Administracinė byla Nr. eAS-476-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00328-2024-6

        Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo V. Š.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Š. (toliau – ir atsakovas) NMA naudai 198 695,00 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti paramos gavėjo V. Š. turtui bei lėšoms turto areštą 198 695 Eur dydžio sumai.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto bei lėšų 198 695 Eur sumai areštą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas nurodė, kad šioje administracinėje byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir administracinę bylą sustabdžius yra pagrindas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nėra jokios grėsmės, kad NMA, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetams gali būti padaryta žala, priešingai – taikant atsakovo ir ūkininko ūkio turto ir lėšų areštą bus padaryta didelė žala atsakovui ir jo ūkiui, taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga, neužtikrina šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso, nes tokiu būdu naikinamas pats paramos subjektas – atsakovo ūkininko ūkis, ir taip ne tik nepasiekiami paramos tikslai, bet daroma žala visam Lietuvos ūkio sektoriui, užkertamas kelias tinkamai įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ tikslus.

Atsakovas teigė, kad jo prašymas panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurių teismas nevertino priimdamas 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir kurios paneigia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytą jų taikymo pagrindą.

Atsakovo vertinimu, teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2024 m. balandžio 30 d. pateikė skundą teismui dėl NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. SKP-98 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, todėl yra būtina sulaukti įsiteisėjusio sprendimo šioje byloje, nes išnagrinėjus administracinę bylą teismo sprendimu bus nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl tinkamo atsakovo prievolių pagal paramos sutartį vykdymo ir paneigiančios prievolę sugrąžinti paramos lėšas. Teismas neįvertino, kad NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. SKP- 98 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ per vieną mėnesį yra skųstinas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismui sprendžiant pagal NMA 2024 m. balandžio 11 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir skolos priteisimo, šis NMA sprendimas dar nebuvo įsigaliojęs, o atsakovui jį apskundus įstatymų nustatyta tvarka 2024 m. balandžio 30 d., jo pagrindu iš viso negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovas nurodė, kad teismas turi įvertinti naujas esmines faktines aplinkybes dėl NMA 2024 m. balandžio 11 d. prašymo tikėtino pagrįstumo nebuvimo, atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, kurios kartu su jas patvirtinančiais įrodymais nurodytos atsakovo 2024 m. balandžio 30 d. skunde teismui, visiškai paneigiančios atsakovo tariamą nesąžiningumą gaunant paramą ir vykdant paramos projektą. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 22 d. prašymu teismo prašydamas stabdyti administracinę bylą, tačiau palikti galioti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neatsižvelgė į objektyvias faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus apie atsakovo ūkio paramos projekto įgyvendinimo tinkamumą ir paramos tikslų pasiekimą, tik deklaratyviai nurodė, kad vien didelė prašymo suma bei atsakovo veiksmai tariamai liudija apie nesąžiningumą ir kartu preziumuoja būtinumą taikyti minėtas priemones. Tačiau šioje administracinėje byloje kartu su atsakovo atsiliepimu į prašymą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas dirbtinai nekūrė sąlygų paramai gauti, tinkamai įgyvendino savo, kaip naujai steigiamo modernizuojamo ūkio, paramos projektą, laikėsi teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, visą paramą panaudojo tinkamai ir pagal paskirtį. Be to, atsakovas savo savarankiško ūkio paramos projekto įgyvendinimo atžvilgiu neveikė bendrai su kitais ūkininkais, sąmoningai nederino veiksmų, nesiekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, nes siekė visiško nepriklausomumo ir savarankiškumo įsigyjant savo techniką ūkiui plėtoti. Būtina įvertinti naujas aplinkybes, kad NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl sankcijų priimtas neatsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, galėjusias turėti įtakos formaliam pažeidimo vertinimui.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo 2024 m. balandžio 11 d. prašymo reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti prima facie (iš pirmo žvilgsnio), nes 2024 m. balandžio 11 d. prašymu kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo nebuvo pasibaigęs pačios NMA 2024 m. balandžio 10 d. rašte, kuris pridėtas prie 2024 m. balandžio 11 d. prašymo nustatytas 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos terminas lėšoms sumokėti. Todėl pareiškėjui 2024 m. balandžio 11 d. kreipusis į teismą pagal pateiktus įrodymus skolos dar nebuvo susidarę, nes nebuvo suėjęs pareiškėjo nustatytas mokėjimo terminas, kuris baigiasi tik 2024 m. birželio 11 d.

Atsakovas nurodė, jog teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo klausimą dėl jos neatitikimo proporcingumo principui ir proceso šalių interesų pusiausvyrai, turėtų įvertinti naujas aplinkybes dėl atsakovo vykdomos veiklos pobūdžio – gyvulininkystės ūkio, kuriam tokių priemonių pritaikymas daro didelę ekonominę ir turtinę žalą, kadangi areštavus ūkininko ūkio einamąsias lėšas sustoja ūkio finansinė ir ekonominė veikla, gyvuliams negalima nupirkti pašarų, mokėti ūkio įsipareigojimus paslaugų teikėjams, atsiskaityti su akcine bendrove „Swedbank“ pagal 2023 m. balandžio 7 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 23-020844-IN ir pagal 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 22-062563-IN, be kurių ūkininko ūkio tolimesnė veikla yra neįmanoma, ir lemia nemokumo būseną.

Atsakovas paaiškino, kad administracinė byla pagal jo 2024 m. balandžio 30 d. skundą NMA dėl 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. SKP-98 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ panaikinimo  administraciniame teisme, įvertinus apeliacinės instancijos teismo bylų nagrinėjimo terminus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, iš viso bus nagrinėjama apie 2 metus, ir tik po administracinės bylos dėl NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo panaikinimo išnagrinėjimo bus atnaujintas šios administracinės bylos nagrinėjimas, kurio trukmė taip pat gali būti apie 2 metus, todėl visų administracinių bylų nagrinėjimas gali trukti apie 4 metus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes tolimesnis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra akivaizdžiai neproporcingas ir iškraipo proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovas apie 4 metus negalės vykdyti nei ūkinės-ekonominės veiklos, nei savo asmeninių prievolių, kas atsakovui padarys esminę žalą jo turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams. 

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino atsakovo V. Š. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo.

Teismas nurodė, kad atsakovas, prašydamas panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę, faktiškai jokių naujų aplinkybių teismui nenurodė, nes iš NMA prašymo dėl skolos priteisimo jau buvo žinoma dauguma atsakovo nurodytų aplinkybių. Be to, atsakovas savo prašymo nepagrindė, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kurių pagrįstumą teismas galėtų patikrinti tik išnagrinėjęs bylą.

Teismo vertinimu, faktas, kad pareiškėjo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. SKP-98 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ dar nėra įsiteisėjęs, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo neturi jokios teisinės reikšmės. Teismui galimai išsprendus nagrinėjamą bylą atsakovo naudai, jis turės galimybę gauti visų patirtų nuostolių atlyginimą (taip pat ir galimai negautų pajamų), o panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, kurios niekas nekompensuos. Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodyti duomenys nesudaro pagrindo panaikinti byloje pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. nepatvirtina, kad bylą išsprendus palankiai pareiškėjui, bus užtikrintas pareiškėjo reikalavimo, kuriam pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, įvykdymas, ir dėl to netenkino prašymo panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Atsakovas V. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto bei lėšų 198 695 Eur sumai areštą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas nurodo, kad teismas pažeidė ABTĮ 70 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo, kadangi neįvertino ir neištyrė atsakovo prašyme nurodytų esminių naujų faktinių aplinkybių ir pridėtų jas patvirtinančių įrodymų. Teismo nurodyti deklaratyvūs, bylos duomenimis ir įrodymais nepagrįsti teiginiai ir teisinės išvados neatitinka tikrovės, kelia abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumu pareiškėjo NMA interesų naudai.

Atsakovo teigimu, jis prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo nurodė daugiau nei 5 esmines naujas aplinkybes, kurios patvirtina prašymo pagrįstumą, tačiau teismas jų netyrė ir dėl jų nutartyje nepasisakė. Dauguma atsakovo nurodytų naujų aplinkybių net nebuvo įvykusios ir žinomos teismui gavus NMA prašymą dėl skolos priteisimo ir taikant reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas nukrypo nuo interesų derinimo ir proporcingumo principo, nes nurodė, kad galimai išsprendus nagrinėjamą bylą atsakovo naudai, jis turės galimybę gauti visų patirtų nuostolių atlyginimą (taip pat ir galimai negautų pajamų), taip pateisindamas žalos atsakovo ūkiui darymą, neatsižvelgdamas, kad areštavus ūkiui priklausančias lėšas yra visiškai sutrikdoma ūkio ekonominė-finansinė veikla, gyvuliams negalima nupirkti pašarų, mokėti ūkio įsipareigojimus paslaugų teikėjams, atsiskaityti su banku pagal kredito sutartis, be kurių ūkininko ūkio tolimesnė veikla yra neįmanoma, lemia ūkio sunykimą ir nemokumo būseną.

Atsakovo vertinimu, teismas taip pat nesilaikė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-692-822/2023). Teismas neįvertino atsakovo prašyme panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytų naujų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir taip nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-594-662/2020).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovo V. Š. prašymas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto bei lėšų 198 695 Eur sumai areštą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti atsakovo prašymą panaikinti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl jame nurodytų naujų aplinkybių, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 6 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertint reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012; kt.). Proceso dalyviai, teikdami prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ar panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018; kt.).

Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – atsakovo turto bei lėšų 198 695 Eur sumai areštas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje, nustačius, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 198 695 Eur skolos priteisimo, ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama, jos panaudojimu bei netinkamai panaudotos paramos susigrąžinimu, todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pažeistas viešasis interesas bei padaryta didelė žala praradus reikšmingą Europos Sąjungos paramos dalį. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumas nustatytas ir įvertinus šioje byloje keliamo reikalavimo pobūdį ir dydį.

Atsakovas, nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, teikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-367-556/2024 atskirasis skundas netenkintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartyje nepripažino pagrįstais atsakovo argumentų, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra pritaikyta nesant tam teisinių pagrindų (sąlygų), pažeidžia atsakovo teises, yra neproporcinga, kadangi areštuotos ūkininko ūkio lėšos 198 695 Eur sumai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje, visiškai ignoruojant jo, kaip gyvulininkystės ūkį vykdančio asmens, teises ir teisėtus interesus, taip darant didelę turtinę žalą jo ūkio gyvybiškumui ir ekonominei veiklai; pareiškėjui kreipiantis į teismą jokios skolos atsakovui dar nebuvo susidarę, nes nebuvo suėjęs paties pareiškėjo nustatytas mokėjimo terminas, kuris baigiasi tik 2024 m. birželio 11 d., NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. SKP-43 dar nėra įsigaliojęs ir atsakovas jį skųs įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nepripažinti pagrįstais argumentai, susiję su atsakovo gyvulininkystės ūkiu, kuriam tokios priemonės pritaikymas daro didelę ekonominę ir turtinę žalą, kadangi areštavus ūkininko ūkio einamąsias lėšas sustoja ūkio finansinė ir ekonominė veikla, gyvuliams negalima nupirkti pašarų, mokėti ūkio įsipareigojimus paslaugų teikėjams, atsiskaityti su banku pagal 2023 m. balandžio 7 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 23-020844-IN ir pagal 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 22-062563-IN, be kurių ūkininko ūkio tolimesnė veikla yra neįmanoma, gyvulininkystės ūkis tampa nemokus, privalo stabdyti savo ūkinę-ekonominę veiklą; atsakovas ir jo ūkis turi pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl nėra jokios grėsmės žalai atsirasti; kt.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo, kurį motyvavo tuo, jog nėra jokios grėsmės, kad pareiškėjui, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetams gali būti padaryta žala, priešingai – ilgą laiką, kol nagrinėjamos administracinės bylos, taikant atsakovo turto ir lėšų areštą, jam bus padaryta didelė žala, taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga, neužtikrina šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso, nes tokiu būdu naikinamas remiamas paramos subjektas – atsakovo ūkininko ūkis. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2024 m. balandžio 30 d. padavė skundą teismui dėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. SKP-98 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Atsakovas dirbtinai nekūrė sąlygų paramai gauti, tinkamai įgyvendino savo, kaip naujai steigiamo modernizuojamo ūkio, paramos projektą, laikėsi teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, visą paramą panaudojo tinkamai ir pagal paskirtį. Be to, atsakovas savo savarankiško ūkio paramos projekto įgyvendinimo atžvilgiu neveikė bendrai su kitais ūkininkais, sąmoningai nederino veiksmų, nesiekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, nes siekė visiško nepriklausomumo ir savarankiškumo įsigyjant savo techniką ūkiui plėtoti. Pareiškėjo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimas priimtas neatsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, galėjusias turėti įtakos formaliam pažeidimo vertinimui. Reikalavimo užtikrinimo priemonė iškraipo proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovas apie 4 metus negalės vykdyti nei ūkinės-ekonominės veiklos, nei savo asmeninių prievolių, kas jam (atsakovui) padarys esminę žalą jo turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams, prives prie ūkio bankroto.

Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį matyti, kad jis esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais, kuriais buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikyta pareiškėjo ginčijama reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir dėl kurių jau yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birelio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-367-556/2024, t. y. prašyme nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatyta, jog yra pasikeitusi situacija, dėl kurios buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė turėtų būti panaikinta. Aplinkybė, kad iškelta ir nagrinėjama kita administracinė byla dėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. SKP-98 pagrįstumo ir teisėtumo, nepaneigia faktinio ir teisinio pagrindų, dėl kurių taikyta atsakovo ginčijama reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje, todėl turi būti laikomasi visų tokiai laikinosios apsaugos priemonei nustatytų taisyklių, kurios nustato jos taikymo mastą, vykdymo tvarką ir kitus klausimus (leidimą atlikti tam tikras operacijas, nurodymą antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 str. 6 d.)) (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas asmens turto areštą, yra išaiškinęs, jog arešto vykdymo tvarką ir pagrindinius taikymo principus nustato CPK, todėl klausimas dėl turto arešto sprendžiamas vadovaujantis šio kodekso nuostatomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-1062/2017). Šioje nutartyje vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, nurodyta, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį.

Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 6 dalyje taip pat yra nurodyta, jog antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

Šioje byloje nėra pateikti įrodymai, koks vykdant pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto ir lėšų areštą, nenurodant išsamių turto duomenų, buvo surastas ir aprašytas konkretus atsakovo turtas. Viešajame Turto arešto aktų registre yra įregistruota, kad areštuotas turtas ir lėšos 198 695 Eur sumai, t. y. kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra galiojanti (tikrinta 2024 m. liepos 8 d. ir liepos 10 d.).

Pareiškėjui, teigiančiam, kad lėšų areštas trukdo gyvuliams nupirkti pašarų, vykdyti gyvulininkystės veiklą, tai, kad jis turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, neužkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu pakeisti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Dėl atsakovo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo panaikinti šioje byloje pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

                Ramūnas Gadliauskas

                Dalia Višinskienė