Civilinė byla Nr. e2A-1399-340/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11856-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.19.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams antstoliui Ramūnui Kamarauskaui ir uždarajai akcinei bendrovei „Negrita“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lloyd‘s insurance company S. A. – AES Syndicate.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovei iš antstolio Ramūno Kamarausko ir iš UAB „Negrita“ priteisti solidariai 5794,93 Eur žalos atlyginimo ir 740,01 palūkanų, viso priteisti 6534,94 Eur; 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas; ieškovei iš antstolio Ramūno Kamarausko priteisti 2809,66 Eur žalos atlyginimo ir 358,79 palūkanų, viso priteisti 3168,45 Eur; 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 71,00 Eur žyminio mokesčio, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė argumentais:
1.1. Notarė J. Šamšonienė 2020 m. sausio 29 d. atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 760 dėl: (i) 481 424,60 Eur negrąžinto kredito; (ii) 36 830,49 Eur nesumokėtų palūkanų; (iii) 35 266,92 Eur delspinigių; (iv) 9,5 proc. metinių palūkanų pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 p. nuo 2020 m. sausio 3 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo; (v) 11,5 proc. metinių palūkanų pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.4 p. nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo; (vi) 365,18 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš ieškovės. Notarė J. Šamšonienė 2020 m. sausio 29 d. atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 764 dėl: (i) 481 424,60 Eur negražinto kredito; (ii) 36 830,49 Eur nesumokėtų palūkanų; (iii) 35 266,92 Eur delspinigių; (iv) 9,5 proc. metinių palūkanų pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 p. nuo 2020 m. sausio 3 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo; 11,5 proc. metinių palūkanų pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.4 p. nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo; (vi) 359,70 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš ieškovės.
1.2. Dėl tų pačių sumų pagal tą pačią Kredito sutartį buvo atlikti du skirtingi vykdomieji įrašai Nr. 760 ir Nr. 764, kadangi 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. buvo sudaryti du hipotekos sandoriai. AB „Mano bankas“ vykdomuosius įrašus Nr. 760 ir Nr. 764 2020 m. vasario 4 d. pateikė vykdymui atsakovui antstoliui Ramūnui Kamarauskui. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-55-13367 paskyrė areštuoto turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti atsakovui UAB „Negrita“. 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė UAB „Negrita“ surašė ekspertizės aktą Nr. 20-09-25A, kuriuo pirmoje grupėje nurodytas turtas (11 žemės sklypų) bendrai buvo įvertintas 639 000,00 Eur. 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovė surašė ekspertizės aktą Nr. 20-09-28A, kuriuo antroje grupėje nurodytas turtas (17 žemės sklypų) bendrai buvo įvertintas 361 000,00 Eur. Antstolis 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-55-17071 nustatė pirmoje grupėje esančio turto bendrą vidutinę rinkos vertę – 639 000,00 Eur; nustatė antroje grupėje esančio turto bendrą vidutinę rinkos vertę – 361 000,00 Eur.
1.3. Dėl 6 534,94 Eur priteisimo iš antstolio R. Kamarausko ir UAB „Negrita“ ieškovė nurodė, kad atsakovams dėl jų neteisėto neveikimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. įskaitytinai taikytina civilinė atsakomybė, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 5 794,93 Eur žalos atlyginimas, taip pat 740,01 Eur palūkanų, viso iš atsakovų solidariai priteistina 6534,94 Eur. Ieškovės teigimu, pagal teisės normas ir pagal teismų praktiką negalima tokia situacija, kai vykdomosiose bylose be jokio teisinio pagrindo ilgą laiką nevyksta jokie vykdymo veiksmai. Pažymėjo, kad atsakovės UAB „Negrita“ veiksmų neteisėtumo kontekste reikšminga, kad atsakovė yra juridinis asmuo, užsiimantis nekilnojamojo turto vertinimu, t. y. verslininkė. Ieškovė prašo, kad žalą atsakovai atlygintų bendrai, kadangi žala ieškovei buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais (neteisėtu neveikimu). Antstolis 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-55-13367 paskyręs ekspertizę ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. perdavęs atsakovei UAB „Negrita“ medžiagą, reikalingą ekspertizės atlikimui, nevykdė CPK 634 str. 2 d. nustatytos pareigos imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, nesidomėjo, kodėl niekas nevyksta, kodėl atsakovė UAB „Negrita“ neatlieka ekspertizės ir kt.
1.4. Ieškovės žalą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) sudaro 5 572,05 Eur Kredito sutarties 2.6.4 p. numatytų 11,5 proc. metinių palūkanų suma, kuri dėl neteisėto atsakovų neveikimo buvo priskaičiuota ir išieškota iš ieškovės už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. įskaitytinai. 2021 m. vasario 19 d. patvarkymo 4 psl. esančioje 2 lentelėje nurodyta, kad suma, nuo kurios skaičiuotos 11,5 proc. metinės palūkanos, sudarė 535 903,01 Eur. Toliau nurodoma, kad 11,5 proc. metinės palūkanos skaičiuotos nuo 2020 m. sausio 29 d. (vykdomojo įrašo atlikimo dienos) iki 2021 m. sausio 20 d. (vykdomojo įrašo visiško įvykdymo) ir priskaičiuota 60 278,08 Eur palūkanų. Nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m. sausio 20 d. įskaitytinai praėjo 357 dienos, kas reiškia, kad per vieną dieną buvo priskaičiuota 168,85 Eur palūkanų (60 278,08 Eur : 357 d.= 168,85 Eur). Kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. įskaitytinai praėjo 33 dienos, per šį laikotarpį iš ieškovės buvo priskaičiuota ir išieškota 5 572,05 Eur (168,85 Eur x 33 d.= 5740,90 Eur) Kredito sutarties specialiosios 2.6.4 p. nustatytų 11,5 proc. metinių palūkanų.
1.5. Pripažinus, jog atsakovai padarė ieškovei 5 572,05 Eur žalą, nes nepagrįstai priskaičiavo, išieškojo ir paskirstė AB „Mano bankas“ naudai šią sumą, tai reiškia, kad antstolis šioje dalyje nepagrįstai apskaičiavo ir išmokėjo sau antstolio atlygį. Nepagrįstai priskaičiuoto antstolio atlyginimo suma nuo 5 572,05 Eur sumos sudaro 222,88 Eur (5572,05 Eur x 4 proc.). Kadangi šią sumą antstolis jau yra gavęs, ieškovei iš atsakovų priteistina 222,88 Eur. Viso iš atsakovų solidariai priteistina 5 794,93 Eur (5572,05 Eur + 222,88 Eur) žalos atlyginimo.
1.6. Iš atsakovų taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistinos sumos iki kreipimosi į teismą dienos, viso 740,01 Eur. Palūkanos skaičiuotinos nuo 2021 m. sausio 21 d. įskaitytinai, kadangi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-21-55-1186, kuriuo buvo paskirstytos iš ieškovės išieškotos lėšos, tame tarpe 5 572,05 Eur palūkanų ir 222,88 Eur antstolio atlygio, buvo priimtas 2021 m. sausio 20 d. ir nuo tada ieškovė negalėjo disponuoti šiomis lėšomis. Už dvejus metus nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. sausio 20 d. įskaitytinai priteistina 10 % (2 m. x 5 %) palūkanų, už 202 dienas nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. įskaitytinai priteistina 2,77 % palūkanų (5 % : 365 d. x 202 d.), viso priteistina 12,77 % palūkanų. Nuo 5794,93 Eur tai sudaro 740,01 Eur (5794,93 Eur x 12,77 %). Viso ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 6 534,94 Eur (5 794,93 Eur + 740,01 Eur).
1.7. Dėl 3 168,45 Eur priteisimo iš antstolio R. Kamarausko nurodė, kad antstoliui dėl jo neteisėto neveikimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai taikytina civilinė atsakomybė, ieškovei iš antstolio priteistinas 2 809,66 Eur žalos atlyginimas, taip pat 358,79 Eur palūkanų, viso 3 168,45 Eur.
1.8. Nepagrįstai priskaičiuoto antstolio atlyginimo suma nuo 2 701,60 Eur sumos sudaro 108,06 Eur (2701,60 Eur x 4 proc.). Kadangi šią sumą antstolis jau yra gavęs, ieškovei iš antstolio priteistina 108,06 Eur. Viso iš antstolio priteistina 2 809,66 Eur (2701,60 Eur + 108,06 Eur). Iš antstolio taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistinos sumos iki kreipimosi į teismą dienos, viso 358,79 Eur. Palūkanos skaičiuotinos nuo 2021 m. sausio 21 d. įskaitytinai, kadangi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-21-55-1186, kuriuo buvo paskirstytos iš ieškovės išieškotos lėšos, tame tarpe 2 701,60 Eur palūkanų ir 108,06 Eur antstolio atlygio, buvo priimtas 2021 m. sausio 20 d. ir nuo tada ieškovė negalėjo disponuoti šiomis lėšomis. Už dvejus metus nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. sausio 20 d. įskaitytinai priteistina 10 % (2 m. x 5 %) palūkanų, už 202 dienas nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. įskaitytinai priteistina 2,77 % palūkanų (5 % : 365 d. x 202 d.), viso priteistina 12,77 proc. palūkanų. Nuo 2 809,66 Eur tai sudaro 358,79 Eur (2809,66 Eur x 12,77 %). Viso ieškovei iš antstolio priteistina 3 168,45 Eur (2809,66 Eur + 358,79 Eur).
2. Atsakovas antstolis Ramūnas Kamarauskas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė argumentais:
2.1. Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip antstolio pareigas, tai yra neatliko jokių vykdymo veiksmų per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. įskaitytinai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir paaiškinimų, kokiu pagrindu ji teigia, jog ekspertizė buvo atliekama nepagrįstai ilgą laiką, kada ir kokiu pagrindu antstoliui kilo pareiga atlikti tam tikrus veiksmus bet jis jų neatliko. Nurodė, kad didelės apimties, net 28 žemės sklypų ekspertizė, buvo atlikta per 40- 43 dienas, kas laikytina protingu terminu, todėl antstolis pagrįstai neturėjo pareigos kontroliuoti eksperto atliekamus veiksmus. Ekspertizės atlikimo veiksmų planavimas yra išimtinai eksperto kompetencija, todėl antstolis negali jų nei komentuoti, nei duoti nurodymus ekspertui, kokiu būdų jis turi atlikti. Nesant vienos iš privalomų sąlygų – neteisėtų antstolio veiksmų – civilinei atsakomybei kilti, eliminuoja civilinės atsakomybės taikymą.
2.2. Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip antstolio pareigas, tai yra neatliko jokių vykdymo veiksmų per laikotarpį per laikotarpį 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai nurodė, kad 2020 m. spalio 12 d. antstolis, vadovaudamasis eksperto pateiktais ekspertizės aktais, priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo. Šį patvarkymą tą pačią dieną antstolis išsiuntė ieškovei. Ieškovė pašto siuntos pašte neatsiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. spalio 15 d. ji pateikė skundą dėl šio patvarkymo, buvo laikoma, kad patvarkymas skolininkei įteiktas. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, kuris iš esmės yra skirtas tam, kad skolininkui būtų sudarytos sąlygos susirasti savo pirkėją, kuriam būtų parduotas turtas už jo sutartą kainą, antstolis, siekdamas nepažeisti skolininkės teisių, apie varžytines paskelbė 2020 m. lapkričio 23 d. Vertinant tai, kad 2020 m. spalio 12 d. patvarkymas skolininkei nebuvo įteiktas paštu, tačiau ieškovės buvo skundžiamas 2020 m. spalio 15 d. antstoliui pateiktu skundu, laikytina, kad nuo šios dienos ieškovei buvo žinoma apie 2020 m. spalio 12 d. priimtą patvarkymą, kuriuo buvo nustatyta areštuota parduodamo turto kaina ir pranešta skolininkei apie planuojamas skelbti varžytynes bei skolininkės teisę pasiūlyti savo pirkėją. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 p. reikalavimais, varžytinės galėjo būti skelbiamos ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 5 d., tačiau įvertinus tai, kad skolininkė teikė prieštaravimus ir skundus dėl antstolio atlikto turto įvertinimo ir dėl šių skundų dar nebuvo priimti antstolio procesiniai sprendimai, taip pat teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl skolininkės pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, varžytinės buvo paskelbtos 2020 m. lapkričio 23 d. Antstolio veiksmai, šiuo konkrečiu atveju, skelbiant varžytines po to kai buvo išspręsti skundai dėl antstolio veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai teisme, laikytini tinkamu vykdymo proceso organizavimu.
3. Atsakovė UAB „Negrita“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė argumentais:
3.1. Teisės aktai nereglamentuoja per kiek laiko turi būti atlikta ekspertizė. Ekspertizės atlikimo terminui įtakos turi tiriamų objektų apimtis, sudėtingumas, kitos objektyvios priežastys. Vien tik ekspertizei skirtų laiko sąnaudų vertinimas neleidžia spręsti apie ekspertizės neobjektyvumą, ar eksperto šališkumą, prioritetą teikiant kuriam nors iš subjektų (ekspertizės užsakovų). Nurodė, kad didelės apimties, net 28 žemės sklypų ekspertizė, buvo atlikta per 40 – 43 dienas, kas laikytina protingu terminu. Kartu su Patvarkymu iš antstolio buvo gauta šių vertinamų žemės sklypų NTR išrašai ir žemės sklypų planai, taip pat buvo gautas skolininkės telefono numeris. Galimai su vertinamų žemės sklypų savininke (ieškove), ekspertui nepavyko susitarti dėl šių vertinamų žemės sklypų apžiūros, todėl ekspertui reikėjo savarankiškai surasti vertinamų žemės sklypų buvimo vietas, nes pagal iš antstolio gautus vertinamų žemės sklypų NTR išrašus ir žemės sklypų planus nėra galimybės nustatyti šių vertinamų žemės sklypų tikslias esamas jų buvimo vietas. Savarankiška žemės sklypų vietos paieška užima papildomo laiko, todėl Ekspertui, būtų buvę lengviau, kad ieškovė būtų nurodžiusi žemės sklypų buvimo vietas. Tuo tikslu Ekspertas www.regia.lt tinklalapyje nustatinėjo kiekvieno vertinamo žemės sklypo buvimo vietas. Vertinami žemės sklypai yra išsidėstę skirtingose kaimo vietovėse (4 skirtingi kaimai), todėl surasti šių žemės sklypų buvimo vietas užima nemažai laiko.
3.2. Ekspertui buvo pavesta įvertinti 28 žemės sklypus, kuriuos reikėjo surasti Regia ir Maps žemėlapiuose, o suradus juos atspausdinti popieriuje, tam, kad apžiūros metu nepasimesti, nes buvo atliekama 28 žemės sklypų apžiūra. Ieškovė iš antstolio taip pat galimai buvo gavusi patvarkymą, nes šiame dokumente yra nurodytas ieškovės adresas ir el. paštas, kuriuo antstolis siuntė atliktus ekspertizės aktus ir kuriuos ieškovė gavo, nes pateikė skundus, todėl galėjo bendradarbiauti su ekspertu, dėl žemės sklypų greitesnės apžiūros, todėl galimai būtų sutrumpėjęs terminas nuo eksperto Patvarkymo gavimo datos (2020 m. rugpjūčio 14 d.) iki vertinamų žemės sklypų apžiūros dienos, t. y. iki formalios ekspertizės akto atlikimo pradžios (2020 m. rugsėjo 17 d.) datos.
3.3. Ekspertas laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo Patvarkymo gavimo dienos ir iki 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. vertinamų žemės sklypų apžiūros dienos, iš kitų antstolių buvo gavęs ir per minėtą laikotarpį buvo atlikęs 12 (dvylika) ekspertizės aktų (teismui prašant ekspertas pateiks antstolių minėtus patvarkymus), nes šie visi 12 (dvylika) antstolių patvarkymų buvo gauti iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., todėl šie atlikti 12 (dvylika) ekspertizės aktų turėjo būti ir buvo atlikti pirmiau nei minimi ieškovės ieškinyje atlikti ekspertizės aktai 20-09-25A ir 20-09-28A.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas, ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovė šioje civilinėje byloje neįrodė nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos, nei atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio, nei atsakovų kaltės, todėl ieškovės visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų / paaiškinimų / įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ji teigia, jog ekspertizė buvo atliekama nepagrįstai ilgą laiką, kada ir kokiu teisiniu pagrindu antstoliui kilo pareiga atlikti tam tikrus veiksmus bet jis jų neatliko.
7. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad labai didelės apimties, t. y. 28 žemės sklypų ekspertizė, buvo atlikta net per 40 - 43 dienas, kas yra laikytina tikrai protingu terminu, todėl antstolis pagrįstai neturėjo pareigos kontroliuoti eksperto atliekamų veiksmų. Be to, ekspertizės atlikimo veiksmų planavimas yra išimtinai eksperto kompetencija, todėl antstolis negali jų nei komentuoti, nei duoti nurodymus ekspertui, kokiu būdų jis turi atlikti ekspertizę.
8. Teismas padarė išvadą, kad šioje dalyje nėra nustatyta jokių antstolio neteisėtų veiksmų ir antstolis vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasis sprendimų vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl ieškovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 str. – 179 str.).
9. Teismas dėl ieškovės argumentų, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip antstolio pareigas, tai yra neatliko jokių vykdymo veiksmų per laikotarpį per laikotarpį 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai, nurodė, kad 2020 m. spalio 12 d. antstolis, vadovaudamasis eksperto pateiktais ekspertizės aktais, priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo. Teismas sprendė, kad antstolio veiksmai, skelbiant varžytines po to kai buvo išspręsti skundai dėl antstolio veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai teisme, laikytini tinkamu vykdymo proceso organizavimu.
10. Teismas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja per kiek laiko turi būti atlikta ekspertizė, be to, ekspertizės atlikimo terminui įtakos turi tiriamų objektų apimtis, sudėtingumas, kitos objektyvios priežastys ir vien tik ekspertizei skirtų laiko sąnaudų vertinimas neleidžia spręsti apie ekspertizės neobjektyvumą, ar eksperto šališkumą, prioritetą teikiant kuriam nors iš subjektų (ekspertizės užsakovų). Iš bylos medžiagos turinio teismas nustatė, kad labai didelės apimties, t. y. net 28 žemės sklypų ekspertizė, buvo atlikta per 40 – 43 dienas, ką teismas vertino protingu terminu.
11. Teismas taip pat įvertino, kad savarankiška žemės sklypų vietos paieška užima papildomo laiko, todėl ekspertui būtų buvę lengviau, jog pati ieškovė būtų nurodžiusi žemės sklypų buvimo vietas. Ekspertui buvo pavesta įvertinti 28 žemės sklypus, kuriuos reikėjo surasti Regia ir Maps žemėlapiuose, o suradus juos atspausdinti popieriuje, tam, kad apžiūros metu nepasimesti, nes buvo atliekama 28 žemės sklypų apžiūra. Be to, antstolis pateiktame Patvarkyme nenurodė termino iki kada turi būti atliktas žemės sklypų vertinimo ekspertizės aktas. Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. neginčijo, jog ekspertas neatliko jokių veiksmų vykdant antstolio pavedimą dėl ekspertizės ir nebandė susisiekti su ekspertu dėl greitesnės ekspertizės atlikimo eigos ir šis ieškovės argumentas atsirado tik pareiškus šį ieškinį. Be to, ekspertas laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo Patvarkymo gavimo dienos ir iki 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. vertinamų žemės sklypų apžiūros dienos, iš kitų antstolių buvo gavęs ir per minėtą laikotarpį buvo atlikęs 12 ekspertizės aktų ir šie visi 12 antstolių Patvarkymų buvo gauti iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., todėl šie atlikti 12 ekspertizės aktų turėjo būti ir buvo atlikti pirmiau, negu ieškovės ieškinyje nurodomi atlikti ekspertizės aktai 20-09-25A bei 20-09-28A.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė ir į CPK 634 str. nuostatas bei paties įstatymų leidėjo tikslą, kurio buvo siekiama įtvirtinant atitinkamą teisinį reguliavimą minėtoje normoje. CPK 634 str. 2 d. numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas sprendime pasisakydamas, kad antstolis nepadarė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų ir veikė pakankamai operatyviai bei rūpestingai, ne tik neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes (kurios yra pagrindžiamos priedais pateikiamais įrodymais), bet taip pat ir į CPK 634 str. 2 d.
12.2. Yra visos aplinkybės spręsti dėl atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko atžvilgiu taikytinos atsakomybės ir žalos iš šio atsakovo priteisimo. Atsakovas ieškinyje nurodytais laikotarpiais (nuo 2020-08-15 iki 2020-09-16 įskaitytinai bei nuo 2020-11-04 iki 2020-11-19 įskaitytinai) nepagrįstai ir neteisėtai nesiėmė jokių vykdymo veiksmų, tai atitinka neteisėtų veiksmų kriterijų. Tarp atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų (neteisėto neveikimo) ir 2020-0 žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys – kaip ir nurodyta ieškinyje, dėl atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų (neveikimo) ir kaltės ieškovei buvo priskaičiuotos 11,5 proc. metinės palūkanos ir atlygis atsakovui už laikotarpius, kai atsakovas antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdymo procese neatliko jokių veiksmų. Šiuo atveju atitiktis kaltės kriterijui taip pat yra neginčytina, kadangi tik antstolis atsako už vykdymo veiksmų teisėtumą, pagrįstumą.
12.3. Teismui yra pateikta vykdomųjų bylų Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 medžiaga (iš Sprendimo akivaizdu, kad VMAT yra nesusipažinęs su pateiktomis vykdomosiomis bylomis), kuri patvirtina, kad atsakovas antstolis Ramūnas Kamarauskas nepriėmė atskiro patvarkymo, kuriuo būtų ieškovę informavęs apie planuojamą areštuoto nekilnojamojo turto apžiūros datą ir laiką. Dėl to ieškovei nebuvo sudaryta galimybė atsakovei UAB „Negrita“ parodyti vertinamo turto. Jeigu atsakovas antstolis Ramūnas Kamarauskas būtų priėmęs šį patvarkymą, ieškovė skolininkė, būtų žinojusi, kada yra paskiriama areštuoto turto apžiūra ir, remiantis CPK 585 str. nuostatomis, būtų vykdžiusi pareigą aprodyti turtą.
12.4. Teismo nurodyti SVI 58 p. ir 61 p., numatantys, kada turi būti paskelbtos skolininko turto varžytynės dėl šiuose SVI punktuose nurodytų terminų nedaro jokių išimčių. SVI ar CPK nenumato, kad antstolis gali savo nuožiūra atidėti terminą paskelbti turto varžytynes vien todėl, kad skolininkas yra pateikęs antstoliui skundus ir pateiktieji skundai antstolio dar yra neišnagrinėti. Nepriklausomai nuo to, teismas į tai sprendime neatsižvelgė ir netinkamai interpretavo SVI nuostatas, reglamentuojančias varžytynių paskelbimo terminus.
12.5. Atsakovės UAB „Negrita“ pateiktame Ekspertizės akte Nr. 20-09-25A ir Ekspertizės akte Nr. 20-09-28A atitinkamose vietose yra pažymėta, kad turto savininkas, t. y. ieškovė, dalyvavo turto apžiūroje. Tuo tarpu atsiliepime (DOK-164562) nurodoma, kad „Savarankiška žemės sklypų vietos paieška užima papildomo laiko, todėl ekspertui būtų buvę lengviau, jog pati ieškovė būtų nurodžiusi žemės sklypų buvimo vietas.“. Taigi, byloje yra prieštaringi įrodymai ir išlieka neaišku, kokia yra atsakovei labiau patinkanti pozicija šiuo klausimu – ieškovė dalyvavo turto vertinimo apžiūroje ar nedalyvavo. Su ieškove buvo bandoma susisiekti dėl vertinamų žemės sklypų apžiūros, atsakovė UAB „Negrita“ nei su atsiliepimu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.
12.6. Ieškinyje yra išsamiai pasisakyta, kad atsakovė UAB „Negrita“ laikotarpiu nuo 2020-08-15 iki 2020-09-16 neatliko jokių veiksmų ir tokiu savo neveikimu sukėlė ieškovei žalą. Ekspertizės akte Nr. 20-09-25A ir Ekspertizės akte Nr. 20-09-28A (įžanginėse dalyse) yra aiškiai nurodytos tyrimo pradžios ir pabaigos datos („Tyrimo pradžios/pabaigos data: 2020-09-17/2020-09-25“ ir „Tyrimo pradžios/pabaigos data: 2020-09-17/2020-09-28“), tad VMAT argumentai, nurodyti Sprendime, kad turto vertės nustatymo ekspertizė šiuo atveju atlikta itin greitai (atsižvelgiant į vertinamų objektų apimtį) neatitinka tikrovės ir neatliepia ieškinyje keltų reikalavimų, be kita ko, prieštarauja byloje esančiai medžiagai.
12.7. Sprendime nurodyta, kad turto vertės nustatymo ekspertizė šiuo atveju buvo atlikta itin greitai (40-43 dienas), todėl nėra pagrįstas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo už neveikimą laikotarpiu nuo 2020-08-15 iki 2020-09-16. Kita vertus, teismas neatkreipė dėmesio, kad, kaip ir nurodyta, pačiuose ekspertizės aktuose yra aiškiai nurodyta tyrimo pradžia ir pabaiga – akivaizdu, kad atsakovė UAB „Negrita“ iki 2020-09-16 įskaitytinai neatliko jokių veiksmų.
12.8. Ieškovės 2024-03-25 teiktame prašyme buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1220-599/2024 sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo antstolio, tuo tarpu civilinėje byloje Nr.e2-844-614/2022 (dėl kurios atnaujinimo yra sprendžiama civilinėje byloje Nr. eA2-1638-661/2024) vienas iš ieškinio reikalavimų buvo dėl žalos atlyginimo iš atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko. Taigi, abi šios bylos yra neatsiejamai susijusios tarpusavyje, civilinės bylos Nr. eA2-1638-661/2024 sprendimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 turės tiesioginės įtakos šios bylos, kurią nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas, išsprendimui. Nepriklausomai nuo to, teismas pateiktą prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo atmetė šio savo sprendimo nemotyvuodamas ir neatsižvelgdamas į esamą sąsają su nagrinėta byla bei civiline byla Nr. eA2–1638-661/2024.
12.9. 2024-04-02 ieškovė pateikė teismui informaciją, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir melagingos išvados pateikimo (DOK-51005), prašydama atnaujinti bylos Nr. e2-1220-599/2024 nagrinėjimą. Informacija buvo pateikta iki 2024-04-04 sprendimo surašymo bei remiantis CPK 256 str. nuostatomis. Dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima pateikti šios informacijos anksčiau, nes, kaip pagrindžia VMAT teikti dokumentai, pats ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024-03-29. Nepriklausomai nuo to, teismas atmetė pateiktą prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pasisakydamas, kad prašymas yra nesvarstytinas, kadangi gautas teismui išėjus į pasitarimo kambarį. Buvo pateikta labai svarbi informacija – dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 bei Nr. 0055/20/00177 atliktų galimai neteisėtų veiksmų – teismas akivaizdžiai užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolis Ramūnas Kamarauskas prašo apeliantės V. R. apeliacinį skundą atsakovui Ramūnui Kamarauskui atmesti; iš apeliantės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
13.1. Nurodytu periodu, tai yra nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., per kurį skaičiuojama žala dėl antstolio neveikimo, apeliantė grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie antstolio pareiga veikti atidžiai ir rūpestingai, tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų, nurodant kokias pareigas pažeidė antstolis, arba kodėl apeliantės teigimu, antstolio elgesys neatitiko rūpestingumo ir atidumo standartų. Apeliantės pozicija vertinant antstolio veiksmų teisėtumą yra ne tik, kad nepagrįsta jokiais teisės aktais, bet ir prieštaraujanti elementariai logikai. Tai yra neatsakoma į klausimą, kodėl jau sekančią dieną po dokumentų išsiuntimo ekspertui, antstolis turėjo pradėti domėtis atliekama ekspertize. Juo labiau, kad skolininkei patvarkymas apie paskirtą ekspertizę buvo įteiktas tik 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir ji per 3 dienas turėjo teisę pareikšti nušalinimą ekspertui, tai yra terminas nušalinimams pareikšti baigėsi tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., o tai atitinkamai reiškia, kad ekspertas turėjo pagrindą pradėti turto vertinimą tik rugpjūčio 21 d.
13.2. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 p. ir 61 p. reikalavimais, varžytinės galėjo būti skelbiamos ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 5 d. Tačiau šiuo atveju vėlesnį varžytinių paskelbimą lėmė pačios skolininkės veiksmai vykdymo procese. Ieškovė teikė antstoliui prieštaravimus ir skundus dėl antstolio atlikto turto įvertinimo ir prašė panaikinti antstolio 2020 m. spalio 12 d. priimtą patvarkymą, kuriuo nustatyta areštuoto turto vertė, taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Ramūno Kamarausko vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/001769 ir 0055/20/00177 iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo.
13.3. Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 p. ir 61 p. , įtvirtina, kad apie numatomas skelbti varžytynes antstolis praneša skolininkui ne mažiau kaip prieš 20 dienų. Tokia teisinė formuluotė imperatyviai įpareigoja antstolį paskelbti apie varžytines ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo patvarkymo apie areštuoto turto įvertinimą skolininkui įteikimo dienos, tačiau tai nereiškia, kad varžytinės privalo būti paskalbtos sekančią dieną po šio termino pabaigos.
13.4. Apeliantės nurodomoje civilinėje byloje Nr. eA2–1638-661/2024 ieškinys yra pareikštas antstoliui dėl procesinių normų pažeidimo nustatant areštuoto turto kainą, tai yra įrodinėjama, kad antstolio nustatyta turto kaina neatitinka rinkos kainos ir dėl šio pažeidimo apeliantė patyrė nuostolių. Priešingai, ginčo byloje apeliantė įrodinėja, kad antstolio veiksmų neteisėtumas pasireiškė neveikimu, tai yra antstolis nebuvo aktyvus vykdymo procese, nekontroliavo, ar ekspertas operatyviai ėmėsi veiksmų atliekant turto vertinimą ir antstolis vėlavo paskelbti varžytines, o toks neveikimas lėmė didesnes palūkanas ir vykdymo išlaidas. Taigi, akivaizdu, kad tarp šiose bylose formuluojamo reikalavimo pagrindo ir dalyko nėra jokio ryšio, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.
13.5. Apeliantė savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių argumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad dėl naujai teikiamo įrodymo ir nagrinėjamos bylos aplinkybių yra toks priežastinis ryšys, kuris sudarytų pagrindą spręsti bylos atnaujinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, teismas, išėjęs į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, pagrįstai atsisakė vertinti apeliantės abstraktaus turinio prašymą.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Negrita“ prašo apeliantės V. R. apeliacinį skundą atsakovui antstoliui Ramūnui Kamarauskui atmesti; iš apeliantės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
14.1. Duomenų, jog turto savininkas dalyvavo apžiūroje ekspertizės aktuose nėra. Šiuo aspektu paminėtina, jog Ekspertizės akte Nr. 20-09-25A ir Ekspertizės akte Nr. 20-09-28A yra tik pažymėta, kad ieškovė (turto savininkė) buvo informuota apie apžiūros atlikimą. Kitaip tariant, ekspertizės aktuose pateikta informacija, kad turto savininkei yra žinoma, kad atsakovė UAB „Negrita“ atliks žemės sklypų apžiūrą.
14.2. Atsakovė UAB „Negrita“ pateikė 2020 m. rugpjūčio 13 d. el. paštu iš antstolio Ramūno Kamarausko gautą informaciją apie patvarkymą dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo 2020-08-13 Nr. S-20-55-13367 (kuriame, be kita ko, nurodytas ieškovės (skolininkės) telefono numeris). Atsakovė UAB „Negrita“ bandė susisiekti su ieškove, kadangi turėjo jos telefono numerį. Atsakovė UAB „Negrita“ negali pateikti skambučių išklotinės, kadangi nuo šių įvykių praėjo jau daugiau nei 4 metai. Be to, išklotinė galima užsakyti tik už paskutinius 6 mėnesius, todėl šių duomenų pateikti nėra galimybės.
14.3. Ekspertizės akte Nr. 20-09-25A ir Ekspertizės akte Nr. 20-09-28A (įžanginėse dalyse) yra aiškiai nurodytos tyrimo pradžios ir pabaigos datos („Tyrimo pradžios/pabaigos data: 2020-09-17/2020-09-25“ ir „Tyrimo pradžios/pabaigos data: 2020-09-17/2020-09-28“), tad pirmosios instancijos Teismo argumentai, nurodyti 2024-04-04 sprendime, kad turto vertės nustatymo ekspertizė šiuo atveju atlikta itin greitai (atsižvelgiant į vertinamų objektų apimtį) neatitinka tikrovės ir neatliepia ieškinyje keltų reikalavimų, be kita ko, prieštarauja byloje esančiai medžiagai.
14.4. Ekspertizė turi būti atlikta per protingą terminą (skaičiuojant nuo antstolio patvarkymo gavimo iki ekspertizės pateikimo užsakovui (antstoliui)), t. y. ekspertizės atlikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos, kurią atsakovė UAB „Negrita“ gavo patvarkymą, ir pasibaigia tą dieną, kai ją išsiunčiamas ekspertizės aktas antstoliui. Protingas terminas yra subjektyvaus vertinimo dalykas bei koks yra protingas terminas, turi būti nustatinėjama kiekvienu atveju individualiai. Užsakovas (atsakovas antstolis) nebuvo nurodęs termino per, kiek laiko atlikti ekspertizę, tačiau atsakovės UAB „Negrita“ vertinimu, 28 žemės sklypų ekspertizės, kurios buvo didelės apimties, buvo atliktos per trumpiausią objektyviai galimą laiką (40 – 43 dienas).
14.5. Ieškovė iki ekspertizės atlikimo atsakovei UAB „Negrita“ niekada nepateikė jokių pretenzijų dėl tariamai neatliekamų jokių veiksmų. Be kita ko, svarbu paminėti, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022, t. y. teikiant ieškinį teismui šioje byloje ieškovė neginčijo šio fakto, kad atsakovė UAB „Negrita“ nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. neatliko jokių veiksmų. Minėtos bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdžio metu) taip pat šio fakto neginčijo. Ieškovė nei karto laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. nesikreipė atsakovę UAB „Negrita“, dėl tariamai eksperto nevykdomų jokių veiksmų, nors buvo nurodytas eksperto el. paštas ((duomenys neskelbtini)), taip pat nesikreipė į kitus asmenis, kurie galimai padėtų susisiekti su atsakove UAB „Negrita“.
14.6. Byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad atsakovė UAB „Negrita“ per laikotarpį iki ekspertizės atlikimo, tam tikrą laiką sąmoningai, pasyviai veikdamas jokių veiksmų neatlikinėjo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė UAB „Negrita“ atliko neteisėtus veiksmus, o ieškovė dėl tokių veiksmų patyrė nuostolių.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl reikšmingų faktinių šalių ginčo aplinkybių
17. Atsakovas antstolis Ramūnas Kamarauskas, vykdydamas notarės J. Šamšonienės 2020 m. sausio 29 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 760 ir 2020 m. sausio 29 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 764 dėl skolų išieškojimo iš V. R., 2020 m. rugpjūčio 12 d. surašė turto arešto aktą.
18. 2020 m. rugpjūčio 13 d. antstolis surašė patvarkymą dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo ir pateikė jį vykdyti UAB „Negrita“. Šis patvarkymas įteiktas ieškovei (skolininkei) 2020 m. rugpjūčio 17 d.
19. 2020 m. rugsėjo 25 d. surašytas ekspertizės aktas Nr. 20-09-25A, kuriuo nurodytas turtas buvo įvertintas 639 000,00 Eur; o 2020 m. rugsėjo 28 d. surašytas ekspertizės aktas Nr. 20-09-28A, kuriuo nurodytas turtas buvo įvertintas 361 000,00 Eur.
20. 2020 m. spalio 12 d. antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktais, priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo.
21. 2020 m. spalio 15 d. ieškovė pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo.
22. 2020 m. lapkričio 3 d. ieškovė pateikė skundą dėl antstolio turto įkainojimo. CPK 510 str. vienas skundo egzempliorius buvo pateiktas teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
23. 2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi Nr. e2YT-37261-600/2020 atmetė V. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose 0055/20/00176 ir 0055/20/00177. 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. e2S-86-431/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
24. Antstolis, išnagrinėjęs pateiktus ieškovės prieštaravimo argumentus dėl turto įkainojimo ir įvertinęs pateiktų ekspertizių duomenis, 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė patvarkymą, atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę.
25. 2020 m. lapkričio 10 d. antstolis atsisakė tenkinti ieškovės skundą dėl antstolio veiksmų atliekant turto įkainojimą ir skundo nagrinėjimą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
26. 2020 m. lapkričio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių.
27. 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų atliekant turto įkainojimą ieškovės skundą atmetė.
28. 2020 m. gruodžio 14 d. buvo gautas ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų. Skundu buvo prašoma atšaukti antstolio paskelbtas turto varžytynes.
29. 2020 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi Nr. e2YT-41962- 1019/2020 atmetė V. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones –sustabdyti antstolio paskelbtas skolininkės turto varžytynes. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi Nr. e2S-567-779/2021 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.
30. 2020 m. gruodžio 21 d. antstolio varžytynės baigėsi, 2020 m. gruodžio 22 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbtas varžytynių laimėtojas – Jonas Stasiulis.
31. Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovė V. R. pareiškė ieškinį solidariems atsakovams antstoliui Ramūnui Kamarauskui ir UAB „Negrita“ dėl 5794,93 Eur žalos atlyginimo ir 740,01 Eur palūkanų priteisimo ir atsakovui antstoliui Ramūnui Kamarauskui dėl 2809,66 Eur žalos atlyginimo ir 358,79 Eur palūkanų priteisimo.
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
33. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos ieškinys dėl žalos ir palūkanų priteisimo iš atsakovų, ir remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie buvo padaryti vykdant skolos išieškojimą iš ieškovės turto ir kitų reikšmingų bylai aplinkybių. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama deliktinė civilinė atsakomybė, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.
Dėl atsakovams reikalaujamos taikyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų
34. Nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą taikyti atsakovams – antstoliui Ramūnui Kamarauskui ir atsakovei UAB „Negrita“ – civilinę atsakomybę. Ieškovė įrodinėjo, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) vykdant priverstinį skolos ieškovei buvo padaryta žala.
35. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybės yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujama atlyginti žala kildinama ne iš sutartinių santykių, todėl spręstina dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, jog asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, jog padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas). Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).
38. Ieškovė, prašydama atsakovams taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti: 1) atsakovų neteisėtus veiksmus; 2) žalą bei jos dydį; 3) priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos; 4) atsakovų kaltę.
39. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
Dėl atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų (ne)teisėtumo
40. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės įvardytų antstolio veiksmų (neveikimo) nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, teigia, jog teismas netinkamai įvertinio CPK 634 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
41. Vykdymo procesas yra teismo ir kitų institucijų sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 9 punktas). Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
42. Taigi greitas ir veiksmingas vykdomojo dokumento įvykdymas turi būti derinamas su vykdymo procese taikomų priemonių teisėtumu. CPK nustatytų vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, kurie yra privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis).
43. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismas. Kasacinio teismo praktikoje dėl antstolio priverstinio vykdymo procese atliekamų veiksmų pažymima, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jeigu įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, jog jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 27 punktas).
44. Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo paties ir (ar) savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar yra visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 29 punktas).
45. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ji teigia, jog ekspertizė buvo atliekama nepagrįstai ilgą laiką, kada ir kokiu teisiniu pagrindu antstoliui kilo pareiga atlikti tam tikrus veiksmus bet jis jų neatliko. Apeliantės subjektyvus vertinimas, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai nesiėmė jokių vykdymo veiksmų jos nurodytais laikotarpiais nesudaro pagrindo spręsti, kad vykdymo procesas apeliantės nurodomais laikotarpiais vyko aplaidžiai ar nepateisinamai ilgai, dėl ko apeliantei kilo nuostolių.
46. Apeliantė nurodo laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., per kurį skaičiuojama žala dėl antstolio neveikimo. Apeliantės teigimu, šiuo laikotarpiu antstolis nesiėmė jokių vykdymo veiksmų. Teisėjų kolegija su apeliante nesutinka.
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. antstolis surašė patvarkymą dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo ir pateikė jį vykdyti UAB „Negrita“. Šis patvarkymas įteiktas ieškovei (skolininkei) 2020 m. rugpjūčio 17 d. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Taigi terminas eksperto nušalinimui pareikšti baigėsi 2020 m. rugpjūčio 20 d., o tai atitinkamai reiškia, kad ekspertas turėjo pagrindą pradėti turto vertinimą tik rugpjūčio 21 d. 2020 m. rugsėjo 25 d. surašytas ekspertizės aktas Nr. 20-09-25A, o 2020 m. rugsėjo 28 d. surašytas ekspertizės aktas Nr. 20-09-28A. Atsižvelgiant į eksperto įvertintų nekilnojamojo turto vienetų skaičių, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 28 žemės sklypų ekspertizė, buvo atlikta per 40 - 43 dienas, kas yra laikytina protingu terminu, todėl antstolis pagrįstai neturėjo pareigos kontroliuoti eksperto atliekamų veiksmų. Kokius kitus veiksmus vykdomojoje byloje atsakovas antstolis turėjo atlikti laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. apeliantė nenurodė.
48. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovas antstolis 2020-11-04 iki 2020-11-19 įskaitytinai nepagrįstai ir neteisėtai nesiėmė jokių vykdymo veiksmų, tai atitinka neteisėtų veiksmų kriterijų. Su šiuo argumentu taip pat nėra jokio pagrindo sutikti, kadangi tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
49. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 3 d. ieškovė pateikė skundą dėl antstolio turto įkainojimo; vienas skundo egzempliorius buvo pateiktas teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 510 straipsnio pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi Nr. e2YT-37261-600/2020 atmetė V. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose 0055/20/00176 ir 0055/20/00177 (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2S-86-431/2021 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista). Antstolis, išnagrinėjęs pateiktus ieškovės prieštaravimo argumentus dėl turto įkainojimo ir įvertinęs pateiktų ekspertizių duomenis, 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė patvarkymą, atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę. 2020 m. lapkričio 10 d. antstolis atsisakė tenkinti ieškovės skundą dėl antstolio veiksmų atliekant turto įkainojimą ir skundo nagrinėjimą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2020 m. lapkričio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad antstolis neatliko vykdymo veiksmų. Antstolis pagal CPK nuostatas privalėjo nagrinėti apeliantės pareikštus skundus ir prieštaravimus, o jų netenkinęs, pagrįstai vadovaudamasis CPK nuostatomis, persiuntė skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėti teismui.
50. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad SVI 61 p. prasme informacija apie areštuoto turto įvertinimą ieškovei buvo išsiųsta 2020-10-20 ir tą dieną prasidėjo 20 dienų terminas, kuriam pasibaigus galėjo būti skelbiamos turto varžytinės (2020-11-03). SVI 61 punkte numatyta, kad apie numatomas skelbti varžytynes antstolis praneša skolininkui ne mažiau kaip prieš 20 dienų. Tai reiškia, jog antstolis gali skelbti varžytines ne ankščiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis įgyvendino Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punktą, išsiųsdamas apeliantei informaciją apie areštuoto turto įvertinimą 2020 m. spalio 20 d. Kaip pagrįstai atsakovas antstolis Ramūnas Kamarauskas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 p. ir 61 p. imperatyviai įpareigoja antstolį paskelbti apie varžytines ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo patvarkymo apie areštuoto turto įvertinimą skolininkui įteikimo dienos, tačiau nenustato imperatyvaus varžytinių paskelbimo termino.
51. Įvertinus nutarties 49-50 punkte nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad antstolis 2020-11-04 iki 2020-11-19 jokių veiksmų neatliko. Priešingai, vykdymo veiksmai atlikti laikantis įstatymo nuostatų ir išlaikant CPK ir SVI numatytus terminus, reikalingus vykdymo veiksmams atlikti. Be to, apeliantė nepagrįstai ignoruoja antstolio atliktus vykdomojoje byloje veiksmus, susijusius su jos skundų ir prieštaravimų nagrinėjimu ir jų persiuntimu teismui.
Dėl atsakovės UAB „Negrita“ veiksmų (ne)teisėtumo
52. Apeliantė nurodo, kad ieškinyje yra išsamiai pasisakyta, kad atsakovė UAB „Negrita“ laikotarpiu nuo 2020-08-15 iki 2020-09-16 neatliko jokių veiksmų ir tokiu savo neveikimu sukėlė apeliantei žalą. Byloje pateikti atsakovės UAB „Negrita“ duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymo Nr. S-20-55-13367 gavimo dienos 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. iš kitų antstolių gavo ir per minėtą laikotarpį atliko 12 ekspertizių, kurios buvo paskirtos ankstesniais kitų antstolių patvarkymais. Ieškovės areštuoto turto apimtis buvo itin didelė (28 žemės sklypai). Byloje nustatyta, kad ekspertas gavęs patvarkymą atlikti ekspertizę turėjo atlikti eilę darbų: žemės sklypų apžiūra, surasti vertinamų žemės sklypų buvimo vietas, žemės sklypus surasti Regia ir Maps žemėlapiuose, o suradus juos atspausdinti popieriuje, tam, kad apžiūros metu nepasimesti, nes buvo atliekama 28 žemės sklypų apžiūra. Atsakovė taip pat nebuvo gavusi prašymo iš antstolio ekspertizę atlikti konkrečiai datai. Atsižvelgiant į eksperto užimtumą, į tiriamų objektų skaičių, taip pat į ekspertizės aktų apimtis (95 lapai įskaitant priedus ir 128 lapai įskaitant priedus), spręstina, jog parengti ekspertizės aktus reikėjo didelių laiko sąnaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės atlikimo terminas per 40 – 43 dienas nelaikytinas neprotingai ilgu ir pažeidžiančiu apeliantės teisėtus interesus. Be to, kaip teisingai atsakovė UAB „Negrita“ nurodo, teisės aktai nereglamentuoja per, kiek laiko turi būti atlikta ekspertizė ir taip pat nereglamentuoja termino nuo kada ekspertas turi pradėti atlikti atitinkamus veiksmus susijusius su ekspertizės atlikimu.
53. Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovės UAB „Negrita“ pasyvų elgesį ekspertizės atlikimo metu ar tyčinį vilkinimą surašyti ekspertizės aktą. Taip pat nenurodė kitų atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovė patyrė žalą. Spręstina, kad pirmosios instancijos pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė ir šios atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei UAB „Negrita“ civilinę atsakomybę.
Dėl kitų apeliantės nurodytų procesinių pažeidimų
54. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2–1638-661/2024. Kita vertus, apeliaciniame skunde apeliantė nereiškia reikalavimo stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą.
55. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
56. Pareiškėja 2024-03-25 prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 (dėl kurios atnaujinimo Vilniaus apygardos teismas spręs 2024-03-26 posėdyje, paskirtame naujai pradėtoje civilinėje byloje Nr. eA2-1638-661/2024 vienas iš ieškinio reikalavimų buvo dėl žalos atlyginimo iš atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko. Taigi, abi šios bylos yra neatsiejamai susijusios tarpusavyje ir yra pagrindas daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos bylos Nr. eA2-1638-661/2024 sprendimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 turės tiesioginės įtakos šios bylos, kurią nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas, išsprendimui.
57. Apeliantės nurodomoje civilinėje byloje Nr. eA2–1638-661/2024 (šiuo metu byla Lietuvos apeliaciniame teisme bylos Nr. e2-445-XX/2024) apeliantė prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 pagal 2021-06-07 pateiktą ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo nurodant, kad antstolis neteisingai nustatė iš varžytinių parduodamo turto kainą. Šioje byloje apeliantė įrodinėja, kad atsakovų antstolio ir ekspertizę vykdomojoje byloje atlikusios UAB „Negrita“ veiksmų neteisėtumas pasireiškė neveikimu, tai yra atsakovai nebuvo aktyvūs vykdymo procese, ir dėl jų neveikimo apeliantė patyrė žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tarpusavyje visiškai nesusijusios dėl jose skirtingų įrodinėjmo dalykų, taip pat tarp šiose bylose formuluojamo reikalavimo pagrindo ir dalyko nėra jokio ryšio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.
58. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal apeliantės 2024-04-02 pateiktą informaciją, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir melagingos išvados pateikimo. Pažymėtina, kad teismas ne atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal šį prašymą, o 2024-04-02 rezoliucija išsprendė, kad ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo nesvarstytinas, kadangi gautas teismui išėjus į pasitarimo kambarį.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai ištiriami bylą nagrinėjant iš esmės. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami.
60. Procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2020). Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas iki sprendimo priėmimo nenustato poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, prima ir paskelbia sprendimą teismo nustatytu laiku (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-804-330/2020).
61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, ištyrus įrodymus, išsprendus CPK 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, išklausius baigiamąsias kalbas ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (CPK 257 straipsnis), apeliantė pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes 2024-03-29 yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11894-24 nagrinėjamos civilinės bylos atsakovų atžvilgiu dėl dokumentų klastojimo.
62. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. jog yra poreikis nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Kokią esminę įtaką, susijusią su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, turėtų apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės bei įrodymai apeliaciniame skunde taip pat neatskleista. Apeliantė tik nurodo, kad ikiteisminiame tyrime yra siekiama nustatyti dėl vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 bei Nr. 0055/20/00177 galimai padarytų neteisėtų veiksmų, baudžiamų BK tvarka. Kaip minėta, baigus nagrinėti bylą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, negali būti priimami ir nagrinėjami. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą, apeliantės argumentus, susijusius su pateiktu prašymu, atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
66. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas yra atmetamas, apeliantės (ieškovės) bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Iš ieškovės atsakovei UAB „Negrita“ priteisiamos 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos, o atsakovui antstoliui Ramūnui Kamarauskui 804,65 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Nurodytos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovės V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui antstoliui Ramūnui Kamarauskui, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 804,65 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei UAB „Negrita“, juridinio asmens kodas 121968389, iš ieškovės V. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Tatjana Žukauskienė