Byla Nr. 1S-315-870/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26509-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.16.1.2.2; 2.1.16.3.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,
sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,
nuteistojo L. B. gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje, išnagrinėjo nuteistojo L. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria baudžiamojoje byloje Nr. 1A-589-737/2024 nuteistajam L. B. skirta papildoma stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui, atiduodant nuteistąjį L. B. į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau nei 3 (trims) mėnesiams,
Teisėjų kolegija,
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-589-737/2024 pagal nuteistojo L. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo S. D. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. B., be kitų nuteistųjų, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 26 parų arešto bausmė.
2. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi tenkino nuteistojo L. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus prašymą ir nuteistajam L. B. paskyrė papildomą stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui. Ekspertams pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar šiuo metu L. B. serga lėtine psichikos liga ar laikinu psichikos sutrikimu; 2) ar šiuo metu L. B. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; 3) ar L. B. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti 2024 m. rugsėjo 25 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, ar jo būklė pablogėjo po to; 4) ar dėl psichikos sveikatos būklės L. B. šiuo metu gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus; 5) jei nuteistasis L. B. šiuo metu serga psichikos liga, ar ši liga nekliudo jam atlikti paskirtą arešto bausmę; 6) ar L. B. pagal patologinę būseną yra pavojingas visuomenei ir ar jam reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu taip, tai kokią. Kauno apygardos teismas taip pat išreikalavo medicininius dokumentus dėl L. B. gydymosi psichinės sveikatos gydymo įstaigose po 2024 m. balandžio 4–24 d. stacionarinės teismo ekspertizės atlikimo. Aptarta nutartimi nutarta nuteistąjį L. B. atiduoti į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, esantį Aušros g. 30, Utenoje, iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau nei 3 (trims) mėnesiams. Taip pat nutartimi pavesta Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nuteistąjį L. B. pristatyti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Skunde nuteistojo L. B. gynėjas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį: 1) paskirti byloje pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurioje, be teismo nutartyje ekspertams jau užduotų klausimų, papildomai užduoti klausimą – ar nusikalstamų veikų padarymo metu (2023 m. liepos 3–17 d.) L. B. sirgo psichine liga ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2) ekspertizę pavesti atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (A. Kojelavičiaus g. 121, 11106 Vilnius).
3.1. Gynėjas skunde pažymi, kad nuteistasis L. B. per laikotarpį nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. spalio 19 d. padarė kelis administracinius nusižengimus (KET pažeidimai) ir tris nusikalstamas veikas (KET pažeidimas bei neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas neturint tikslo platinti), iš kurių abi administracinių nusižengimų bylos nutrauktos: Nr. II-17-1178/2024 (nutraukta 2024 m. kovo 21 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimu) bei ROIK:23224245094 (nutraukta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu). Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40264-23 nutrauktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuroro 2024 m. vasario 27 d. nutarimu L. B. perduodant teismui dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi L. B. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas, kuri yra taikoma ir šiuo metu. Kiti du ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-26509-23 ir Nr. 01-1-33671-23 užbaigti perduodant bylas teismui ir šiose bylose priimti apkaltinamieji nuosprendžiai (Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2539-668/2024 ir 2024 m. spalio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2186-1023/2024). Abu minėti Kauno apylinkės teismo nuosprendžiai apeliacine tvarka apskųsti Kauno apygardos teismui, keliant klausimą dėl nuteistojo L. B. galimo nepakaltinamumo.
3.2. Gynėjas taip pat nurodo, kad L. B. psichikos būklė šiuose administraciniuose ir ikiteisminiuose tyrimuose buvo tirta tris kartus, atliekant psichiatrines ekspertizes, ir visus kartus gautos skirtingos išvados. Ekspertizės akte Nr. 85TPK-6/2024 ir ekspertizės akte Nr. 83TPK-519/2024 nurodyta, kad L. B. ir šiuo metu (ekspertizių darymo metu) serga psichikos sutrikimu dėl ko negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o ekspertizės akte Nr. 75U-II-34/2024 nurodyta, kad šiuo metu L. B. neserga psichikos sutrikimu ir supranta savo veiksmų esmę bei gali juos valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad visą šį laikotarpį L. B. yra taikoma Tauragės apylinkės teismo skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas, kuri nėra panaikinta, gynėjo nuomone, tikėtina, jog nuteistojo psichikos būklė per trumpą laikotarpį reikšmingai nepakito.
3.3. Skunde pažymima, kad ekspertizės akte Nr. 75U-II-34/2024, kuriame konstatuota, jog L. B. nesirgo ir neserga psichikos sutrikimu bei suvokia savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, priešingai, nei ekspertizės akte Nr. 83TPK-519/2024, nenurodoma ir neakcentuojama, kad L. B., pirmą kartą gydant psichiatrinės ligoninės stacionare 2022 m. rugsėjo 21–28 d., jis buvo išrašytas iš ligoninės nesibaigus gydymui. Šiame akte didesnis dėmesys skiriamas L. B. įteiktiems pranešimams apie nusikalstamų veikų padarymą ir jų aplinkybes nei medicininiams dokumentams bei juose aprašytam ligonio elgesiui. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą L. B. psichiatrinės ligoninės stacionare gydytas 2022 m. rugsėjo mėnesį, t. y. beveik prieš metus laiko iki pirmos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, gynėjo manymu, yra pagrindas peržiūrėti jam 2022 m. rugsėjo 28 d. nustatytą psichikos sutrikimo diagnozę, kuri diagnozuota neužbaigus gydymo bei vėliau jo netęsus ambulatorine tvarka.
3.4. Gynėjo teigimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad yra pagrindas abejoti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2024 m. balandžio 4–balandžio 24 d. ekspertizės akto Nr. 75U-II-34/2024 išsamumu ir pagrįstumu. Todėl, esant prieštaravimams tarp L. B. psichikos būklę nustačiusių ekspertų išvadų ir ekspertizių, gynėjo nuomone, tikslinga naują pakartotinę ekspertizę skirti atlikti kitai ekspertinei įstaigai. Įvertinus tai, kad Lietuvoje veikia tik dvi ekspertinės įstaigos, kuriose atliekamos stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės, jos atlikimas pavestinas kitai ekspertizės įstaigai, anksčiau neatlikusiai L. B. psichikos būklės tyrimo – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui.
3.5. Skunde teigiama, kad apygardos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė nuteistąjį L. B. atiduoti į ekspertizės įstaigą, nes jis nėra suimtas. Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616, 31 punkte nustatyta, kad tiriamajam asmeniui nustatytu laiku neatvykus arba jo atstovui nepristačius jo ekspertizei, apie tai raštu informuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ar teismas, skyręs ekspertizę. Todėl, gynėjo nuomone, apygardos teismo skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis turėtų būti suformuluota nustatant nuteistajam pareigą teismo rašte praneštu laiku nuvykti į nurodytą ekspertizės įstaigą bei išaiškinant nuteistajam L. B. teisines pasekmes nevykdant šio įpareigojimo.
4. Teismo posėdyje nuteistojo L. B. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo L. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundas tenkinamas iš dalies.
Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis keičiama: naikinama nutarties dalis dėl nuteistojo L. B. atidavimo į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams bei dėl pavedimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui nuteistąjį L. B. pristatyti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, esantį Utenoje, Aušros g. 30.
5. Nuteistojo L. B. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus skunde nesutinka su jo ginamajam paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės pobūdžiu, mano, kad tikslinga nuteistajam paskirti ne papildomą, tačiau pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti ne Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui, tačiau kitai ekspertizės įstaigai – Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, esančiai adresu A. Kojelavičiaus g. 121, Vilnius. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat prašo ekspertams papildomai užduoti klausimą, ar nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2023 m. liepos 3–17 dienomis, L. B. sirgo psichine liga ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi nuteistojo gynėjas iš esmės nesutinka su nutarties, kuria L. B. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, turiniu.
6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje yra reglamentuota žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visos proceso pirmosios, taip pat apeliacinės instancijos teismuose metu teismų priimtos nutartys, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiamos. Teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi, užtikrinant proceso greitumą ir operatyvumą. BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ekspertizės aktas, kaip ir specialisto išvada, yra vienas iš savarankiškų įrodymų šaltinių, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-368-489/2018). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nutartis, kuria baudžiamojoje byloje yra pavedama atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir pateikti ekspertizės aktą, yra laikytina nutartimi dėl įrodymų rinkimo ir patenka į vieną iš BPK 439 straipsnio 2 dalyje išvardintų neskundžiamų teismo nutarčių kategorijų, o būtent į nutarčių dėl naujų įrodymų rinkimo kategoriją. Pažymėtina, kad ribojimas aukštesniajam teismui skųsti teismo nutartį, kuria ekspertams pavedama atlikti ekspertizę ir parengti ekspertizės aktą, atitinka nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl nutarties baudžiamojoje byloje paskirti ekspertizę (objektų tyrimą) neskundžiamumo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-81-396/2015, Nr. 1S-21-197/2019, Nr. 1S-208-1020/2022; Nr. 1S-205-579/2024).
8. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, atlikus paskirtą papildomą nuteistojo L. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas turės galimybę pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatyme reglamentuotomis teisėmis, be kita ko, pasisakyti dėl ekspertizės akto išsamumo, taip pat prašyti teismo posėdyje apklausti ekspertizę atlikusius ir ekspertizės aktą parengusius ekspertus. Juo labiau, nuteistasis ir jo gynėjas, turėdami abejonių dėl atliktos papildomos L. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išsamumo, manydami, kad byloje nebuvo pašalinti kilę neaiškumai arba prieštaravimai dėl tirtos nuteistojo psichikos būklės, turės galimybę pasinaudoti teise prašyti bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo paskirti pakartotinę ekspertizę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau dėl nuteistojo gynėjo skundo argumentų, susijusių su L. B. paskirtos ekspertizės pobūdžiu ir ekspertams pavestų atsakyti klausimų turiniu, nepasisako.
9. Vis dėlto iš nuteistojo L. B. gynėjo skundo argumentų matyti, kad skunde keliamas klausimas ir dėl būtinybės nuteistąjį atiduoti į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, nurodant, jog nuteistasis į ekspertizės įstaigą nuvyktų pats, apie ekspertizės atlikimo laiką būdamas informuotas atskiru teismo raštu.
10. Asmens atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą pagrindai ir tvarka nustatyti BPK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.
11. Nors nuteistojo gynėjas skunde konkretaus prašymo panaikinti nutarties dalį dėl L. B. atidavimo į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių – nepareiškė, susipažinus su skundo motyvais ir siekiant patikrinti, ar šios procesinės prievartos priemonės taikymas nuteistajam L. B. yra proporcingas ir nevaržytų jo laisvės labiau nei tai yra būtina, skundas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo paskirtas nagrinėti žodiniame teismo posėdyje BPK 130, 141 straipsnių tvarka.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskyrus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, procesinės prievartos priemonės – asmens atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą – skyrimas savaime nėra privalomas. Iš skundo ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1A-589-737/2024 medžiagos matyti, kad nuteistajam L. B. papildoma stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė paskirta tenkinus nuteistojo gynėjo prašymą, kas leidžia konstatuoti tiek paties nuteistojo, tiek jo gynėjo suinteresuotumą netrukdomu ir sklandžiu ekspertizės atlikimu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis L. B. nustatytu laiku į ekspertizės įstaigą nenuvyks ar neišbus joje visą ekspertizės atlikimui būtiną laiką.
13. Svarbu pažymėti ir tai, kad L. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, dėl kurio Kauno apygardos teisme nagrinėjamas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta galutinė 26 parų arešto bausmė. Apygardos teismas, L. B. paskirdamas papildomą stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nutarė nuteistąjį atiduoti į ekspertizės įstaigą iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Toks apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytas nuteistojo atidavimo į ekspertizės įstaigą terminas reiškia, kad, esant poreikiui, L. B. atidavimas į ekspertizės įstaigą gali trukti ir 3 mėnesius, t. y. maksimalų galimą kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos pratęsimo terminą (BPK 127 straipsnio 1 dalis). Nors, vadovaujantis BPK 141 straipsnio 1 dalimi, buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką, t. y. ir į nuteistajam paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis), vis tik teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistajam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės trukmę, sprendžia, kad skundžiama nutartimi nustatytas nuteistojo L. B. atidavimo į ekspertizės įstaigą terminas pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą bei gali pažeisti esminį apeliacinio proceso principą, kad nuteistojo teisinė padėtis negali būti pabloginta labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi nuteistajam taikyta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, yra netikslinga, perteklinė, daugiau nei tai yra būtina ribojanti nuteistojo L. B. teises ir laisves, todėl nutarties dalis dėl nuteistojo L. B. atidavimo į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams bei dėl pavedimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui nuteistąjį L. B. pristatyti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, esantį Utenoje, Aušros g. 30, naikinama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį pakeisti:
panaikinti nutarties dalį dėl nuteistojo L. B. atidavimo į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, esantį Utenoje, Aušros g. 30, iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams.
Panaikinti nutarties dalį dėl pavedimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui nuteistąjį L. B. pristatyti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, esantį Utenoje, Aušros g. 30.
Kitos nutarties dalies nekeisti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Jūratė Jakubonienė
Virginija Liudvinavičienė
Linas Šiukšta