Skundo byla Nr. II– 119 – 908/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14366-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2017 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant IĮ (duomenys neskelbtini) savininkui V. T.,

IĮ (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui M. V. Lileikiui,

institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi IĮ (duomenys neskelbtini) savininko V. T. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo IĮ(duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – VDIĮ) 121 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą paskirta 1750 eurų bauda, panaikinimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. ATPNJ 0446 IĮ (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta kalta padariusi VDIĮ 121 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta 1750 eurų bauda už tai, kad ji, atstovaujama direktoriaus V. T., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. bei 4 p. nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams Ukrainos piliečiams I. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. N., gim. (duomenys neskelbtini), tris savaites iki 2016-09-02 leido dirbti nesudarius rašytinių darbo sutarčių, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą, bei pažeidžiant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką - neturint įstatymo privalomo leidimo dirbti.

2016 m. lapkričio 8 d. teisme gautas IĮ (duomenys neskelbtini) savininko V. T. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2016 m. spalio 11 d. nutarimą ir bylą IĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad nagrinėjimu atveju esančių įrodymų visuma neleidžia neginčytinai teigti, kad IĮ (duomenys neskelbtini) padarė VDIĮ 121 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o inspekcija padarydama priešingą išvadą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei esminius administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo principus. Jokie bylos duomenys ne tik nepatvirtina fakto, kad IĮ (duomenys neskelbtini) leido Ukrainos piliečiams I. H. ir O. N. dirbti IĮ (duomenys neskelbtini), bet apskritai nepatvirtina šių asmenų nelegalaus darbo įmonėje fakto. 2016 m. balandžio 20 d. sutartimi IĮ (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti pastato, esančio Skroblų g. 3, Vilnius karšto vandens stovų, šalto vandens stovų, karšto vandens cirkuliacijos stovų, nuotekų stovų renovacijos darbus. Buvo nuspręsta įmonėje įdarbinti papildomų žmonių, kuriems vadovauti turėjo naujai samdomas darbų vadovas A. B.. Su šiuo asmeniu buvo sutarta, kad darbą įmonėje jis pradės 2016 m. rugsėjo 2-5 dienomis ir kad prieš darbo pradžią jis turi susirasti sau pavaldžių 2-3 darbuotojų komandą. A. B., prieš įsidarbindamas IĮ (duomenys neskelbtini), surado darbus galinčių atlikti žmonių komandą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai ir buvo Ukrainos piliečiai I. H. ir O. N.. Šiems asmenims, priešingai nutarimo motyvams, niekada nebuvo leista dirbti IĮ (duomenys neskelbtini), jie įmonėje nebuvo įdarbinti ir niekada nedirbo. 2016 m. rugsėjo 2 d. statybos objekte su minėtais piliečiais susitikęs A. B., nežinodamas, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui yra taikomi specialūs reikalavimai, su jais sutarė ne dėl konkretaus ir garantuoto darbo IĮ(duomenys neskelbtini) , o tik dėl galimybės įmonėje įsidarbinti. Jis pasiėmė šių asmenų asmens dokumentų kopijas ir nuvyko į įmonės būstinę. Kadangi trečiųjų šalių piliečiams įstatymai numato specifinius reikalavimus, kurių minėti asmenys neatitiko, IĮ (duomenys neskelbtini) vadovas su pasiūlytomis kandidatūromis nesutiko, juos įdarbinti įmonėje atsisakė. Niekas iš įmonės darbuotojų (taip pat ir A. B.) negali paaiškinti kaip šie asmenys pateko į rūsio patalpas ir ką jie tose patalpose veikė. IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas V. T. niekada nebuvo su šiais asmenimis susitikęs, su jais jokiais būdais nebendravo, neprašė atlikti jokio darbo įmonės ar kitų asmenų naudai. Tokiu būdu, nei IĮ (duomenys neskelbtini), nei jos darbuotojų veiksmuose nėra pažeidimo už kurį taikyta atsakomybė požymių. Pareiškėjo manymu, IĮ(duomenys neskelbtini) kaip juridiniam asmeniui administracinė atsakomybė apskritai negalėjo būti taikoma. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) normos, kurios ir yra pagrindu administracinei atsakomybei taikyti, nenumato administracinės atsakomybės subjekto - juridinio asmens. Sisteminė ATPK straipsnių analizė leidžia teigti, kad pagal dabar galiojantį kodeksą administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik fiziniam asmeniui, nes atitinkami kodekso straipsniai, numatantys atsakomybės taikymą kalba tik apie fiziniam asmeniui būdingus požymius - amžių, pakaltinamumą ir pan. Net įrodžius, kad juridinis asmuo padarė teisei priešingą veiką, administracinė teisena galėjo būti pradėta tik atitinkamo juridinio asmens organo, o ne pačio juridinio asmens atžvilgiu, nes tokios procedūros Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato. Skunde taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pagal Konstitucijos 31 straipsnį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu (Konstitucijos 31 str. 1, 4 d.). Atsižvelgiant į nurodytas Konstitucijos nuostatas, įvertinant, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja juridinio asmens atsakomybės ir procedūrų, laikytina, kad administracinė atsakomybė IĮ (duomenys neskelbtini) buvo taikyta nepagrįstai ir neteisėtai.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimu į IĮ (duomenys neskelbtini) skundo prašo jo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad administracinis teisės pažeidimas yra identifikuotas eile rašytinių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų, kurie yra neprieštaraujantys vieni kitiems, nuoseklūs bei papildantys vienas kitą. Juridinio asmens administracinė atsakomybė numatyta ne Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o specialiame teisės akte - VDI įstatyme, o būtent 121 straipsnio 1 dalyje, kuri sako, kad darbdaviams - juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams, skiriama nuo 868 iki 2 896 eurų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. Atsiliepime pažymima, kad IĮ (duomenys neskelbtini) vadovas V. T. 2016-09-19 buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41/3 straipsnio 1 dalį už tai, kad esant darbo sutarties požymiams Ukrainos piliečiams I. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. N., gim. (duomenys neskelbtini), leido dirbti tris savaites iki 2016-09-02, bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-09-01 iki 2016-09-02 nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą, nesudarius rašytinių darbo sutarčių, bei nesilaikant trečiosios šalies piliečių norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-22 d. nutarimu (bylos Nr. A2.1.-14151-818/2016) pripažino asmenų nelegalaus darbo faktą ir pritaikė V. T. sankciją.

Teismo posėdyje skundą padavęs IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas V. T. nurodė savo skundą palaikantis. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-01-26 nutartimi pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį jam skirtą 2607 eurų baudą sumokėjo. IĮ (duomenys neskelbtini) užsiima pastatų inžinerijos įrenginių priežiūra, remontavimu, pastatų administravimu. Šiuo metu turi apie 50 prižiūrimų pastatų. Įmonė dirba pelningai. Įmonėje pastoviai dirba 7 asmenys. Užsieniečių paslaugomis nesinaudoja. Aptariamu atveju buvo pasirašyta rangos sutartis, todėl vienkartiniam darbui pasisamdė darbų vadovą ir paprašė, kad jis atsivestų specialistus, kurie būtų kvalifikuoti. Įmonė sudaro darbo sutartis su tokiais asmenimis (b. l. 80-83).

Teismo posėdyje IĮ (duomenys neskelbtini) atstovas advokato padėjėjas M. V. Lileikis paaiškino, kad yra įsiteisėję sprendimai, kuriais V. T. nubaustas pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, bet vis tik palaiko skunde išdėstytą poziciją, kad juridiniam asmeniui administracinė atsakomybė negali būti taikoma, nes to nenumato ATPK. Kodekse kalbama apie fizinio asmens arba pareigūno atsakomybę. Valstybinė darbo inspekcija negali išplėsti atsakomybės taikymo ribų. Atsakomybė už paminėtą pažeidimą gali būti taikoma tik tada, kai yra tiesioginė tyčia. Šiuo atveju juridinio asmens tyčios iš principo negalima nustatyti, nes tyčia susijusi su asmens suvokimu. Juridinis asmuo, kaip neturintis sąmonės, negali suprasti kažkokių veiksmų. Nors priimti sprendimai ir konstatuota V. T. atsakomybė, jam taikytas atsakomybės pagrįstumas, tačiau klientas laikosi pozicijos, kad apie Ukrainos piliečių darbą jo vadovaujamoje įmonėje jis nežinojo. Buvo tam tikra procedūra, naujai priimamas darbuotojas turėjo atsivesti savo komandą ir tas darbuotojas su Ukrainos piliečiais bendravo, derino galimybes jiems dirbti IĮ. Jie turėjo dirbti nuo rugsėjo 5 dienos ir tas asmuo A. B. susitarė su tais piliečiais, kad jie galimai dirbs, atnešė dokumentus direktoriui ir direktorius atsisakė, kad jie dirbtų, pamatęs, kad jie yra užsieniečiai, kadangi neturėjo tokios teisės. IĮ specifika tokia, kad už IĮ, kurios atsakomybė yra neribota, prievole atsako įmonės savininkas. Kadangi bauda yra skirta IĮ, tai iš principo tą baudą reikia sumokėti IĮ savininkui ir gaunasi, kad asmuo baudžiamas du kartus už tą patį pažeidimą (b. l. 80-83).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas J. V. paaiškino, kad yra Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje pripažintas faktas, kad įmonėje dirbo Ukrainos piliečiai, direktorius apie tai žinojo ir buvo informuotas apie tokių asmenų darbą įmonės naudai. VDI įstatymas numato juridinių asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn. Tai du skirtingi subjektai. Pats V. T. buvo traukiamas kaip fizinis asmuo, o čia traukiama įmonė, tai du skirtingi subjektai, todėl nemato kliūčių nagrinėti bylą (b. l. 80-83).

Skundas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr.XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes, nors administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje nebuvo surašytas, tačiau visi administracinio teisės pažeidimo tyrimo veiksmai buvo atlikti iki 2017 m. sausio 1 d.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu IĮ (duomenys neskelbtini) paskirta 1750 eurų bauda pagal VDIĮ 121 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams. Bauda skirta už tai, kad IĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. T. (įmonės savininko), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. bei 4 p. nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams Ukrainos piliečiams I. H. ir O. N. tris savaites iki 2016-09-02 leido dirbti nesudarius rašytinių darbo sutarčių, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą, bei pažeidžiant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką - neturint įstatymo privalomo leidimo dirbti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu V. T. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje (už nelegaliai dirbusį I. H.) paskirta 869 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje (už nelegaliai dirbusį O. N.) paskirta 869 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje (už nelegaliai dirbusį A. B.) paskirta 869 eurų bauda. Byloje nustatyta, kad IĮ (duomenys neskelbtini) vadovas V. T., neužtikrindamas, kad Ukrainos Respublikos piliečiai I. H. ir O. N. dirbtų tik surašius rašytinę darbo sutartį, įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią bei laikantis trečiosios šalies piliečių norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos, o A. B. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-26 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą: V. T. pagal ATPK 413 straipsnio l dalį už trijų asmenų, iš jų dviejų Ukrainos Respublikos piliečių ir vieno Lietuvos Respublikos piliečio, nelegalų darbą, paskyrė 2607 eurų dydžio baudą. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Vertinant nagrinėjamą situaciją pažymėtina tai, kad ekonominės sankcijos juridiniam asmeniui, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos) paskirtis – nubausti pažeidimą padariusį asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio nuostolius, t. y. paskirta ekonominė sankcija (bauda) veikia traukiamų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmens nuosavybę. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai neveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Už individualios įmonės prievoles savininkas atsako tiek įmonės, tiek savo asmeniniu turtu. Nors civiliniu teisiniu požiūriu individuali įmonė ir jos savininkas yra du skirtingi subjektai ir toks teisinis reguliavimas visiškai atitinka civilinės apyvartos poreikius ir kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaikinimu jis negali būti tiesiogiai perkeliamas į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės sritį. Nors bylos subjektų valia (fizinio ir juridinio asmens), susijusi su pasirinktu neteisėtu elgesiu, yra skirtinga, tačiau administracinės nuobaudos ir ekonominės sankcijos taikymo neigiami padariniai realiai gali paveikti vieno ir to paties asmens, t. y. individualios įmonės savininko, turtinę padėtį. Už tą pačią neteisėtą veiką nubaudus personalinės įmonės savininką ir pačią personalinę įmonę būtų pažeistas non bis in idem principas (LVAT sprendimas byloje Nr. A15-39/2005).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad veika, už kurios padarymą ekonominė sankcija buvo pritaikyta personalinei įmonei (duomenys neskelbtini) ir paskirta administracinė nuobauda jos savininkui V. T., sutampa. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką administracinėje byloje Nr. N12-54/2005, kurioje ginčas kilo dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo darbo srityje, išaiškino, kad ATPK 250 straipsnio 8 punkte nurodyta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, o pradėtą teiseną nutraukti, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Ši ATPK nuostata draudžia traukti asmenį atsakomybėn du kartus už tą patį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek ATPK 413 straipsnio l dalis, tiek VDIĮ 121 straipsnio 1 dalis numato tokio paties dydžio sankcijas. V. T. jau buvo paskirta administracinė nuobauda už Ukrainos Respublikos piliečių I. H. ir O. N. nelegalų darbą, nutarimas, kuriuo ji paskirta, įsiteisėjęs, bauda sumokėta, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, dar kartą baudžiant IĮ (duomenys neskelbtini), už kurios prievoles atsako individualios įmonės savininkas, t. y. V. T., pažeidžiamas non bis in idem principas. Konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla IĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, panaikinant skundžiamą nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. ATPNJ 0446 panaikinti ir administracinę bylą IĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Eglė Gruodienė