Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-590-2007].doc
Bylos nr.: 2K-590/2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

2

                       Baudžiamoji byla Nr. 2K-590/2007

                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                       1.2.14.2.2.; 2.1.6.2.; 2.4.2.; 2.4.5.(S)

                                                       

                                                                                                                                           

 

             

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Lidijos Liucijos Žilienės, pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

gynėjui advokatui Isaakui Borveinui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžio (patikslinto 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi), kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis: V. M. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

V. M. buvo nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 28 d. 16.20–16.55 val. Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas kartu su R. S., pagrobė nukentėjusiojo A. M. 29 800 Lt vertės automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ) su jame buvusiais 200 Lt vertės daiktais.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi nuteistojo V. M. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 16 d. nutartimi iš dalies patenkino V. M. kasacinį skundą: panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 25 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu (patikslintu 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi) panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį: V. M. išteisino pagal BK 178 straipsnį 2 dalį.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. išteisinamąjį nuosprendį ir 2007 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas V. M. bylą, įrodymų tyrimo neatliko tokia apimtimi, kokia buvo būtina atlikti, būtent: neapklausė Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų, atlikusių daktiloskopinį tyrimą, nors to prašė posėdyje dalyvavusi prokurorė, šiam prašymui pritarė ir gynėjas. Taigi, neatlikusi šių veiksmų, teisėjų kolegija nepašalino įrodymų prieštaravimų ir abejonės, kad daktiloplokštelės, ant kurių buvo paimti įvykio vietoje rasti rankų pėdsakai, yra tapačios daktiloskopiniam tyrimui pateiktoms daktiloplokštelėms. Anot kasatoriaus, neatlikusi specialistų apklausos ir padariusi skubotą išvadą, kad įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys nėra įrodymai, teisėjų kolegija padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimų. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. 

Kasacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ant pagrobto automobilio „VW Passat“ rasti V. M. pirštų pėdsakai iš esmės yra vienintelis objektyvus nusikaltimo padarymo mechanizmo atkūrimo pėdsakas. Akivaizdu, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį tokioje byloje neturi kilti abejonių dėl įvykio vietos apžiūros metu gautų duomenų patikimumo. Kolegija pažymi, kad duomenų rinkimo tvarkos pažeidimai savaime nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymai. Tokiais atvejais būtina įvertinti, ar šie pažeidimai leidžia suabejoti jų patikimumu, ar dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė ne vieną duomenų, pagrindžiančių V. M. dalyvavimą darant vagystę, gavimo tvarkos pažeidimą: su įvykio vietos apžiūros protokolu susipažino ir jame pasirašė nevisi šiame procesiniame veiksme dalyvavę asmenys; pažeistas reikalavimas, kad įvykio vietos apžiūros protokolas surašomas toje vietoje, kurioje yra apžiūrimas objektas; paketas su daktiloskopinėmis plokštelėmis įvykio vietoje nebuvo užantspauduotas ir pasirašytas tyrimo eigą fiksuojančio pareigūno; daktiloskopinių plokštelių, nurodytų įvykio vietos apžiūros protokole ir specialisto tirtų, matmenys nesutampa; nesutampa ir įvykio vietos apžiūros protokole ir specialisto tirtų bei išvadoje nurodytų objektų kiekis ir aprašymai; byloje dėl neaiškių priežasčių buvo delsiama paskirti daktiloskopinį tyrimą; užduotyje atlikti daktiloskopinį tyrimą buvo nurodyta išsamesnė informacija dėl tiriamo pėdsako, užfiksuoto daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, suradimo vietos nei įvykio vietos apžiūros protokole.

Toks pažeidimų ir nesutapimų mastas sukėlė apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl įvykio vietos apžiūros metu gautų duomenų patikimumo, taip pat dėl užduoties atlikti daktiloskopinį tyrimą bei specialisto išvados patikimumo. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu kitų įrodymų, t.y. liudytojų K. ir B. L. parodymų, tikrumas teismui taip pat sukėlė abejonių. Šie liudytojai pakeitė savo parodymus teisme, nurodydami, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra teisingi, nes išgauti naudojant psichologinį spaudimą. Be to, net ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tiesiogiai nepatvirtina fakto, kad V. M. dalyvavo vagystėje, bet patvirtina tik tarpinius faktus, leidžiančius daryti prielaidas apie jo dalyvavimą joje.

Visa tai leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs negalimumą pakartoti įvykio vietos apžiūrą bei pakartotinai stebėti ir užfiksuoti rastus pirštų pėdsakus, pagrįstai nustatė, kad įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys nelaikytini įrodymais ir nesirėmė jais, taip pat konstatavo, kad byloje nenustatyta jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad automobilį pagrobė kaltinamasis.

Ginčydamas išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neapklausė Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų, atlikusių daktiloskopinį tyrimą, nors to prašė teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė, šiam prašymui pritarė ir gynėjas. Be to, į būtinumą atlikti tokią apklausą atkreipė dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 16 d. nutartyje, pirmą kartą nagrinėdama šią bylą kasacine tvarka pagal V. M. kasacinį skundą.

Teismo posėdžio protokole iš tikrųjų užfiksuotas toks prokurorės prašymas, tačiau, priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, gynėjas prašė teismo šio prašymo netenkinti, nes specialistai, darę daktiloskopinį tyrimą, nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje. Teisėjų kolegija nutarė prokurorės prašymą atmesti, nes specialistai tyrė tik tas daktiloskopines plokšteles, kurias gavo, įvykio vietoje jie nebuvo ir nematė, kaip tie pėdsakai buvo paimti ir įforminti.

Vertindama faktą, kad specialistų, atlikusių daktiloskopinį tyrimą, apklausa nebuvo atlikta, kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko tokia apimtimi, kokia buvo įmanoma atlikti. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas įrodymus, apklausė įvykio vietos apžiūroje dalyvavusį specialistą M. R., apžiūrą atlikusį bei jos rezultatus fiksavusį L. B., daktiloskopinį tyrimą paskyrusį tyrėją V. B.. Šie asmenys nesugebėjo paaiškinti, kodėl nesutampa įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti paimtų pėdsakų aprašymai nuo to, kas buvo tiriama specialistų. Taigi apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 16 d. nutartyje nurodytą būtinumą pakartotinai ištirti prieštaringus įrodymus, o sprendimą neapklausti specialistų, dariusių daktiloskopinį tyrimą, priėmė įsitikinęs, kad tai nepadės pašalinti abejonių dėl įvykio vietos apžiūros metu gautų duomenų patikimumo. Turint tai galvoje, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimo, o jo priimtas sprendimas atmesti prašymą apklausti specialistus, kurie atliko daktiloskopinį tyrimą, tačiau nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje, negalėjo pakeisti įrodymų vertinimo ir nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

 

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                       Viktoras Aidukas

 

             

                                                                      Lidija Liucija Žilienė

 

 

                                                                      Olegas Fedosiukas