Civilinė byla Nr. e2A-987-370/2018 Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00065-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (arbitražo byloje – ieškovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DANRAVA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus N. Č., skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo (jo dalies), priimto arbitražo byloje Nr. V-0004/2017e, iškeltoje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DANRAVA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei inovacinei firmai „MKDS“ dėl sandorių (jų dalių) pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „DANRAVA“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) inovacinei firmai „MKDS“ dėl sandorių (jų dalių) pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.
2. Pareiškėja (arbitražo byloje – ieškovė) UAB „DANRAVA“, suinteresuotas asmuo UAB inovacinė firma „MKDS“ (arbitražo byloje – atsakovė) ir ITC Inter Consult Ltd 2016-05-05 sudarė mainų sutartį (toliau – mainų sutartis), kuria UAB „DANRAVA“ ir ITC Inter Consult Ltd perleido savo visas turėtas UAB „ALETOVIS“ akcijas atsakovei mainais į reikalavimo teisę į UAB „Kustodija“; 2016-12-05 šių šalių sudarytas susitarimas dėl mainų sutarties pakeitimo (toliau – susitarimas).
3. Ieškovė BUAB „DANRAVA“, atstovaujama bankroto administratoriaus, Vilniaus komercinio arbitražo teismo patikslintame ieškinyje prašė: 1) pripažinti apsimestine mainų sutarties ir susitarimo dalį, sudarytą ieškovės ir atsakovės; 2) pripažinti mainų sutarties ir susitarimo dalis, sudarytas ieškovės ir atsakovės, pirkimo–pardavimo sutartimis; 3) priteisti iš atsakovės 136 294,11 Eur; 4) pripažinti nesąžiningais ir negaliojančiais ab initio mainų sutarties 4.1–4.3 punktus.
4. Ieškovės teigimu, ji atsakovei perleisdama 47 000 paprastųjų vardinių UAB „ALETOVIS“ akcijų atitinkamai perleido 136 294,11 Eur vertės turtą (2,9 Eur (akcijos vertė pagal Juridinių asmenų registro išrašą) x 47 000 vnt.), todėl turėjo gauti tokios pačios arba panašios vertės turtą, tačiau mainais atsakovės ieškovei perleista 57 945,97 Eur dydžio reikalavimo teisė į UAB „Kustodija“ yra visiškai bevertė, nes UAB „Kustodija“ mainų sutarties sudarymo metu jau buvo nemoki įmonė. Tai, kad lėšų atgavimas iš UAB „Kustodija“ yra neįmanomas dėl UAB „Kustodija“ nemokumo, žinojo tiek reikalavimo teisę perleidusi atsakovė, kaip UAB „Kustodija“ kreditorė, tiek reikalavimo teisę įgijusi UAB „DANRAVA“, kaip UAB „Kustodija“ akcininkė. Nurodytos faktinės aplinkybės, ieškovės teigimu, leidžia spręsti, kad ginčo šalys siekė sukurti ne mainų teisinius santykius, o būtent pirkimo–pardavimo teisinius santykius, todėl ieškovei perdavus akcijas atsakovei, pastaroji turi pareigą atsiskaityti. Ieškovės įsitikinimu, mainų sutartimi norėta perleisti UAB „DANRAVA“ turimas UAB „ALETOVIS“ akcijas prieš numatomą UAB „DANRAVA“ bankrotą. Taigi, mainų sutartis ir jos pakeitimas, ieškovės teigimu, yra apsimestiniai sandoriai.
5. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad mainų sutarties 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose nustatytas išpirkimo mokestis yra nesąžiningas. Ieškovės teigimu, susidarė situacija, kai atsakovė ne tik nemokamai iš UAB „DANRAVA“ gavo 136 294,11 Eur vertės UAB „ALETOVIS“ akcijas, tačiau ir papildomai nusimatė, jog už šių akcijų atpirkimą UAB „DANRAVA“ atsakovei 2 metus kas mėnesį turi mokėti po maždaug 1 500 Eur.
6. Atsakovė UAB inovacinė firma „MKDS“ su ieškiniu nesutiko.
II. Arbitražo teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2018 m. gegužės 31 d. galutiniu arbitražo teismo sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. V-0004/2017e (toliau – arbitražo teismo sprendimas), nusprendė: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio mainų sutarties 4.1–4.3 punktus, sudarytus tarp ieškovės UAB „DANRAVA“ ir atsakovės UAB inovacinės firmos „MKDS“; 2) atmesti kitus ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus; 3) ieškovei iš atsakovės priteisti 1 945,36 Eur patirtų arbitražo rinkliavų; 4) atsakovei iš ieškovės priteisti 2 032,8 Eur patirtų arbitražo išlaidų.
III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
8. Pareiškėja (arbitražo byloje – ieškovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų pagrindais skunde Lietuvos apeliacinio teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti kiti ieškinio reikalavimai; 2) tenkinus pirmąjį skundo reikalavimą, panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 2 032,8 Eur dydžio arbitražo rinkliava ir šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės.
9. Pareiškėjos teigimu, arbitražo teismo išvada, kad UAB „ALETOVIS“ akcijų vertė mainų sutarties sudarymo dieną buvo nulinė, o ne 2,9 Eur už akciją (iš viso – 136 294,11 Eur už perleistų 47 000 paprastųjų vardinių akcijų), kaip įrodinėjo ieškovė, padaryta pažeidus KAĮ ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – VKAT) reglamento nuostatas dėl įrodymų pateikimo ir jų vertinimo, viešąją tvarką, arbitražo proceso principus (KAĮ 8 str., 33 str. 7 d., 36 str. 3 p., VKAT reglamento 26 str.):
9.1. Arbitražo teismas, nustatydamas akcijų nulinę vertę, nepagrįstai rėmėsi atsakovės į bylą pateikta UAB TaxLink Baltic nuomone, kaip leistinu įrodymu, nors ji parengta ne turto vertintojų, ne ekspertų, o asmens, turinčio tik ilgametę patirtį mokesčių srityje. Be to, sprendime pats arbitražo teismas pripažino, kad minėta nuomonė nėra dokumentas, atitinkantis turto vertintojo išvadą.
9.2. UAB TaxLink Baltic nuomonė negali būti laikoma leistinu įrodymu nustatant UAB „ALETOVIS“ akcijų vertę, nes: pirma, UAB TaxLink Baltic nėra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą; antra, J. Z., surašiusi nuomonę dėl UAB „ALETOVIS“ akcijų vertės, nėra įrašyta į vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą; trečia, nei J. Z., nei UAB TaxLink Baltic nėra susijusios su turto vertinimu ir nesispecializuoja šioje srityje; ketvirta, nei UAB TaxLink Baltic, nei J. Z. nėra įrašytos į teismo ekspertų sąrašą.
9.3. Arbitražo teismas, prie bylos pridėdamas UAB TaxLink Baltic nuomonę ir ja vadovaudamasis pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, todėl arbitražo teismo sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai. Faktas, kad arbitražo byloje gali būti surinkti ne visi reikšmingi dokumentai gali lemti šalies galimybes pateikti savo poziciją ir gintis apribojimą bei esminį teisės į tinkamą procesą pažeidimą [...]. Nustačius, kad prie bylos nepridėti reikšmingi dokumentai, galintys turėti įtakos šalies galimybei gintis, tai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).
9.4. Arbitražo teismui kilus abejonių dėl akcijų vertės, jis turėjo pasinaudoti teise paskirti ekspertą UAB „ALETOVIS“ akcijų vertei nustatyti, nes tik esant objektyviam, profesionaliam ir nešališkam akcijų vertinimui būtų galima konstatuoti, kad byloje UAB „ALETOVIS“ akcijų vertė buvo nustatyta tinkamai.
9.5. UAB „ALETOVIS“ akcijų vertės laikymas nuline neabejotinai turėjo reikšmės nagrinėjant kitą šiai bylai reikšmingą klausimą – mainų sutarties ir susitarimo pripažinimą pirkimo–pardavimo sutartimis. Teismui nepagrįstai (remiantis abejotinais įrodymais – UAB TaxLink Baltic nuomone) konstatavus, kad UAB „ALETOVIS“ akcijų vertė yra nulinė, padaryta klaidinga išvada, kad ieškovės (pareiškėjos) teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo, nes buvo perleistos nulinės vertės UAB „ALETOVIS“ akcijos mainais gaunant nulinės vertės reikalavimą į UAB „Kustodija“.
9.6. Priešingai nei konstatavo arbitražo teismas, konkrečiu atveju šalys siekė sudaryti ne mainų sutartį, bet pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi visos aplinkybės patvirtina, jog ieškovei buvo visiškai nenaudinga 136 294,11 Eur vertės UAB „ALETOVIS“ akcijas perleisti už reikalavimą į nemokią UAB „Kustodija“. Nustačius, kad UAB „ALETOVIS“ akcijos buvo vertingos, mainų sutartis neabejotinai būtų konstatuota pirkimo–pardavimo sutartimi.
9.7. Netinkamai išsprendus esminį bylos klausimą dėl UAB „ALETOVIS“ akcijų vertės, nepagrįstai atmesti kiti ieškovės reikalavimai. Tokia situacija nesąžininga ieškovės atžvilgiu, todėl ši sprendimo dalis turi būti panaikinta.
10. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (arbitražo byloje – atsakovė) UAB inovacinė firma „MKDS“ teismo prašo atmesti pareiškėjos skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nesutiktina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos KAĮ ir VKAT reglamento nuostatos dėl įrodymų pateikimo, priėmimo, vertinimo, arbitražo teismui byloje nusprendus vadovautis atsakovės pateikta 2018-05-17 UAB TaxLink Baltic ataskaita dėl UAB „ALETOVIS“ akcijų vertės ir neskyrus ekspertizės minėtų akcijų vertei nustatyti:
11.1.1. Nei KAĮ, nei VKAT reglamente nenustatyti jokie apribojimai, kokiais įrodymais arbitražo byloje gali būti įrodinėjama UAB „ALETOVIS“ akcijų vertė, todėl ji galėjo būti įrodinėjama ne tik turto vertintojo išvada ar eksperto išvada, bet ir visais kitais įrodymais, kartu ir specialistų analize dėl UAB „ALETOVIS“ akcijų vertės, kuri vertintina kaip rašytinis įrodymas.
11.1.2. Arbitražo teismas akcijų vertę nustatė remdamasis ne tik UAB TaxLink Baltic ataskaita, bet ir kitais arbitražo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – UAB „ALETOVIS“ balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, įrodymais, patvirtinančiais 180 000 Eur investavimą į UAB „ALETOVIS“. Be to, priešingai nei teigia pareiškėja, ieškinio reikalavimai dėl mainų sutarties ir susitarimo pripažinimo apsimestiniais sandoriais buvo atmesti taip pat ne vien tik dėl nustatytos nulinės akcijų vertės, bet įvertinus visus arbitražo byloje surinktus įrodymus.
11.1.3. Pareiškėjos pozicija, kad nustačius, jog UAB „ALETOVIS“ akcijos buvo vertingos mainų sutartis būtų pripažinta pirkimo–pardavimo sutartimi, nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalies esmei pagal kurią apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo. Tik mainomų objektų verte negalima remtis, todėl arbitražo byloje pagrįstai buvo vadovaujamasi visais arbitražo byloje esančiais įrodymais, siekiant nustatyti arbitražo byloje ginčijamo sandorio šalių valią.
11.1.4. Nesutiktina su skundo argumentu, kad UAB „ALETOVIS“ akcijų vertei nustatyti arbitražo byloje turėjo būti paskirta ekspertizė: pirma, būtent ieškovė (pareiškėja) arbitražo byloje turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo ieškinio reikalavimus (akcijų vertę), o ne perkelti šią pareigą arbitražo teismui nepriklausomai nuo to, kad ieškinys pareikštas įmonės bankroto administratoriaus (KAĮ 33 str. 1 d., KAĮ 33 str. 6 d., VKAT reglamento 36 str. 2 ir 6 d.); antra, arbitražo byloje nebuvo jokio pagrindo skirti ekspertizę UAB „ALETOVIS“ akcijų vertei nustatyti (VKAT reglamento 38 str. 1 d.).
11.1.5. Arbitražo byloje kiekvienai šaliai buvo suteikta galimybė visiškai pristatyti ir pagrįsti savo argumentus dėl UAB „ALETOVIS“ akcijų vertės bei atsikirsti į kitos šalies poziciją, tačiau pati ieškovė (pareiškėja) tinkamai šia teise nesinaudojo – į bylą neteikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių akcijų vertę, neprašė skirti ekspertizės.
11.1.6. Arbitražo byloje nebuvo vienas kitam prieštaraujančių įrodymų dėl UAB „ALETOVIS“ akcijų vertės, byloje esančių įrodymų visiškai pakako minėtų akcijų vertei nustatyti, todėl arbitražo teismas neturėjo jokios pareigos skirti ekspertizę, juolab kad to neprašė nei ieškovė, nei atsakovė.
11.2. Pareiškėja, prašydama panaikinti arbitražo teismo sprendimą (jo dalį) KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu prieštaravimo viešajai tvarkai pagrindu, neįrodė fundamentalios valstybės teisinės sistemos vertybės pažeidimo. Viešąją tvarką pažeidžiančiais laikomi tiesioginiai ir sunkūs pagrindinių ir privalomų viešosios tvarkos taisyklių pažeidimai, o į viešosios tvarkos išlygos ribas paprastai nepatenka arbitražo teismo sprendimo patikrinimas net ir imperatyviųjų teisės normų tinkamo taikymo aspektu. Šiuo atveju tinkamas įrodinėjimo ir įrodymų priėmimo bei vertinimo taisyklių taikymas, net jeigu ir būtų nustatytas jų pažeidimas, nelaikytinas fundamentaliausia ir reikšmingiausia valstybės ir visuomenės vertybe, pripažinta tarptautiniu lygmeniu, ar pagrindiniu ir visuotinai pripažintu teisės principu, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas.
11.3. Skunde nurodyti argumentai dėl arbitražo teismo netinkamai taikytų įrodinėjimo ir įrodymų priėmimo bei vertinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų (vadovavimasis UAB TaxLink Baltic ataskaita, ekspertizės neskyrimas akcijų vertei nustatyti) iš esmės yra susiję su arbitražo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu (bandoma revizuoti arbitražo teismo nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų rinkimą, tyrimą, vertinimą, šalių teisinių santykių kvalifikavimą), nors teisme peržiūrint arbitražo teismo sprendimą atitikties viešajai tvarkai aspektu tokia patikra nėra leistina ir nesudaro pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą.
11.4. Pareiškėjos skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016, kuria pareiškėja remiasi siekdama įrodyti skundo pagrįstumą, yra netinkamai interpretuojama ir šioje byloje ja vadovautis negalima dėl skirtingo ratio decidendi. Pareiškėjos nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl šalies galimybės pateikti savo poziciją ir gintis apribojimų arbitražo byloje nesant dalies procesinių dokumentų dėl pirmininkaujančio arbitro paskyrimo, kai šioje byloje pareiškėja arbitražo teismo sprendimo panaikinimą grindžia netinkamu įrodymų vertinimu ir ekspertizės nepaskyrimu, o tai neturi nieko bendra su šalies galimybės ginti savo poziciją ribojimu (pareiškėja skunde tuo net nesiremia).
IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles. Savo ruožtu KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais remiantis Lietuvos apeliacinis teismas gali išimtiniais atvejais panaikinti arbitražo teismo sprendimą.
13. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ginčo arbitruotinumas, kaip ir sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais (KAĮ 50 str. 3 d. 5 ir 6 p.), tikrinami ex officio (KAĮ 50 str. 4 d.), kai kiti KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (KAĮ 50 str. 3 d. 1–4p.) tikrinami tik esant atitinkamam šalies prašymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016). Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pirmiausia vertina, ar tarp šalių kilęs ginčas galėjo būti perduotas arbitražui, nepaisant to, kad pareiškėja skunde dėl arbitražo teismo sprendimo (jo dalies) panaikinimo, KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu nesiremia.
14. Ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui, reglamentuojami KAĮ 12 straipsnyje. KAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje įtvirtintas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 str. 2 d.). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 str. 3 d.).
15. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčas kilo tarp ieškovės BUAB „DANRAVA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ir atsakovės UAB inovacinės firmos „MKDS“, t. y. tarp dviejų privačių juridinių asmenų, todėl subjektinio arbitruotinumo pažeidimas nenustatytas (KAĮ 12 str. 3 d.). Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčas dėl sandorių (mainų sutarties ir susitarimo dėl mainų sutarties pakeitimo) negaliojimo ir skolos priteisimo pagal savo pobūdį negalėtų būti arbitruotinas, t. y. toks ginčas nepatenka į KAĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimčių ratą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimą remiantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punktu.
16. Pareiškėja arbitražo teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti jos (patikslinto) ieškinio reikalavimai, prašo panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 6 punkto pagrindais, t. y. dėl imperatyvių KAĮ nuostatų pažeidimo ir priimto sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai.
17. Iš skundo argumentų spręstina, kad pareiškėja (arbitražo byloje – ieškovė) arbitražo teismo sprendimą (jo dalį) minėtais pagrindais siekia panaikinti, remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su arbitražo teismo veiksmais, jų tinkamumu ir (ar) neveikimu nustatant UAB „ALETOVIS“ akcijų vertę, kuri, pareiškėjos teigimu, buvo itin reikšminga teisingam ginčo išsprendimui. Pareiškėja nurodo, kad arbitražo teismas, konstatuodamas nulinę UAB „ALETOVIS“ akcijų vertę, pažeidė VKAT reglamento ir KAĮ nuostatas, susijusias su įrodymų leistinumu, patikimumu, jų įrodomąja galia ginčo byloje ir kt., taip pat pagrindinius arbitražo principus, vadovaudamasis ir sprendimą priimdamas remiantis atsakovės į bylą pateikta UAB TaxLink Baltic nuomone dėl akcijų vertės, kuri apskritai neturėjo būti priimta ir vertinama byloje kaip įrodymas, taip pat neskirdamas ekspertizės tikrajai akcijų vertei nustatyti.
18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais ir jų pagrindu naikinti arbitražo teismo sprendimą pareiškėjos įrodinėtinais KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų pagrindais.
19. Pažymėtina, kad pati pareiškėja skunde cituoja KAĮ ir VKAT reglamento nuostatas, susijusias su įrodymais ir įrodinėjimo pareiga, iš kurių turinio matyti, kad būtent arbitražo teismui, nagrinėjančiam bylą, suteikta teisė nustatyti bet kokių įrodymų leistinumą, pakankamumą ir ryšį su byla (KAĮ 33 str. 7 d.), taip pat spręsti, kurie į bylą pateikti duomenys pripažintini įrodymais (VKAT reglamento 36 str. 1 d.), atlikti galutinį ir privalomą įrodymų vertinimą (VKAT reglamento 36 str. 7 d.). Be to, nei KAĮ nuostatos, nei VKAT reglamentas nenustato pareigos arbitrui byloje paskirti ekspertizę tam tikroms aplinkybėms nustatyti (KAĮ 36 str. 3 d. 1 p., VKAT reglamento 38 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio normos, kurios suteikia arbitražo teismui teisę nuspręsti tiek dėl įrodymų ryšio su byla, tiek dėl jų įrodomosios galios, tiek dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo pagal konkretaus ginčo aplinkybes, esamų įrodymų visetą, nelaikytinos imperatyviomis, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su tokių normų netinkamu taikymu (jų pažeidimu), vertintini kaip nepatenkantys į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymo apimtį.
20. Nagrinėjamu atveju reikšmingais laikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokio pobūdžio bylose pateikiami nuoseklūs išaiškinimai, kad arbitražo teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo patikrinimas nėra priskirtas Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, teismas nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-370/2012). Prieštaraujančiu viešajai tvarkai neturėtų būti pripažįstamas toks arbitražo teismo sprendimas, kuriame galimai yra faktų vertinimo ar teisės taikymo klaidų, tačiau kurio rezultatas neprieštarauja fundamentalioms valstybės vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
21. Iš arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad arbitrė, konstatuodama UAB „ALETOVIS“ akcijų nulinę vertę, vadovavosi byloje esančiais ir šalių pateiktais įrodymais, juos aptarė, nurodė motyvus, dėl kokių priežasčių UAB TaxLink Baltic nuomonę laiko įrodymu VKAT reglamento prasme (arbitražo sprendimo 61 p.), todėl skunde nurodytais argumentais dėl negalimumo UAB TaxLink Baltic nuomone vadovautis kaip įrodymu, taip pat pareiškėjos dėstoma pozicija, kad remiantis minėtu dokumentu padaryta klaidinga išvada dėl tikrosios UAB „ALETOVIS“ akcijų vertės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai siekiama išplėsti Lietuvos apeliaciniam teismui įstatymo suteiktas nacionalinio arbitražo teismo patikros ribas, t. y. revizuoti arbitražo teismo sprendimą ir jame padarytas išvadas, atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, juolab kad iš arbitražo bylos medžiagos matyti, jog ieškovė iki sprendimo priėmimo arbitražo teismui buvo pateikusi paaiškinimus, kuriuose išreiškė abejones dėl UAB TaxLink Baltic nuomonės ir jos įrodomosios galios šioje byloje. Tai, kad arbitražo teismas nepalaikė ieškovės pozicijos šiuo klausimu ir UAB TaxLink Baltic nuomonę vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nesuponuoja pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo nei KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto, nei 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto, nei kitais šiame įstatyme įtvirtintais pagrindais, plačiau nevertinant ir nepasisakant dėl skunde nurodytų argumentų, kuriais, kaip minėta, iš esmės kvestionuojamas arbitražo teismo padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas, atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas (CPK 185 str.).
22. Pareiškėjai skundą grindžiant šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimu (KAĮ 8 str.), kaip pagrindu naikinti arbitražo teismo sprendimą (jo dalį) prieštaravimo viešajai tvarkai aspektu (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės nuostatos sudaro viešosios tvarkos turinį tiek, kiek jos numato pačius pagrindinius ir svarbiausius proceso principus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienai iš šalių (jų atstovams) turi būti sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ir (ar) prieštaravimus, viso proceso metu tiek teikti įrodymus, tiek paaiškinimus faktų ar teisės klausimais, t. y. procesas laikytinas sąžiningu, kai kiekvienai šaliai suteikiama pagrįsta galimybė pristatyti savo argumentus, suprasti, išbandyti ir atsikirsti į kitos šalies poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė, kad pareiškėjai (arbitražo byloje – ieškovei) buvo nepagrįstai apribota ir (ar) nesuteikta teisė teikti įrodymus ginčo aplinkybei dėl UAB „ALETOVIS“ akcijų vertės pagrįsti ir (ar) kad arbitražo teismas būtų be pagrindo (nemotyvuotai) atsisakęs į bylą priimti jos teikiamus duomenis, t. y. kad pareiškėjai (arbitražo byloje – ieškovei) būtų buvusios sudarytos mažiau palankios sąlygos ginti savo poziciją byloje. Priešingai, byloje esančiame VKAT dokumente Dėl pasiruošimo pagrindiniam posėdžiui (el. b. l. 228) užfiksuota, kad šalims nesutariant dėl akcijų vertės ir vadovaujantis VKAT reglamento 36 straipsniu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, šalys sutarė iki pagrindinio posėdžio savo pasirinkimu pateikti atitinkamus įrodymus. Aplinkybė, kad arbitražo teismas priėmė ir vertino visus (abiejų šalių) pateiktus įrodymus į bylą, nurodyta ir arbitražo teismo sprendime (sprendimo 33, 35–36 p.). Tai, kad arbitražo teismas priėmė, rėmėsi ir vertino UAB TaxLink Baltic nuomonę dėl akcijų vertės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesuponuoja sąžiningo proceso principų pažeidimo, arbitražo teismui sprendime pagrindus tokią savo poziciją (minėtas sprendimo 61 p.) ir byloje nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie vienai iš šalių (šiuo atveju – atsakovei) rodomą didesnį palankumą, suponuojantį abejones dėl galimo nešališkumo principo pažeidimo.
24. Teisėjų kolegijai nenustačius ieškovės galimybių įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių nepagrįsto ribojimo, o pareiškėjai nepateikus kitų argumentų, kuriais būtų grindžiamas rungimosi ir (ar) lygiateisiškumo principų pažeidimas, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė procesinės viešosios tvarkos pažeidimo, kaip pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimą pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą (CPK 178 str.). Šią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, sustiprina ir tai, kad pareiškėjai skundą grindžiant pagrindinių arbitražo proceso principų pažeidimu, prašoma panaikinti tik dalį arbitražo teismo sprendimo, kuris yra jai nepalankus. Be to, ginčo situacijoje toks skundo reikalavimo suformulavimas, be kita ko, neatitinka Lietuvoje įtvirtinto nacionalinių arbitražo teismų patikros (priežiūros) mechanizmo, kuris grindžiamas ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.).
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti arbitražo teismo sprendimą (jo dalį) pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktus, atmestinas kaip nepagrįstas.
26. Nenustačius pagrindų naikinti arbitražo teismo sprendimą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kito skundo reikalavimo, susijusio su arbitražo rinkliavos priteisimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjos (arbitražo byloje – ieškovės) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DANRAVA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus N. Č., skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo (jo dalies), priimto arbitražo byloje Nr. V-0004/2017e, panaikinimo, atmesti.
Arbitražo bylą Nr. V-0004/2017e grąžinti arbitražo institucijai.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Gintaras Pečiulis