Administracinė byla Nr. eA-751-552/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01025-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. S. ir A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai N. S. ir A. G. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kaišiadorių skyriaus 2021 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 6SD-96-(14.6.104.), NŽT 2021 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1SS-493-(7.5.) ir pareiškėjų prašymą dėl valstybinės žemės sklypo 0,06 ha ploto, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, išpirkimo perduoti atsakovui nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad pateikė prašymą NŽT Kaišiadorių skyriui, kuriuo prašė užbaigti valstybinės žemės sklypo 0,06 ha ploto, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, išpirkimo procedūrą, t. y. organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., pagal NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 6PPĮ-77-(14.6.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. liepos 20 d. išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FPPR-70 bei NŽT Kaišiadorių skyriaus 2017 m. liepos 26 d. išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 6RE-164-(14.6.30).
3. NŽT Kaišiadorių skyrius ginčijamu 2021 m. sausio 12 d. sprendimu prašymo netenkino ir nurodė, kad pagal NŽT Kaišiadorių skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. išvadą tikslinga 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., įtraukti į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2021 m. kovo 31 d. sprendimu skundą atmetė, kadangi NŽT Kaišiadorių skyriaus 2021 m. sausio 12 d. sprendimas ir 2020 m. lapkričio 24 d. išvada atitiko teisės aktų nuostatas.
4. Pareiškėjų teigimu, NŽT pažeidė jų, kaip dabartinių gretimo žemės sklypo savininkų, siekiančių įsiterpusio žemės sklypo išsipirkimo, interesus, teises bei teisėtus lūkesčius. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog tarp privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra laisvos žemės fondo žemės. Toje vietoje, kur pareiškėjai nurodo, kad galimai yra įsiterpęs 0,06 ha valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra pažymėtas bendro naudojimo kelias. Tačiau ginčo sklype jokio kelio nėra. Ginčo žemės sklypą nuo kelio skiria keli privačios nuosavybės teise kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai. (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietinės reikšmės vidaus kelias 7-48 (duomenys neskelbtini) kaime tęsiasi tik iki privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinyje Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) teritorijoje (prie (duomenys neskelbtini)) sutartiniais ženklais nėra pažymėta esama arba numatoma turizmo rekreacinė infrastruktūra, nėra nurodytų kultūros paminklų ar kultūros paveldo objektų. Ginčo žemės sklypas nesiriboja su (duomenys neskelbtini), iki ginčo žemės sklypo nėra kelio, vedančio link (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjai pažymėjo, kad buvusi pareiškėjams priklausančio žemės sklypo savininkė 2017 m. birželio 7 d. jau buvo pateikusi prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, buvo inicijuota šio valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, išpirkimo procedūra. NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 6PPĮ-77-( 14.6.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., bei siūlyti nustatyti ar panaikinti žemės servitutus. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2017 m. liepos 20 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FPPR-70, NŽT Kaišiadorių skyrius 2017 m. liepos 26 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 6RE-164-(14.6.30), apie pradedamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo informuoti visi kaimyninių sklypų savininkai. Pareiškėjai darė išvadą, kad buvo pradėta ir vykdoma žemės sklypo išpirkimo procedūra. Pareiškėjai nurodė, kad šie viešojo administravimo subjektų veiksmai / sprendimai suponavo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, jog procedūros bus sėkmingai pabaigtos iki galo ir įsiterpęs valstybinės žemės sklypas bus išpirktas ir sujungtas su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
7. Pareiškėjų teigimu, atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pažeidė konstitucinius teisės principus (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus (be kita ko, įstatymo viršenybės, objektyvumo, skaidrumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia), kadangi nevertino tikrųjų faktinių aplinkybių, visos ginčo situacijos ir žemės sklypų sprendinių.
8. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. NŽT Kaišiadorių skyrius 2021 m. sausio 12 d. ginčijamu sprendimu Nr. 6SD-96-(14.6.104.) pareiškėjus informavo, kad 2019 m. sausio 29 d. raštu atsisakė derinti buvusio žemės savininko inicijuotą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ir nurodė, jog tolimesnės procedūros nebus tęsiamos. Šis atsisakymas nebuvo skųstas. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsniu, įvertino Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) esančius duomenis, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2000, 2004, 2007 ir 2011 metais, planus ir nustatė, kad paminėtuose projektų planuose ginčo sklype yra įbraižytas bendro naudojimo kelio sprendinys.
10. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu ir darė išvadą, kad NŽT Kaišiadorių skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. išvada Nr. 6SR-1-(14.6.135.) „Dėl Kauno apskrities, Kaišiadorių rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų ir ribų patikslinimo“, kuria buvo atsižvelgta į Kaišiadorių rajono savivaldybės siekį naudoti visuomenės poreikiams 0,06 ha žemės sklypo plotą, įsiterpusį tarp žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės tęsiniui įrengti, yra pagrįsta. Atsakovo teigimu, leidus išsipirkti minėtą įsiterpusį žemes sklypą, neliks privažiavimo prie toliau esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kai privažiavimas yra būtinas prie visų sklypų.
II.
11. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą, panaikino NŽT Kaišiadorių skyriaus 2021 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 6SD-96-(14.6.104.) ir NŽT 2021 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1SS-493-(7.5.) bei perdavė pareiškėjų prašymą dėl valstybinės žemės sklypo 0,06 ha ploto, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, išpirkimo NŽT Kaišiadorių skyriui nagrinėti iš naujo.
12. Teismas vadovavosi VAĮ 3 straipsnio 4, 5, 9 punktais, 10 straipsnio 5 dalimi ir darė išvadą, kad skundžiamas NŽT Kaišiadorių skyriaus 2021 m. sausio 12 d. sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, taip pat esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašė NŽT Kaišiadorių skyriaus atlikti konkrečius veiksmus: užbaigti valstybinės žemės sklypo 0,06 ha ploto, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, išpirkimo procedūrą, t. y. organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tačiau NŽT Kaišiadorių skyrius 2021 m. sausio 12 d. sprendimu tik informavo pareiškėjus apie tai, jog žemės sklypas reikalingas (duomenys neskelbtini) gatvės tąsai įrengti iki rekreacinės (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijos, kad NŽT Kaišiadorių skyrius 2020 m. lapkričio 24 d. priėmė išvadą, jog tikslinga 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., įtraukti į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus, kad atsakovas jau 2019 m. sausio 29 d. raštu atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo pradėtas rengti kito asmens prašymu, kuriame nurodė, jog tolimesnės procedūros nebus tęsiamos.
13. Teismo vertinimu, sprendime nėra aiškiai ir argumentuotai išdėstyti motyvai, nenurodytos prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusios konkrečios aplinkybės, nepateiktas teisinis pagrindas, nenurodyti teisės aktai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjų prašymo, nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias vertino, ir konkrečių teisės aktų, kuriais vadovavosi.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kokie konkretūs duomenys patvirtina, jog tarp pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra laisvos žemės fondo žemės, taip pat nenurodė jokių teisės aktų ir konkrečių duomenų, kada ir koks konkrečiai atsirado poreikis ir tikslas 0,06 ha žemės sklypą įtraukti į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus. Išvada pareiškėjams taip pat nebuvo pateikta kartu su ginčijamu 2021 m. sausio 12 d. sprendimu.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, nurodydamas, jog ginčo sklypas reikalingas (duomenys neskelbtini) gatvės tąsai iki rekreacinės (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijos, šių aplinkybių niekaip nepagrindė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog ginčo sklype yra kelias, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad jis atitinka Kelių įstatyme apibrėžtą kelio sąvoką, kad jis yra įteisintas, ar visas sklypas (ar tik jo dalis) yra reikalingas nurodytiems tikslams.
16. Teismas vertino, kad atsakovas, nurodydamas, jog 2019 m. sausio 29 d. atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo pradėtas rengti kito asmens prašymu, ir nurodydamas, jog tolimesnės procedūros nebus tęsiamos, nenurodė ir nemotyvavo, kaip tai susiję su pareiškėjų prašymu ir kaip pakito ginčo sklypo faktinė situacija, turėjusi / neturėjusi įtakos prašymo išnagrinėjimui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjams minėtas 2019 m. sausio 29 d. raštas taip pat nebuvo pateiktas kartu su ginčijamu sprendimu ir jame nurodyti motyvai pareiškėjams nebuvo žinomi. Teismas darė išvadą, kad tai patvirtina, jog atsakovo pozicija dėl ginčo 0,06 ha ploto valstybinio žemės sklypo yra nenuosekli ir prieštaringa, kadangi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija dar 2016 m. lapkričio 24 d. (raštas Nr. (3.8-V8)-3-3181) neprieštaravo dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn ir parengtais bei 2017 m. liepos 20 d. išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. FPPR-70 pritarė įsiterpusio ginčo valstybinio žemės sklypo formavimui. Atsakovas taip pat NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 6PPĮ-77-(14.6.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir NŽT Kaišiadorių skyriaus 2017 m. liepos 26 d. išduotais Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. 6RE-164-(14.6.30) pritarė įsiterpusio ginčo valstybinio žemės sklypo formavimui. Tačiau ginčijamu sprendimu atsakovas informavo pareiškėjus, jog tą patį žemės sklypą jau priskyrė valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, tačiau nenurodė jokių teisės aktų, kuriais remiantis sklypas įtrauktas į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus, ir aplinkybių, pakeitusių ginčo sklypo naudojimo faktinę situaciją ir sąlygojusių tokio sprendimo priėmimą.
17. Teismas konstatavo, kad minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 3 straipsnio 4, 5, 9 punktų ir 10 straipsnio 5 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo 2021 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 6SD-96-(14.6.104.) negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktams ir 10 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).
18. Vertindamas NŽT 2021 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1SS-493-(7.5.), teismas pažymėjo, kad ši institucija nagrinėjo ginčą dėl sprendimo, kuriame iš esmės nėra jokių motyvų VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimų prasme. Teismas darė išvadą, kad NŽT 2021 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 1SS-493-(7.5.) gali būti vertinamas tik kaip išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos nuomonė, kokie galėjo būti NŽT 2021 m. kovo 31 d. sprendimo motyvai, jeigu NŽT Kaišiadorių skyrius būtų priėmęs motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą. Nustatęs, kad NŽT Kaišiadorių skyriaus 2021 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 6SD-96-(14.6.104.) neteisėtas iš esmės, teismas konstatavo, kad negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu jam pritariantis NŽT 2021 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 1SS-493-(7.5.), todėl šį sprendimą taip pat panaikino.
19. Teismas pabrėžė, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis sprendimas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą (sprendimą) priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjų skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) nurodo tokio akto (sprendimo) motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes VAĮ 10 straipsnio 2 ir 5 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį sprendimą.
III.
20. Atsakovas NŽT apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas netinkamai aiškino NŽT raštus. Atsakovo teigimu, skundžiami raštai yra atsakymai fiziniams asmenims – susirašinėjimo su fiziniais ir juridiniais asmenimis žemės tvarkymo klausimais dokumentai, o ne sprendimai. Be to, atsakymai buvo paruošti tretiesiems asmenims, kurie net nebuvo projekto iniciatoriai. Atsakovas daro išvadą, kad 2021 m. sausio 12 d. ir 2021 m. kovo 31 d. atsakymai fiziniams asmenims, o ne sprendimai, neturėjo atitikti VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, taip pat esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino, jog ginčijami raštai (ne sprendimai), pagal galiojantį materialinės teisės santykių reguliavimą nėra individualūs aktai kaip tokie, kurie pareiškėjams sukuria teises ir pareigas, tai tik informacinio pobūdžio, o ne galutiniai sprendimai.
22. Atsakovas paaiškina, kad ginčo sklypas patenka į rekreacinio prioriteto zoną – yra kelio, vedančio link (duomenys neskelbtini), dalis, todėl siekiant nenukrypti nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo, nustatančio saugomų teritorijų apsaugą, bei siekiant užtikrinti viešąjį interesą – (duomenys neskelbtini) regioninio parko lankytojų priėjimą prie (duomenys neskelbtini) vandens telkinio, Kaišiadorių rajono savivaldybė, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktu, priėmė sprendimą priskirti sklypą valstybės neprivatizuojamai žemei. Savivaldybė savo teisės aktais patvirtino vietinės reikšmės specialųjį planą, kuriame (duomenys neskelbtini) gatvė buvo pažymėta kaip vidaus reikšmės kelias ir tapo Kaišiadorių savivaldybės nuosavybe. Savivaldybė rėmėsi Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos išsakyta pozicija, kad (duomenys neskelbtini) vandens telkinys ir (duomenys neskelbtini) hidrografinis draustinis yra lankytini objektai, todėl, paisant viešojo intereso, saugomos rekreacinės teritorijos lankytojams turi būti sudaromos sąlygos, užtikrinant jų patekimą (duomenys neskelbtini) gatve – taku prie šių nurodytų objektų. Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2018 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. V17-12 „Dėl valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei priskirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., ploto patvirtinimo“, kurį teismui apskundė buvusi besiribojančių sklypų savininkė, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1480-428/2020 buvo priimtas savivaldybės naudai.
23. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7, 10 punktais ir daro išvadą, kad teismas, neužtikrindamas veiksmingo proceso visumos, neatsižvelgė ir neįvertino bylos baigčiai reikšmingo atsakovo argumento, jog ginčijamas NŽT Kaišiadorių skyriaus raštas pagal galiojantį materialinės teisės santykių reguliavimą nėra sprendimas, kuris pareiškėjams sukuria teises ir pareigas, o yra tik atsakymas fiziniams asmenims.
24. Pareiškėjai N. S. ir A. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo apeliaciniu skundu, nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai, jog ginčijami sprendimai nėra sprendimai, kurie pareiškėjams sukuria teises ir pareigas, o tik atsakymai fiziniams asmenims, yra deklaratyvūs. Pareiškėjų teigimu, atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis ir laikytis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, be kita ko, įstatymo viršenybės, išsamumo bei objektyvumo principų. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde ir toliau nenurodo ir nepagrindžia: kokie konkretūs duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra laisvos žemės fondo žemės; nenurodo jokių teisės aktų ar konkrečių duomenų, kada ir koks konkrečiai atsirado poreikis ir tikslas 0,06 ha žemės sklypą įtraukti į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus; nepagrįsta ir aplinkybė, kad ginčo sklypas reikalingas (duomenys neskelbtini) gatvės tąsai iki rekreacinės (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijos; nurodyta, kad ginčo sklype yra kelias, tačiau nepateikta jokių duomenų, kad jis atitinka Kelių įstatyme apibrėžtą kelio sąvoką, kad jis yra įteisintas, ar visas sklypas (ar tik jo dalis) yra reikalingas nurodytiems tikslams ir kt.
26. Pareiškėjai nurodo, kad nėra pagrindo remtis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, kadangi, vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. V17-149 patvirtintu vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajone specialiuoju planu ir šio plano korektūra (administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. VIE-56) (duomenys neskelbtini) sen. vietinės reikšmės vidaus kelias (duomenys neskelbtini) k. parodytas tik iki privataus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 7-84, ilgis – 0,74 km. Iki įsiterpusio sklypo kelio tąsos per minėtą privatų žemės sklypą nėra. Pareiškėjai daro išvadą, kad įsiterpęs sklypas negali būti neegzistuojančio kelio tęsinys. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 5 d. sprendime taip pat konstatavo, jog 0,06 ha valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kaišiadorių raj. sav., įsiterpusiame tarp sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įrengto ir įteisinto Kelių įstatymo prasme vietinės (vidaus) reikšmės kelio (gatvės), kuris Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto pagrindu sąlygotų šio ginčo sklypo priskyrimą valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei.
27. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovo atlikti veiksmai pagal pareiškėjams nesukeliantį teisinių pasekmių savivaldybės tarybos sprendimą dėl žemės sklypo statuso sukėlė pasekmes pareiškėjams, nes pageidaujamą prijungti įsiterpusį žemės sklypą nuspręsta įtraukti į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus. Pareiškėjai pažymi, kad tiek NŽT Kaišiadorių skyrius, tiek NŽT direktorius, vertinę pareiškėjų skundus, visiškai nesigilino į tikrąsias faktines aplinkybes ir žemės sklypų sprendinius. Savo raštuose NŽT direktorius tik formaliai pakartoja teisinį reglamentavimą, kuris turėtų būti taikomas tuo atveju, jei ginčo sklype būtų kelias ar būtų kitos įstatyme numatytos priežastys, draudžiančios privatizuoti žemę, tačiau nesiaiškino aplinkybių, kodėl NŽT priimami sprendimai prieštarauja vieni kitiems.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT ir jos teritorinio skyriaus sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl 0,06 ha valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, išpirkimo procedūros užbaigimo, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atsakovui pareiškėjų prašymą nagrinėti iš naujo.
29. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų skundą ir panaikino ginčijamus NŽT Kaišiadorių skyriaus ir NŽT sprendimus, konstatavęs, kad minėti sprendimai neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, taip pat esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjų prašymo, nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias vertino, ir konkrečių teisės aktų, kuriais vadovavosi.
30. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentavo, kad pareiškėjų skundžiami raštai yra tik informacinio pobūdžio atsakymai fiziniams asmenims, todėl jie neturėjo atitikti VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, taip pat esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.
32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015).
33. Viešojo administravimo įstatymas nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).
34. Atsakymai į prašymus rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35 p.). Į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Taisyklių 37 p.). VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5, 6 p.).
35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su 2020 m. gruodžio 10 d. prašymu „Dėl žemės sklypo išpirkimo“ kreipėsi į NŽT Kaišiadorių skyrių, prašydami užbaigti valstybinės žemės sklypo 0,06 ha ploto, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, išpirkimo procedūrą, t. y. suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame prašyme pareiškėjai NŽT Kaišiadorių skyriui išdėstė visas faktines aplinkybes dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo procedūros, t. y. nuo 2017 m. birželio 7 d. prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pateikto ankstesnės žemės sklypo savininkės, iki pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo priėmimo administracinėje byloje, inicijuotoje taip pat buvusios žemės sklypo savininkės.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1480-438/2020 konstatavęs, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimo pobūdis lemia, kad jis neįtakoja pareiškėjos subjektinių teisių statuso, nurodė, jog poveikis šiam statusui galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu NŽT tenkintų atsakovo prašymą (pasiūlymą) ir priimtų atitinkamą sprendimą, kuriuo būtų pakeistas iki tol buvęs ginčo žemės sklypo statusas (sprendimo 43 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, po minėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 22 d. raštu kreipėsi į NŽT Kaišiadorių skyrių, prašydama priimti išvadą dėl tikslingumo priskirti ginčo žemės sklypą valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei bei jį suprojektuoti. NŽT Kaišiadorių skyrius 2020 m. lapkričio 24 d. tokią išvadą priėmė, kurioje nurodė, kad ginčo žemės sklypą tikslinga įtraukti į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus. Taigi nagrinėjamu atveju susidarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime paminėta situacija, nes NŽT tenkino Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos prašymą ir priėmė sprendimą, kuriuo buvo pakeistas iki tol buvęs ginčo žemės sklypo statusas.
37. Atsižvelgusi į specifines šios bylos aplinkybes, jau pažengusios žemės sklypo išpirkimo procedūros eigą ir NŽT Kaišiadorių skyriaus priimtos išvados pasekmes, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo teiginiais, kad NŽT Kaišiadorių skyriaus atsakymas į pareiškėjų 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą tėra susirašinėjimas su fiziniais asmenimis žemės tvarkymo klausimais, ir dėl to jis neturėjo atitikti VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, taip pat esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, NŽT atsakymo į pareiškėjų prašymą pobūdžio, esant priimtai išvadai, nekeičia ir faktinė aplinkybė, kad gretimo sklypo savininkė, 2017 m. birželio 7 d. inicijavusi ginčo žemės sklypo išpirkimo procedūrą, pasikeitė, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą NŽT Kaišiadorių skyriui teikė jau naujieji besiribojančio su ginčo žemės sklypu sklypo savininkai – pareiškėjai, kurie nebuvo projekto iniciatoriai. Pažymėtina, kad pareiškėjams susidariusi situacija buvo žinoma, o suformuluotas prašymas viešojo administravimo institucijai rodo pareiškėjų suinteresuotumą dabar jau dėl prie jiems priklausančio žemės sklypo prijungti besiribojantį valstybinės žemės sklypą, šiai procedūrai esant pradėtai dar 2017 metais.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT Kaišiadorių skyriaus atsakymas į pareiškėjų prašymą yra atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą priimti administracinį sprendimą, t. y. užbaigti valstybinės žemės sklypo išpirkimo procedūrą. Todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks NŽT Kaišiadorių skyriaus atsakymas į pareiškėjų prašymą turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. jame, be kita ko, turi būti nurodoma tiek teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5, 6 p.), taip pat jis turi atitikti VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus.
39. Atsakovas priėmė sprendimą (išvadą), kuriuo buvo pakeistas ginčo žemės sklypo statusas, tuo iš esmės užkertant kelią toliau įgyvendinti jau pradėtą žemės sklypo išpirkimo procedūrą, tačiau NŽT Kaišiadorių skyrius pareiškėjų prašymo užbaigti žemės sklypo išpirkimo procedūrą netenkinančiame atsakyme tik paminėjo, kad tokia išvada buvo priimta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kokio pobūdžio aplinkybės turėjo būti, bet nebuvo nurodytos NŽT Kaišiadorių skyriaus atsakyme į pareiškėjų prašymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliaciniame skunde tik palaiko savo neteisingą poziciją dėl viešojo administravimo institucijos atsakymo pobūdžio (susirašinėjimas su fiziniais asmenimis žemės tvarkymo klausimais), tačiau nenurodo konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo konstatuotus NŽT Kaišiadorių skyriaus atsakymo į pareiškėjų prašymą turinio trūkumus.
40. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2018 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. V17-12 „Dėl valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei priskirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., ploto patvirtinimo“, kurį teismui apskundė buvusi besiribojančių sklypų savininkė, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas buvo priimtas savivaldybės naudai.
41. Atsakovo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-1480-438/2020 ginčas kilo dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. V17-12 „Dėl valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei priskirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono sav., ploto patvirtinimo“. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti visuomenės poreikiams siūlomo žemės sklypo schemoje pažymėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., plotą – 0,06 ha, įsiterpusį tarp sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), priskyrimą valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei (1 p.) bei pavesta savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į NŽT priimti išvadą dėl tikslingumo priskirti šį žemės sklypą valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei ir įtraukti į valstybės išperkamos ir (ar) neprivatizuojamos žemės sąrašus (2 p.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 5 d. sprendimu panaikino aptariamą Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, konstatavęs, kad teisine prasme toks Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra tik inicijavimas bei pasiūlymas kompetentingai institucijai pradėti atitinkamą administracinę procedūrą ir priimti tam tikrą sprendimą dėl ginčo žemės statuso, suteikiant jai valstybės išperkamos arba neprivatizuojamos žemės statusą, t. y. tik NŽT atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos viešojo administravimo srityje, o būtent, pareiga priimti sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti vykdyti tokią procedūrą.
42. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1480-438/2020 buvo priimtas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos naudai, tačiau nėra aišku, kaip aptariama administracinė byla ir jos baigtis paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas šioje administracinėje byloje. Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. A-1480-438/2020 apeliacinės instancijos teismas skundžiamo Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nenagrinėjo, tik nurodė, kad ginčijamo sprendimo pobūdis lemia, jog jis neįtakoja pareiškėjos subjektinių teisių statuso. Todėl tai, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba kreipėsi į NŽT su 2020 m. spalio 22 d. prašymu „Dėl žemės sklypo įtraukimo į valstybės išperkamosios ir neprivatizuojamos žemės plotus ir suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projektuose“, kuriame nurodė Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. V17-12 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, savaime nereiškia, kad NŽT Kaišiadorių skyrius 2020 m. lapkričio 24 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą išvadą, minimą šioje administracinėje byloje ginčijamame NŽT Kaišiadorių skyriaus 2021 m. sausio 12 d. sprendime.
43. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime netyrė ir nekonstatavo Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. V17-12 teisėtumo ir pagrįstumo. NŽT, atsižvelgdama į šį teismo sprendimą, neprivalėjo pritarti savivaldybės tarybos prašymui. Priešingai, minimoje administracinėje byloje Nr. A-1480-438/2020 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad NŽT atsiranda pareiga priimti sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti vykdyti tokią procedūrą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad NŽT aptariamoje administracinėje byloje Nr. A-1480-438/2020 dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir savo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad neprieštarauja dėl skundžiamo Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimo panaikinimo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, nes minėtu teismo sprendimu nebuvo galutinai išspręsta, ar ginčo žemės sklypo įtraukimas į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus yra teisėtas ir pagrįstas.
44. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius