Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-08-11][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1029-798-2020].docx
Bylos nr.: e2A-1029-798/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„VAATC“ 181705485 atsakovas
„Intrac Lietuva“ 111713162 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Viešasis pirkimas-pardavimas
Prievolių teisė
BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Pirkimas-pardavimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-1029-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00392-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.11.4.1 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrac  Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrac Lietuva“ ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VAATC.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos (atsakovės) 2020 m. vasario 14 d. sprendimo nutraukti viešojo pirkimo, vykdomo atviro konkurso būdu „Atliekų tankintuvas su techniniu aptarnavimu garantiniu laikotarpiu“ Nr. 465042, procedūras teisėtumo ir viešojo pirkimo tęsimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad viešojo pirkimo dalyvių siūlomų atliekų tankintuvų maksimalios gniuždymo jėgos skaičiavimo skirtumai yra akivaizdūs. Ieškovė maksimalią gniuždymo jėgą sieja su ašimis, kitas viešojo pirkimo dalyvis – su atramomis (ratais). Šis požiūrių į gniuždymo jėgos skaičiavimą skirtumas dar labiau išryškėja išanalizavus ieškovės 2020 m. balandžio 30 d. rašytinius paaiškinimus. Kadangi ieškovė sutiko, kad esminę reikšmę gniuždymo jėgai turi tankintuvo svoris, tai šį svorį paskirsčius ratams (padalinus į keturias dalis) ir ašims (padalinus į dvi dalis), bus gautos skirtingos gniuždymo jėgos reikšmės.

2.2.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad tiekėjų grupės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „UGIRA“ ir SIA „Dantes invest“ siūlomas tankintuvas turi ne keturis ratus, o du volus per visą tankintuvo plotį. Ieškovė, skaičiuodama maksimalią gniuždymo jėgą, išnaudojo savo siūlomo tankintuvo savybę, kad jo galinė ašis turi didesnę apkrovą, negu priekinė. UAB „UGIRA“ ir SIA „Dantes invest“ siūlomo atliekų tankintuvo priekinės ir galinės ašių apkrovos irgi skiriasi, tačiau šios dalyvių grupės siūlomo tankintuvo maksimali gniuždymo jėga apskaičiuota, visą tankintuvo masę padalijus iš volų skaičiaus.

2.3.                      Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aptartų maksimalios gniuždymo jėgos skaičiavimo būdų skirtumų nepaneigia ieškovės pateikta viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Techninės priežiūros tarnybos 2020 m. kovo 12 d. rašte Nr. 2S-38 išdėstyta konsultacija, kadangi konsultacija tėra ją pasirašiusio viešosios įstaigos darbuotojo nuomonė, šioje konsultacijoje neaptartas ieškovės siūlomo atliekų tankintuvo ratų skaičius, nėra paaiškinta, kaip paminėta viešoji įstaiga, skaičiuodama maksimalią gniuždymo jėgą, paskirsto šio mechanizmo svorį (ratams ar ašims), akivaizdžiai matyti, kad konsultacijoje panaudojama ieškovės siūlomo mechanizmo savybė – skirtinga priekinės ir galinės ašių apkrova (UAB „UGIRA“ ir SIA „Dantes invest“ šios savybės nepanaudoja), konsultacijoje nėra palygintos ieškovės ir UAB „UGIRA“ bei SIA „Dantes invest“ siūlomų mechanizmų maksimalios gniuždymo jėgos.

2.4.                      Teismas pažymėjo, kad atsakovė Techninės specifikacijos 5.4 punkte nurodė ne atskirų mechanizmo ašių (būgnų) maksimalią gniuždymo jėgą, o atitinkamą viso mechanizmo parametrą. Tuo tarpu ieškovės deklaruojama gniuždymo jėga gali būti pasiekta tik po galinės ašies būgnais, o gniuždymo jėga po priekinės ašies būgnais nėra nurodyta.

2.5.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gniuždymo jėgai nesant SI (pranc. Le syst?me international d’unités - tarptautinės matavimo vienetų sistema) sistemos vienetu, jos apskaičiavimą techninėje specifikacijoje yra būtina išsamiai nurodyti. Kadangi pirkimo dokumentuose gniuždymo jėgos parametro apskaičiavimo būdas nebuvo nurodytas, bylos aplinkybės, susijusios su pirkimo dalyvių paaiškinimais, kad jų apskaičiuotas siūlomo atliekų tankintuvo gniuždymo jėgos dydis nustatytas „teisingai“, neturi prasmės: nėra algoritmo, leidžiančio patikrinti pirkimo dalyvių siūlomų tankintuvų gniuždymo jėgos apskaičiavimo „teisingumo“.

2.6.                      Abiejų sprendime aptartų viešojo pirkimo dalyvių siūlomų tankintuvų maksimalios gniuždymo jėgos skaičiavimo būdo ir rezultatų skirtumai neleidžia jų vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas atsakovei nuspręsti, kad vykdant viešąjį pirkimą, nebuvo užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai. Ieškinyje aptariamo pirkimo metu nebegalima išvengti pirkimo procedūrų nutraukimo, kadangi pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas, o be pirkimo sąlygų keitimo nėra galimybės paaiškinti ar patikslinti techninėje specifikacijoje nurodytos maksimalios gniuždymo jėgos sąvokos apibūdinimo, išplečiant jos aiškinimą detaliu aprašymu, kaip turi būti apskaičiuojama ši jėga (paskirstant ją ašims ar atramoms, skaičiuojant kiekvienai ašiai ar atramai atskirai ar visą mechanizmo svorį išdalinant lygiomis dalimis kiekvienai ašiai ar atramai). Vienaip detalizavus specifikacijos 5.4 punkte įrašytą pirkimo objekto maksimalią gniuždymo jėgą, ieškovės pasiūlymas neatitiktų pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų, kitaip detalizavus šią sąvoką – ieškovė būtų (ir buvo) pripažinta konkurso laimėtoja. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys atmestinas.

 

 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

3.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB Intrac Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo  2020 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2866-432/2020 ir priimti naują sprendimą  ieškovės UAB Intrac Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „VAATC“ tenkinti visiškai, t. y. panaikinti UAB „VAATC“ 2020 m. vasario 13 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo, vykdomo atviro konkurso būdu „Atliekų tankintuvas su techniniu aptarnavimu garantiniu laikotarpiu“ Nr. 465042, procedūras ir įpareigoti UAB „VAATC“ jas tęsti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Pagal viešojo pirkimo sąlygas tiekėjai neturėjo perkančiajai organizacijai teikti paaiškinimų kaip skaičiuojama siūlomo atliekų tankintuvo maksimali gniuždymo jėga. Tačiau po vieno iš tiekėjų gautos pretenzijos perkančiajai organizacijai ieškovė paaiškino, kad ieškovės nurodyta tankintuvo maksimali gniuždymo jėga yra nustatyta ir patvirtinta tankintuvo gamintojo, o taip pat paaiškino, kad tankintuvo maksimali gniuždymo jėga pasiūlyme yra apskaičiuota pagal šią formulę: maksimali gniuždymo jėga 192 [kN] = galinės ašies apkrova 19 600 [kg] x laisvojo kritimo pagreitis 9,81 [m/s²] / 1 000. Taigi ieškovės pasiūlyto tankintuvo maksimali gniuždymo jėga skaičiuojama pagal galinės ašies apkrovą, nes šis tankintuvas pasižymi tokia savybe, kad jo svoris tarp ašių pasiskirsto netolygiai. 

3.2.                      Nebuvo jokio teisinio pagrindo pirkimo nutraukimui, nes nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad šiuo atveju buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, kas reiškia, kad nebuvo jokio pagrindo nutraukti viešąjį pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį. Perkančioji organizacija sprendimą dėl pirkimo nutraukimo grindė tik tuo, kad abu pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai gniuždymo jėgai apskaičiuoti neva taikė skirtingus būdus. Tačiau kaip patvirtina bylos faktinės aplinkybės ir byloje pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, tame tarpe ir šios srities specialistų paaiškinimai, tiekėjų taikyti skaičiavimo būdai yra vienodi, tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nepagrįstai grindžiami tuo, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, nes neva jos turimo tankintuvo deklaruojama gniuždymo jėga gali būti pasiekta tik po galinės ašies būgnais, o gniuždymo jėga po priekinės ašies būgnais nėra nurodyta, bei tuo, kad tiekėjų grupė, skaičiuodama maksimalią gniuždymo jėgą, neatsižvelgė į tai, kad tankintuvo priekinės ir galinės ašies apkrovos skiriasi. Aplinkybių dėl tiekėjų pasiūlymų neatitikimo pirkimo sąlygoms nenustatė ir nenurodė pirkime net pati perkančioji organizacija, todėl tai negali būti pagrindas viešojo pirkimo nutraukimui. Nagrinėjamu atveju nei vienas pirkimo tiekėjas neprašė nutraukti pirkimo, o tiekėjų grupė pateikta pretenzija perkančiajai organizacijai prašė ieškovės pasiūlymą atmesti dėl pirkimo dokumentų reikalavimo neatitikimo, tačiau tokių neatitikimų perkančioji organizacija nenustatė.

3.4.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai be jokio pagrindo nurodoma, kad pirkime maksimalią gniuždymo jėgą pasirinkus kaip atliekų tankintuvo techninės specifikacijos parametrą, buvo būtina tiksliai apibūdinti šio parametro apskaičiavimo būdą. Techninės specifikacijos 5.4 punktas numatė reikalavimą dėl tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos: „Maksimali gniuždymo jėga min 175 kN“. Dėl šios Techninės specifikacijos sąlygos nei vienas potencialus tiekėjas, neteikė jokio paklausimo ir neprašė paaiškinti ar patikslinti šį reikalavimą.

3.5.                      Techninės specifikacijos 5.4 punkte nurodytas reikalavimas nėra sukurtas išskirtinai šiam pirkimui, o yra įprastas tokios transporto priemonės parametras. Kai kurie gamintojai šį parametrą įtraukia ir į atliekų tankintuvo techninių savybių aprašymus (brošiūras). O taip pat, šis parametras taikomas ir kituose viešuosiuose pirkimuose dėl analogiškos transporto priemonės (atliekų tankintuvo) pirkimo. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, kad gniuždymo jėga nėra SI (pranc. Le syst?me international d’unités) – tarptautinės matavimo vienetų sistemos dalis ne tik nesusijęs su šios bylos ginčo objektu, bet ir yra visiškai neteisingas. Matavimo vienetas Niutonas (N) priklauso tarptautinei matavimo vienetų sistemai (SI), nes šiai sistemai priklauso ne tik pagrindiniai, bet ir išvestiniai matavimo vienetai, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas. O pagal SI sistemą Niutonais matuojamas dydis yra jėga, taigi ir gniuždymo jėga.

3.6.                      Šiuo atveju svarbiausia ko neįvertino pirmosios instancijos teismas yra tai, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus pirkime atliekų tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos kriterijų suprato vienodai ir teisingai, t. y. kad gniuždymo jėga nustatoma kaip transporto priemonės ašiai (atramai) tenkanti apkrova. Net jeigu būtų pateiktas paaiškinimas, kaip reikia apskaičiuoti gniuždymo jėgą, tai jis toks ir būtų ir tai niekaip nebūtų įtakoję viešojo pirkimo eigos ir jo rezultatų. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kompetentingos institucijos, turinčios kompetenciją ir specialių žinių teikti paaiškinimus apie transporto priemonės gniuždymo jėgą, vienodai paaiškino, kad gniuždymo jėga nustatoma kaip transporto priemonės atramai tenkanti apkrova, priklausanti nuo transporto priemonės svorio bei jo pasiskirstymo tarp atramų, nes transporto priemonė remiasi į paviršių būtent atramomis. Tuo tarpu transporto priemonės atrama priklauso nuo transporto priemonės konstrukcijos – tai gali būti volai ar ašys su ratais ir pan.

3.7.                      Bet kuriuo atveju, net jeigu ir būtų nustatyta aplinkybė, jog tiekėjai savo pasiūlymuose skirtingai skaičiavo maksimalią gniuždymo jėgą (nors apeliantė su tuo nesutinka) tai savaime nereiškia, kad viešojo pirkimo sąlyga (Techninės specifikacijos 5.4 punktas) yra neaiški ar ydinga bei, kad tokia aplinkybė sudaro pagrindą nutraukti viešąjį pirkimą. Būtent tokia taisyklė yra suformuota teismų praktikoje.

3.8.                      Tai, kad Techninės specifikacijos 5.4 punktas nereikalauja papildomų paaiškinimų ar patikslinimų patvirtina ir aplinkybė, kad Techninėje specifikacijoje yra ir daugiau parametrų, kurie nustatomi gamintojo atliekant tam tikrus skaičiavimus, pavyzdžiui, Techninės specifikacijos 3.2 punkte nurodyta variklio galia, 5.3 punkte  maksimali stūmimo jėga ir kt., ir šių parametrų apskaičiavimo būdai taip pat nėra niekaip paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygose.

3.9.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai nustatė, kad pirkimo dalyvių siūlomų atliekų tankintuvų maksimalios gniuždymo jėgos skaičiavimo skirtumai yra akivaizdūs, nes ieškovė maksimalią gniuždymo jėgą sieja su ašimis, o tiekėjų grupė – su atramomis (ratais). Ieškovės pasiūlyto tankintuvo atramos yra 2 ašys – priekinė ir galinė, o tiekėjų grupės pasiūlyto tankintuvo atramos yra 2 ratai (volai). Apeliantės tankintuvas į žemę remiasi dviem atramomis – ašimis: priekine ašimi, kurią sudaro 2 ratai, ir galine ašimi, kurią taip pat sudaro 2 ratai. Teismas be pagrindo vertino, kad neva ieškovė nepagrįstai sutapatino skirtingas sąvokas: atramas (ratus) ir ašis, nes neva svorį paskirsčius ratams (padalinus į keturias dalis) ir ašims (padalinus į dvi dalis), bus gautos skirtingos gniuždymo jėgos reikšmės. Apeliantės tankintuvo svorio dalinimas į 4 atramas pagal ratus, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra visiškai nepagrįstas, nes tankintuvas remiasi į paviršių priekinės ašies ir galinės ašies dalimi.

3.10.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertinta, kad perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 5.4 punkte nurodė ne atskirų mechanizmo ašių (būgnų) maksimalią gniuždymo jėgą, o atitinkamą viso mechanizmo parametrą, kai tuo tarpu neva apeliantės deklaruojama gniuždymo jėga gali būti pasiekta tik po galinės ašies būgnais, o gniuždymo jėga po priekinės ašies būgnais nėra nurodyta. Apeliantė ne tik pagrindė nurodytą maksimalią gniuždymo jėgą tankintuvo gamintojo patvirtinimu, bet ir paaiškino kaip tai yra paskaičiuojama pagal šio atliekų tankintuvo techninius parametrus, t. y. nurodė, kad jos siūlomas tankintuvas į žemę stipriau (didesne apkrova) remiasi būtent galine ašimi, dėl ko apskaičiuojant šio atliekų tankintuvo maksimalią gniuždymo jėgą imamas būtent tankintuvo galinės ašies apkrovos parametras.

3.11.                      Pirkimo nutraukimo teisėtumo vertinimui visiškai neturi jokios reikšmės, kad, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, neva tiekėjų grupės siūlomo tankintuvo priekinės ir galinės ašių apkrovos irgi skiriasi kaip ir apeliantės tankintuvo, tačiau šio atliekų tankintuvo maksimali gniuždymo jėga apskaičiuota visą tiekėjų grupės tankintuvo masę padalijus iš volų skaičiaus. Tokios aplinkybės reiškia tik tai, kad tiekėjų grupė galimai neteisingai apskaičiavo jos siūlomo tankintuvo maksimalią gniuždymo jėgą, nes neatsižvelgė į transporto priemonės svorio pasiskirstymą tarp ašių. Tačiau toks neteisingas tiekėjų grupės atliekų tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos apskaičiavimas pateikiant pasiūlymą pirkime, nereiškia, kad Techninės specifikacijos 5.4 punktas yra neaiškus, netikslus ir dviprasmiškas.  

3.12.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kritikuojant Techninės priežiūros tarnybos išvadą.

4.       Atsiliepime į ieškovės UAB Intrac Lietuva“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „VAATC“ nurodė, kad:

4.1.                      Priešingai nei teigia apeliantė, pirkimo procedūrų nutraukimui nėra būtina dalyvių išreikšta valia ar prašymai nutraukti pirkimą, šiuo atveju būtent pati perkančioji organizacija įvertusi, kad susiklosčiusios padėties negalima ištaisyti turi teisę savo iniciatyva nutraukti pirkimą. 

4.2.                      Komisija nei viename dokumente nekonstatavo, kad „kažkurio tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų“, priešingai, abiejų tiekėjų pasiūlymai buvo pripažinti tinkamais ir atitinkančiais pirkimo sąlygas, tačiau perkančioji organizacija susidūrė su nenumatyta aplinkybe – kaip nesant universalios formulės teisingai įvertinti ir palyginti tiekėjų skirtingai skaičiuojamos ir deklaruojamos maksimalios gniuždymo jėgos teisingumą bei tarpusavyje palyginti abiejų tiekėjų pateiktus skaičiavimus, nepakeitus pirkimo sąlygų ir jose išsamiai neapibūdinus gniuždymo jėgos apskaičiavimo būdo. Perkančioji organizacija nenutraukė pirkimo nei dėl tiekėjo klaidos, nei dėl netinkamo pirkimo sąlygų aiškinimo. Apeliantė netinkamai aiškina apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo nagrinėtą ginčo esmę. Ginčas byloje kilo dėl pirkimo nutraukimo teisėtumo, o ne dėl pirkimo sąlygų aiškinimo.

4.3.                      Apeliantės nurodytas argumentas, kad Techninės specifikacijos 5.4 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad maksimali gniuždymo jėga min 175 kN, nepažeidžia VPĮ                   17 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų atmestinas, kaip nepagrįstas bei nesusijęs su ginčo dalyku, kadangi gniuždymo jėgos parametras „maksimali gniuždymo jėga min 175 kN“ pats savaime negali būti laikomas pažeidžiančiu arba nepažeidžiančiu VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų siūlomų tankintuvų maksimalios gniuždymo jėgos įvertinimas privalėjo būti atliktas laikantis VPĮ įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Gautos pretenzijos pagrindu atsakovei pradėjus gilintis į konkurso dalyvių pateiktus maksimalios gniuždymo jėgos skaičiavimo būdus tapo aišku, kad skirtingas atliekų tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos skaičiavimo būdas galėtų keisti pirkimo laimėtoją. Abu pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai gniuždymo jėgai apskaičiuoti taikė skirtingus būdus, dėl ko tiekėjų pasiūlymai tarpusavyje buvo nepalyginami. Perkančiajai organizacijai nebuvo iš anksto žinoma, kad maksimali gniuždymo jėga gali būti skaičiuojama skirtingais būdais.

4.4.                      Apeliantės kaip pavyzdžiai nurodomi viešieji pirkimai nėra įvykę, todėl perkančioji organizacija net nevertino potencialių tiekėjų pasiūlymų atitikties šiam kriterijui ir šiais pavyzdžiais negali būti remiamasi.

4.5.                      Atsakovė kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad gniuždymo jėga yra SI (pranc. Le syst?me international d’unités) tarptautinės matavimo vienetų sistemos dalis, kuri matuojama išvestiniu šios sistemos vienetu – Niutonu (N). Pirmosios instancijos teismas vertino ne jėgos, o maksimalios gniuždymo jėgos, kaip mato, universalumą. Šiam teismo argumentui paneigti apeliantė pateikia nuorodą į Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintą Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindinių ir jų išvestinių, kartotinių bei dalinių matavimo vienetų naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Tačiau šioje tvarkoje gniuždymo jėgos matavimo vienetas nėra pateiktas, t. y. gniuždymo jėga nėra priskiriama prie universalių matavimo vienetų sistemos, todėl gali būti apskaičiuojama įvairiais būdais.

4.6.                      Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog tiekėjai savo pasiūlymuose skirtingai skaičiavo maksimalią gniuždymo jėgą savaime nereiškia, kad pirkimo sąlyga yra neaiški ar ydinga bei, kad tokia aplinkybė sudaro pagrindą nutraukti pirkimą. Pats skaičiavimo būdų nevienodumas nėra neteisingas ar ydingas, tačiau ši aplinkybė lemia pasiūlymų nepalyginamumą.  

4.7.                      Atsakovė nesutinka ir su apeliantės skundo 28 punkte nurodytu teiginiu, kad abu tiekėjai tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos kriterijų suprato vienodai ir teisingai, t. y. kad gniuždymo jėga nustatoma kaip transporto priemonės ašiai (atramai) tenkanti apkrova. Apeliantė ir apeliaciniame skunde tapatina atramos ir ašies sąvokas. Apeliantės maksimali gniuždymo jėga buvo suprantama kaip maksimali apkrova tenkanti galinei ašiai, esant tam tikram pasvirties kampui ir didžiausiam galimam tankintuvo svoriui, kuris tenka tai atramai. Tiekėjų grupės maksimali gniuždymo jėga buvo suprantama, kaip maksimali apkrova tenkanti vienai atramai (vienam ratui / volui), neatsižvelgiant į svorio pasiskirstymą tarp ašių. Perkančiajai organizacijai nebuvo aktualu nusipirkti tokį tankintuvą, kurio maksimalios gniuždymo jėgos charakteristikos yra didžiausios tik tuo atveju, kai jis yra pasviręs tam tikru kampu ar yra atsistojęs ant dviejų ratų (ar net pasviręs ant vieno rato) taip išgaunant maksimalios gniuždymo jėgos didžiausią dydį. Apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (apeliacinio skundo 21 pastraipa) nėra susijusi su pirkimo nutraukimu, bet pirkimo sąlygų aiškinimu. Ginčo šioje byloje dėl pirkimo sąlygų aiškinimo nėra, nes perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu pirkimo sąlygos dėl maksimalios gniuždymo jėgos tiekėjams neaiškino. Apeliacinio skundo 35 punkte apeliantė remiasi teismų praktika, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių.  

4.8.                      Nors faktinės bylos aplinkybės įrodo galimus maksimalios gniuždymo jėgos paskaičiavimų skirtumus esant panašioms tankintuvų techninėms charakteristikoms, apeliantė įrodinėja, kad jos paskaičiavimo būdas yra universalus ir remiasi privačių ekspertų išvadomis. Tačiau Technikos priežiūros tarnyba bei Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas nėra byloje nagrinėjamo klausimo (dėl galiojančio universalaus įrenginių maksimalios gniuždymo jėgos skaičiavimo būdo) ekspertai. Techninės priežiūros tarnyba nėra mokslinių tyrimų įstaiga, kuri specializuotųsi fizikos ar matematikos tyrimų srityje, todėl galėtų teikti kompetentingą išvadą tik dėl pavojingų įrenginių savybių, susijusių su darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimu (darbų sauga), bet ne dėl maksimalios gniuždymo jėgos apskaičiavimo teisingumu ar palyginamumu.

4.9.                      Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes apeliantė neįrodė tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos paskaičiavimo universalumo, kuris būtų nulėmęs visų tiekėjų ir perkančiosios organizacijos vienodą ir visuotinai pripažintą supratimą dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatyto maksimalios gniuždymo jėgos kriterijaus taikymo. Todėl prašo jos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5.       CPK 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

6.       Perkančioji organizacija (atsakovė) 2019 m. gruodžio 6 d. per centrinį viešųjų pirkimų portalą (toliau – CVPP) paskelbė apie vykdomą pirkimą. Pagal pirkimo sąlygas perkančioji organizacija numatė įsigyti atliekų tankintuvą su techniniu aptarnavimu garantiniu laikotarpiu. Perkamo atliekų tankintuvo techninės savybės ir kiti reikalavimai buvo detalizuoti pirkimo sąlygų             2 priede Techninėje specifikacijoje. Techninės specifikacijos 5.4 punkte buvo numatytas reikalavimas dėl tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos: „Maksimali gniuždymo jėga min 175 kN“.

7.       Ieškovė 2020 m. sausio 13 d. pateikė pasiūlymą pirkime. Ieškovės pasiūlyme nurodytas siūlomas atliekų tankintuvas BOMAG BC 772 RB-4, kurio, ieškovės skaičiavimais, maksimali gniuždymo jėga sudaro 192 kN.

8.       Atsakovė 2020 m. sausio 22 d. pranešimu dėl pirkimo rezultatų tiekėjams pranešė, kad perkančiosios organizacijos nuolatinė viešųjų pirkimų komisija nustatė pirkime pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą. Pranešime nurodyta, kad pasiūlymų eilėje, sudarytoje ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, tiekėjai pasiskirstė taip: 1 vieta – ieškovė, surinkusi 94,90 balų;   2 vieta – tiekėju grupė UAB „UGIRA“ bei SIA „Dantes invest“ (dalyvaujanti pirkime jungtinės veiklos pagrindu), surinkusi 90,74 balų.

9.       2020 m. vasario 10 d. perkančioji organizacija paprašė ieškovės iki 2020 m. vasario 11 d.,   14.00 val. pateikti „išsamius skaičiavimus / metodiką / formulę / schemas kaip gamintojas apskaičiuoja siūlomo tankintuvo gniuždymo jėgą, lygią 192 kN“. Atsakymo pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. vasario 12 d. 15.00 val.

10.       Ieškovė 2020 m. vasario 12 d. pateikė atsakymą perkančiajai organizacijai, kuriame paaiškino, kaip apskaičiuoja ieškovės siūlomo tankintuvo maksimalią gniuždymo jėgą. Ieškoves nurodyta formulė: BOMAG BC 772 RB-4 tankintuvo maksimali gniuždymo jėga 192 kN = galinės ašies apkrova 19 600 kg X laisvojo kritimo pagreitis 9,81 m / s², gauta skaičių padalijo iš 1 000 ir gavo 192 kN.

11.       Dalyvių grupė UAB „UGIRA“ ir SIA „Dantes invest“ nurodė, kad savo siūlomo įrenginio maksimalią gniuždymo jėgą apskaičiavo, bendrą mašinos masę 38 000 kg padalindami iš ratų (atramų) skaičiaus (2), vienam ratui (atramai) tenkančią masę padaugindami iš gravitacijos pagreičio (9,81 m / s2) ir gautą skaičių padalydami iš 1 000, gauna gniuždymo jėgą 186 (kN).

12.       2020 m. vasario 14 d. ieškovė gavo perkančiosios organizacijos pranešimą dėl pirkimo nutraukimo, kuriuo ieškovė informuota apie perkančiosios organizacijos sprendimą pirkimą nutraukti, perkančiajai organizacijai išnagrinėjus tiekėjų grupės pateiktą pretenziją ir nustačius, jog abu pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai gniuždymo jėgai apskaičiuoti taikė skirtingus būdus, dėl ko tiekėjų pasiūlymai tarpusavyje yra nepalyginami.

13.       Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl Techninės specifikacijos 5.4 punkto, kuriame yra nurodytas reikalavimas dėl tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos: „Maksimali gniuždymo jėga min 175 kN“. Ieškovės teigimu, jos pateiktas pasiūlymas viešojo pirkimo metu atitiko šį reikalavimą. Atsakovės teigimu, ieškovė ir kitas pirkimo dalyvis (dalyvių grupė: UAB „UGIRA“ ir SIA „Dantes invest“) pateikė tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, kadangi skirtingai apskaičiuoja siūlomų įrenginių maksimalią gniuždymo jėgą.

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl viešojo pirkimo nutraukimo pagrįstumo

15.       Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. 

16.       VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio          3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ        17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

17.       Minėtos VPĮ nuostatos formuluotė suponuoja, kad tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti.

18.       Pirmoji sąlyga yra formali ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Tuo tarpu antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, yra vertinamoji. VPĮ neatskleista viešojo pirkimo nutraukimo dėl nenumatytų aplinkybių taikymo kriterijų, todėl nenumatytos aplinkybės, kaip pagrindas viešajam pirkimui nutraukti, vertinamos teismo konkrečioje byloje.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai būtų pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

20.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98). Taigi nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turėtų būti išimtinės ir objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo.

21.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas).

22.       Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ar argumentai, kuriais perkančioji organizacija grindė ginčijamą sprendimą dėl viešojo pirkimo nutraukimo, sudarė atsakovės sprendimo nutraukti ginčo pirkimą pagrindą, gali būti vertinami kaip tokios nenumatytos aplinkybės, dėl kurių būtų buvę galima nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

23.       Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovė priėmė sprendimą dėl viešojo pirkimo nutraukimo pagrįsta vien tik prielaidomis, kadangi nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad šiuo atveju buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, o atsakovės nurodytos techninės specifikacijos sąlygos buvo aiškios ir nei vienas viešųjų pirkimų dalyvis nenurodė, kad jam pirkimo sąlygos buvo neaiškius bei neprašė perkančiosios organizacijos viešąjį pirkimą nutraukti.    

24.       Šioje byloje nustatyta, kad skelbiant viešąjį pirkimą viena iš Techninės specifikacijos sąlygų (5.4 punktas) numatė reikalavimą dėl tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos: „Maksimali gniuždymo jėga min 175 kN“. Apeliantės  paskaičiuota maksimali atliekų tankintuvo gniuždymo jėga – 192 kN. Dalyvių grupės UAB „UGIRA“ ir SIA „Dantes invest“ nurodyta gniuždymo jėga – 186 (kN). Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė, abiejų tiekėjų pasiūlymai formaliai atitiko techninės specifikacijos sąlygas. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovė, kuri nurodė, kad komisija abiejų tiekėjų pasiūlymus pripažino tinkamais, tačiau pabrėžia, kad viešasis pirkimas buvo nutrauktas ne todėl, kad bent vieno tiekėjo pasiūlymas nebuvo pripažintas tinkamu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad tiekėjai tinkamai ir vienodai suprato Techninės specifikacijos sąlygų 5.4 punkte numatytą reikalavimą bei jo apskaičiavimo būdą.

25.       Kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje, apeliantė perkančiajai organizacijai paaiškino, kaip apskaičiuoja ieškovės siūlomo tankintuvo maksimalią gniuždymo jėgą, t. y. pagal formulę: BOMAG BC 772 RB-4 tankintuvo maksimali gniuždymo jėga 192 kN = galinės ašies apkrova 19 600 kg X laisvojo kritimo pagreitis 9,81 m / s², gautą skaičių padalijo iš 1 000 ir gavo        192 kN. Dalyvių grupė UAB „UGIRA“ ir SIA „Dantes invest“ nurodė, kad savo siūlomo įrenginio maksimalią gniuždymo jėgą apskaičiavo, bendrą mašinos masę 38 000 kg padalindami iš ratų (atramų) skaičiaus (2), vienam ratui (atramai) tenkančią masę padaugindami iš gravitacijos pagreičio (9,81 m / s2) ir gautą skaičių padalydami iš 1 000, gauna gniuždymo jėgą 186 kN. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė visiškai nepagrįstai sutapatina iš esmės skirtingas sąvokas – ašis ir ratas (atrama). Skirtingas technines savybes turintiems atliekų tankintuvams, negali būti pritaikomas vienintelis teisingas maksimalios gniuždymo jėgos apskaičiavimo modelis. Kaip paaiškino perkančioji organizacija, jai nėra aktualu nusipirkti tokį tankintuvą, kurio maksimalios gniuždymo jėgos charakteristikos yra didžiausios tik tuo atveju, kai jis yra pasviręs tam tikru kampu ar yra atsistojęs ant dviejų ratų (ar net pasviręs ant vieno rato) taip išgaunant maksimalios gniuždymo jėgos didžiausią dydį. Tą iš esmės patvirtino ir apeliantė, skunde nurodydama, kad jos siūlomas tankintuvas į žemę stipriau (didesne apkrova) remiasi būtent galine ašimi, dėl ko apskaičiuojant šio atliekų tankintuvo maksimalią gniuždymo jėgą imamas būtent tankintuvo galinės ašies apkrovos parametras.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia ir iš VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodytas šios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Be to, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio      29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (žr. Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Taigi, pirkimo sąlygų aiškumas inter alia apima ir tai, kad perkančioji organizacija šiuo atveju turėjo nurodyti kaip turėtų būti skaičiuojama atliekų tankintuvo maksimali gniuždymo jėga, t. y. ar pagrindiniu parametru turėtų būti visos transporto priemonės masė padalinta iš 2 volų, 4 ratų, ar konkrečiai paskaičiuotas svorio pasiskirstymo proporcingumas priekinei ir galinei ašiai (kaip tą darė nagrinėjamu atveju apeliantė).

27.       Pažymėtina ir tai, kad išanalizavus duomenis pasiūlymų eilėje ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka (2020 m. sausio 27 d. UAB „VAATC“ nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 5) nustatyta, kad skirtumas tarp apeliantės gautų balų ir tiekėjų grupės gautų balų sudaro 4,16 balų. Todėl skirtingai skaičiuojant abiejų atliekų tankintuvo gniuždymo jėgas ir nesant galimybės gautų reikšmių palyginti su Techninėje specifikacijoje nurodyta reikšme, kadangi joje nebuvo detalizuotas skaičiavimo būdas, yra pagrindo spręsti  esant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto lygiateisiškumo principo pažeidimus. Nagrinėjamu atveju susidarė teisiškai ydinga situacija, kuomet vienaip apskaičiavus Techninės specifikacijos 5.4 punkte įrašytą pirkimo objekto maksimalią gniuždymo jėgą, ieškovės pasiūlymas visiškai neatitiktų Techninės specifikacijos reikalavimų, o apskaičiavus gniuždymo jėgą kitokiu būdu (kurį apeliantė ir nurodė), ji pripažintina konkurso laimėtoja. Akivaizdu, kad tokia situacija neatitinka viešojo pirkimo įstatyme nustatytų lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų.

28.       Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime be pagrindo nurodė, kad pirkime maksimalią gniuždymo jėgą pasirinkus kaip atliekų tankintuvo techninės specifikacijos parametrą, buvo būtina tiksliai apibūdinti šio parametro apskaičiavimo būdą.

29.       Be to, apeliantė teigė, kad tiekėjų grupės siūlomo tankintuvo priekinės ir galinės ašių apkrovos lygiai taip pat skiriasi kaip ir apeliantės tankintuvo, tačiau šio atliekų tankintuvo maksimali gniuždymo jėga apskaičiuota visą tiekėjų grupės tankintuvo masę padalijus iš volų skaičiaus. Apeliantės manymu, tokios aplinkybės reiškia tai, kad tiekėjų grupė galimai neteisingai apskaičiavo jos siūlomo tankintuvo maksimalią gniuždymo jėgą, nes neatsižvelgė į transporto priemonės svorio pasiskirstymą tarp ašių. Šie argumentai iš esmės yra prieštaringi apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas kuri tankintuvo maksimalios gniuždymo jėgos skaičiavimo formulė yra teisinga, o kuri – ne, tačiau apeliantės argumentai šioje dalyje parodo būtent tai, kad tiekėjai skirtingai suprato perkančiosios organizacijos sudarytos techninės specifikacijos sąlygas ir todėl naudojo parametrui apskaičiuoti visiškai skirtingas metodikas.

30.       Apeliantė pažymėjo ir tai, kad Techninės specifikacijos 5.4 punkte nurodytas reikalavimas nėra sukurtas išskirtinai šiam pirkimui, o yra įprastas tokios transporto priemonės parametras. Šis parametras taikomas ir kituose viešuosiuose pirkimuose dėl analogiškos transporto priemonės (atliekų tankintuvo) pirkimo. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, kad gniuždymo jėga nėra SI (pranc. Le syst?me international d’unités) – tarptautinės matavimo vienetų sistemos dalis ne tik nesusijęs su šios bylos ginčo objektu, bet ir yra visiškai neteisingas. Matavimo vienetas Niutonas (N) priklauso tarptautinei matavimo vienetų sistemai (SI), nes šiai sistemai priklauso ne tik pagrindiniai, bet ir išvestiniai matavimo vienetai, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas. 

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės paaiškinimu, apeliantės kaip pavyzdžiai nurodomi viešieji pirkimai nėra įvykę, todėl perkančioji organizacija net nevertino potencialių tiekėjų pasiūlymų atitikties šiam kriterijui ir šiais pavyzdžiais negali būti remiamasi. Kita vertus, kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad nagrinėdami bylą, teismai turi pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Taigi, teismas neturi pareigos atsižvelgti į analogiškos transporto priemonės įvykusius ar neįvykusius viešuosius pirkimus bei jų metų priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus.

32.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne jėgos, o maksimalios gniuždymo jėgos, kaip mato, universalumą. Iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. Nr. 4-240 patvirtintos Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindinių ir jų išvestinių, kartotinių bei dalinių matavimo vienetų naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo (panaikinančiu Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. V-134 „Dėl Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindinių ir jų išvestinių, kartotinių bei dalinių matavimo vienetų naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“, kurioje iš esmės jėgos apibrėžtis ir skaičiavimo metodas išliko nepakitęs) matyti, kad šios sistemos dalimi yra laikoma jėga, kuri yra laikoma išvestiniu SI sistemos vienetu. Išvestiniai SI sistemos vienetai yra gaunami iš pagrindinių vienetų, imant jų įvairių laipsnių sandaugas. Taigi, šiuo metu oficialiai priimtas 21 išvestinis vienetas, turintys savo pavadinimą. Jėga (N) yra apskaičiuojama pagal formulę m x kg x s2. Kaip teisingai nurodė atsiliepime atsakovė, nurodytose tvarkose gniuždymo jėgos matavimo vienetas nėra pateiktas, t. y. gniuždymo jėga nėra priskiriama prie universalių matavimo vienetų sistemos, todėl gali būti apskaičiuojama įvairiais būdais, kadangi gniuždymo jėgos apskaičiavimo formulė iš esmės skiriasi nuo jėgos, kaip išvestinio SI sistemos vieneto, apskaičiavimo formulės. Ką iš esmės įrodo ir apeliantės bei tiekėjų grupės pateiktos gniuždymo jėgos apskaičiavimo formulės. Todėl apeliantės argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog gniuždymo jėga nėra SI sistemos matavimo vienetas, yra atmestini kaip neįrodyti.       

33.       Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo viešojo pirkimo metu negalima buvo išvengti viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, kadangi pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas, o be viešojo pirkimo sąlygų keitimo nėra galimybės paaiškinti ar patikslinti techninėje specifikacijoje nurodytos maksimalios gniuždymo jėgos sąvokos apibūdinimo, išplečiant jos aiškinimą detaliu aprašymu, nurodant detalų gniuždymo jėgos paskaičiavimo technologiją.

Dėl įrodymų vertinimo

34.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kompetentingos institucijos, turinčios kompetenciją ir specialių žinių teikti paaiškinimus apie transporto priemonės gniuždymo jėgą, vienodai paaiškino, kad gniuždymo jėga nustatoma kaip transporto priemonės atramai tenkanti apkrova, priklausanti nuo transporto priemonės svorio bei jo pasiskirstymo tarp atramų, nes transporto priemonė remiasi į paviršių būtent atramomis. Tuo tarpu transporto priemonės atrama priklauso nuo transporto priemonės konstrukcijos – tai gali būti volai ar ašys su ratais ir pan.

35.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad į bylą apeliantė pateikė viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Techninės priežiūros tarnybos 2020 m. vasario 24 d. raštą Nr. 2S-31, 2020 m. kovo 12 d. raštą Nr. 2S-38, 2020 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 2S-46, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto 2020 m. kovo 4 d. raštą.

36.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).

37.       Aktualu pažymėti ir tai, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

38.       Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktus raštus ir nuomones vertino kaip paprastus rašytinius įrodymus, kurie buvo nuginčyti kitais, byloje surinktais įrodymais. Kaip jau buvo pažymėta šioje nutartyje, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės ir kitų tiekėjų grupės panaudotų formulių, skirtų apskaičiuoti maksimaliai tankintuvo gniuždymo jėgai, (ne)teisingumo, kadangi skaičiavimo skirtumai akivaizdžiai parodo, kad atsakovės techninėje specifikacijoje yra būtina nurodyti tiksliai, kaip maksimali gniuždymo jėga turėtų būti apskaičiuojama. Priešingu atveju nėra jokio algoritmo, leidžiančio patikrinti maksimalios gniuždymo jėgos apskaičiavimo teisingumą. 

39.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Apeliantė UAB „Intrac Lietuva“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei apmokėti, o taip pat apeliaciniame skunde prašė priteisti jos naudai 3 750 Eur žyminį mokestį. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atmetus apeliantės UAB „Intrac Lietuva“ apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK               93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41.       Atsakovė UAB „VAATC“ pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šalių įrodinėjimo pareigą, arba šalių teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas.

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Intrac Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111713162) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „VAATC“ (juridinio asmens kodas 181705485) naudai 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

 

 

Teisėjai                        Vilija Mikuckienė

 

 

                Antanas Rudzinskas

 

 

                        Jūratė Varanauskaitė


Paminėta tekste:
  • e2-2866-432/2020
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • 3K-3-433/2011
  • 3K-7-32/2013
  • e3K-3-437-916/2017
  • 3K-3-158/2011
  • e3K-3-286-313/2019
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-371/2011
  • e3K-3-420-969/2015
  • e3K-3-201-695/2018
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • 3K-3-103/2014
  • e3K-3-382-421/2017
  • e3K-3-113-611/2018
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys