78 gamybos ir naudotų žaliavų atsekamumo, kurio metu inhibitorinių medžiagų nebuvo nustatyta.
11. Pateiktame dublike ieškovė su atsiliepimo argumentais nesutiko ir prašė ieškinį tenkinti visa apimti. Ieškovė, palaikydama ieškinyje išdėstytus argumentus, pažymėjo, kad NPM gamintojas – UAB „Marijampolės pieno konservai“ – neužtikrino tinkamos ginčo NPM kokybės bei jų atitikimo teisės aktų reikalavimams, o atsakovės nurodomi šio gamintojo prieš atsakovę prisiimti sutartiniai įsipareigojimai bei gamintojo pareiškimas apie tariamą NPM kokybiškumą neleidžia daryti priešingų išvadų. Tarnybos atlikti NPM tyrimai, prieš atsakovei juos įsigyjant ir perimant iš UAB „Marijampolės pieno konservai“, taip pat nepatvirtina ginčo NPM kokybiškumo, ko nepatvirtina ir Tarnybos atliktas neplaninis gamintojo UAB „Marijampolės pieno konservai“ patikrinimas. Ieškovė nesutiko su atsakovės vertinimu, kad ieškovei atsiėmimo iš intervencinio sandėlio metu nepasinaudojus galimybe prieš prekių atsiėmimą imti jų mėginius, ši prarado teisę reikšti pretenzijas dėl ginčo NPM kokybės, yra nepagrįsti. Atsakovės teiginiai, kad mėginiai tyrimams atlikti galimai buvo paimti ne iš krovinio Nr. LOT 78, yra formalus ir nepagrįsti, o ISO akredituotų laboratorijų kompetenciją atlikti ginčo NPM tyrimus bei naudotų tyrimo metodų tinkamumą patvirtina kartu pateikti akreditacijos dokumentai. Ieškovė pažymėjo, kad neprašo priteisti visų ieškovės faktiškai patirtų nuostolių, o tik minimalių nuostolių sumą.
12. Ieškovės vertinimu, šalių sudaryta Sutartis buvo sudaryta dėl itin didelio kiekio (net 555 t) NPM, apimančio net 8 skirtingas partijas, iš kurių ginčo atveju aktuali yra tik viena – Nr. 2016-03- 18/78, sudaranti 75 000 kg krovinį. Taigi net jeigu kažkokie tyrimai ir buvo atliekami, įrodymų, jog mėginiai būtų buvę paimti būtent iš krovinio Nr. LOT 78, nėra. UAB „Marijampolės pieno konservai“ dokumentinėje atitikties deklaracijoje yra pateikiami tik deklaratyvūs pareiškimai, neparemti jokiais pirminiais dokumentais (faktinio tyrimo rezultatais), o chloramfenikolis, kaip vienas iš tirtinų kokybinių parametrų, pateikiamoje deklaracijoje iš viso net nėra išskirtas, todėl tinkama NPM kokybė šio parametro atžvilgiu kokybės pažymėjimu gamintojo nebuvo patvirtinta. Ieškovė teigia, kad iš prie Tarnybos 2016 m. gegužės 17 d. rašto dėl kokybės patikros atlikimo rezultatų pridėtų tyrimų protokolų matyti, kad buvo tirtas ir nustatinėjamas tik (i) aerobinių mikroorganizmų skaičius, koliformų aptikimas; (ii) išvaizda, kvapas ir skonis, spalva; bei (iii) baltymai, riebalai, drėgmės kiekis, rūgštingumas, D/L laktatai, fosfatazės aktyvumas, netirpumo indeksas, suskrudusios dalelės; taigi NPM tyrimas dėl chloramfenikolio nebuvo atliekamas ir chloramfenikolis ginčo NPM sudėtyje nebuvo nustatytas. Ieškovės manymu, net jeigu NPM tyrimai dėl chloramfenikolio ir buvo atliekami, atsakovės pateikti tyrimo protokolai patvirtina, jog iš 555 t NPM realiai buvo tirti tik 7 kg NPM, kas sudaro vos 0,001 proc. viso NPM kiekio; be to, tyrimų mėginiai buvo paimti tik iš 35 vnt. NPM maišų, nors bendras NPM maišų kiekis buvo 22 200 vnt., kas atitinkamai sudaro tik 0,16 proc. bendro maišų kiekio. Pažymėjo kad NPM iš intervencinio sandėlio atsiėmimui buvo numatyti itin trumpas (tik 30 d.) terminas, todėl per tokį trumpą atsakovės nustatytą terminą ieškovė neturėjo objektyvių galimybių ištirti NPM, o be specialaus tyrimo chloramfenikolio nustatymas nėra įmanomas.
13. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė savo atsiliepime išdėstytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ieškovės iš atsakovės įsigytuose NPM, esančiuose originaliose gamintojo pakuotėse, buvo rastas chloramfenikolis; kad kompetentingai ir licencijuotai laboratorijai tyrimams buvo pateikti tinkamai (kvalifikuotų asmenų, nesant rizikos, jog naudojama tara ar pats mėginius imantis asmuo gali būti taršos šaltiniu) surinkti gamintojo originaliose pakuotėse buvusių NPM mėginiai. Papildomai pažymėjo, kad parduotų daiktų kokybės neatitikimo faktą turėjo įrodyti ieškovė, tačiau to neįrodė. Prekių neatitikimą kokybės reikalavimams ieškovė grindžia laboratorinių tyrimų išvadomis, tačiau šie dokumentai negali būti laikomi patvirtinančiais ginčo NPM nekokybiškumą, nes iš jų nėra įmanoma identifikuoti, kad išvados juose buvo pateiktos dėl mėginių, kurie buvo paimti iš atsakovės parduotų NPM - atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija, kad tyrimų ataskaitose nurodyti partijos numeriai patvirtina aplinkybę, kad mėginiai buvo paimti iš atsakovės parduotos produkcijos, kadangi, atsakovės teigimu, laboratorijų išvadose esantys įrašai, jog mėginius tyrimams pateikė klientas, rodo, kad teikiant išvadas apskritai nebuvo tikrinama ir nustatinėjama, kokio produkto (iš kur paimti) mėginiai yra tiriami. Atsakovės teigimu, mėginiai galėjo būti užteršti mėginių atrinkimo metu - atrinkimo tara, atrinkimo įrankiai ar net žmogus galėjo būti taršos šaltiniu. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ginčo NPM gamintojas nurodė ir patvirtino, kad pagal Sutartį jis buvo įsipareigojęs pateikti kokybiškus ginčo NPM, kuriuose nebūtų inhibitorinių medžiagų, įskaitant chloramfenikolį (skirtingai nei nurodo ieškovė, teigdama, kad chloramfenikolio buvimas net nebuvo nustatomas). Atsakovė taip pat akcentavo, kad NPM kokybiškumą patvirtinančiuose tyrimo protokoluose, priešingai nei tyrimų išvadose, kuriomis NPM nekokybiškumą įrodinėja ieškovė, yra pateikta išsami informacija apie imtus mėginius – nurodyta tiksli tirtų NPM pagaminimo data, serijos numeriai, gamintojas, mėginių plombos numeriai, išsamiai aprašyta mėginių paėmimo tiri tvarka, identifikuoti mėginio ėmime dalyvavę asmenys, tokie kaip veterinarijos gydytojos-inspektorės, mėginius pristatęs asmuo. Atsakovė pažymėjo Sutartyje numatytą aplinkybę, kad jei pirkėjas (ieškovė) nedalyvauja NPM išvežimo iš intervencinio sandėlio procedūroje, pretenzijos dėl pieno gaminių kiekio ir kokybės nepriimamos.
14. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, plėtodama ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nurodė, kad su atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicija nesutinka. Ieškovės vertinimu, atsakovės ir trečiųjų asmenų teikiami įrodymai yra veikiau šalių deklaracijos, o ne realius faktus įrodantys duomenys. Atsakovė, nors ir būdama NPM pirkėju, neturi Gamintojo atliktų tyrimų rezultatų ir juos pagrindžiančių duomenų, o tai patvirtina, kad gamintojo sutartiniai pareiškimai apie tariamą NPM kokybiškumą buvo tik deklaratyvūs. Gamintojo pateiktas 2016 m. kovo 25 d. Kokybės pažymėjimas neatspindo realaus fakto, o žurnalo įrašas yra šalies pareiškimas, kuris nėra paremtas pirminiais įrodymais bei neatspindi realaus fakto. Iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ į bylą pateiktų VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijos suvestinių protokolų nėra aišku, (i) ar pienas, kurio mėginiai buvo tirti, buvo panaudotas gaminant ginčo NPM, (ii) kas paėmė mėginius, ir ar jie buvo paimti tinkamai, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis mėginių, kaip matyti, buvo paimti vieną dieną (2016-03-18), atvežti ištyrimui kitą (2016-03-19), o ištirti tik dar sekančią dieną (2016-03-19(20), bei (iii) kokį metodą naudojant šie tyrimai buvo atliekami. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, jog protokolai nėra pasirašyti bei neaišku, kokio VĮ „Pieno tyrimai“ darbuotojo (vardas, pavardė, pareigos) sudaryti. UAB „Marijampolės pieno konservai“ žaliavinio pieno tyrimams naudotas Delvotest SP NT metodas objektyviai nebuvo tinkamas ir pakankamai jautrus žaliaviniame piene aptikti gyvūniniuose maisto produktuose draudžiamą medžiagą – chloramfenikolį.
15. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad atsakomybė už ginčo NPM nekokybiškumą, atsakovei, kaip pardavėjui, galėtų kilti tik tuo atveju, jei byloje būtų įrodyta, kad būtent tie NPM, kuriuos atsakovė leido išvežti iš intervencinio sandėlio ir juos pardavė, jų pardavimo metu buvo nekokybiški, nes jų sudėtyje buvo chloramfenikolio. Atsakovė palaikė savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad visi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo perduotos kokybiški ir Sutarties sąlygas atitinkantys NPM.
16. Trečiasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovės dokumentai patvirtina išvadą, jog mėginiai dėl ginčo NPM buvo paimti iš Bulk, t. y. iš didmaišio/talpyklos, bet ne originalių gamintojo pakuočių. Pažymėjo, kad mėginiai turi būti paimami iš originalių gamintojo pakuočių, nes gamintojas negali garantuoti produkto kokybės po atlikto maišymo/supylimo proceso į didmaišius/talpas, taip pat prisiimti atsakomybę už didmaišių/talpų švarą ir juo labiau užtikrinti, kad maišymo/supylimo metu produktas nebus užterštas iš aplinkos. Pabrėžė, kad ir pati ieškovė deklaravo apie taikomą praktiką dėl mėginio paėmimo ir pateikimo laboratorijai, tiriant žaliavą didmaišiuose.
17. Trečiasis asmuo UAB „Marijampolės pieno konservai“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2016-03-18 d. ištyrė visų tiekėjų žaliavinį pieną Delvotest SP-NT metodu, pagal tyrimų rezultatus – inhibitorinių medžiagų rasta nebuvo, o tą patvirtina ir Pieno priėmimo važtaraščių suvestinės, kuriose taip pat matyti, kad tyrimų rezultatai dėl inhibitorinių medžiagų yra neigiami. Trečiojo asmens teigimu, pateikti duomenys nėra deklaracijos, o duomenys, atsakingai suvesti Gamintojo įgalioto ir kompetentingo darbuotojo, kuris vykdė jam priskirtą pieno kokybės užtikrinimo funkciją. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad duomenys suvesti tiek inhibitorinių medžiagų žaliame piene kontrolės žurnalo IMŽPKŽ -295-2, tiek ir Pieno priėmimo važtaraščių suvestinėje yra paremti atliktų tyrimų rezultatais; tai, kad šie duomenys suvesti galimai to paties darbuotojo ranka, nepaneigia ir niekaip nesumenkina šių dokumentų įrodomosios galios. Minėtų duomenų tikrumą ir atitiktį tikriems tyrimų rezultatams patvirtina ir VĮ „Pieno tyrimai“ atliktų tyrimų duomenys. Be to, nors ieškovas teigia, kad Delvotest SP-NT metodas nėra tinkamas chlorafenikolio tyrimams, tačiau būtent šis tyrimo metodas yra įvardintas Taisyklėse kaip tinkamas būdas identifikuoti inhibotines medžiagas, įskaitant ir chloramfenikolį.
18. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovės atstovas advokatas Miroslav Nosevič nurodė, kad atsakovė ir tretieji asmenys nepagrįstai abejoja ieškovės inicijuotų NPM atliktų tyrimų (patikrinimų) pagrįstumu. Atstovo teigimu, Lietuvoje atlikti NPM patikrinimai nebuvo atlikti tinkamai: patikrinimų metu nebuvo analizuota, ar gamintojo patalpos buvo tinkamai prižiūrėtos ir išplanuotos, nebuvo vertinami kiti užteršimą galimai nulėmę aspektai. Ieškovės atstovė advokatė Simona Čečytė nurodė, kad egzistuoja pagrindas sumažinti sutarties kainą, kadangi NPM buvo nekokybiški ir juos teko sunaikinti. Be to, dėl sunaikintų NPM susidarė nuostolius, kuriuos sudaro NPM gabenimo kaštai, NPM tyrimo išlaidos ir realių nuostolių kitom bendrovėm atlyginimas, ieškovei turint besąlyginę pareigą tokius nuostolius atlyginti.
19. Atsakovės atstovė advokatė Jurgita Judickienė palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti.
20. Trečiojo asmens UAB „Marijampolės pieno konservai“ atstovas advokatas Arvydas Pocius bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti. Palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad trečiasis asmuo buvo tinkamai patvirtinęs atsakovei parduotos produkcijos (NPM) kokybę; pažymėjo, kad Tarnybos atlikti patikrinimai (o taip pat ir neplaninis patikrinimas) patvirtina, kad gamintojo NPM nebuvo nustatyti pažeidimai; chloramfenikolio nebuvo rasta. Atstovo vertinimu, jeigu gamintojas nebūtų laikęsis sanitarijos reikalavimų, Tarnyba tokį pažeidimą būtų užfiksavusi. Pabrėžė, kad pats gamintojas nedalyvavo ieškovės atliktuose tyrimuose; atlikti tyrimai nepatvirtina autentiškumo, kad buvo ištirti būtent gamintojo parduoti NPM. Nurodė, kad žurnaline užfiksuotos aplinkybės nurodytos pagal atliktus testus.
21. Trečiojo asmens Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė J. G. teismo posėdyje paaiškino, kad pirminis pieno rodiklių patikrinimas atliekamas superkant pieną iš pieno punktų. Pieno kokybės tikrinimas atliekamas tik kvalifikuoto asmens, valstybės tarnautojo. Nustačius pieno kokybės neatitikimus jam keliamiems reikalavimams, informuojamas gamintojas ir priežiūros institucija. Ieškovės ėminiai buvo imti ne iš originalios pakuotės, ką patvirtino pati ieškovė; be to, mėginiai imti vadovaujantis reglamentu, reglamentuojančiu pašarams skirtų mėginių tyrimo tvarką, todėl mėginiai ir atitinkamai rezultatai laikytini abejotinais dėl mėginių atrinkimo ir tyrimo tvarkos. Pažymėjo, kad kokybės deklaracija nėra vien deklaratyvus dokumentas, o dokumentas, patvirtinantys produkcijos kokybę ir gamintojo atsakomybę už pagamintų pieno miltelių saugą ir kokybę. Nurodė, kad visi atliekami tyrimai registruojami pieno įmonės žurnaluose.
22. Tarnybos atstovė M. G. paaiškino, kad buvo atlikta antrinė kontrolė, gavus pranešimą apie NPM nustatytą draudžiamą medžiagą – chloramfenikolį (2019 m. balandžio 8 d.; pranešanti šalis – Nyderlandai). Per sistemą buvo pateikti dokumentai: CMR (su pakrovimo deklaracijom) bei LABORA protokolas. Išanalizavus gautus dokumentus, buvo nustatyta, kad partijos numeriai neatitinka to, kas yra deklaruojama apie tiriamą produktą LABORA protokole (neatitiko partijos numerio, nebuvo nurodytas gamintojas, pakuotės tipas nesutampa su išvežtu iš Lietuvos pakuotės tipu – iš Lietuvos produktas buvo išvežtas 24 maišuose, o pateiktas tyrimui – bulk). Tarnyba kreipėsi į Nyderlandų institucijas, prašydama papildomų duomenų, galinčių identifikuoti, kad mėginiai (tirto produktas) buvo atsakovės parduoti NPM. Tarnyba jokio atsakymo į tai negavo.
23. Tarnybos atstovas D. V. papildė, kad mėginio atrinkimo akte turi būti nurodyti pagrindinės aplinkybės: turi būti nurodyta maistinių NPM mėginio paėmimo vieta, laikas, mėginio laikymo sąlygos, kuo vadovaujantis mėginys buvo atrinktas, mėginio transportavimo sąlygos, temperatūra, tara ir kt. Pastebėjo, kad dėl taikomų metodų tinkamumo Lietuva nėra gavusi pastabų iš ES institucijų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
24. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“, kaip pardavėjas, ir Valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, kaip pirkėjas, sudarė nugriebto pieno miltelių pirkimo į intervencinį sandėlį pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15 SUT-(6.16)-035. Sutartimi šalys susitarė, kad nugriebto pieno miltelių pardavėjas pagal suderintą pristatymo tvarkaraštį įsipareigoja patiekti 555 tonas, tinkamos kokybės, sudėties, tinkamai supakuotus, bei paženklintus NPM (pakuočių skaičius 222000. Pagaminimo data, gamybos partijos numeris: 2016-03-17/77, 2016-03-18/78, 2016-03-20/79, 2016-03-18/80, 2016-03-18/81, 2016-03-20/82, 2016-03-20/83, 2016-03-20/84), o Agentūra įsipareigoja nupirkti NPM sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad NPM turi atitikti kokybės, sudėties, pakuotės ir ženklinimo reikalavimus, kurie nustatyti 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) 1272/2009 V priede. Sutarties 2.7 punkte nustatyta, kad NPM kokybės, sudėties, pakuotės ir ženklinimo patikras atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Agentūros prašymu. Sutarties 3.9 punkte nurodyta, kad Agentūra perima NPM pagal kiekį ir kokybę pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuris sudaromas gavus VMVT patvirtinimą, kad pristatyti NPM atitinka šioje Sutartyje ir 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamente (EB) 1272/2009 nustatytus kokybės, sudėties, pakuotės ir ženklinimo reikalavimus. Sutarties 2 priede nurodyti reikalavimai pakavimui. Prie sutarties taip pat pridėtas įmonės gamintojos UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2016-03-26 Pieno miltelių gamybos cecho Kokybės pažymėjimas Nr. 85-1, kuriame nurodyta, kad produkcija (gamybos partijos Nr. 77-84) yra pagaminta iš kokybiškos žaliavos laikantis technologijos instrukcijų bei higienos normų ir taisyklių, ir yra skirta realizavimui be kita ko, atitinka 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamente (ES) 1272/2009 28 straipsnyje ir V priedo I, IV, V dalyje nurodytus reikalavimus. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad inhibitorinių medžiagų parametrai – reikšmė neigiama.
25. Dėl nurodyto objekto 2018 m. gruodžio 18 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, būdama pardavėja, ir Olandijos bendrovė Melkwegen Holland B. V., būdama pirkėja, sudarė Nugriebto pieno miltelių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14 SUT-(6.15)-023 (4). Sutartimi šalys įsipareigojo, kad Agentūra įsipareigoja pateikti, o pirkėjas priimti ir sumokėti, prieš išvežant produktus (arba tam tikrą jų kiekį) iš intervencinio sandėlio, pinigus pervedant į Nacionalinio mokėjimo agentūros prie LR Žemės ūkio ministerijos sąskaitą banke iki 2019 m. sausio 16 d. už konkursui pateiktus UAB „Autoverslo logistika“ ir UAB „Vitransa“ intervenciniuose sandėlyje saugomus nugriebto pieno miltelius (NPM).
26. 2019 m. balandžio 23 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, nurodydama, kad ištyrus prekes paaiškėjo, kad dalyje pieno miltelių rasta pagal teisės aktus uždraustos medžiagos – chloramfenikolio. 2020 m. liepos 1 d. atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad atsakovė negavo atsakymų į savo pateiktus klausimus apie užterštus nugriebto pieno miltelius. Atsakyme taip pat nurodyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko savo patikrą ir nenustatė jokių neatitikimų. Be to, buvo paimta mėginių tyrimams laboratorijose, kurių rezultatai atitiko visus būtinus įstatymų reikalavimus.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo.
27. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) sumažinti ieškovės ir atsakovės 2018 m. gruodžio 18 d. sudarytos Nugriebto pieno miltelių pirkimo-pardavimo iš intervencinių sandėlių sutarties kainą 100 919,50 Eur dydžio suma ir tokią sumą ieškovei iš atsakovės priteisti; 2) priteisti iš atsakovės 248 275,83 Eur ieškovės patirtų nuostolių. Įrodinėdama savo ieškinio pagrįstumą, ieškovė nurodė, kad iš atsakovės įsigijo nekokybiškus NPM, todėl nepagrįstai permokėjo sutarties kainą, o įgytus NPM turėjo sunaikinti. Be to, dėl sunaikintų NPM ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro NPM gabenimo kaštai, NPM tyrimo išlaidos ir realių nuostolių kitom bendrovėm atlyginimas, ieškovei turint besąlyginę pareigą tokius nuostolius atlyginti.
28. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, sprendžia, kad nors byloje šalių sudaryta sutartis ir nėra įprasta prekių pirkimo-pardavimo sutartis (nagrinėjamu atveju šalys sudarė pirkimo-pardavimo iš intervencinių sandėlių sutartį), šiam ginčui, be kita ko, yra taikytinos ir bendrosios pirkimo-pardavimo sutarčių teisės nuostatos.
29. Pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 1, 2 dalys).
30. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.
31. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijoje, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. faktą, kad daiktai neatitinka sutartyje (ar įstatyme, kaip nagrinėjamu atveju) nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
32. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
33. Taigi šiuo atveju ieškovė, siekdama sutarties kainos sumažinimo ir atsakovės civilinės atsakomybės, turėjo pareigą įrodyti, kad NPM, kuriuos įgijo iš atsakovės, jau NPM perdavimo ieškovei momentu turėjo ieškovės nurodytą kokybės neatitikimą šalių sudarytai sutarčiai, t. y. NPM jau pakrovimo procedūros metu turėjo teisės aktų uždraustos medžiagos - chloramfenikolio; kita vertus, atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, turėjo teisę teikti argumentus dėl perduotų NPM kokybės tinkamumo sutarties ir įstatymų reikalavimams bei pareigą savo atsikirtimus pagrįsti.
Dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
34. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir dalyko, ieškovė savo pirmuoju reikalavimu prašo sumažinti ieškovės ir atsakovės 2018 m. gruodžio 18 d. sudarytos Nugriebto pieno miltelių pirkimo-pardavimo iš intervencinių sandėlių sutarties kainą 100 919,50 Eur dydžio suma ir tokią sumą ieškovei iš atsakovės priteisti. Teismo vertinimu, tik patenkinus nurodytą (pirmąjį) ieškovės ieškinio reikalavimą ir konstatavus sutarties pažeidimą (neteisėtus atsakovės veiksmus), atsirastų pagrindas vertinti ir antrąjį ieškovės reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę, t. y. priteisti patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad antrojo reikalavimo patenkinimas nagrinėjamu atveju yra įmanomas tik pirmojo reikalavimo patenkinimo atveju, teismas visų pirma pasisako dėl ieškovės reikalavimo sumažinti sutarties kainą dėl netinkamos prekių kokybės.
35. Ieškovė teigia, kad atsakovės parduoti NPM, sudarantys 75 000 kg neto (78 110,044 kg bruto) svorio krovinį Nr. LOT 78, 2019 m. kovo 6 d. – 2019 m. kovo 19 d. laikotarpiu iš intervencinių sandėlių buvo perduoti originaliose gamintojo pakuotėse ieškovės pasamdytiems vežėjams ir buvo išgabenti į Nyderlandų Karalystę ir Italijos Respubliką bei paskirstyti tarp Van Drie Group įmonių grupės įmonių – Schils, Navobi ir Zoogamma – sandėlių; krovinio Nr. LOT 78 dalys, originaliose gamintojo pakuotėse parduotos ir pristatytos bendrovei Schils (į bendrovės Navobi sandėlį), įgavo vidinius registracijos numerius Nr. 829774 ir Nr. 829775. Ieškovės teigimu, ISO17025 sertifikuota laboratorija Labora vykdė krovinių Nr. 829774 ir Nr. 829775, Schils pavedimu sandėliuotų Navobi sandėliuose, tyrimus, o tyrimų rezultatuose užfiksuota, kad krovinius Nr. 829774 ir Nr. 829775 sudarančiuose NPM yra gyvūniniuose maisto produktuose draudžiamos cheminės medžiagos Chloramfenikolio. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad krovinių Nr. 829774 ir Nr. 829775 tyrimai buvo papildomai atlikti ISO17025 sertifikuotoje laboratorijoje Qlip, kuri 2019 m. balandžio 4 d. taip pat pateikė išvadą, jog krovinius Nr. 829774 ir Nr. 829775 sudarančiuose NPM yra gyvūniniuose maisto produktuose draudžiamos cheminės medžiagos Chloramfenikolio, o krovinio Nr. LOT 78 dalis, pristatyta į bendrovės Zoogamma sandėlius, taip pat buvo ištirta ISO17025 sertifikuotoje laboratorijoje Laemmegroup S.r.l., kurios pateikti rezultatai taip pat patvirtino, jog tirtuose NPM mėginiuose buvo rasta gyvūniniuose maisto produktuose draudžiama cheminė medžiaga Chloramfenikolis.
36. Taigi ieškovė ieškinio pagrįstumą įrodinėja laboratorijose atliktų tyrimų rezultatais, kurie, ieškovės teigimu, patvirtina, kad atsakovė ieškovei pardavė NPM, neatitinkančius kokybės reikalavimų. Atsakovė ir tretieji asmenys su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodydami, kad iš ieškovės atliktų tyrimų neįmanoma identifikuoti, kokia konkrečiai NPM produkcija buvo tirta, o tyrimų rezultatuose nėra pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti, kad mėginiai buvo paimti iš atsakovės parduotų NPM; be to, neaišku, ar buvo laikytasi mėginių paėmimo tvarkos, tyrimų rezultatuose nėra užfiksuotos tokiems tyrimams būtinos aplinkybės, kaip NPM mėginio paėmimo vieta, laikas, mėginio laikymo sąlygos, kuo vadovaujantis mėginys buvo atrinktas, mėginio transportavimo sąlygos, temperatūra, tara, mėginį paėmęs ir tyrimą atlikęs kompetentingas specialistas ir kt.
37. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos LABORA tyrimo ataskaitos (ieškinio priedas Nr. 25), prie mėginio informacijos nurodyti tokie duomenys: prekė – nugriebto pieno milteliai 33, birūs; mėginio numeris – 19BG01394; partijos kodas – 829774; sutartis – 88757; nurodytos ataskaitos, gamybos ir analizės datos bei pati analizės informacija. Ieškovės teigimu, pastaroji mėginio tyrimo ataskaita patvirtina, kad mėginyje rasta 0,99 ng/g chloramfenikolio. Kitoje ieškovės pateiktoje LABORA tyrimo ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 26) taip pat nurodyta prekė - nugriebto pieno milteliai 33, birūs; mėginio numeris – 19BG01397; partijos kodas – 829775; sutartis 88757; nurodytos ataskaitos, gamybos ir analizės datos bei pati analizės informacija. Ieškovės teigimu, pastaroji LABORA tyrimo ataskaita savo ruožtu patvirtina, kad mėginyje rasta 1,18 ng/g chloramfenikolio. Iš ieškovės pateiktos QLIP tyrimo ataskaitos (ieškinio priedas Nr. 27) matyti šie duomenys: tyrimo numeris (19133378), ataskaitos data (2019-04-05), mėginio paėmimo data (2019-03-27), užsakymo nuoroda (schut270319), mėginio identifikacija (5840000275), žyma (19BG01397-001), aprašymas (nugriebto pieno milteliai), mėginio paėmimo būdas (klientas), mėginio numeris (19133378001) ir rezultatas (chloramfenikolis 1,77 ?g/kg). Iš LAEMME GROUP tyrimo ataskaitos (ieškinio priedas Nr. 28) matyti mėginio pavadinimas, tiekėjas (Melkweg Holland B. V. – LT5104PEB), partija, gaminys, galiojimas (Partija 201901642 – Tiekėjo partija 78-18.03.2016 Nr. 1), mėginių paėmimo, gavimo ir tyrimo pradžios laikas; nurodyta, kad mėginį paėmė klientas, pristatė (gauta) – kurjeris, nustatytas chloramfenikolio rezultatas – 0,83 ?g/kg.
38. Įvertinęs šiuos ieškovės pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pastarieji įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai leistų identifikuoti, jog tyrimo laboratorijose buvo tirta būtent atsakovės ieškovei parduotos produkcijos (NPM) mėginiai. Pirma, iš LABORA tyrimų ataskaitų matyti tik partijos kodai, kurie, vadovaujantis ieškovės paaiškinimais, pačios ieškovės buvo suteikti krovinio Nr. LOT 78 dalims ir taip įgavo vidinius registracijos numerius Nr. 829774 ir Nr. 829775, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad tyrimų ataskaitose yra nurodyti pačios ieškovės suteikti registracijos numeriai, savaime neleidžia daryti išvados, kad mėginiai buvo paimti būtent iš atsakovės parduotos ieškovei produkcijos. Antra, tyrimo ataskaitos patvirtina, kad mėginiai nebuvo pristatyti tyrimams savo originalioje pakuotėje. Tą pagrindžia aplinkybės, jog mėginiai buvo pateikti paties kliento, o ne paimti tyrimą atliekančios institucijos iš originalių pakuočių. Be to, savo rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pati paaiškino, kad Schils tenkanti krovinio Nr. LOT 78 dalis bendrovei buvo pristatyta ir supilta dviejose didelėse talpose išardžius originalias pakuotes, kas leidžia pagrįstai abejoti ėminių autentiškumu, atsižvelgiant į tai, kad produkcijos perpilimo metu galimas tiek produkcijos užteršimas, tiek jos sumaišymas su kita produkcija, turinčia draudžiamo antibiotiko. Trečia, iš ieškovės pateiktoje QLIP tyrimo ataskaitoje nurodytų duomenų negalima identifikuoti, koks galėtų būti mėginių tyrimo ir atsakovės parduotos produkcijos ryšys.
39. Atsižvelgiant į ištirtus esminius įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo ieškinio pagrįstumą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįvykdė jai keliamos bendrosios įrodinėjimo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Ieškovė neįrodė šių kumuliatyvių aplinkybių visumos: 1) kad ieškovės (ar susijusių bendrovių) inicijuoti laboratoriniai mėginių tyrimai buvo atlikti iš produkcijos, įgytos iš atsakovės; 2) kad ieškovės (ar susijusių bendrovių) inicijuoti laboratoriniai mėginių tyrimai buvo atlikti iš autentiškos produkcijos (t. y. mėginiai paimti iš originalių pakuočių; tokius mėginius paėmė kvalifikuotas ir nešališkas asmuo, o ne tokio tyrimo užsakovas – klientas); 3) kad atsakovės parduota ieškovei produkcija jau produkcijos perdavimo metu turėjo draudžiamos medžiagos – chloramfenikolio. Pasisakydamas dėl trečiosios aplinkybės egzistavimo, teismas atkreipia dėmesį, kad produkcijos trūkumai (draudžiama medžiaga pieno milteliuose) nagrinėjamu atveju turėjo egzistuoti dar produkcijos perdavimo metu, o vien tai, kad nugriebto pieno milteliuose ir būtų rasta draudžiamos medžiagos jau po produkcijos perdavimo momento, nelemia prezumpcijos, kad tokia medžiaga egzistavo produkcijos perdavimo metu. Taigi pastaroji aplinkybė – kad draudžiama medžiaga jau buvo produkcijos perdavimo metu - yra savarankiškas įrodinėjimo objektas, tačiau ieškovė šios aplinkybės iš esmės neįrodinėjo.
40. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys buvo sudariusios specifinio pobūdžio prekių (produkcijos) pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. pirkimo-pardavimo iš intervencinių sandėlių sutartį. Taigi šalių santykius, kylančius iš sudarytos sutarties, nagrinėjamu atveju reglamentuoja ne vien tik šalių sudaryta sutartis, bet ir specialus norminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-378 „Dėl pieno gaminių intervencinio pirkimo, sandėliavimo ir pardavimo administravimo“ patvirtintos Taisyklės.
41. Nurodytų Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad pirkėjas ar jo įgaliotas atstovas gali dalyvauti pieno gaminių išvežimo iš intervencinio sandėlio procedūroje. Jei jie šioje procedūroje nedalyvauja, pretenzijos dėl pieno gaminių kiekio ir kokybės nepriimamos. Taisyklių 68 punkte įtvirtinta, kad intervencinis sandėlis Agentūros nurodymu privalo sudaryti sąlygas pieno gaminių pirkėjui apžiūrėti pieno gaminius, paimti jų mėginius ir leisti dalyvauti nustatant svorį išvežimo metu. Nustatant svorį dalyvauja Agentūra, sveria intervencinis sandėlis. Iš esmės analogiška nuostata nustatyta ir šalių sudarytos Sutarties 2.5 punkte, kuriame nurodyta, kad pirkėjas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę dalyvauti prekės pakrovimo procedūroje, kuri yra įforminama priėmimo-perdavimo aktu. Nurodytame sutarties punkte, be kita ko, nurodyta, kad jei pirkėjas ar jo įgaliotas asmuo prekės pakrovimo procedūroje nedalyvauja, NPM pakraunami jam nedalyvaujant, o tokiu atveju laikoma, kad pirkėjas su pakrautu NPM kiekiu ir kokybe sutinka bei privalo pasirašyti jam pateiktą priėmimo-perdavimo aktą visais atvejais; taip pat tai reiškia, kad pirkėjas jokių pretenzijų neturi bei jų nereiškia ir nereikš ateityje.
42. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir vadovaudamasis šalių sudarytos Sutarties nuostata, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų išreiškusi norą patikrinti perkamos produkcijos kokybę, atliekant atitinkamus produkcijos kokybės tyrimus. Taigi ieškovė su prekių kiekiu ir kokybe sutiko, pretenzijų nereiškė, kas tik įrodo, kad ieškovė pripažino, jog atsakovės parduodama produkcija – nugriebto pieno milteliai – atitiko tiek sutarties, tiek įstatymų keliamus kokybės reikalavimus.
43. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog ieškovė nepasinaudojo galimybe patikrinti produkcijos kokybę, patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad negalėjo žinoti apie tai, kad produkcija bus nekokybiška. Be to, ieškovės teigimu, kokybės patikrinimui nebūtų užtekę 30 dienų.
44. Teismas su tokiais ieškovės teiginiais sutikti neturi pagrindo. Tiek ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, tiek ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, kad ieškovė yra itin stipri ilgametę patirtį turinti įmonė, viena iš rinkos lyderių. Teismas vertina, kad ieškovė, būdama rinkos profesionalė, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, atsisakydama patikrinti produkcijos kokybe, pati prisiėmė iš to kylančią neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Kita vertus, teismas kaip deklaratyvų atmeta ir ieškovės teiginį, neva produkcijos kokybės patikrinimui būtų neužtekę laiko, kadangi tokį ieškovės teiginį paneigia pačios ieškovės pateiktos mėginių tyrimų ataskaitos, iš kurių matyti, kad laboratoriniai tyrimai ieškovei užtruko nuo 10 iki 20 dienų.
45. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus esminius įrodymus, kuriais yra grindžiamas ieškinio pagrįstumas, be kita ko, konstatuoja esant pagrindui įvertinti ir atsakovės bei trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus dėl ginčo produkcijos atitikimo (ar neatitikimo) kokybės reikalavimams.
46. Byloje pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas dėl kokybės atlikimo rezultatų patikrinimo ginčo produkcijai kartu su tyrimo protokolo kopijomis (atsiliepimo priedas Nr. 2). Iš nurodytų duomenų matyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 m. balandžio 27 d. atliko didmeninės prekybos subjekto/sandėlio/laisvojo sandėlio, muitinės sandėlio, laikinojo prekių saugojimo sandėlio patikrinimo aktą Nr. 37GPGĮ-31. Akte nurodyta, kad buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl bendrųjų, papildomų ir specialiųjų reikalavimų (higienos, patalpų švaros, pašaro laikymo ir kt.). Akte nurodyta, kad paimti mėginiai iš tam tikrų nurodytų gamybos partijų; purškimo būdu pagaminti nugriebto pieno milteliai tiriami saugos ir kokybės įvertinimui. Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Klaipėdos teritorinio skyriaus Tyrimo protokolų konstatuotina, kad iš produkcijos, kurią įgijo ieškovė, 2016 m. balandžio 28 d. buvo paimti mėginiai; Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Klaipėdos teritorinio skyriaus Tyrimo protokoluose detaliai nurodytas mėginį pristatęs asmuo, mėginių paėmimo tvarka, tyrimų atlikimo data; gamintojas, partijos numeris, partijos dydis ir kiti duomenys (tyrimo rodikliai, mėginių skaičius, laikymo ir pateikimo temperatūra, tyrimo laikas ir vieta, mėginio paruošimas ir kt.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad inhibitorinių medžiagų produkcijoje nenustatyta; NPM kokybė, ženklinimas ir pakavimas atitinka 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją.
47. Vertindamas pastaruosius duomenis, teismas pastebi, kad Tarnyba, atlikdama patikrinimą, vadovavosi 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1272/2009 nuostatomis ir EN ISO 707:2008 „Pienas ir pieno produktai. Bandinių ėmimo taisyklės“ standartais, numatančiais itin griežtus reikalavimus mėginio tyrimo procedūrai, ką iš esmės patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Klaipėdos teritorinio skyriaus dokumentų turinys.
48. Pažymėtina ir tai, kad Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. balandžio 25 d. atliko gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikinimo aktą, kuriuo taip pat konstatavo, kad patikrinimo metu išnagrinėjus pateiktus tiriamos nugriebto pieno miltelių partijos Nr. LOT 78 žaliavos tyrimų protokolus draudžiamos medžiagos – chloramfenikolio nebuvo nustatyta.
49. Pažymėtina ir tai, kad pats ginčo produkcijos gamintojas – UAB „Marijampolės pieno konservai“ – yra pateikęs Kokybės pažymėjimą Nr. 85-1 (produkto pavadinimas „Nugriebto pieno milteliai“), kuriuo, pats atlikdamas savo produkcijos tyrimus, patvirtino, kad produkcija yra pagaminta iš kokybiškos žaliavos, laikantis technologijos instrukcijų bei higienos normos ir taisyklių, ir yra skirta realizavimui. Kokybės pažymėjime taip pat nurodyta, kad nurodyta produkcija partijos numeriais (šiame tarpe – ir ginčo produkcija) atitinka 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1272/2009 nuostatas.
50. Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį į trečiųjų asmenų atstovų teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad ginčo produkcijos gamintojo UAB „Marijampolės pieno konservai“ produkcijoje chloramfenikolio nei iki 2016 metų, nei iki šiol nebuvo nustatyta. Kaip nurodė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės, paskutinius penkerius metus Lietuvoje chloramfenikolio nustatymo atvejai nebuvo užfiksuoti.
51. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuolat teikė argumentus dėl Tarnybos atliekamų testų nepakankamo efektyvumo (jautrumo) draudžiamai medžiagai nustatyti. Vis dėlto, įvertinus šioje byloje paskirstytą įrodinėjimo naštą, primintina, kad, esant prezumpcijai dėl parduotos produkcijos kokybiškumo, ieškovė turėjo įrodyti ne tyrimų veiksmingumą, bet aplinkybę, kad produkcija ieškovei buvo perduota nekokybiška.
52. Vadovaudamasis tuo, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindė parduotų nugriebtų pieno miltelių nekokybiškumo fakto, o teismas neturi pagrindo abejoti paties gamintojo ir priežiūrą atliekančių institucijų išduotų dokumentų turiniu; be to, įvertindamas tai, kad ieškovė nepasinaudojo Sutartyje nustatyta teise patikrinti perkamų pieno miltelių kokybę ir taip prisiėmė iš to kylančią neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl Sutarties kainos sumažinimo atmestinas.
53. Konstatavus, kad ieškovei buvo perduota tinkamos kokybės produkcija, konstatuotina nesant pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Taigi ieškovės keliami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo (nuostolių priteisimo) atmestini, kadangi nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – civilinė atsakomybė atsakovei kilti nagrinėjamu atveju negali. Atitinkamai teismas nepasisako dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų (kaip antai, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės).
54. Įvertindamas šioje byloje pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų turinį bei apimtį, teismas akcentuoja, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi teismas, nagrinėjamu atveju priimdamas sprendimą, sprendžia, kad sprendime nurodyti proceso dalyvių paaiškinimai ir pateikti įrodymai yra pakankami teismo įsitikinimui dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, buvimo ar nebuvimo susidaryti. Taigi kiti proceso dalyvių argumentai, atsikirtimai ar įrodymai, detaliai nepaminėti šiame sprendime, nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų ir nepasisako.
Dėl procesinių dokumentų pateikimo pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.
55. Ieškovė savo 2021 m. gegužės 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti dubliko į trečiųjų asmenų atsiliepimus, o trečiasis asmuo pateikė tripliką, nors tokios teisės neturėjo. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad teismas netenkinto prašymo pratęsti terminą dublikui į trečiųjų asmenų atsiliepimus pareikšti, nors ieškovė prašė jį nustatyti.
56. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius argumentus ieškovės atstovas ne kartą nurodė ir bylos nagrinėjimo metu, išaiškintina, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką) (CPK 227 straipsnio 2 dalis). Taigi civilinio proceso įstatymas nenumato ieškovo galimybės pateikti dubliko į trečiojo asmens atsiliepimą. Norėdamas pasisakyti dėl trečiojo asmens atsiliepime išdėstytų argumentų, ieškovas gali pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise teikti paaiškinimus (žodžiu, raštu ar pan.).
57. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors trečiasis asmuo UAB „Marijampolės pieno konservai“ pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „triplikas“, tai nesudaro pagrindo tokio procesinio dokumento nepriimti vien dėl netinkamai suformuluoto procesinio dokumento pavadinimo. Toks procesinis dokumentas yra priimtinas ir vertintinas kaip trečiojo asmens pateikti rašytiniai paaiškinimai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).
59. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio civilinėse bylose dydžio.
60. Ieškovės ieškinį atmetus visa apimtimi, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei ir tretiesiems asmenims, esantiems atsakovės pusėje.
61. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydama, kad bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 8 871,94 Eur. Susipažinęs su atsakovės pateikta teisinių paslaugų suvestine, o taip pat įvertinęs bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų pobūdį, kiekį, teismo posėdžių kiekį, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos visa apimti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės Olandijos bendrovės Melkweg Holland B.V. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (juridinio asmens kodas 304894892) iš Olandijos bendrovės Melkweg Holland B.V. (juridinio asmens kodas 09077207) 8 871,94 (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 94 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė