Civilinė byla Nr. e2S-1107-803/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03117-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 1490,00 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo nepagrįsto pinigų gavimo momento bei 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mokėdamas už jam nuosavybės teise priklausančias patalpas suklydo ir vietoje 167,15 Eur 2020 m. sausio 15 d. pavedimu Nr. 637 sumokėjo 1657,15 Eur.
2. Atsakovė 2020 m. vasario 26 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pažymėjo, kad ieškovui jau yra grąžinta permoka, kaip ir numatyta pagal bendrijos nuostatus per 20 darbo dienų nuo užklausos pateikimo. Atsakovės teigimu, vien tai, kad ieškovas pervedė didesnę sumą nei buvo nurodyta bendrijos sąskaitoje, nesudaro teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo normų, nes nėra įrodytos visos šiam institutui taikyti reikalingos prielaidos. Prašė ieškinį atmesti, bylą nutraukti.
3. 2020 m. kovo 10 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, jog informuoja teismą, kad atsakovė 2020 m. vasario 17 d. sumokėjo ieškovui visą ieškiniu reikalautą priteisti 1 490,00 Eur skolos sumą, todėl civilinė byla nutrauktina. Ieškovas prašė priimti jo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo atsakovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ir civilinę bylą Nr. e2-8002861/2020 nutraukti rašytinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat patvirtino, kad jam yra žinomos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, nurodytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi priėmė ieškovo V. K. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl nepagrįsto praturtėjimo civilinėje byloje Nr. e2-8002-861/2020, civilinę bylą Nr. e2-8002-861/2020 nutraukė, priteisti iš atsakovės ieškovui 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 8,50 Eur žyminio mokesčio.
5. Atsakovė 2020 m. gegužės 11 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 25 d. nutarties ir prašė teismo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atmetė atsakovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
7. Teismo vertinimu terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovės nesidomėjimas EPP sistema ir netikrinimas joje bylos duomenų yra išimtinai atsakovės ir jo atstovės darbo organizavimo trūkumas, dėl kurio visa atsakomybė ir tenka atsakovei. Byloje buvo paskirtas teismo posėdis, kuris turėjo vykti 2020 m. kovo 31 d., tad artėjant posėdžio datai atstovė privalėjo pasidomėti bylos eiga, kas būtų leidę jai matyti, jog byla 2020 m. kovo 25 d. yra nutraukta.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti atsakovės prašymą dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
9.1. teismas objektyviai neįvertino byloje pateiktų faktinių aplinkybių, lėmusių termino praleidimą, taip pat ignoravo faktą, kad atsakovės atstovė nėra profesionali teisininkė, neišmananti EPP sistemos subtilybių, be to byla buvo nutraukta anksčiau nei turėjo įvykti paskirtas teismo posėdis;
9.2. atsakovės atstovė sumokėjo tik susidariusią permoką, tačiau byloje prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų prieš ieškovui atsiimant ieškinį sumokėjusi nebuvo ir manė, kad šis klausimas bus sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė taip pat negalėjo tikėtis, kad teismas užuot skyręs ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu ir nepagrįsto ieškinio reiškimą, kai ieškiniu siekiama apginti tariamai pažeistą teisę, neįvertins bylos faktinių aplinkybių ir priteis ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, tokiais veiksmais teismas skatina nepagrįstą bylinėjimąsi, kadangi sutinka atlyginti nepagrįstą ieškinį pareiškusio asmens bylinėjimosi išlaidas;
9.3. skundžiamoje nutartyje formaliai įvertino faktines aplinkybes pažeidė lygiateisiškumo principą, vieno asmens interesus iškeldamas ir saugodamas labiau nei visų likusių daugiabučio namo gyventojų teisėtus interesus. Teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas privalės atlyginti proporcingai kiekvienas gyventojas, todėl teismo vengimas prisiimti atsakomybę, atnaujinti terminą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą vertintinas ypač neigiamai ir savo turiniu labiau formalų teisingumą, kai pirmenybė teikiama formai, o ne turiniui;
9.4. teismas, vertindamas prašymą dėl termino atnaujinimo, nevertino šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje susiklosčiusios ekstremalios situacijos bei paskelbto karantino. Žiniasklaidoje buvo išplatintas Teismų tarybos pranešimas, kad dėl Lietuvoje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu visi teismo posėdžiai yra atšaukiami, todėl atsakovės atstovei net nekilo abejonių, kad 2020 m. kovo 31 d. paskirtas teismo posėdis neįvyks;
9.5. atsakovės atstovė yra daugiavaikė mama, kuriai karantino laikotarpiu, kai buvo uždarytos ugdymo įstaigos, teko rūpintis mokyklinio amžiaus vaikais, t. y. teikti vaikams pagalbą nuotolinio ugdymo proceso metu, todėl natūralu, kad susiklosčius ekstremaliai situacijai pirmenybė buvo teikiama savo šeimos narių būtiniesiems poreikiams užtikrinti, o be atsakovės žinios nutrauktas procesas negalėjo tapti prioritetu, nes atsakovė apie teismo priimtą sprendimą net nesužinojo, todėl jo apskųsti nebuvo jokios galimybės;
10.1. ieškovas nepiktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, atvirkščiai, atsakovė nekreipė dėmesio į ieškovo raginimus grąžinti ieškovo pinigus;
10.2. atsakovė sužinojusi, kad ieškovas kreipėsi į teismą, 2020 m. vasario 17 d. grąžino ieškovo pinigus. 2020 m. kovo 9 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. 2020 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinę bylą nutraukė. Civilinė byla žodiniam nagrinėjimui buvo paskirta 2020 m. kovo 31 d. Atsakovė privalėjo pasidomėti ar įvyks civilinės bylos žodinis nagrinėjimas, o taip pat susipažinti su procesiniais dokumentais;
10.3. atskirąjį skundą atsakovė teismui pateikė tik 2020 m. gegužės 11 d., t. y. praėjus 41 dienai po datos, kada turėjo įvykti žodinis bylos nagrinėjimas. Toks atsakovės atstovės nesidomėjimas EPP sistema ir netikrinimas joje bylos duomenų yra išimtinai atsakovės ir jo atstovės darbo organizavimo trūkumas, dėl kurio visa atsakomybė ir tenka atsakovės atstovei;
10.4. atsakovės atstovė yra bendrijos pirmininkė, turėjo pareigą domėtis bylos eiga, todėl termino praleidimas vertintinas, kaip atsakovės atstovės akivaizdus aplaidumas;
10.5. bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Taigi praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
10.6. atsakovė yra juridinis asmuo ir procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Ieškovas nesutinka, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
12. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 335
straipsnyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003). 13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė praleido nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti ne dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo motyvuodamas tuo, kad atsakovė netikrino bylos duomenų EPP sistemoje, nors tokią pareigą turėjo. Teismas taip pat pažymėjo, kad terminas praleistas beveik 6 savaites. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad jos LITEKO VEP paskyra yra aktyvi, nustatyta tvarka ji yra išreiškusi sutikimą gauti procesinius dokumentus jos paskyroje ir nutartis jai buvo įteikta tokiu būdu. Savo atskirąjį skundą atsakovė grindžia tuo, jog atsakovės pirmininkė nėra profesionali teisininkė, susiklosčius ekstremaliai situacijai pirmenybė buvo teikiama pirmininkės šeimos narių būtiniesiems poreikiams užtikrinti, žiniasklaidoje buvo išplatinta informacija, kad dėl Lietuvoje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu visi teismo posėdžiai yra atšaukiami, teismo procesas buvo nutrauktas be atsakovės žinios. Šios aplinkybės, atsakovės nuomone, patvirtina, jog terminas atskirajam skundo paduoti buvo praleistas ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Šiuo atveju nagrinėjama byla yra elektroninė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė procesinius dokumentus teikė naudojantis LITEKO VEP paskyra, skundžiama nutartis šalims buvo išsiųsta į LITEKO VEP paskyras ir tokiu būdu tinkamai įteikta. Nutarties įteikimo diena laikytina 2020 m. kovo 26 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Pažymėtina, kad prisijungimas prie EPP sistemos teikia ne tik teises ir galimybes greičiau, ekonomiškiau ir operatyviau naudotis elektroninės bylos privalumais, bet ir sukelia procesines pareigas, viena iš jų yra laiku, tinkamai domėtis bylos eiga. Tuo tarpu atsakovė atskirąjį skundą dėl 2020 kovo 25 d. nutarties pateikė tik 2020 m. gegužės 11 d. Prašydama atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti pripažino, kad elektroninių paslaugų portalo paskyros netikrino.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė dėl šalyje susiklosčiusios situacijos – paskelbto karantino negalėjo naudotis LITEKO VEP paskyra. Pažymėtina, kad atstovavimas bendrijos interesams teisme yra ne tik bendrijos pirmininko, kaip valdymo organo, teisė, bet ir pareiga. Tuo tarpu atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, kad terminas praleistas dėl jos pačios kaltės, nesidomint bylos eiga. Kitų termino praleidimo priežasčių atsakovė teismui nenurodo. Toks elgesys neatitinka vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo elgesio standarto.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, konstatuoja, kad pagrindo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti nėra, nes jis praleistas dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
18. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nustatyta, kad už atsiliepimo parengimą ieškovas patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai patvirtina 2020 m. birželio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. VD20/06 ir 2020 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 659, kuris patvirtina 150 Eur sumokėjimą. Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovės ieškovui priteisiama 150 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
n u t a r i a :
atsakovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (juridinio asmens kodas 305049075) ieškovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Petkuvienė