Civilinė byla Nr. e2-9267-424/2019
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01742-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2019 m. lapkričio 21 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,
sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,
dalyvaujant atsakovui V. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 896,20 Eur negrąžinto kredito; 339,76 Eur palūkanas; 146,26 Eur delspinigius; 19 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas skaičiuojamas nuo 2 896,20 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019-08-16 iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
Nurodė, kad atsakovas ir bankas „Swedbank" AB sudarė sutartį Nr. 06-072189-RK pagal kurią bankas suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo jį grąžinti. Atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, bankas sutartį nutraukė. 2019-01-21 suėjo prievolės įvykdymo terminas. 2018-10-23 reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank", AB perleido reikalavimo teises į šį atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2018-10-24 reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. Reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tp reikalavimų perleidimo sutartys, kuriose susitarta dėl periodinio Reikalavimų portfelių pirkimo - pardavimo. Konkrečių reikalavimo teisių perleidimas užfiksuojamas sudarant aktą prie periodinės reikalavimų perleidimo sutarties, kuriame nurodomi duomenys apie perleidžiamas reikalavimo teises. Atsakovo 2896,20 Eurs skola ieškovui buvo perleista 2019-05-07. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku.
Pagal kredito sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti 19 proc dydžio metines palūkanas. Reikalavimo perleidimo dieną, 2019-05-07, mokėjimo palūkanų įsiskolinimas sudarė 187,49 Eur. Nuo reikalavimo perleidimo iki šio ieškinio pareiškimo palūkanų suma išaugo 152,27 Eur ir sudaro 339,76 Eur. Pagal atsakovo ir banko sudarytą sutartį, mokėjimo palūkanos skaičiuojamos kol visiško kredito grąžinimo, todėl palūkanos turi būti priteistos iki atsakovas visiškia įvykdys preivolę.
Kredito gavėjas sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo pradelstos sumokėti sumos įsipareigojo mokėti 0,05% dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 145,26 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019-05-07 iki 2019-08-16, t.y. nuo reikalavimo teisės perėmimo iki ieškinio padavimo teismui, iš viso už 101 dieną.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp PlusPlus Baltic OU ir ieškovo yra negaliojanti, nes ieškovo vardu sutartį pasirašė jos akcininkas, kai pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 p., santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Pateiktame PlusPlus Baltic OU sutarties su AB „Swedbank“ išraše nėra banko įgalioto atstovo parašo ir antspaudo.
Ieškovo pateiktoje Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartyje 06-072189-RK rašoma apie suteiktą 2896,20 Eur kredito limitą, kas savaime nėra paskola, o tik banko sutikimas, prireikus paskolinti nurodytą sumą. Atsakovas tokio dokumento nurodytomis sąlygomis nepasirašinėjo.
Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 03-65 „Dėl Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, pagal kurią Lietuvos Respublikoje veikiančios kredito įstaigos privalo teikti ir atnaujinti informaciją apie suteiktas, grąžintas ir perduotas paskolas.
Pagal Lietuvos banko pateiktą PRDB išrašą, atsakovas neturi galiojančių įsipareigojimų Swedbank AB ir nėra kokių šio banko parduotų skolų. Nurodė, kad nuo 2006 metų iki 2018 metų spalio pabaigos naudojosi Swedbank AB kreditine kortele, kuri buvo atnaujinama kas trejus metus. 2018 metų spalio mėn. bankas jam pareiškė, kad nebeketina pratęsti sutarties. Byloje esančios 2015-09-23 Lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties 06-072189-RK jis nesudarė, prievolės grąžinti Swedbank AB kredito panaudojimo ataskaitoje nurodytų 724,05 Eur sumų 2019-10-21, 2018-11-21, 2018-12-21 ir 2018-01-21 jis neturėjo.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
CK 6.109 str. 1 d. numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apie reikalavimo perleidimą 2019-05-14 PlusPlus Baltic OU siuntė atsakovui pranešimą. Tačiau kaip matyti iš žymų ant voko šio pramėšimo gavėjas neapsiėmė pašte. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka, taigi, atsakovui įteiktas ieškinys, kuriame taip pat nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra informuotas apie reikalavimo perleidimą.
Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutartis tarp PlusPlus Baltic OU ir ieškovo yra negaliojanti, nes ieškovo vardu sutartį pasirašė jos akcininkas, o ne vadovas atmetama kaip nepagrįsta. Įstatymas nedraudžia akcininkui būti įmonės, kurios akcininku jis yra, atstovu, jeigu jis turi tam įgaliojimus. Net ir tuo atveju, jeigu šis sandoris būtų sudarytas neįgalioto ar savo įgaliojimus viršijusio asmens, jis nėra niekinis ir gali būti pripažintas negaliojančiu tik pagal atstovaujamojo asmens reikalavimą (CK 1.92 str.). Atsakovas ne tik nėra asmuo galintis kvestionuoti šio sandorio galiojimą, bet ir nepateikė įrodymų, kad ieškovo vardu sutartį pasirašiusi akcininkė M. T. neturėjo tam įgaliojimų.
Atsakovas, keldamas abejones dėl PlusPlus Baltic OU sutarties su AB „Swedbank“, nurodo, kad į bylą pateiktame sutarties išraše nėra banko įgalioto atstovo parašo ir antspaudo. Tačiau įgaliotų asmenų parašais ir antspaudais tvirtinamos sudaromos sutartys, o ne jų išrašai ar nuorašai. Teikiant išrašus ar nuorašus tvirtinamas jų atitikimas originalui, kas ir yra padaryta teismui pateiktame išraše: jo atitikimą sutarčiai patvirtino PlusPlus Baltic OU direktorius K. M..
Prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymą sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės pasibaigia CK 6 knygos IX skyriuje numatytais pagrindais. Įrašai įvairiuose registruose prievolių nesukuria ir jų nepanaikina. Tiek vieši, tiek nevieši registrai yra tik duomenų bazės, iš kurių tretieji asmenys gali gauti atitinkamą informaciją, tame tarpe ir apie asmenų prievoles, tačiau tokie duomenys ar jų nebuvimas negali būti pagrindu vienai prievolės šalai teigti ar neigti savo prievolę kitai šaliai. Todėl atsakovo pateiktas Lietuvos banko PRDB išrašas nėra pakankamas įrodymas, atsakovo prievolei paneigti.
CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia banko „Swedbank“ AB ir atsakovo sudaryta lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartimi Nr. 06072189-RK. Iš šios sutarties matyti, kad sutartį kredito gavėjas pasirašė 2015-09-23 15:25:52 val. Nors atsakovas teigė, kad 2015 metais sutarties dėl kreditinės kortelės naudojimo su banku nesudarė, nes ieškovo pateiktoje 2018-09-21 lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartyje Nr. 06072189-RK nėra jo parašo, iš paties atsakovo paaiškinimų ir „Swedbank“ AB kredito panaudojimo ataskaitos, matyti, kad atsakovas banko „Swedbank“ AB kredito kortele pagal sutartį Nr. 06072189-RK naudojosi nuo 2006-09-08. Atsakovas nurodė, kad kredito kortelė buvo keičiama kas trejus metus, kurią jis aktyvuodavo per elektroninės bankininkystės sistemą. Kaip matyti iš Hansabanko ir atsakovo elektroninių paslaugų teikimo sutarties, atsakovas elektronine bankininkyste naudojasi nuo 2002-11-11, todėl sutartis pasirašyta per elektroninę bankininkystės sistemą yra sudaryta tinkamai ir galiojanti. Atsakova, teigdamas, kad sutarties nepasirašė, nepateikė jokių įrodymų, kad sutartyje nurodytu laiku jis „Swedbank“ AB elektroninės bankininkystės sistema nesinaudojo ir šios sutarties nesudarė. Pagal minėtos sutarties sąlygas atsakovui buvo nustatytas 2896,2 Eur kredito limitas ir nustatytas 4 mėnesių terminas kreditui grąžinti. Sutartis galiojo iki 201-09-30, mokėjimo diena nustatyta kiekvieno mėnesio 21 diena. Todėl kreditas bankui turėjo būti grąžintas per keturis mėnesius iki 2019-01-21 sutartyje numatytomis 724,05 Eur įmokomis kas mėnesį. Kaip matyti iš „Swedbank“ AB kredito panaudojimo ataskaitos, pasibaigus sutarties galiojimui, atsakovas bankui skolos negrąžino ir 2019-01-21 buvo skolingas visą kredito sumą – 2896,20 Eur. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių „Swedbank“ AB pateiktus duomenis apie atsakovui suteikto kredito panaudojimą, todėl teismas laiko skolos sumą įrodyta.
Sutartimi šalys susitarė dėl 19 proc. metinių palūkanų. Tai sudaro 1,5076 Eur per dieną nuo visos kredito sumos. Pagal reikalavimų perleidimo sutarties priedą, reikalavimų perleidimo dieną, 2019-05-07, nesumokėtų palūkanų suma buvo 187,49 Eur. Nuo reikalavimo perleidimo iki šio ieškinio pareiškimo, 2019-08-16, per 101 dieną palūkanų suma išaugo dar 152,27 Eur ir sudaro 339,76 Eur. Pagal šalių sudarytos sutarties 11.3 punktą, palūkanos skaičiuojamos iki dienos kai kredito gavėjas padengia paimtą kreditą. Kadangi atsakovas kredito nesumokėjo ir dėl to tikslios palūkanų sumos nustatyti negalima, jos priteisiamos iki visiško kredito grąžinimo.
CK 6.258 str.1 d. nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti kredito davėjui 0,05% dydžio delspinigius kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (sutarties 12.3 p.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigius už 101 dieną. Toks ieškovo reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą netesybų dydį, delspinigių skaičiavimo terminas neviršija CK 1.125 str. 5d. 1 p. nustatyto senaties termino tokiam reikalavimui reikšti, todėl šis reikalavimas tenkinamas.
Pagal CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatas, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai ieškovui iš atsakovo priteisiamos 76 Eur žyminio mokesčio išlaidos (CPK 93 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai:
priteisti ieškovui PlusPlus Capitl AS iš atsakovo V. S. 2 896,20 Eur negrąžintą kreditą; 339,76 Eur palūkanas; 146,26 Eur delspinigius; 19 procentų metines palūkanas skaičiuojamas nuo 2 896,20 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019-08-16 iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3352,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
priteisti ieškovui PlusPlus Capitl AS iš atsakovo V. S. 76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus.